- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2A-525-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00153-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krimina“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krimina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krimina“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl nuomos mokesčio sumažinimo karantino laikotarpiu bei susitarime dėl turto nuomos sutarties pakeitimo įsivėlusių aritmetinių klaidų ištaisymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krimina“, perėmusi reikalavimo teisę iš UAB „Palūšės turas“, (toliau – ir pradinė ieškovė, nuomininkė) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir atsakovė, nuomotoja) ir pradinės ieškovės 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Pakeičiamas Sutarties 3.1 papunktis ir išdėstomas taip: 3.1. Nuomininkas už turto nuomą įsipareigoja mokėti Nuomotojui nuompinigius – 1 660,94 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) per mėnesį arba 2 009,73 Eur su PVM per mėnesį. Nuompinigius sudaro: nuompinigiai už patalpas – 657,37 Eur be PVM ir nuompinigiai už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – 1 003,57 Eur be PVM.“ ir priteisti 3 065,59 Eur be pagrindo įgytų lėšų;
1.2. sumažinti nuomos mokestį už valstybės kilnojamojo turto nuomą iki 200,71 Eur be PVM per mėnesį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir priteisti 4 040,18 Eur be pagrindo įgytų lėšų;
1.3. priteisti ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 15 d. nuomininkė, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė, ir nuomotoja viešojo konkurso būdu sudarė valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutartį (toliau – Sutartis arba Nuomos sutartis), kuria perdavė laikinai naudoti ir valdyti už užmokestį negyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, Gedimino pr. 53, plane pažymėtas indeksais 1-22, 1-27, 1-37, 1-232, 1-233, 1-234, 1-236, 1-237, 1-238, 1239, 1-240, 1-241, 1-242, 1-243, 1-244, 1-245, 1-246, 1-247A, P-25, sudarančias 301,03 kv. m, bei kilnojamąjį valstybės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą (virtuvės įrangą bei baldus) maitinimo ir mažmeninės prekybos paslaugoms teikti. Sutarties 4.3.7 papunktyje numatyta, kad nuomininkė įsipareigojo teikti maitinimo ir mažmeninės prekybos paslaugas Sutarties 5 priede ir konkurso sąlygose nurodytomis sąlygomis. Nuomininkės veiklos pajamas turėjo sudaryti pajamos iš maitinimo ir mažmeninės prekybos paslaugų Seimo nariams, kanceliarijos darbuotojams, Seimo svečiams ir lankytojams. Vykdant Sutartį, nuo 2020 m. vasario 28 d. susidarė nenugalimos jėgos aplinkybės, nes Lietuvos Respublikos Seimo valdybos (toliau – Seimo valdyba) sprendimais buvo atšaukti visi iki 2020 m. balandžio 30 d. uždarose patalpose numatyti renginiai Lietuvos Respublikos Seime, suplanuotos ekskursijos ir kt. Nuomotoja 2020 m. kovo 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. uždraudė viešojo maitinimo įstaigų veiklą, todėl nuomininkė 2020 m. kovo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo nuomotoją, jog laikinai nutraukia veiklą nuomojamose patalpose. Nuomininkė ir nuomotoja, atsižvelgdamos į koronaviruso COVID-19 sukeltą pandemiją ir jos nulemtus ekonominius padarinius, 2020 m. birželio 23 d. sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas1), kuriuo pagal Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 „Dėl valstybės turto nuomos“ (2020 m. gegužės 7 d. redakcija) (toliau – Nutarimas) nuomotoja sumažino 80 proc. ilgalaikio nekilnojamojo turto nuomos kainą, tačiau neišsprendė ilgalaikio ir trumpalaikio kilnojamojo turto nuomos mokesčio mažinimo klausimo. 2020 m. liepos 17 d. nuomotoja ir nuomininkė sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas2 arba Susitarimas dėl išnuomoto ploto sumažinimo), kuriuo nuomotojai buvo grąžinta patalpa, pažymėta indeksu plane P-25, nes minėta patalpa buvo reikalinga nuomotojos veiklai. Nuomininkė kreipėsi į nuomotoją 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė apsvarstyti nuomos mokesčio mažinimo klausimą dėl COVID-19 sukeltos pandemijos ir įvestų karantino apribojimų, tačiau nuomotoja 2021 m. sausio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsisako mažinti nuomos mokestį. Nuomininkė 2021 m. sausio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė nuomotojai argumentus, patvirtinančius, kad egzistuoja visos sąlygos mažinti nuomos mokestį, ir dar kartą prašė apsvarstyti nuomos mokesčio sumažinimo klausimą.
