- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 1-199-238/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00624-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- P. P., D. Č.
- Kaltinamasis
- T. S., E. S.
- Advokatai
- Elena Gylienė, Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorams S. Z., Arvydui Rusteikai, nukentėjusiesiems P. P., D. Č., kaltinamajam T. S., jo gynėjams advokatams Elenai Gylienei, Valdui Venckūnui, kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. S., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-04-05 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, 2) 2008-02-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį - bauda 90 MGL dydžio; 3) 2010-11-10 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.
E. S., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių ir profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), 2010-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir LR BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, dėl kaltinimo pagal BK 138 straispnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. ir E. S. atvirai pagrobė svetimą turtą ir dokumentus, o būtent: 2010-06-29 apie 8.10 val. prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, paėmė nukentėjusiajam P. P. už rankų, prievarta įsodino nukentėjusįjį į automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris ir priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kur iš P. P. pagrobė 300 litų vertės rankinę su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu LG KP500, 300 litų vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“ su „Tele2“ PILDYK SIM kortele, bendros 100 litų vertės, kvepalais „Calvin Klein“, 200 litų vertės, USB atmintine, 30 litų vertės, 300 eurų, kurie atitinka 1035,84 litų, 500 Estijos kronų, kurios atitinka 110,34 litų, P. P. vardu išduotus dokumentus - socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SK 3121984, LR piliečio pasą Nr. 22587122, tuo padarė nukentėjusiajam P. P. bendrą 2076,18 Lt turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.
T. S. ir E. S. padarė turto prievartavimą, o būtent : 2010-06-29 apie 8.10 val., prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, atimdami P. P. laisvę, t. y. prievarta įsodindami jį į automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris ir priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nuvežė jį prie žydų genocido vietos, esančios Jonavoje, Ukmergės g., ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio ir neturėdami teisėto pagrindo, užmaskuotai, tariamai už tai, kad nukentėjusysis padegė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens buto duris, savo naudai vertė perduoti jiems turtą - po vieną tūkstantį eurų, o tai atitinka 6905,60 Lt, panaudodami fizinį smurtą: E. S. sudavus kumščiu P. P. į krūtinę, nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus, T. S. kartu su E. S. sudavė P. P. ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bei toliau tęsdami nusikalstamą veiką, įsodino nukentėjusįjį į automobilį, užmetė ant galvos audeklą ir nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą, kur, versdami P. P. gauti reikalaujamus pinigus grasino, jog šis sumokėjęs ramiai gyvens, T. S. ir E. S. vėl smurtavo prieš nukentėjusįjį: sudavė jam ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, E. S. replėmis spaudė dešinės pėdos mažąjį pirštą ir tuo bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam P. P. krūtinės ląstos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimą, poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, dešinės pėdos mažojo piršto sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusiajam P. P. pasiūlius vykti į Kaune esantį „Nordea“ banką pasiimti iš sąskaitos 2000 eurų, apie 12 val. nuvežė jį tuo pačiu automobiliu prie „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus klientų aptarnavimo poskyrio, esančio Kaune, Savanorių pr. 292B, iš kur, P. P. negrįžus iš banko, pasišalino. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 181 straipsnio 2 dalyje.
E. S. 2009-09-19 apie 1.40 val. Jonavoje, Panerių gatvėje, prie namo Nr. 21, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius D. Č. į galvą ir padarė nukentėjusiajam D. Č. poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dvigubą žandikaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų T. S. ir E. S. kaltumas padarius nusikaltimus patvirtinamas šiais įrodymais.
Teisme kaltinamasis T. S. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad P. P. buvo padegęs pažįstamos J. K. duris, liko skolingas. Prieš įvykį P. P. paskambino, pasakė, kad grįžta iš užsienio ir atlygins žalą. 2010-06-29 ryte jam (T. S.) paskambino P. P., pažadėjo grąžinti skolą ir susitarė susitikti. Kaltinamasis T. S. paaiškino, kad prie parduotuvės jį automobiliu atvežė E. S., jie susitiko nukentėjusįjį, sėdo į automobilį ir važiavo į Kauną. Vykstant pakeliui buvo sustoję kapinėse, nukentėjusysis melavo, skolos negrąžino, todėl supyko ir prieš jį smurtavo, smūgiavo rankomis ir kojomis. Į garažą nukentėjusiojo nevežė, jo turto nepagrobė, E. S. prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Vyko su nukentėjusiuoju į banką, P. P. nuėjo į banko pastatą ir negrįžo, telefoną paliko mašinoje.
Teisme kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2010-06-29 ryte paprašytas kaltinamojo T. S., pastarąjį ir P. P. vežė iš Jonavos į Kauną. Visi susitiko parduotuvėje ir vyko į banką. Pakeliui sustojo kapinėse, iš automobilio išlipo T. S. ir P. P.. Matė, kad kaltinamasis T. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį P. P.. Po to jie sėdo į automobilį ir visi važiavo į Kauną. P. P. nuėjo į banką, automobilyje liko jo telefono aparatas, kurį perdavė T. S.. Kaltinamasis E. S. nurodė, kad jis prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, jo nemušė ir pinigų nereikalavo, jo turto negrobė, garaže nebuvo.
