- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2-567-985/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03832-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- E. M.
- Advokatai
- Vilija Kavaliauskienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. L. ieškinį atsakovui E. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kita, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad atsakovas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o D. L. yra atsakovo E. M. biologinis sūnus; 2) priteisti iš atsakovo E. M. nepilnamečio vaiko - sūnaus D. L. išlaikymui, išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį, po 250 Eur nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ., iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise vaiko mama, I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1500 Eur (2020-05-31 - 2020-11-30 laikotarpiu); 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ., gyvenamąją vietą su mama I. L.; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) . gimė sūnus D. L., kuris yra jos ir atsakovo biologinis vaikas. Nėra ginčo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, tačiau tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir vaiku nesirūpina. Ji yra vieniša mama, auginanti nepilnametį vaiką, juo rūpinasi ir jį išlaiko nuolat, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina teismo sprendimu su mama, nors tarp tėvų nėra ginčo ir šiuo klausimu. Administracine, ikiteismine tvarka nepavyko išspręsti klausimą, susijusį su tėvystės nustatymu ir sūnaus D. L. tėvystė nebuvo pripažinta. Nurodo, kad su atsakovu E. M. gyveno kartu nuo 2018 m. pabaigos ar 2019 m. pradžios (1,5 m.), iki vaiko gimimo. Po vaiko gimimo kartu jau negyveno, tėvas vaiku nesirūpino, vieną kartą yra nupirkęs vaikui maisto (pieno mišinio pakuotę). Gyvenant su atsakovu kartu pasijuto nėščia, turėjo reguliarius lytinius santykius, draugystė su atsakovu buvo reikšminga. Laikotarpiu kai bendravo su atsakovu, lytinius santykius turėjo tik su juo. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) ., išlaikymo įsiskolinimas 1500 Eur (6 mėn. x 250 Eur). Nurodo, kad nedirba, baigusi 12 klasių ir neturi specialybės, augina vaiką iki trejų metų amžiaus, dirbti kol kas negali, gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui (100 Eur), neturi kitų pajamų, padeda pragyventi tėvai, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirba užsienyje ( statybos ir remonto darbus), neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau neturi ir pareigos nuolat rūpintis vaiku, todėl turėtų turėti puikias galimybes dirbti Lietuvos ar užsienio valstybių darbo rinkoje ir prie vaiko išlaikymo turi prisidėti tinkamai, didesne dalimi kaip ji, mokant 250 Eur suma per mėnesį. Poreikių tenkinimui reikalinga: maistui, pieno mišiniams, tyrelėms ir kt. 100 Eur; drabužiams, batams, mažiems vaikams skirtiems daiktams (lovytė, vežimėlis, maitinimo staliukas, vaikštynė, maniežas, buteliukai ir kt.) 50 Eur; vaistai, kelionės pas gydytojus 30 Eur; ugdymo priemonės (žaislai, knygelės ar kt.) 10 Eur; higienos priemonės 30 Eur; sauskelnės 40 Eur (2 pakuotės per mėnesį, po 20 Eur); komunaliniai patarnavimai (elektra; šiukšlių išvežimas; dujos maisto gamybai; kietas kuras gyvenamosios patalpos šildymui (malkos); televizija ir internetas) 30 Eur; laisvalaikiui skirtos lėšos (atostogoms prie jūros, ežero ar kt.) 50 Eur. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Institucija pateikė išvadą, kad ieškovė telefonu nurodė, jog ji keičia savo gyvenamąją vietą, persikrausto į naują būstą adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo apsilankyta. Ieškovė kartu su sūnumi gyvena nuomojamame 1 kambario bute su visais patogumais. Mažametis su motina gyvena viename kambaryje, turi savo lovą ir visus kitus daiktus, atitinkančius jo amžių ir brandą, apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Ieškovė nurodė, jog yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, jos teigimu sūnus sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, tačiau beveik kiekvieną dieną lanko sūnų gyvenamojoje vietoje. Sutinka, kad vaikas gyventų su motina. Su atsakovu susisiekti nepavyko, tačiau vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, nėra duomenų, jog I. L. ar E. M. būtų nustatytas neįgalumas ar sumažėjęs darbingumas. Sodros duomenų bazės išrašų duomenimis, abu asmenys yra nedirbantys. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašų duomenimis, E. M. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, I. L. Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2019-11-05. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, įvertinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, pripažinus atsakovo tėvystę D. L. atžvilgiu, priteistinas išlaikymas, atitinkantis mažamečio poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį ir galimybes, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas neprieštarauja vaiko teisėms ir geriausiems jo interesams.