3. Ieškovė paaiškino, kad Susitarimu dėl išnuomoto ploto sumažinimo nuomininkė nuomotojos reikalavimu grąžino jai negyvenamąją patalpą, pažymėtą plane indeksu P-25, ir susitarė dėl nuompinigių už valstybės turto nuomą pakeitimo. Nuomos sutarties 4.2 papunktyje numatyta, jog „sugedus, susidėvėjus arba nuomotojui prireikus išnuomoto ilgalaikio ar trumpalaikio materialiojo turto, o nuomininkei sutikus išnuomotą turtą grąžinti nepasibaigus Sutarties terminui, nuomotojas sumažina nuomos kainą to turto nuomos verte“. Kadangi vykstant viešajam konkursui turto nuomos kainą, vadovaudamasi Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524, 16.3 papunkčiu, siūlė pradinė ieškovė, todėl, ieškovės nuomone, nuomos kaina turi būti sumažinta pradinės ieškovės pasiūlytu patalpos, pažymėtos plane indeksu P-25, nuomos kainos dydžiu, kuris sudarė 1 142,23 Eur per mėnesį be PVM. Susitarime dėl išnuomoto ploto sumažinimo nurodyta, kad nuomos mokestis buvo sumažintas ne 1 142,23 Eur be PVM, bet 23,67 Eur be PVM, todėl, ieškovės vertinimu, buvo padaryta klaida, kuri turėtų būti ištaisyta, pakeičiant nuompinigių dydį (tiek už patalpas, tiek už kilnojamąjį turtą) – iš 2 779,50 Eur be PVM per mėnesį (kaip nurodyta Susitarime dėl išnuomoto ploto sumažinimo) į 1 640,94 be PVM per mėnesį, sudarant naują susitarimą, kurio nuostatos taikytinos nuo Susitarimo dėl išnuomoto ploto sumažinimo sudarymo dienos, kai de jure (teisiškai) patalpa buvo grąžinta nuomotojai.
4. Ieškovė nurodė, kad Vyriausybei apribojus viešojo maitinimo įstaigų veiklą naudojimosi išsinuomotu kilnojamuoju turtu sąlygos iš esmės pablogėjo (ar net tapo neįmanomos), nes Sutarties sudarymo metu, siūlydama konkretų nuomos mokestį, pradinė ieškovė negalėjo numatyti, kad bus pandemija ir nuomininkės veikla bus apribota kompetentingų valstybės institucijų aktais, todėl ji, negalėdama naudotis išsinuomotu turtu pagal jo paskirtį (teikti viešojo maitinimo paslaugas), negaus pajamų. Ieškovės vertinimu, konstatavus, kad naudojimosi sąlygos išsinuomotu turtu iš esmės pablogėjo (ar net tapo neįmanomos) dėl įvestų karantino apribojimų, egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnio 1 dalį. Analogišku laikotarpiu (2020 m. kovo 16 d.–2020 m. rugpjūčio 16 d.) nuomos mokestis buvo sumažintas 80 procentų nekilnojamajam turtui, todėl pagal teisės analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) nuomos mokestis turi būti mažintinas ir kilnojamajam turtui.