Kaltinamasis E. S. dėl D. Č. epizodo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis smurtavo prieš D. Č. dėl to, kad šis sugadino turtą - automobilio detalę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme buvo pagarsinti E. S. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. E. S. apklaustas kaip įtariamasis 2010-12-23 paaiškino, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. P. P. ir T. S. pažįsta. P. P. jam neskolingas ir nežino, kam ir už ką skolingas. Jis neprisimena, kad būtų kalbėjęs su juo dėl padegtų durų ir jo skolos už padegtas duris. Vasarą jis su T. S. prie upės buvo susitikę P. P.. Apie ką T. S. su juo kalbėjo, negirdėjo. Jis neatsimena, ar po to jie buvo susitikę P. P., neatsimena, kad jį su T. S. būtų vežę į žydų genocido vietą dėl kažkokios skolos ir po to į Kauną į banką. Jokių pinigų ir daiktų iš P. P. negrobė (t. 3, b. l. 22-23).
2011-02-03 papildomos apklausos metu E. S. paaiškino, kad 2010 m. vasarą jis automobiliu „VW Golf“ vežė T. S. į Kauną. Jis (E. S.) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), ten buvo T. S. ir P. P.. Pastarasis įsėdo į automobilį ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) pasiimti rankinės. Jis atsakė, kad kai grįš iš Kauno, pats pasiims. Nuo parduotuvės nuvažiavo tiesiai į Kauną, į žydų genocido vietą nevažiavo ir jokio smurto prieš P. P. nenaudojo. Kaune nuvažiavo prie kažkokio banko Savanorių prospekte. P. P. nuėjo į banką, T. S. išlipo iš automobilio, o jis (E. S.) nuvažiavo savo reikalais. Kai grįžo, buvo tik T. S.. Jie abu grįžo į (duomenys neskelbtini). Automobilyje liko P. P. telefonas. Kodėl jie trise važiavo į banką, nežino. T. S. pažįstamos Jolantos jis nepažįsta, apie jokias padegtas duris nieko nežino (t. 3, b. l. 31-32).
Nukentėjusysis P. P. paaiškino, kad prieš įvykį kaltinamuosius T. S. ir E. S. pažinojo iš matymo, jiems ar kitiems asmenims skolingas nebuvo. 2010-06-29 ryte parduotuvėje jis sutiko kaltinamuosius, kurie prievarta jį įsodino į automobilį, nuvežė į kapines, po to - į garažą, prieš jį smurtavo, grasino susidoroti ir reikalavo pinigų. Jis pinigų neturėjo, o kad išvengtų kaltinamųjų smurto, sutiko sumokėti pinigus ir pasiūlė kaltinamiesiems vykti į banką. Nuvykęs į banką, banko darbuotojoms pranešė, kad yra prievartaujamas ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Nusikaltimo dieną kaltinamieji jį sužalojo, teko gydytis ligoninėje, taip pat pagrobė turtą, padarė turtinę žalą, kurią prašo priteisti.
Liudytoja S. K. paaiškino, kad ji dirba „Nordea“ banke, Kaune, Savanorių pr. 292B. 2010-06-29 į banką atėjo vaikinas ir paprašė pagalbos - iškviesti policiją. Jis buvo pasimetęs, išsigandęs, paaiškino, kad pažįstami asmenys jį mušė, reikalavo pinigų, kad prie banko stovi automobilis, kuriame esantys asmenys laukia, kol jis išgrynins pinigus ir atiduos jiems. Ji paskambino į policiją ir pranešė, kad klientas prašo pagalbos. Vaikinas buvo sumuštas, aimanavo, atrodė, jog jis jaučia skausmą. Jis pasakojo, kad grįžo iš užsienio, kad šventė su draugais, ryte ėjo į kioską ir jį prievarta įsodino į automobilį pažįstami asmenys, užmovė ant galvos maišą, reikalavo pinigų, mušė, vežė į banką. Jis prašė parašyti raštelį, kad pinigai bus išduoti po 15 minučių. Vaikinas banke sąskaitos neturėjo. Po kiek laiko atvyko policijos darbuotojai.
Liudytojai D. D. ir S. G. paaiškino, kad 2010-06-29 iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į banką „Nordea“, esantį Kaune, Savanorių pr. 292 B, kur jų lauks apiplėštas vyriškis, jam reikia pagalbos. Nuvykus vyriškis paaiškino, kad jis girtavo su pažįstamais, kurie pareikalavo jo atiduoti savo daiktus ir pinigus. Tai daryti vyriškis atsisakė, todėl buvo mušamas. Po sumušimo jis sutiko sumokėti pinigus ir kartu su jį sumušusiais asmenimis automobiliu „VW Golf“ atvyko iš Jonavos į Kauną, į „Nordea“ banką. Vyriškis nuėjo į banką, o jį atvežę vyrai liko laukti automobilyje. Banke vyriškis paprašė iškviesti policiją. Apžiūrėjo aikštelę, tačiau automobilio „VW Golf“ nerado. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, bijojo išeiti iš banko. Nukentėjusysis orientavosi, buvo išgėręs, bet negirtas.
