Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).

14. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti skolą iš atsakovo. Nurodo, kad su atsakovu 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarė susitarimą dėl pagrindinės žemės sklypo ir gyvenamosios paskirties pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį). Šalys sutarė, kad ieškovė sumoka 7 000 Eur avansą už nekilnojamuosius daiktus, o po to kas mėnesį mokės po 2 000 Eur avansą iki bus sumokėta pagrindinė sutarties kaina 179 000 Eur. Susitarimo 11 punkte nurodyta, jog visi susitarimo 10.1 ir 10.2 punktuose numatyti mokėjimai bus įskaityti į sutarties kainą. Ieškovė 2023 m. vasario mėnesį nusprendė, jog dėl savo finansinės padėties nebegalės sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl susitarimą nutraukė, turtą atlaisvino ir sumokėjo visus komunalinius mokesčius. Susitarimo vykdymo laikotarpiu atsakovui iš viso sumokėjo 17 239,99 Eur, kurių atsakovas negrąžina, todėl šią sumą prašo priteisti. Argumentuoja, kad avansas yra kainos dalis (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), todėl, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ši pinigų suma, kuri atitinka avanso teisinę prigimtį ir sutartyje įvardyta avansu, turi būti jai grąžinta. Nurodo, kad pagal šalių sudaryto Susitarimo 31 punktą visi avansiniai mokėjimai laikytini bauda už pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą bei neįrodinėtinais nuostoliais. Mano, kad ši nuostata neteisėta, nes avansas pagal savo teisinę prigimtį yra mokėjimas (kainos dalies dengimas) už daiktą ir jis negali būti laikomas neapibrėžta bauda. Be to, nuostoliai, viršijantys 0,02 proc., yra įrodinėtini, nes įstatymas draudžia piktnaudžiauti nuostolių dydžiu, kuris pagal savo teisinę prigimtį nėra preziumuojamas, o jų atlygintinumas turi būti pagrįstas išvengiant teisinės situacijos dėl lėšų gavimo be teisinio pagrindo.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti ieškinį ir nurodyti, kokiu būdu ir pagrindu ieškovė nutraukė susitarimą su atsakovu, pateikti įrodymus, kad susitarimas iš tikrųjų yra nutrauktas ir kad atsakovas apie tai yra informuotas, nurodyti, ar pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas ir kokiu pagrindu, kadangi 2023 m. vasario mėnesį, kai ieškovė teigia apsisprendusi nebesudaryti pagrindinės sutarties, jis jau buvo suėjęs (šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.), pateikti įrodymus apie pretenzijos išsiuntimą atsakovui, nurodyta, kada ieškovė įsikėlė į ginčo turtą ir iš jo išsikėlė, ar šalys pasirašė namo priėmimo–perdavimo aktus, pateikti teismui kokybiškai nuskenuotą ir įskaitomą konsultacijų paslaugų suteikimo ir atstovavimo sutartį.

16. Vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo ieškovė 2024 m. birželio 20 d. pateikė nuskenuotą konsultacijų paslaugų suteikimo ir atstovavimo sutartį bei elektroninį susirašinėjimą su atsakovo atstovu dėl skolos, tačiau ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinio trūkumų neištaisė, 2024 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytų aplinkybių nepatikslino, įskaitomos konsultacijų teikimo ir atstovavimo sutarties nepateikė, todėl ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad apeliantės argumentai yra pagrįsti.

17. Ieškovė privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo, kaip ir nurodo apeliantė. Pati ieškovė savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovės pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovė, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 59 punktas). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas yra visiškai aiškus – ji siekia, kad jai iš atsakovo būtų priteista skola, ieškovės nuomone, kilusi nutraukus šalių sudarytą susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė visiškai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Tuo tarpu, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.

18. Taigi, ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Paprastai, tik įstatymo nustatyta tvarka išsprendus ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą ir iškėlus civilinę bylą, sprendžiama dėl tam tikrų įrodymų surinkimo byloje, tam tikrų asmenų įpareigojimo pateikti įrodymus ar įrodymų išreikalavimo (CPK 179, 198, 199 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pareikštas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas). Taigi, ieškinio materialinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovę pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė nurodė (pateikė) įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

20. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, pernelyg formaliai ir kartu netinkamai taikė ieškinio (pareiškimo) priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.