5. Ieškovė paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė subsidiją nuomos mokesčiui kompensuoti, kuri buvo pervesta pradinei ieškovei. Kadangi buvo apmokėtas visas pradinės ieškovės įsiskolinimas pagal Nuomos sutartį, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė turi grąžinti be pagrindo įsigytas 3 065,59 Eur lėšas. Analogiškai atsakovė turi grąžinti jos be pagrindo įgytas lėšas už kilnojamojo turto nuomą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., kurios sudaro 4 040,18 Eur be PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – sumažino nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį už valstybės kilnojamojo turto nuomą iki 200,71 Eur be PVM per mėnesį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 040,18 Eur be pagrindo įgytų lėšų; ieškinio reikalavimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, derinant Susitarimo2 dėl išnuomoto ploto sumažinimo projektą, nuomininkės atstovas buvo iš anksto informuotas, jog atsakovė nuompinigių dydį perskaičiuos proporcingai sumažintam išnuomotų patalpų pagal Nuomos sutartį plotui, t. y. pagal Nuomos sutarties 3.1 papunktį už visas patalpas nustatytas nuompinigių dydis apskaičiuojamas už 1 kv. m, šį dydį padauginus iš konkrečios patalpos ploto, gaunamas proporcingai apskaičiuotas konkrečios patalpos nuompinigių dydis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad toks nuompinigių už konkrečią patalpą nustatymo būdas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, todėl ieškovės nurodytas vientiso patalpų komplekso sutartyje nuomos mokesčio skaidymas į atskirų patalpų, kurios funkciškai neatsiejamai susijusios su viso komplekso paskirtimi, nuomos mokesčio dalis prieštarautų racionalumo ir efektyvumo principams. Teismo nuomone, ieškovės argumentai dėl itin didelės patalpos, pažymėtos plane indeksu P-25, vertės yra deklaratyvūs ir neįtikinami, neturintys ekonominės logikos.
8. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje ginčo santykiai reglamentuojami tiek privatinės, tiek viešosios teisės normomis, tai yra CK ir VSTVNDĮ bei jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Valstybės turto nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), nes šie santykiai viešosios teisės normomis nereglamentuojami. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis CK 1.8 straipsniu, kaip teisės akto analogiją taikė Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. Nr. 453 nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos“ pakeitimo“ ir sumažino nuomos mokestį už valstybės kilnojamojo turto nuomą iki 200,71 Eur be PVM per mėnesį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.
9. Pripažinęs, kad sumažintas nuomos mokestis turi būti taikomas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovė gavo 4 040,18 Eur be pagrindo įgytų nuomos mokesčio lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bus atmestas, ieškovė prašo patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį, priteisiant iš atsakovės 739,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuomos mokestis yra proporcingas atitinkamam nuošimčiui nuo mokamo nuomos mokesčio už visas nuomojamas patalpas, kad vientiso patalpų komplekso skaidymas į atskirų patalpų nuomos mokesčio dalis prieštarautų racionalumo ir efektyvumo principams. Nuomos mokestis yra nuomos konkurso paraiškoje nurodytos patalpos, pažymėtos indeksu P-25, nuomos kaina.
10.2. Aiškinant sutartį turi būti nustatyti tikrieji šalių ketinimai, t. y. už kokią kainą pradinė ieškovė siekė išsinuomoti patalpą, pažymėtą indeksu P-25, o atsakovė minėtą patalpą išnuomoti. Pradinės ieškovės paraiškoje dalyvauti nuomos konkurse, patalpos, pažymėtos indeksu P-25, nuomos mokesčio dydis yra 1 142,23 Eur be PVM. Vadinasi, 1 142,23 Eur nuomos mokesčio dydis turi būti laikomas tikruoju pradinės ieškovės ketinimu, kokį ji turėjo sudarydama sutartį, juolab kad atsakovė sutarties vykdymo metu pretenzijų, gaudama 1 142,23 Eur be PVM nuomos mokestį už patalpą, pažymėtą indeksu P-25, nei pradinei ieškovei, nei apeliantei nereiškė. Nuomos konkurso sąlygas ir nuomos sutartį parengė atsakovė, todėl visi neaiškumai turi būti aiškinami atsakovės nenaudai pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį.