Liudytoja S. Š. paaiškino, kad 2010-06-28 matė, kad T. S., E. S., P. P. bendravo, jie kažką pakalbėjo ir išsiskirstė. Matė, kad nukentėjusysis turėjo telefoną, jis aiškino, kad „prisidirbo“.
Liudytoja K. V. paaiškino, kad 2009-05-12 jos tėtis V. V. įsigijo mobiliojo ryšio telefoną LG KP500, kurį padovanojo jai. 2010 m. pavasarį šį telefoną su įpakavimo dėžute pardavė pažįstamam P. P. už 200 litų.
Liudytoja S. Š. paaiškino,kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje prie Jonavos ligoninės, naudotų mobiliojo ryšio telefonų skyriuje nusipirko telefoną LG 500, kurį spalio mėn. pradžioje pardavė nepažįstamam vyriškiui.
Liudytoja S. P. paaiškino, kad 2010 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje vyriškis vardu Petia, apie 70 metų, invalidas, pridavė jai mobiliojo ryšio telefoną LG KP 500. Jis paaiškino, kad šį telefoną jam davė pažįstamas, kuris nemoka tuo telefonu naudotis. Šį telefoną už 200 litų ji pardavė 2010-07-21, pinigus-150 litų atidavė Petiai.
Teisminio nagrinėjimo metu LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos A. S. parodymai, kuriuos ji davė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. paaiškino, kad 2010 m. birželio 29 d. apie 8 val. į parduotuvę užėjo vaikinas su akiniais. Ji nepastebėjo, kad šis vaikinas šlubuotų, ant jo veido jokių sumušimo žymių nematė. Maždaug po 2-3 min. į parduotuvę užėjo dar du vaikinai, vienas iš jų nusipirko cigarečių, o kitas pasakė vaikinui su akiniais, kad eitų pakalbėti ir jie visi trys išėjo. Kur jie nuėjo, nematė (t. 1, b. l. 56-57).
Liudytoja V. T. ir Gennady Ilin paaiškino, kad 2009 metais pas J. K. vaišinosi. Tą naktį degė buto durys, buvo sugadintas turtas. Padegimu įtarė P. P., jis ten atvyko ir pažadėjo atlyginti žalą. Dėl žalos atlyginimo niekur nesikreipė, prašė T. S., kad jis paimtų iš P. P. pinigus už žalą, patirtą gaisro metu.
Nukentėjusysis P. P. paneigė V. T. ir G. Ilin parodymus apie tai, kad pripažino sukėlęs gaisrą ir pažadus atlyginti žalą nukentėjusiems (J. K., V. T., G. Ilin) nuo gaisro.
2010-07-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta vietovė prie (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-13).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apklausos protokolu patvirtinama, kad 2010-07-08 P. P. pateikė lapą su atspausdintomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti asmenys. Jis nurodė, kad tai T. S. ir E. S., o jų nuotraukas rado internete (t. 1, b. l. 18, 19-20).
2010-07-08 asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole užfiksuota, kad P. P. atpažino E. S. kaip asmenį, kuris 2010-06-29 apie 8.10 val. kartu su T. S. prievarta įsodino jį į automobilį, smurtavo: mušė rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas, reikalavo pinigų ir pagrobė rankinę, kurioje buvo du mobiliojo ryšio telefonai, pinigai, dokumentai, kvepalai. Vaikiną atpažino iš veido bruožų, plaukų, sudėjimo bei dėl to, kad su juo teko anksčiau bendrauti (t. 1, b. l. 21-22).
Iš 2010-07-14 nukentėjusiojo P. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu P. P. parodė nusikaltimo padarymo vietas (prie parduotuvės, kapinėse) ir patvirtino savo parodymus apie tai, kad 2010 m. birželio 29 d. atsitiktinai parduotuvėje susitiko kaltinamuosius T. S. ir E. S., kurie jį išsivedė iš parduotuvės ir prievarta įsodino į automobilį, nuvežė į žydų genocido kapines, ištraukė iš automobilio, dviese mušė, reikalavo sumokėti jiems 2000 eurų, po to uždėjo maišą, vežė į garažą, kankino, replėmis spaudė pirštą, vėl mušė į įvairias kūno vietas ir reikalavo surasti, duoti pinigų. Kadangi kentėti negalėjo, tai kaltinamiesiems pasakė, kad turi pinigų banke ir pasiūlė vykti į banką Kaune, kur nuvykęs paprašė banko darbuotojus iškviesti policiją (t. 1, b. l. 32-35).
2010-09-29 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad T. S. parodė vietą Žeimių gatvėje ir žydų genocido kapines. Paaiškino, kad jis ir E. S. prie parduotuvės atsitiktinai susitiko su P. P., kuris prieš tai jam skambino ir žadėjo atiduoti pinigus už padegtas duris. Jis padavė svetimą kortelę ir pasakė, kad joje yra 2000 eurų, bet jis (T. S.) atsisakė naudotis svetima kortele ir pasiūlė važiuot aiškintis. Visi važiavo į (duomenys neskelbtini), ten vėl kalbėjo su nukentėjusiuoju dėl skolos už padegtas duris, susistumdė. P. P. pasiūlė važiuoti į banką Kaune, žadėjo atiduoti pinigus, bet nuėjęs į banką negrįžo (t. 2, b. l. 49-52).