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, su atsakovu palaikė artimus ryšius, turėjo lytinius santykius. Nurodė, kad 2018 m. pabaigoje susipažino su atsakovu, o po mėnesio laiko kartu apsigyveno. Gyveno kartu su atsakovu apie 1,5 m. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 20 d. Apie 4 mėnesius ten gyveno. Pasijuto, kad laukiasi. Atsakovas liepė darytis abortą. Ji grįžo į Lietuvą, o atsakovas grįžo, kai vaikui buvo 2 mėnesiai. Išlaikymo neteikia. Su sūnumi pabendraudavo 5-10 min. Dabar jau ilgiau pabendrauja, atsakovas vartoja alkoholį, todėl tuo metu, kai ateina pas sūnų, ji neleidžia su sūnumi matytis. Kai laukėsi davė atsakovas 100 Eur, kai gimė sūnus, tai atsakovas davė tik 100 Eur, mišinukų nupirko ir du meškučius. Jos pajamos yra 186 Eur. Gyvena nuomotame bute. Vaikas yra sveikas. Padeda išgyventi mama ir močiutė. Jos padeda maistu. Atsakovas niekur nedirba, gyvena pas motiną.
Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu tėvystę pripažino, sutiko tėvystę pripažinti administracine tvarka, nurodė, kad su ieškove su pertraukom gyveno apie metus laiko, nesutiko su kas mėnesį prašoma priteisti suma, nes nurodė, kad niekur nedirba, turi dar dukrą, kuri su mama gyvena (duomenys neskelbtini), pripažino, kad išlaikymo neteikia nuo vaiko gimimo, nurodė davęs ieškovei pinigų, kai ji dar buvo nėščia, taip pat nurodė, kad ieškovė vaiką slepia, neleidžia matytis.
Institucija nurodė, kad išvadą palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo
Iš bylos rašytinių duomenų, ieškovės, atsakovo, liudytojų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo; (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ., ieškovei gimė sūnus D. L., kurio gimimo įraše Nr. 190 įrašytais duomenimis vaiko motina nurodyta ieškovė I. L., duomenų apie tėvą nėra. Ieškovė teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas E. M.. Ieškovė teismui nurodė, kad ji su atsakovu pradėjo draugauti nuo 2018 m., turėjo lytinius santykius, 2019 m. su atsakovu išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) , kur pastojo, ji pasakė atsakovui, kad laukiasi nuo jo kūdikio, atsakovas neginčijo tėvystės, tačiau liepė atsakovei kūdikio negimdyti. Kūdikiui gimus, atsakovas lankė sūnų, ji pateikė foto nuotraukas. Ieškovė teismui nenurodė, kad turėjo intymių santykių su kitais vyrais. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės ir atsakovo draugavimo, patvirtino ir liudytoja D. L., nurodė, kad dukra su atsakovu gyveno, sūnaus tėvas yra atsakovas, tačiau vaiku jis nesirūpina, nurodė padedanti dukrai finansiškai; liudytoja L. L. patvirtino apie ieškovės ir atsakovo draugystę, nurodė, kad ji mačiusi juos drauge, taip pat ir gimus sūnui. Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje sutiko su tėvyste, prašė neskirti DNR ekspertizės, bet sutartu laiku pas notarą nenuvyko, teismui jokių prašymų neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, taigi byloje pasirinko pasyvų elgesį.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Tačiau byloje nebuvo paskirta ekspertizė, nes atsakovas tėvystę parengiamajame teismo posėdyje pripažino, prašė neskirti DNR ekspertizės, vėliau į bylą neatvyko, o teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą yra absoliuti – tik pats asmuo sprendžia dėl šios teisės įgyvendinimo. DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai, valią, t. y. prievarta, nes toks atlikimas reikštų nepagrįstą įsikišimą į pirmiau įvardytos konstitucinės teisės veikimo sferą.