10.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vientiso patalpų komplekso sutartyje nuomos mokesčio skaidymas į atskirų patalpų, kurios funkciškai neatsiejamai susijusios su viso komplekso paskirtimi, nuomos mokesčio dalis prieštarautų racionalumo ir efektyvumo principams. Pati atsakovė nurodė pradinei ieškovei skaidyti nuomos mokestį į dalis už kiekvieną patalpą bei kilnojamojo turto vienetą ir tai buvo padaryta pagal konkurso sąlygas. Duomenų, kad konkurso sąlygos prieštarauja kokiems nors valstybės turto valdymo principams, nėra. Pirmosios instancijos teismo išvada peržengia bylos ribas, nors šios kategorijos bylose teismas neturi tokios teisės ex officio (pagal pareigas), o atsakovė byloje nebuvo pareiškusi priešieškinio, kuriuo būtų buvę siekiama pripažinti nuomos konkurso sąlygas negaliojančiomis.
10.4. Nuomos sutarties 4.2 papunktyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtinta, kaip turėtų būti apskaičiuojamas konkrečios patalpos nuomos mokestis – ar turi būti remiamasi paraiškoje nurodytu nuomos mokesčio dydžiu, ar perskaičiuojamas proporcingai viso turto nuomos mokesčiui. Vadinasi, dėl sutarties sąlygų yra kilusi abejonė, kuri pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas turi būti aiškinama sutarties nuostatas pasiūliusios šalies nenaudai. Sutarties nuostatas pasiūlė atsakovė, o įvertinus aplinkybę, kad sutartis sudaryta viešojo konkurso būdu, pradinės ieškovės galimybė derėtis buvo ribota, todėl Nuomos sutarties 4.2 papunkčio nuostatos turėtų būti aiškinamos būtent ieškovės naudai ir ši ieškinio dalis turėtų būti patenkinta.
10.5. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524, 16.3 papunktyje numatyta, kad nuomos kainos siūlymas yra išimtinė nuomininko teisė, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai apie ekonominės logikos nebuvimą siūlant patalpos, pažymėtos indeksu P-25, kainą laikytini deklaratyviais.
10.6. Pirmosios instancijos teismo teiginiai apie ieškovės teisę nesudaryti susitarimo laikytini deklaratyviais. Juolab kad patalpa, pažymėta indeksu P-25, de jure buvo perduota atsakovei susitarimo sudarymo dieną, t. y. 2020 m. liepos 17 d. Vadinasi, atsakovė, perėmusi patalpą ir netinkamai apskaičiavusi nuomos mokesčio sumažinimą, elgėsi nesąžiningai ir tenkino išimtinai savo interesus, o nesąžiningas elgesys civiliniuose santykiuose yra netoleruotinas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:
11.1. Tiek Nuomos sutartyje, tiek Susitarime dėl išnuomoto ploto sumažinimo yra nustatytas konkretus nuompinigių dydis, išreikštas eurais, kuris yra aiškus, apibrėžtas, suprantamas. Tačiau apeliantė remiasi tuo, kad Nuomos sutarties pakeitimas dėl mokėtino nuompinigių dydžio turi būti aiškinamas vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas CK 6.193–6.195 straipsnių taikymo taisykles, pasisakė, kad tais atvejais, kai sutarties sąlygos yra aiškios, nėra poreikio taikyti CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintų sutarties aiškinimo taisyklių, taikomų, kai sutarties sąlyga gali būti nevienareikšmiškai suprantama, neaiški, nepakankamai apibrėžta, kai net ir aiškios sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai, taip pat kitais atvejais, kai būtina nustatyti sutarties turinį.
11.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pradinės ieškovės tikrasis ketinimas buvo išsinuomoti ginčo patalpą būtent už 1 142,23 Eur, todėl būtent šia suma turėtų būti mažinami nuompinigiai, jei patalpa, pažymėta indeksu P-25, buvo sugrąžinta atsakovei. Turto nuomos konkursas buvo vykdomas kaip vienas konkursas (dalyviai negalėjo dalyvauti konkurse tik dėl vienos patalpos ar turto dalies, buvo teikiami pasiūlymai dėl viso nurodyto turto). Tikrasis pradinės ieškovės ketinimas buvo ne išsinuomoti konkrečią patalpą, pažymėtą indeksu P-25, būtent už tam tikrą sumą, o laimėti turto nuomos konkursą ir išsinuomoti visą turtą. Be to, sudarant Nuomos sutartį, nuompinigių dydis už visą nekilnojamąjį turtą nustatytas bendrai, neišskiriant konkrečių patalpų, kadangi nė viena patalpa atskirai nenuomojama.