2010-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. S. atpažino P. P. kaip asmenį, kuris 2010-06-29 ryte užėjo į parduotuvę, o po 2-3 min. atėjo dar du vaikinai, kurie jį išsivedė (t. 1, b. l. 58-60).
Iš 2011-01-03 akistatos tarp P. P. ir T. S. protokolo matyti, kad buvo atlikta T. S. ir P. P. akistata. Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis P. P. paneigė T. S. nurodytą aplinkybę, kad jis davė jam svetimą mokėjimo kortelę bei patvirtino, kad T. S. jį mušė kapinėse, garaže, reikalavo 2000 eurų, pagrobė rankinę ir joje buvusius daiktus: du telefonus, kvepalus, 300 eurų, 450 estijos kronų.
Akistatos metu kaltinamasis T. S. nurodė, kad P. P. ryte jam skambino kelis kartus, žadėjo grąžinti pinigus kaip žalos atlyginimą už padegtas duris, o susitikus padavė svetimą kortelę, jis nesutiko ja naudotis, buvo kalbėta dėl 500 litų skolos už padegtas duris, kapinėse jie susistumdė, prieš jį smurto nenaudojo, kitur nukentėjusiojo nevežė, tik į banką Kaune. Automobilyje nukentėjusysis paliko telefono aparatą, tačiau rankinės P. P. neturėjo (t. 2, b. l. 59-61).
Iš 2011-01-17 akistatos tarp P. P. ir E. S. protokolo matyti, kad buvo atlikta P. P. ir E. S. akistata. Šio procesinio veiksmo metu P. P. patvirtino, kad kaltinamuosius T. S. ir E. S. sutiko parduotuvėje, jie nuvežė į kapines, ten mušė ir abu reikalavo pinigų-2000 eurų, taip pat vežė į garažą, kur vėl mušė. Vežė į banką ir prievartavo sumokėti pinigus, jis banke paprašė iškviesti apsaugą. Akistatos metu nukentėjusysis nurodė, kad jis sako tiesą ir jo parodymai yra teisinigi.
Kaltinamasis E. S. neigė nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie padarytą nusikaltimą ir paaiškino, kad P. P. jį apkalba, jis nukentėjusiojo prie parduotuvės nesutiko, į kapines, garažą ir banką jo nevežė, prieš jį nesmurtavo, jo turto nepagrobė. Taip pat nurodė, kad išvakarėse prie upės sutikęs nebuvo (t. 3, b. l. 25-27).
2010-10-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. Š. atpažino P. P. kaip asmenį vardu P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris su ja ir jos draugu M. gėrė alų 2009 m. (po Joninių). Patvirtino, kad kaltinamieji T. S. ir E. S. dviračiais privažiavo prie P. P. ir jie kalbėjo (t. 1, b. l. 78-80).
2010-12-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. V. pateikė mobiliojo ryšio telefono LG KP500 garantinės pažymos kopiją (t. 1, b. l. 84-87).
2010-07-13 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6080“ (t. 2, b. l. 41).
Iš 2010-07-13 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas „Nokia 6080“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2 , b. l. 42), kuris 2010-07-13 pagal pakvitavimą grąžintas P. P. (t. 2, b. l. 43).
Informacija apie asmens duomenis, kad P. P. išduotas pasas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 2 - 4).
Iš 2010-09-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus 2009 m. nusikalstamų veikų masyvą, nenustatyta mergina vardu Jolanta, kurios buto durys adresu (duomenys neskelbtini) galimai buvo padegtos (t. 1, b. l. 100-102).
Pranešimais ir informacija apie nukentėjusiojo P. P. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtariamojo T. S. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 125-139).
Specialisto išvadoje Nr. G2280/ 10(02) nurodyta, kad P. P. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžimu, oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, dešinės pėdos mažojo piršto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010-06-29. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai padaryti vienas po kito ir nustatyti jų padarymo eiliškumo nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, nukentėjusiajam būnant įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (t. 1, b. l. 41-42).
Gydymo stacionare ligos istorijos duomenys patvirtina aplinkybę, kad P. P. buvo gydomas VšĮ Jonavos ligoninėje nuo 2010-06-29 iki 2010-07-02, konstatuoti sužalojimai pilve, krūtinėje, nugaroje, šonkaulio lūžis (t. 1, b. l. 43-50)
Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2010-06-29 13:54:27 val. P. P. nustatytas 1,13 promilių girtumas (t. 1, b. l. 6).
Iš medžiagos (t. 4, b. l. 67-79) matyti, kad 2009-10-27 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų apdegimo gaisro metu. Iš medžiagos matyti, kad nenustatyti asmenys, padegę butą, o gaisro buto savininkui V. R. padaryta 100 litų žala.
Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad kaltinamieji padarė nusikaltimus.
Teismas nustatė, kad kaltinamieji padarė turto prievartavimą (LR BK 181 straipsnio 2 dalis), atvirai pagrobė svetimą turtą (LR BK 178 straipsnio 2 dalis) bei dokumentus (BK 302 straipsnio 1 dalis).
