- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-1240-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07824-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- UAB „Stilsena“
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., S. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Stilsena“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9313-1004/2015 pagal pareiškėjo UAB „Stilsena“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M. ir S. M. bei antstoliui A. L. dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Stilsena“, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas padalinti sutuoktinių G. ir S. M. bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis: nustatant, kad skolininkės G. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, sutuoktinio S. M. gaunamų pajamų iš darbinės ir intelektinės veiklos ir/ar pensijos; padalinti S. M. vardu registruotas transporto priemones, - priteisti skolininkei G. M. transporto priemonę (duomenys neskelbtini) o transporto priemonę (duomenys neskelbtini), priteisti S. M., įpareigojant G. M. išmokėti S. M. kompensaciją už transporto priemonių kainų skirtumą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. M. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Taip pat prašė stabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal jo ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Pažymėjo, jog santuokos nutraukimo byloje prašo nustatyti, jog prievolė UAB „Stilsena“ yra asmeninė G. M. prievolė, o du automobiliai yra jo asmeninė nuosavybė ir jie nedalintini. Nurodė, jog antstolio A. L. patvarkymas, kuriuo jis areštavo jo darbo užmokestį ir jam priklausančius du lengvuosius automobilius yra apskųstas teismui.
Suinteresuotas asmuo G. M. iš esmės palaikė S. M. poziciją. Pažymėjo, kad šeimyninio gyvenimo sutuoktiniai negyveno jau nuo 2001 m., turtas įgytas vėliau turėtų būti pripažintas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, taip pat prisiimti įsipareigojimai.
Antstolis A. L. palaikė pareiškėjo pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-27 nutartimi pareiškimo netenkino. Nurodė, jog S. M. pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareikštas pirmiau negu pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Taip pat netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos sustabdymo, kadangi nenustatė nei vieno privalomojo bylos stabdymo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnyje, o nagrinėjamos bylos stabdyti pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą nebuvo būtina. Teismas pažymėjo, jog vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, negali spręsti ir nesprendžia S. M. turimų automobilių padalinimo klausimo, kadangi toks pareiškėjo reikalavimas iš tiesų turi būti išspręstas teisme užvestoje santuokos nutraukimo byloje, todėl prašymą paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Stilsena“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ginčijama nutartis yra nepagrįsta, priimta nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, priimta be motyvų, kas sudaro absoliutų negaliojimo pagrindą. Pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje Šiaulių apylinkės teisme, sprendžiamas turto padalijimo klausimas, tačiau nėra sprendžiamas S. M. gaunamo darbo užmokesčio dalies priklausymo G. M. nustatymo klausimas. Nurodo, jog nagrinėjama byla privalėjo būti sustabdyta, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Taip pat prašo iš suinteresuoto asmens G. M. priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nepriteisdamas jų pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. M. su atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį pagrįstai motyvavo tuo, jog Šiaulių apylinkės teisme yra pareikštas jo ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymi, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo vienas iš ieškinio reikalavimų yra nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2001 m. balandžio mėn. Šis faktas yra svarbus sprendžiant klausimą dėl G. M. darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Santuokos nutraukimo byloje teismas nustatys G. M. prievolės UAB „Stilsena“ atsiradimo pagrindą ir išspręs prievolės pobūdį. Byloje dėl G. M. turto dalies išskyrimo jis neturi galimybės įrodinėti, kad prievolė kreditoriui UAB „Stilsena“ yra asmeninė G. M. prievolė, nes tokį reikalavimą jau yra pareiškęs santuokos nutraukimo byloje. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo UAB „Stilsena“ yra nurodyta kreditoriumi, todėl turės visas galimybes ginti savo teises civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Išnagrinėjus minėtą bylą, jos reikalavimai bus išspręsti ir nebeliks jokio pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl G. M. turto dalies išskyrimo, nes teismo sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo šis klausimas jau bus išspręstas.
Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą antstolis A. L. sutinka su atskirajame skunde nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio A. L. kontoroje vykdomas Šiaulių miesto 1-oji notarų biuro 2015-02-12 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-1588 dėl 9853,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. išieškotojo UAB „Stilsena“ naudai. Antstoliui priėmus vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. 2015-04-07 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo skolininkės lėšas, esančias kredito įstaigose asmeninėse skolininkės sąskaitose. Nustatyta, kad registruoto turto skolininkė G. M. neturi ir niekur nedirba, skolininkė G. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su S. M.. Toliau atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatęs, jog S. M. priklauso dvi transporto priemonės: automobilis . (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini) jas areštavo. Antstolis 2015-09-16 patvarkymu taip pat areštavo S. M. gaunamas pajamas iš UAB „Litana ir ko“. Pareiškėjas šiuos antstolio veiksmus yra apskundęs. Šiaulių apylinkės teisme 2015-09-28 yra pateiktas ieškovo S. M. ieškinys atsakovei G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (civilinės bylos Nr. 2-9117-1003/2015). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas UAB „Stilsena“ negalėjo realizuoti savo reikalavimo teisės į G. M., o, bylos duomenimis, jos sutuoktinis S. M. dirba UAB „Litana ir ko“, pareiškėjas 2015-10-02 kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi (2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014), kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 str. 1 d. 4 p.). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spręsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).
Nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą be nepagrįstų delsimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz.,Fuklev v. Ukraine, no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Z. B. D. D. v. Croatia, no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200).
CPK 2 straipsnis nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos.
Teismas pabrėžia, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki suinteresuoto asmens ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukimo išnagrinėjimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju, išieškotojo interesas buvo nukreipti išieškojimą į darbo užmokesčio dalį ir transporto priemones. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 str. 1–4 d.). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teisme 2015-09-28 buvo gautas ieškovo S. M. ieškinys atsakovei G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (civilinės bylos Nr. 2-9117-1003/2015), tuo tarpu išieškotojo UAB „Stilsena“ pareiškimas suinteresuotiems asmenims G. M. ir S. M. bei antstoliui A. L. dėl skolininko turto dalies nustatymo, Šiaulių apylinkės teisme gautas 2015-10-02, o procesinis teismo sprendimas priimtas 2015-10-27, t. y. po to, kai teisme buvo gautas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Kaip jau minėta, pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos pabaiga, kaip juridinis faktas, turi reikšmę sutuoktinių turtinėms teisėms ir nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo sukelia teisines pasekmes. Esant tokiai faktinei situacijai, teismas turi spręsti klausimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo arba dėl nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo prijungimo prie santuokos nutraukimo bylos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, susijusias su sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu. Pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį panaikinti.
Perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.