11.3. Nuomos sutarties vykdymas ir pakeitimas, kai, sumažinus nuomojamą plotą, nuompinigiai perskaičiuojami proporcingai, atitinka visų šalių interesus, yra teisingas kitų turto nuomos konkurse dalyvavusių dalyvių atžvilgiu, taip pat atitinka ir VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
11.4. Susitarimas dėl išnuomoto ploto sumažinimo buvo sudarytas ne viešojo konkurso būdu, kaip nurodė ieškovė, o dviem sutarties šalims susitarus jį sudaryti, įskaitant ir kiekvienos sutarties šalies teisę tokio susitarimo nesudaryti ar teikti pasiūlymus, patikslinimus dėl susitarimo nuostatų (pavyzdžiui, dėl susitarimo, kuris buvo šalių sudarytas dėl nekilnojamojo turto nuompinigių dydžio sumažinimo karantino laikotarpiu, pradinės ieškovės atstovas teikė pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta).
11.5. Apeliantės argumentai dėl neva padarytos aritmetinės klaidos sudarant Susitarimą dėl išnuomoto ploto sumažinimo yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pradinė ieškovė sudarė Susitarimą dėl išnuomoto ploto sumažinimo ir sutiko su nurodytu nuompinigių dydžiu – nereiškė prieštaravimų nei šio susitarimo sudarymo metu, nei vėliau jį vykdant (kiekvieną mėnesį gaudama sąskaitas klaidų nepastebėjo ir dėl to prieštaravimų nereiškė). Apie tai, kad sudarant Susitarimą dėl išnuomoto ploto sumažinimo neva buvo padaryta klaida, pradinė ieškovė pranešė tik nusprendusi kreiptis į teismą. Apeliantės argumentai dėl to, kad pradinė ieškovė nepastebėjo neva padarytos aritmetinės klaidos, yra nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Be kita ko, apeliantės keliami reikalavimai negali būti laikomi reikalavimu ištaisyti aritmetinę klaidą, kadangi aritmetinė klaida (t. y. skaičiavimo klaida) nebuvo padaryta. Apeliantė siekia, kad būtų iš esmės pakeistas šalių susitarimu nustatytas nuompinigių dydžio apskaičiavimo principas, o ne tiesiog ištaisyta aritmetinė klaida.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
14. Nuolatinė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomo valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursų komisija 2019 m. birželio 2 d. paskelbė valstybei nuosavybės teise priklausančio, atsakovės patikėjimo teise valdomo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos konkursą (Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų patalpų ir kito turto maitinimo ir mažmeninės prekybos paslaugoms teikti).
15. Iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos restorano gamybinių patalpų kartu su įranga ir inventoriumi viešojo nuomos konkurso sąlygų (toliau – Konkurso sąlygos) matyti, kad atsakovė numatė išnuomoti viešojo nuomos konkurso būdu 2 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti nuomos sutartį vieniems metams valstybei nuosavybės teise priklausantį ir atsakovės patikėjimo teise valdomą ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą – 301,03 kv. m ploto restorano gamybines patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-22, 1-27, 1-37, 1-232, 1-233, 1-234, 1-236, 1-237, 1-238, 1-239, 1-240, 1-241, 1-242, 1-243, 1-244, 1-245, 1-246, 1-247A, P-25, esančias Lietuvos Respublikos Seimo III rūmuose, adresas: (duomenys neskelbtini), ir ilgalaikį bei trumpalaikį materialųjį turtą, skirtą maitinimo ir mažmeninės prekybos paslaugoms teikti, (toliau – ilgalaikis ir trumpalaikis turtas). Pradinis nuompinigių dydis buvo 871,75 Eur, neįskaitant PVM, arba 1 054,82 Eur, įskaitant PVM, tarp jų: restorano patalpų viso ploto (301,03 kv. m) vieno mėnesio pradinis nuompinigių dydis 545,74 Eur, neįskaitant PVM, arba 660,35 Eur, įskaitant PVM; ilgalaikio ir trumpalaikio turto vieno mėnesio pradinis nuompinigių dydis 326,01 Eur, neįskaitant PVM, arba 394,47 Eur, įskaitant PVM (Konkurso sąlygų 5 punktas). Pagal Konkurso sąlygų 28 punktą konkursą laimi dalyvis, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių dydį.