Teismas daro išvadą, kad T. S. ir E. S. nusikalstama veika iš LR BK 180 straipsnio 1 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, įsodino nukentėjusįjį į automobilį ir ten atėmė iš P. P. jo turėtą rankinę su joje buvusiu turtu bei dokumentais. Taip atvirai pagrobė 300 litų vertės rankinę su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu LG KP500, 300 litų vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“ su „Tele2“ PILDYK SIM kortele, bendros 100 litų vertės, kvepalais „Calvin Klein“, 200 litų vertės, USB atmintine, 30 litų vertės, 300 eurų, kurie atitinka 1035,84 litų, 500 Estijos kronų, kurios atitinka 110,34 litų, P. P. vardu išduotus dokumentus - socialinio draudimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarė nukentėjusiajam P. P. bendrą 2076,18 Lt turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo P. P. parodymai. Nukentėjusiojo parodymai apie pagrobtą turtą, dokumentus, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nusikaltimą padariusius asmenis buvo nuoseklūs, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis P. P. parodymus apie pagrobtą rankinę ir joje buvusius daiktus patvirtino akistatos su T. S. metu. Ta aplinkybė, kad nusikaltimo metu pagrobtas telefonas („Nokia“) po įvykio buvo pas T. S., duoda pagrindą tikėti nukentėjusiojo aiškinimu, kad kaltinamieji įvykio metu tikrai pagrobė jo minėtus daiktus ir dokumentus. Po įvykio kaltinamasis telefono nukentėjusiajam negrąžino, tai rodo, kad telefonas buvo pagrobtas ir tikslo jį grąžinti kaltinamasis neturėjo, nors tą padaryti laiko turėjo pakankamai, nes telefonas pagrobtas - 2010-06-29, policijai pateiktas - 2010-07-13. Be to, liudytojos K. V. parodymais patvirtinta aplinkybė, kad 2010 m. pavasarį telefoną LG KP 500 ji pardavė P. P., todėl įtikinama, kad įvykio dieną nukentėjusysis jį turėjo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji įsodino nukentėjusįjį į automobilį tikslu prievartauti turtą - pinigus, tačiau ne tuo tikslu, kad pagrobti rankinę. Nukentėjusysis patvirtino, kad rankinė buvo atimta iškarto kai jis buvo įsodintas į automobilį, rankinės atėmimo metu fizinis ar psichinis smurtas nebuvo panaudotas.
LR BK 180 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šią normą už plėšimą atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Iš kaltinimo plėšimo epizode seka, kad jame nėra įvardinta dispozicijoje numatyta aplinkybė, kuri yra būtina kvalifikuojant veiką kaip plėšimą.
Kaltinime nurodyta, kad „paėmė už rankų ir prievarta įsodino į automobilį“, tačiau nėra nurodyta kokią aplinkybę kaltinimas pateikia: ar „fizinio smurto panaudojimą“, ar „atėmimą galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis“. Jau vien dėl to, kaltinamieji negali būti nuteisti už plėšimą, nes kaltinimas nepilnas ir netikslus. Teismas negali sunkinti kaltinamųjų padėties ir plėsti kaltinimą.
Kadangi turtas pagrobtas atvirai, kaltinamieji turtą pagrobė matant nukentėjusiajam ir viešai, kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta prievartauti turtą –pinigus, o ne - užvaldyti rankinę ir joje buvusį turtą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms kaltinamųjų nusikalstama veika iš LR BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į LR BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamieji T. S. ir E. S., panaudodami fizinį smurtą, grasinimus, atėmę asmeniui laisvę, prievartavo nukentėjusiojo P. P. turtą. Taip padarė LR BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Teismas pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 181 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą. BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad baudžiamas tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.
LR BK 181 straipsnio 2 dalis numato, kad baudžiamas tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos.
Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Pagal teismų praktiką BK 181 straipsnyje numatytas turto prievartavimas yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Tai reiškia, kad nusikalstama veika yra baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu, ar panaudojant fizinį smurtą ar atlikus kitus veiksmus.
Byloje nustatyta, kad 2010-06-29 ryte kaltinamieji T.S. ir E. S. susitiko nukentėjusįjį P.P., prieš nukentėjusiojo valią jį įsodino į automobilį, atėmė asmeniui laisvę, vežė į kapines, garažą, abu kaltinamieji grasino ir smurtavo prieš nukentėjusįjį, be jokio teisėto pagrindo reikalavo sumokėti pinigus - 2000 eurų. Kuomet kaltinamieji nuvežė nukentėjusįjį į banką, pastarasis paprašė policijos pagalbos. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, iš dalies ir kaltinamųjų parodymai, specialisto išvados, akistatų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, bei kiti dokumentuose užfiksuoti duomenys.
