Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-29 · Administracinė byla Nr. eAS-59-525/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-09-30Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
eAS-59-525/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03615-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
R. J.
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonė Registrų centras, mažoji bendrija „Emtronika“, UAB „KM centras“, MB „Emtronika“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, VĮ Registrų centras Vilniaus filialas UAB "KM Centras" MB Emtronika
Administracinė byla Nr. eAS-59-525/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03615-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, mažoji bendrija „Emtronika“, uždaroji akcinė bendrovė „KM centras“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 1P-323-(1.3) (toliau – Įsakymas), kuriuo panaikintas 2011 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-1684 (toliau – Pažymėjimas) galiojimas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkino ir sustabdė Įsakymo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neatitaisomos didelės žalos padarymą iš esmės sieja su Įsakymo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis pareiškėjui, t. y. panaikinus Pažymėjimo galiojimą, pareiškėjas negali dirbti pagal matininko profesiją.

Ginčui aktualius teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 (toliau – ir Taisyklės). Teismas išanalizavo Įstatymo 11 straipsnio 12 ir 13 dalis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašymą grindžia argumentais, kad vienintelis pajamų šaltinis yra pajamos iš matininko veiklos. Jokių kitokių pajamų iš kitų, nesusijusių su matininko veikla, veiklų pareiškėjas negauna. Tai reiškia, kad Įsakymu panaikinus jam išduoto Pažymėjimo galiojimą jis negali dirbti bei gauti pajamų, kurios gyvybiškai būtinos pragyvenimui. Pareiškėjas turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, todėl pragyvenimo šaltinio netekimas itin ilgam laikui (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) sukels dideles neigiamas pasekmes.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo, bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju, panaikinus Pažymėjimo, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas (t. y. pareiškėjas skundžia jo teisėtumą ir pagrįstumą), galiojimą, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, negalės gauti pajamų iš savo profesinės veiklos. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis iš esmės siekiama suteikti laikiną apsaugą asmeniui nagrinėjamoje byloje, todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeistų nei viešojo intereso, nei proporcingumo principo nei šalių interesų pusiausvyros ir būtų adekvačios siekiamam tikslui.

III.

Atsakovas NŽT pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, pridėtus įrodymus (nebegaliojančios sutartys), teigia, kad pareiškėjas nepagrindė galimai kilsiančios neatitaisomos žalos. Vien pareiškėjo argumentai, kad jis liks be pajamų, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjo darbdavio UAB „KM centras“ argumentai apie galimą žalą dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kuriuos tariamai gali įvykdyti tik pareiškėjas, yra nieko nepagrįsti. Byloje nėra pateiktas nei konkretus tokių susitarimų skaičius, nei turinys (šalių įsipareigojimai), nei reikalavimai dėl žalos atlyginimo, bei pretenzijos bei kitaip nepagrindė savo paaiškinimų.

NŽT taip pat atkreipia dėmesį į Įstatymo 11 straipsnio 13 dalį ir nurodo, kad pareiškėjas dėl naujo matininko pažymėjimo išdavimo galės kreiptis po dviejų metų.

Ginčijama nutartimi sustabdžius NŽT direktoriaus Įsakymo galiojimą, pareiškėjas ir toliau gali verstis matininko veikla, o tai reiškia, kad pritaikyta poveikio priemonė ir visas ginčas prarado prasmę.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, kad kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas pateikė abiejų mažamečių vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, kas patvirtina, kad pareiškėjas yra vedęs, augina du mažamečius vaikus ir šiuo metu yra vienintelis šeimą finansiškai išlaikantis asmuo, taip pat moka kreditą bankui už įsigytą gyvenamąjį būstą pagal kredito sutartį, kurios jis objektyviai niekaip nesugebėtų vykdyti, jei netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio. Taip pat buvo pateikta darbdavio UAB „KM centras“ pažyma apie darbą įmonėje, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas yra vienintelis įmonėje dirbantis asmuo, turintis matininko kvalifikaciją. Buvo pateikta ir sutartis su UAB „Grinda“, kurią vykdyti yra įpareigotas būtent pareiškėjas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad procesas dėl tariamų pažeidimų pats savaime jau laikytinas neigiama poveikio priemonė pareiškėjui, o pripažinus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas, pareiškėjui bet kuriuo atveju (ar būtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ar ne) bus panaikintas matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas ir jis, siekdamas verstis matininko veikla, privalės iš naujo kreiptis dėl matininko pažymėjimo išdavimo, įskaitant tai, kad turės atlikti visus teisės aktuose nurodytus veiksmus ir atitikti visus matininkams keliamus teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl tų pačių aplinkybių Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1230-426/2019 tenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė panaikinti NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 1P-434-(1.3.) „Dėl R. J. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo“. Byla buvo nagrinėjama dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo 2017 m. kovo 16 d. atliktų kadastrinių matavimų, kurių metų neva pareiškėjas padarė teisės aktų pažeidimus. Nurodytoje administracinėje byloje buvo skundžiamas NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 1P-434-(1.3.) dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo trims mėnesiams. O dabar yra kilęs ginčas dėl matininko pažymėjimo galiojimo panaikinimo dėl tų pačių 2017 m. kovo 16 d. atliktų kadastrinių matavimų, tik matininkas baudžiamas antrą kartą.

Pareiškėjas papildomai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-348-415/2020 ir teigia, kad minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovo atskirojo skundo pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, minėtoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl minėtų 2017 m. kovo 16 d. kadastrinių matavimų teisėtumo, ir pripažinta, kad kadastriniai matavimai yra teisingi ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atsakovas į teismą kreipėsi ginčydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Įsakymo galiojimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi pareiškėjas nepagrindė galimai kilsiančios neatitaisomos žalos.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Įsakymu panaikinus pareiškėjui išduoto Pažymėjimo galiojimą jis negali dirbti bei gauti pajamų, kurios gyvybiškai būtinos pragyvenimui, be to, pareiškėjas turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, padarė išvadą, kad pragyvenimo šaltinio netekimas itin ilgam laikui (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) sukels dideles neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą bei atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus byloje įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad panaikinus Pažymėjimo, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas (t. y. pareiškėjas skundžia jo teisėtumą ir pagrįstumą), galiojimą, pareiškėjas negalės gauti pajamų iš savo profesinės veiklos, o pragyvenimo šaltinio netekimas itin ilgam laikui sukels dideles neigiamas pasekmes. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Įsakymo galiojimą.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė