- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- A6.-67-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00031-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. O.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Ridas Žemkauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), traukiamo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos vieta – (duomenys neskelbtini), nuo 2013-10-07 vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tokiais savo veiksmais (neveikimu) nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. O. teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta kaltę, kad jam būnant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovėje susidariusią sunkią finansinė situaciją jis nesiėmė veiksmų dėl nemokumo proceso iniciavimo. Nurodė, kad įmonės veikla buvo susijusi su (duomenys neskelbtini), prasidėjus pandemijai įmonė susidūrė su veikloje atsiradusiais trikdžiais, jis sustabdė veiklą, tačiau tai nepadėjo. Savo veiksmus vertina neigiamai. Šiuo metu jis įsidarbino bei dirba pusė etato (duomenys neskelbtini), jis turi rimtas sveikatos problemas, todėl tik yra iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai). Šiems teiginiams pagrįsti pateikią teismui darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini). Jo pajamos nėra didelės, todėl prašo teismą apsvarstyti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo bei esant pagrindui paskirtos baudos mokėjimo terminą išdėstyti ilgesniam terminui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad jo atstovaujamas J. O. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino, buvo kreiptasi į VMI dėl bendrovės veiklos sustabdymo, šis prašymas buvo tenkintas, o pačioje bendrovėje sunki finansinė situacija susidarė dėl pandemijos, teko nutraukti patalpų nuomos sutartį. J. O. šiuo metu finansinė situacija irgi nėra gera, nes jis dirba pusę etato, jo pajamos sudaro tik apie (duomenys neskelbtini) Eur (neatskaičius mokesčius), J. O. turi rimtą sveikatos negalavimą (duomenys neskelbtini) srityje, jis nuolat vartoja medikamentus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atstovo manymu yra pagrindas svarstyti klausimą dėl jam švelnesnės nuobaudos skyrimo nei ANK 120 str. 1 d. numatyto sankcijos minimumas. J. O. prašo baudą sumokėti dalimis per metus laiko.
Šalies argumentai
VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad VMI prie FM 2021 m. spalio 14 d. pareiškimu Nr. (23.28-08-1 Mr) RNA-37052 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. EB2-3062-432/2021 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2021-11-30. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė: ATM už 2020 m., deklaruotas PVM už 2020 m. 6,7, 8, 9 mėn. pagal pateiktas deklaracijas. Tai, kad Bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės:
1. Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už du metus, taigi Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas.
2. Bendrovė nuo 2020-07-28 nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko.
3. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto Bendrovė neturi.
4. VĮ Regitra duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.
5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (paskutinis atleistas darbuotojas 2020-08-31).
6. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. spalio 14 d. duomenimis buvo vykdoma 1 išieškojimo byla 11 237,19 Eur sumai.
Apibendrinant nurodė, kad galima daryti išvadą, jog Bendrovės vadovas J. O., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. J. O. neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Paminėjo, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021 metų kovo mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Bendrovė turto neturi. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM - teises. VMI prie FM manymu J. O. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma gavus VMI prie FM 2021-03-18 nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui 2021 m. kovo 18 d. buvo skolinga 11271,99 Eur, o 2021 m. birželio 11 d. buvo skolinga 10657,19 Eur (b. l. 7). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 1994 m. gegužės 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra administracinėn atsakomybėn traukiamas J. O., taigi būtent jo vadovavimo minėtai bendrovei vardu augo bendrovės mokestinės nepriemokos. VMI pateikto pareiškimo duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nuo 2020 m. liepos mėn. bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. O. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo žinoma apie tai, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki. Pažymėtina, jog ši aplinkybė įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotų parodymų matyti, jog nuo 2020 m. įmonės būsenos jis nestebėjo, jos mokumo atkurti nemėgino, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, pasak pareiškėjo, to padaryti jis negalėjo dėl prastos finansinės padėties. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3062-432/2021, kopijos matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o VMI, kurios pareiškimas buvo patenkintas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, kurioje priimtą nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 30 d. Bylos duomenimis nuo 2021 m. kovo mėn. sistemingai buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką, darytina išvada, kad minėta bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, ir vėliausiai tuomet įmonės vadovui J. O. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taigi, iš byloje esančiu duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. O., vėliausiai nuo 2021 m. kovo mėn. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2021 m. lapkričio 19 d. inicijavo VMI.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo J. O. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
III. Dėl J. O. skirtinos nuobaudos
J. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
J. O. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas J. O. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, iš jų ir tai, kad jis nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti J. O. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, medžiagoje duomenų apie tai, kad jis ankščiau buvo baustas administracine tvarka, nėra, J. O. yra iš dalies darbingas (darbingumas 55 procentai), jis turi sveikatos negalavimų (ligų) susijusių su širdies veikla. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nenustatyta, kad J. O. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino, gailisi. Nenustatyta J. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. O. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir J. O. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 300 Eur.
Atsižvelgus į baudos dydį, į J. O. finansinę padėtį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesiu nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas); 2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; 3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB; 4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“; 5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-67-818/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.