Nukentėjusiojo P. P. parodymais patvirtinta, kad 2010-06-29 kaltinamieji prievarta ir prieš nukentėjusiojo valią įsodino jį į automobilį, vežiojo į įvairias vietas, atėmė ir suvaržė jo judėjimo laisvę, grasino ir smurtavo prieš nukentėjusįjį, mušė jį į įvairias kūno vietas, sužalojo ir reikalavo perduoti turtą - 2000 eurų, kai tam nebuvo teisėto pagrindo. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas patvirtintas specialisto išvada. Joje pateiktas sužalojimo padarymo laikas ir būdas visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus. Tiek nukentėjusysis paaiškino, tiek specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgius rankomis ir spardant. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamieji sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, tai atitinka specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, kad sužalojimai nukentėjusiojo kūne rasti krūtinėje, šlaunyse, piršte, konstatuotas ir šonkaulio lūžis, o jie padaryti septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais. Nukentėjusiojo aiškinimas, kad E. S. replėmis spaudė kojos pirštą visiškai įtikinamas, nes specialisto išvada patvirtino, kad kojos piršte rastas sužalojimas. Nukentėjusiojo aiškinimas, kad dėl patirto smurto, kankinimo jis jautė skausmą, yra tikėtinas, nes kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajam nuo smurto lūžo šonkaulis, todėl suprantama, kad jis jautė didelį skausmą ir dėl to sutiko sumokėti kaltinamiesiems pinigus, pasiūlė vykti į banką, kur tikėjosi sulaukti policijos pagalbos.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes savo parodymus apie kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus nukentėjusysis nuosekliai aiškino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, patvirtino akistatų ir parodymų patikrinimo vietoje metu. O kaltinamųjų parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme nebuvo nuoseklūs.
Taip pat teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai apie prieš jį padarytą nusikaltimą, nėra vienintelis įrodymas byloje, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti įrodymai. Liudytojų S. K., D. D., S. G. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad įvykio dieną P. P. atvyko į banką, skundėsi jiems, kad asmenys jį mušė ir reikalavo pinigų, tuo tikslu jį automobiliu atvežė iš Jonavos į Kauną. Minėti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis prašėsi pagalbos, buvo išsigandęs, pasimetęs ir bijojo jį prievartavusių asmenų.
Nukentėjusiojo nurodytas laikas, vietos, kur jį automobiliu vežė kaltinamieji, visiškai patvirtinti ir pranešimais, informacija, kuri sutampa su nukentėjusiojo parodymais apie judėjimo kryptis ir vietas, nes nukentėjusiojo, kaltinamojo naudojami telefonai buvo prisijungę tuo laiku ir vietose prie celių.
Teismui nekyla abejonių, kad prieš nukentėjusįjį nusikaltimą padarė kaltinamieji, nes po įvykio iš nuotraukų, vaizdo įrašo nukentėjusysis atpažino kaltinamuosius ir juos nurodė tyrėjams. Be to, kaip paaiškino P. P. jis ir prieš įvykį iš matymo pažinojo kaltinamuosius, todėl teismas daro išvadą, kad jis negalėjo suklysti, nurodydamas kas padarė nusikaltimą. Įvykio dieną P. P. buvo neblaivus, tačiau kaip nurodė apklausti liudytojai S. G., D. D., S. K., nukentėjusysis aplinkoje orientavosi, todėl teismas turi pagrindo tikėti, kad jis įvykio aplinkybes gerai atsimena ir nurodė teisingai.
Ir patys kaltinamieji neneigia vežę automobiliu į banką nukentėjusįjį ir įvykio dieną bendravę. T. S. pripažino, kad smurtavo prieš P. P. ir neneigia, kad galėjo jį sužaloti. E. S. patvirtino, kad T.S. smurtavo prieš P. P.. Nukentėjusysis nurodė, kad prieš jį smurtavo abu kaltinamieji, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad sužalojimus P. P. padarė abu kaltinamieji.
Kaltinamasis T.S. tvirtina, kad jis siekė iš nukentėjusiojo išreikalauti skolą už tai, kad P.P. padegė duris ir padarė žalos J.K.. Tačiau šį kaltinamojo aiškinimą paneigia nukentėjusiojo P. P. parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad jis durų nepadegė, niekada niekam žalos nepadarė, atlyginti ją nežadėjo, nebuvo skolingas J. K., V. T., G. Ilin ar kaltinamiesiems T.S., E.S.. T.S. iš jo nereikalavo atlyginti žalą už padegtas duris, jokio susitarimo ar kalbos su T. S. apie žalos atlyginimą nebuvo. Kaltinamieji iš jo reikalavo sumokėti pinigus be jokio teisėto pagrindo, tiesiog – prievartavo turtą. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji žinojo, jog jis grįžo iš užsienio ir turi pinigų.
Pateikta medžiaga Nr. 20-61-PR5-574 (t. 4, b. l. 67-79) patvirtina aplinkybę, kad degė durys buto, priklausiusio V. R., o butą nuomavo J. K., tačiau asmuo, padegęs duris, nenustatytas. V. R. nurodė, kad jam padaryta 100 litų žala, kas galėjo jas padegti ar kaip užsidegė, nieko neįtaria, o J. K. nieko nežino dėl durų padegimo ir nieko nepastebėjo.
J. K. įtraukta į gyvenamos vietos neturinčių asmenų apskaitą, jos gyvenamoji vieta nežinoma, todėl teismas neturėjo galimybės ją apklausti.