16. 2019 m. birželio 25 d. UAB „Palūšės turas“ pateikė paraišką dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos restorano gamybinių patalpų kartu su įranga ir inventoriumi viešajame nuomos konkurse. Paraiškoje pasiūlė mokėti už patalpų nuomą 1 799,60 Eur ir už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą – 1 003,57 Eur. Tai yra iš viso 3 391,84 Eur su PVM. Paraiškoje pažymėjo ir patvirtino, kad sutinka su visomis konkurso sąlygomis, numatytomis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos restorano gamybinių patalpų kartu su įranga ir inventoriumi viešojo nuomos konkurso sąlygose, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos restorano gamybinių patalpų kartu su įranga ir inventoriumi nuomos sutarties projekte ir kituose viešojo nuomos konkurso dokumentuose.
17. Konkursą laimėjus pradinei ieškovei, 2019 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Nuomos sutartis (tai yra Valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Nuomos sutarties 3.1 papunktį nuomininkė už turto nuomą įsipareigojo mokėti nuomotojai nuompinigius – 2 803,17 Eur be PVM per mėnesį ar 3 391,84 Eur su PVM per mėnesį. Nuompinigius sudaro: nuompinigiai už patalpas – 1 799,60 Eur be PVM ir nuompinigiai už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – 1 003,57 Eur be PVM.
18. Atsižvelgus į tai, kad atsakovei tapo reikalinga pradinei ieškovei išnuomota patalpa (esanti Seimo III rūmuose, pažymėta indeksu P-25, kurios plotas sudaro 3,96 kv. m) ir pradinei ieškovei sutikus sumažinti pagal Nuomos sutartį nuomojamą turtą šia patalpa, 2020 m. liepos 17 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl išnuomoto ploto sumažinimo. Susitarimu dėl išnuomoto ploto sumažinimo atsakovei buvo grąžinta patalpa, pažymėta indeksu P-25, o mokėtinų nuompinigių dydis sumažintas proporcingai išnuomotam plotui.
19. 2021 m. kovo 22 d. pradinė ieškovė ir UAB „Krimina“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė ieškovė perleido ieškovei visas ieškovės procesines teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. e2-1735-656/2021.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Viešosios nuosavybės objektas įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešasis konkursas vykdomas vadovaujantis VSTVNDĮ, kuriame įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, apibrėžti šio įstatymo 9 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-313/2020 22 punktą).
21. Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės (savivaldybės) turto turi būti sudaromi tik teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas disponavimas valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).
22. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).
23. Byloje tarp šalių kilo ginčas, kaip turi būti apskaičiuojamas nuomos mokestis, grąžinus nuomotojai vieną patalpą pagal Susitarimą dėl išnuomoto ploto sumažinimo. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vientiso patalpų komplekso skaidymas į atskiras patalpų nuomos mokesčio dalis prieštarautų racionalumo ir efektyvumo principams. Anot apeliantės, Susitarime dėl išnuomoto ploto sumažinimo yra įsivėlusi aritmetinė klaida, kurios pradinė ieškovė (nuomininkė) nepastebėjo. Nuomos mokestis turi būti lygus nuomos konkurso paraiškoje nurodytai patalpos, pažymėtos indeksu P-25, kainai, t. y. sumažinus nuomojamų pagal Nuomos sutartį patalpų plotą patalpa, pažymėta plane indeksu P-25, mokėtina nuompinigių suma turėjo būti sumažinta nuomos kainos pasiūlyme ieškovės nurodyta suma už patalpą, pažymėtą plane indeksu P-25, t. y. 1 142,23 Eur, o ne 23,67 Eur.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais. Visų pirma, Susitarimą dėl išnuomoto ploto sumažinimo pasirašė ir dėl visų jo sąlygų tarėsi nuomininkė ir atsakovė (žr. nutarties 18 punktą). Joms derinant Susitarimo dėl išnuomoto ploto sumažinimo sąlygas, nuomininkė turėjo galimybę nesutikti su Nuomos sutarties nuostatomis ir Susitarimo dėl išnuomoto ploto sumažinimo nesudaryti. Tačiau nuomininkė pretenzijų dėl Susitarimo dėl išnuomoto ploto sumažinimo sąlygų nereiškė, su apskaičiuotu nuompinigių dydžiu už visą išsinuomoto turto kompleksą sutiko ir Susitarimą dėl išnuomoto ploto sumažinimo pasirašė.
25. Nors apeliantė teigia, kad Nuomos sutarties 4.2 papunktyje neįtvirtinta, kaip turėtų būti skaičiuojamas konkrečios patalpos nuomos mokestis, todėl kilusi abejonė dėl sutarties sąlygų turėtų būti aiškinama pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantė to neneigė, kad, derinant Susitarimo dėl išnuomoto ploto sumažinimo projektą, nuomininkės atstovas buvo iš anksto informuotas, kad nuompinigių dydį perskaičiuos proporcingai sumažintam išnuomotos patalpos (P-25) pagal Nuomos sutartį plotui, t. y. pagal Nuomos sutarties 3.1 papunktyje už visas patalpas nustatytą nuompinigių dydį apskaičiuojamas nuompinigių dydis už 1 kv. m, šį dydį padauginus iš konkrečios patalpos ploto, gaunamas proporcingai apskaičiuotas konkrečios patalpos nuompinigių dydis. Taigi, pasirašydama Susitarimą dėl išnuomoto ploto sumažinimo, pradinė ieškovė žinojo, kad grąžinus atsakovei 3,96 kv. m patalpą, esančią Vilniuje, Gedimino pr. 53, Lietuvos Respublikos Seimo III rūmuose, pažymėtą plane indeksu P-25, nuomos mokestis bus perskaičiuotas proporcingai sumažintam išnuomotos patalpos (P-25) pagal Nuomos sutartį plotui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad nuomininkė nepastebėjo padarytos aritmetinės klaidos, yra nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Juolab kad po Susitarimo dėl išnuomoto ploto sumažinimo pasirašymo (2020 m. liepos 17 d.) pradinė ieškovė mokėjo numatytus nuompinigius, o į teismą su ieškiniu dėl įsivėlusių aritmetinių klaidų ištaisymo kreipėsi tik 2021 m. vasario 11 d.
26. Antra, vertinant, kaip turi būti apskaičiuojamas nuomos mokestis, grąžinus nuomotojai patalpą, reikia atsižvelgti į esminį viešojo nuomos konkurso tikslą – išnuomoti valstybės turtą palankiausiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju restorano gamybinių patalpų kartu su įranga ir inventoriumi viešojo nuomos konkurso tikslas buvo išnuomoti visus Konkurso sąlygų 2 punkte nurodytus objektus už didžiausią kainą. Tai yra viena nuomos sutartimi turėjo būti išnuomojamas kompleksas objektų, kurių pradinė nuomos kaina 871,75 Eur, neįskaitant PVM, arba 1 054,82 Eur, įskaitant PVM. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuomininkė, teikdama paraišką atsakovei, siekė laimėti turto nuomos konkursą ir išsinuomoti visą turtą, o ne konkrečią patalpą. Todėl apeliantės argumentai, kad tikrasis nuomininkės ketinimas, sudarant Nuomos sutartį, buvo išsinuomoti patalpą, pažymėtą plane indeksu P-25, už 1 142,23 Eur sumą, yra nepagrįsti bylos įrodymais ir prieštarauja Nuomos sutarties sudarymo tikslams. Juolab kad Nuomos sutartyje nėra nurodyta patalpų 1 kv. m nuomos kaina, taip pat nenurodyta, kad už kiekvieną išsinuomotą patalpą nuompinigiai skaičiuojami atskirai. Nuomos sutarties 3.1 papunktyje (nutarties 17 punktas) konkrečiai ir aiškiai nurodytas nuompinigių dydis už visą išsinuomotą turtą.
27. VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatyti ir bendri tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas disponavimas valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nurodyti principai, tiek pats viešojo konkurso tikslas suponuoja išvadą, kad viešojo konkurso teisniuose santykiuose turi būti siekiama sudaryti konkurso dalyvių konkurenciją, jog perleidžiant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą atitinkami sandoriai būtų sudaryti kuo naudingesnėmis valstybei ir savivaldybei sąlygomis. Ieškovės nurodytas nuomos skaičiavimo būdas ne tik nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, bet ir prieštarauja verslo logikai bei bendriems ekonomikos principams, nes perdavus nuomotojai ilgalaikį materialųjį turtą – patalpą, pažymėtą plane indeksu P-25 (3,96 kv. m), už kurią pradinė ieškovė pasiūlė didžiausią kainą, galimai nulėmusią, kad ji tapo konkurso laimėtoja.
29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, skaičiuodama nuomos mokestį, grąžinus nuomotojai patalpą, pažymėtą indeksu P-25, pažeidė VSTVNDĮ 9 straipsnyje nurodytus principus. Priešingai, toks nuomos mokesčio skaičiavimas atitinka esminį viešojo nuomos konkurso tikslą – išnuomoti valstybės turtą palankiausiomis sąlygomis.
30. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių procesinių pažeidimų nepadarė, atmesdamas ieškinio dalį dėl nuomos mokesčio skaičiavimo perdavus dalį turto nuomotojai, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias viešo konkurso sąlygų nustatymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas neaiškino Nuomos sutarties sąlygų taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos sutarčių aiškinimą reglamentuojančios teisės normos ar ginčo sutartis išimtinai aiškinta atsakovės naudai.
Dėl žyminio mokesčio paskirstymo pirmosios instancijos teisme
31. Apeliantė prašo patikslinti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistino žyminio mokesčio dydį, padarė aritmetinę klaidą. Tai yra, nors ieškinys buvo patenkintas 57 proc. apimtimi, o ieškovė byloje sumokėjo 281 Eur žyminį mokestį, tačiau sprendimu buvo priteista ne 160 Eur (281 Eur × 0,57) suma, o 91 Eur.
32. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
33. Byloje nustatyta, kad pradinė ieškovė už byloje pareikštus reikalavimus iš viso sumokėjo 281 Eur žyminį mokestį, tai yra už 2021 m. vasario 11 d. pradinį ieškinį – 130 Eur (2021 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), už 2021 m. kovo 10 d. pateiktą patikslintą ieškinį – 150 Eur (2021 m. kovo 10 d. mokėjimas, mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo (t. 1, b. l. 84–85) ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 1, b. l. 86–88). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės prašymas ir pareiškimas buvo patenkinti (t. 1, b. l. 92–94) ir byla toliau nagrinėjama pagal du ieškovės reikalavimus: 1) pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir UAB „Palūšės turas“ 2020 m. liepos 17 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Pakeičiamas Sutarties 3.1 papunktis ir išdėstomas taip: „3.1. Nuomininkas už turto nuomą įsipareigoja mokėti Nuomotojui nuompinigius – 1 660,94 Eur be PVM per mėnesį arba 2 009,73 Eur su PVM per mėnesį. Nuompinigius sudaro: nuompinigiai už patalpas – 657,37 Eur be PVM ir nuompinigiai už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – 1 003,57 Eur be PVM.“ ir priteisti 3 065,59 Eur be pagrindo įgytų lėšų; 2) sumažinti nuomos mokestį už valstybės kilnojamojo turto nuomą iki 200,71 Eur be PVM per mėnesį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir priteisti 4 040,18 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Taigi, už šiuos reikalavimus turėjo būti skaičiuojamas 160 Eur ((3 065,59 Eur + 4 040,18 Eur) × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kadangi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 57 proc., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 91 Eur (160 Eur × 57 proc.) žyminio mokesčio dalį.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadų nepagrįstomis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.