Taigi tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovei nurodžius aplinkybes apie jos ir atsakovo intymius santykius, o atsakovui šių aplinkybių neginčijant, priešingai faktą pripažinus, bet atsisakius vykti pas notarą dėl tėvystės pripažinimo, yra prielaida tokį atsakovo elgesį vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymus atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovą pripažįstant D. L. tėvu, suteikiant vaikui tėvo pavardę (CPK 178, 185 str., CK 3.146-3.148 str.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vadovaujasi išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis D. L., gimęs (duomenys neskelbtini) ., yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos neišreiškė. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Institucija pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Įvertinus tai, taip pat įvertinus nustatytas aplinkybes, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) nuo gimimo gyvena su ieškove, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Šiuo atveju ginčo nėra, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gali bendrauti šalių sutarimu, ieškovė nurodė, tik atsakovui esant blaiviam, todėl konkreti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka nenustatytina.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią, mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Vaiko interesai yra pagrindinis kriterijus, vertinant reikalingą išlaikymo dydį.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą ir 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) . (vaiko gimimo) iki 2020 m. lapkričio 30 d. (numatoma ieškinio pateikimo diena).
Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga: maistui, pieno mišiniams, tyrelėms ir kt. 100 Eur; drabužiams, batams, mažiems vaikams skirtiems daiktams (lovytė, vežimėlis, maitinimo staliukas, vaikštynė, maniežas, buteliukai ir kt.) 50 Eur; vaistai, kelionės pas gydytojus 30 Eur; ugdymo priemonės (žaislai, knygelės ar kt.) 10 Eur; higienos priemonės 30 Eur; sauskelnės 40 Eur (2 pakuotės per mėnesį, po 20 Eur); komunaliniai patarnavimai (elektra; šiukšlių išvežimas; dujos maisto gamybai; kietas kuras gyvenamosios patalpos šildymui (malkos); televizija ir internetas) 30 Eur; laisvalaikiui skirtos lėšos (atostogoms prie jūros, ežero ar kt.) 50 Eur. Viso 340 Eur, prašo atsakovo prisidėti didesne dalimi, nes jos pajamos yra 186 Eur, vaiko pinigai ir socialinė pašalpa, turto neturi. Nurodyti vaiko poreikiai 340 Eur per mėnesį yra pagrįsti, net ir pasikeitus ieškovės gyvenamajai vietai, pažymint, kad nereikia įrodinėti, jog kūdikiams yra reikalingas maistas, apranga, sauskelnės ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Atsakovas Sodros duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turto neturi, teisme nurodė negalintis teikti ieškovės nurodyto išlaikymo dydžio, tačiau yra sveikas ir darbingas, jauno amžiaus, todėl teismo vertinimu gali dirbti ir užsidirbti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatytą tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Atsakovas nurodė, kad turi dukrą, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas savaime mažinti išlaikymo sūnui dydį, nes atsakovas teismui neįrodė, kad ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Ieškovė gauna išmoką sūnui, bylos nagrinėjimu metu, išmoka vaikui yra 70 Eur. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020 pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Taigi šalių sūnui gaunat 70 Eur vaiko pinigus iki pilnametystės, šia suma mažintinas nustatytas išlaikymo dydis 340-70=270 Eur. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant išlaikymą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Kadangi nuo lygių dalių principo skirstant išlaikymo pareigą tarp tėvų galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, tai nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties. Šiuo atveju ieškovė nedirba dėl objektyvių priežasčių, nes yra vaiko priežiūros atostogose iki 2023-05-31; jos pajamas sudaro tik socialinė pašalpa. Nors teismas nustatė, kad vaiko poreikiai yra 270 Eur, dalinat lygiomis dalimis kiekvienam iš tėvų tektų po 135 Eur, tačiau vaikui gyvenat su motina, tai yra ieškove, ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, ieškovės močiutė moka už buto nuomą kas mėnesį po 100 Eur, nes ieškovės pajamos yra nepakankamos, ieškovės mama prisideda maistu, kita finansine parama, taigi teismo vertinimu iš atsakovo priteistina 180 Eur suma kas mėnesį sūnaus išlaikymui yra teisinga ir proporcinga suma, nes neteisinga kitiems asmenims perimti atsakovo pareigą rūpintis sūnumi. Išlaikymo suma priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus. Be to atsakovas teismui nenurodė jokių faktų dėl išlaikymo dydžio ir jo mokėjimo galimybių, pasirinko pasyvų elgesį, dėl ko visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties yra vertinamos vaiko naudai.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1500 Eur, paskaičiuotą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) . (vaiko gimimo) iki 2020 m. lapkričio 30 d. (numatoma ieškinio pateikimo diena).
Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad neteikė išlaikymo nuo sūnaus gimimo, yra davęs pinigų, kai ieškovė dar laukėsi kūdikio, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad vykdė tinkamai tėvo pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl tenkintinas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 6 mėnesius, tačiau išlaikymo suma priteistina, skaičiuojant teismo nustatytą 180 Eur sumą mėnesiui ir iš atsakovo priteistinas 1080 Eur (180Eur x 6 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš byloje pateikto 2020 m. spalio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (8.2)TP20-T-3689-11909 nustatyta, kad ieškovei yra teikiama 100 procentų garantuojama teisinė pagalba, kas reiškia, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktų pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu šioje civilinėje byloje turėjo būti sumokėtas 49 Eur (180 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 procentai) žyminis mokestis už prašomą priteisti materialinį išlaikymą, 24 Eur (1080 Eur x 3 procentai x 75 procentai) žyminis mokestis už prašomą priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą ir 75 Eur žyminis mokestis už tėvystės nustatymą, t. y. turėjo būti sumokėtas 148 Eur žyminis mokestis.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinti ieškovės 72 procentai turtinių reikalavimų, neturtiniai reikalavimai tenkinti visiškai.
Iš 2021 m. vasario 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-1371 nustatyta, kad valstybė šioje civilinėje byloje turėjo 288 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl 207 Eur (72 procentai) priteistina iš atsakovo valstybei; taip pat 9 Eur (12,12 Eur x 72 procentai) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė, kad sumokėjo 9,88 Eur už notaro paslaugas, susijusias su konsultacija dėl tėvystės, paieška registruose, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo pilna apimtimi, kadangi reikalavimas dėl tėvystės tenkintinas visiškai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas E. M. (gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. L. (gimusio (duomenys neskelbtini) ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis D. L. (gimęs (duomenys neskelbtini) ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo E. M. (gimusio (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Suteikti vaikui D. L. (gimusiam (duomenys neskelbtini) ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti D. L. (gimusio (duomenys neskelbtini) ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) , įrašo Nr. 190, duomenis apie tėvą E. M. (gimusį (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. (gimusio (duomenys neskelbtini) ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. L. (gimusiam (duomenys neskelbtini) ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip jo nepilnamečiui sūnui D. L. 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,88 Eur (devynis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 157 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas – 5060).
Iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 207 Eur (du šimtus septynis eurus) už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.