Teisme apklausti liudytojai V. T., G. Ilin tvirtino, kad 2009 m. degė durys buto, kurį nuomavosi J. K.. Gaisro metu žalos patyrė ir jie (V. T., G. Ilin), prašė kaltinamojo T. S. išreikalauti žalą iš nukentėjusiojo. Jie įtarė, kad duris padegė P. P., nes jis kartu šventė V. T. gimtadienį bute, išėjo, o kai kilo gaisras, vėl atsirado.
Teismas kritiškai vertina liudytojų V. T., G. Ilin parodymus apie tai, kad nukentėjusysis padegė duris ar jiems buvo skolingas už gaisro metu padarytą žalą. Visų pirma, šių liudytojų parodymus paneigia nukentėjusiojo P. P. parodymai, nes nukentėjusysis paaiškino, kad durų nepadegė ir minėtiems liudytojams skolingas nebuvo. Antra, V. T., G. Ilin nurodė, kad dėl patirtos žalos atlyginimo į kompetentingas institucijas nesikreipė, po įvykio su nukentėjusiuoju susitikę nebuvo ir jo neprašė atlyginti žalą. Todėl šių liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai ir kaip siekį padėti palengvinti padėtį kaltinamiesiems, nes jie yra pažįstami, o šiuos liudytojus apklausti paprašė T. S. tik teisminio nagrinėjimo metu, tai yra praėjus daug laiko po nusikaltimo padarymo.
Be to, tikrinant tą aplinkybę, ar tikrai kaltinamieji iš nukentėjusiojo galėjo reikalauti grąžinti skolą, vertinami pačio kaltinamojo E. S. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir apie kokios nors skolos reikalavimus neaiškino. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 22-23) E. S. apie skolos egzistavimą, jos reikalavimus, apie padegtas duris, nemini.
Todėl kritiškai vertinamas ir T. S. aiškinimas teisme, kad jis iš nukentėjusiojo reikalavo grąžinti skolą už padegtas duris. Juo labiau kad buto savininkas V. R. nurodė, kad dėl gaisro patirta žala -100 litų. Pats T. S. ikiteisminio tyrimo metu nėra davęs parodymų apie tai, kad V. T., G. Ilin nurodė, kad gaisru jiems būtų padaryta žala ar, kad jų paprašytas reikalavo atlyginti žalą iš P. P.. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. yra aiškinęs tik tą aplinkybę, kad Jolanta jam sakė apie 500 litų skolą. Gi, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ar kiti asmenys būtų įvardiję 2000 eurų skolą tokių parodymų nėra davęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. S. nurodė, kad 2000 eurų skolos reikalavimą pats nukentėjusysis sugalvojo. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aplamai neigė tokios sumos reikalavimą, o teisme jau nurodo, kad tokios sumos reikalavo, nes nukentėjusysis ją buvo skolingas J. K., V. T., G.I. Todėl teismas daro išvadą, kad T. S. parodymai nėra nuoseklūs, kaltinamasis juos keičia siekdamas išvengti atsakomybės.
Teisme T. S. tvirtino, kad pats P. P. jį kvietė susitikti skolos grąžinimo tikslu, tačiau kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, kaltinamasis aiškino, kad P. P. jis sutiko atsitiktinai (t. 2, b. l. 49-50). Pastaroji kaltinamojo nurodyta aplinkybė atitinka nukentėjusiojo aiškinimą, kad kaltinamuosius jis susitiko atsitiktinai ir susitikti nesitarė. Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo aiškinimu, nes šią aplinkybę jis vienodai aiškino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Gi, kaltinamojo T. S. parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. S. neigė panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį. Todėl jeigu tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad pats nukentėjusysis kvietė susitikti ir norėjo geruoju grąžinti skolą, tai nesuprantamas yra kaltinamųjų smurtinis elgesys prieš nukentėjusįjį. Be to, iš apklausos protokolo matyti, kad skolos reikalavimo metu T. S. nežinojo kur gyvena J. K., todėl nerealu manyti, kad ruošėsi jai grąžinti išreikalautą skolą, kai nežinojo kur ją rasti.
Todėl daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamieji padarė turto prievartavimą, todėl jų nusikalstama veika atitinka LR BK 181 straipsnio 2 dalį.
Taip pat teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo E. S. kaltumą padarius D. Č. nesunkų sužalojimą.
Kaltinamasis E. S. pripažino smurtavęs prieš D. Č. ir jį sužalojęs. Nurodė priežastį, tai yra jį mušė dėl apgadintos automobilio detalės.
Nukentėjusysis D. Č. paaiškino, kad 2009-09-19 su E. S. konfliktavo, jį kaltinamasis sužalojo, buvo sulaužytas žandikaulis, gydėsi ligoninėje Su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja J. V. paaiškino, kad 2009-09-19 kaltinamasis E. S. ir nukentėjusysis D. Č. konfliktavo dėl to, kad nukentėjusysis sugadino automobilio pečiuką, jie išlipo iš automobilio ir susistumdė.
Liudytojai Ž. B. ir R. S. paaiškino, kad 2009-09-19 kaltinamasis E. S. ir nukentėjusysis D. Č. konfliktavo dėl to, kad nukentėjusis sugadino automobilio pečiuką, kliudė automobilį, jie išlipo iš automobilio ir susistumdė. Šio konflikto metu D. Č. buvo sužalotas, jis buvo nugabentas į gydymo įstaigą.
Specialisto išvadoje Nr. G-3355/09(02) konstatuota, kad D. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20)
Kauno apygardos teismo 2011-06-01 nutartimi nutarta pripažinti negaliojančiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-04-01 nuosprendį, kuriuo LR BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, E. S. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, kadangi jis per vienus metus po to, kai buvo priimtas nuosprendis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamas naują nusikaltimą padaręs 2010-06-29 (t. 3, b. l. 151-154).
Kaltinamasis E. S. pripažino smurtavęs prieš D. Č., sudavęs jam smūgius ir jį sužalojęs. Nukentėjusiojo D. Č. ir liudytojų Ž. B., R. S., J. V. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad įvykio metu E. S. konfliktavo, sudavė smūgius D. Č. ir jį sužalojo. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymai apie nusikaltimo padarymo vietą, laiką ir nusikaltimo padarymo kitas aplinkybes, konflikto priežastį, panaudoto smurto pobūdį visiškai sutapo. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas ir jam padaryto sužalojimo pobūdis, sunkumas patvirtintas specialisto išvada.
Byloje nustatyta ir surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamasis E. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam D. Č., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į šiame straipsnyje išvardintas aplinkybes. Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamieji T. S. ir E. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 181 straipsnio 2 dalis), du – apysunkius nusikaltimus (LR BK 178 straipsnio 2 dalis, LR BK 302 straipsnio 1 dalis). E. S. padarė dar ir nesunkų nusikaltimą (LR BK 138 straipsnio 1 dalis). T. S. teisiamas už trijų nusikaltimų padarymą. E. S. teisiamas už keturių nusikaltimų padarymą. Visi nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, o turto prievartavimas ir atviroji vagystė – savanaudiški.
Tomas S. J. psichikos sveikatos centro priežiūroje dėl psichikos ir priklausomybės ligos neįrašytas, nesilankė (t. 2, b. l. 94), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 90-93), teistas (t. 2, b. l. 73, 76-81, 84, 86-89), Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 106).
E. S. Jonavos psichikos sveikatos centro priežiūroje dėl psichikos ir priklausomybės ligos neįrašytas, nesilankė (t. 2, b. l. 94), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 41-44), 2010-04-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 3, b. l. 38-39), tačiau per vienus metus vėl nusikalto ir padarė tyčinius nusikaltimus.
T. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. T. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
E. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių (dėl nusikalstamų veikų - LR BK 181 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. padarymo) nenustatyta.
E. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Įvertinama ta aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo E. S. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jam atlygino žalą, susitaikė. Sutartimi su Valstybine ligonių kasa E. S. įsipareigojo atlyginti žalą. Todėl ši aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamiesiems T. S. ir E. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes jie teisiami už kelių tyčinių ir baigtų nusikaltimų padarymą, vienas nusikaltimas yra sunkus, kiti du apysunkiai, o E. S. tarp kelių padarytų nusikaltimų vienas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau po jo padarymo kaltinamasis vėl padarė nusikaltimus. T. S. teistas. Todėl tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.
Bausmės skirtos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), kadangi yra ideali nusikalstamų veiksmų sutaptis, nes visi veiksmai (turto pagrobimas, turto prievartavimas) vyko vienas paskui kitą, veikos padarytos per trumpą laiko tarpą, buvo bendras sumanymas prievartauti turtą, o ne daryti atskiras veikas, viena iš nusikalstamų veikų (rankinės pagrobimas) buvo tik etapas tikslui (prievartauti ir gauti pinigus) pasiekti. Grobdami rankinę kaltinamieji neturėjo atskiro tikslo pagrobti būtent dokumentą, jie padarė vieną veiką - pagrobė turtą (rankinę), o rankinėje tarp daiktų buvo ir dokumentai.
Kaltinamiesiems į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime ir sulaikyme.
P. P. pareiškė 1990 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 37-38). Prašo jį tenkinti ir nurodo, kad žala jam padaryta pagrobus jo turtą. Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu nesutinka. Teismas daro išvadą, kad būtina tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies - 1976,18 Lt, nes iš nukentėjusiojo pagrobto turto vertė yra 2076,18 Lt, jam grąžintas 100 Lt vertės telefonas, todėl neatlyginta žala yra 1976,18 Lt. Žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl nusikaltimu padarytą žalą kaltinamieji privalo atlyginti solidariai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 str.,
nusprendė:
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir:
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę, skirtą šiuo nuosprendžiu, ir bausmę skirtą Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendžiu, subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje paskelbus nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos pradėjus vykdyti nuosprendį dėl suėmimo. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-07-13 iki 2010-11-10 ir bausmę, atliktą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendį.
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas pagal LR BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę bendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2011-12-02, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-12-22 iki 2011-12-02.
Nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš T. S. ir E. S. 1976,18 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt šešis litus 18 ct) nukentėjusiajam P. P. turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.