- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- eB2-1158-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01111-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą uždrausti buvusiam mažosios bendrijos „Kinollo“ vadovui A. G. eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Kinollo“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SBS Legale“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 4 d.
2. 2025 m. vasario 25 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto.
3. Teisme 2025 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymas buvusiam BMB „Kinollo“ vadovui A. G. apriboti teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Prašymas grindžiamas tuo, jog:
3.1. Buvęs bendrijos vadovas A. G. iki šiol nėra perdavęs bendrijos dokumentų ir turto, t. y. A. G. nėra įvykdęs imperatyvaus įstatymo ir teismo įpareigojimo.
3.2. Bendrija su VMI neatsiskaito nuo 2024 m. birželio mėnesio, kai bankroto byla iškelta 2024 m. lapkričio 18 d. Taigi, buvęs MB „Kinollo“ vadovas A. G., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, neįvykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą MB „Kinollo“.
Atsiliepimas
4. Nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, jog:
4.1. Suinteresuotas asmuo neperdavė administratoriui bendrijos dokumentų, kitos informacijos apie bendriją, turto.
4.2. Bankroto proceso metu nepavyko surasti jokio bendrijos turto, nors kreditorei VMI būtent per A. G. vadovavimo laikotarpį padaryta didžiulė – 237 036,96 Eur žala (kreditorinis reikalavimas).
4.3. A. G. MB „Kinollo“ vadovu buvo nuo 2024 m. kovo 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo ir skola VMI susiformavo per šį trumpą laiką.
4.4. Bendrija nemokia tapo po to, kai A. G. įmonės vardu 2024 m. gegužės 26 d. VMI pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2024 m. kovo mėnesį, kurios pagrindu atsirado 63 962 Eur mokėtino PVM, o 2024 m. birželio 21 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2024 m. balandžio mėnesį, kurios pagrindu atsirado 160 777 Eur mokėtino PVM. Tačiau bendrija ne tik nesumokėjo šių mokesčių, bet A. G. ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bendrijai, nors tokią pareigą turėjo nuo 2024 m. birželio mėnesio.
5. Suinteresuotas asmuo A. G. yra tinkamai informuotas apie šio prašymo nagrinėjimą, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
6. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu juridinio asmens vadovas: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sankcijos skyrimo teisinių pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-353-407/2023).
8. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (A. Balsiukienė, „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam ginčui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2–3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 17 punktas).
10. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.
11. Sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 21 punktas). Be to, sprendžiant nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015; 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2018).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo buvusiam MB „Kinollo“ vadovui A. G. apriboti teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu iš esmės remdamasi tuo, jog 1) buvęs vadovas, esant įmonei nemokiai, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo; 2) A. G. iki šiol neperdavė nemokumo administratorei BMB „Kinollo“ dokumentų ir turto (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai).
Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo pažeidimo
13. Pažymėtina, kad tiek nurodytas teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika lemia tai, kad, sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos bendrovei iškėlimo, už ką JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta galimybė taikyti įtvirtintą sankciją, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias tokios pareigos atsiradimo sąlygas (įmonės nemokumo momentą), o nustačius šios pareigos pažeidimą – įvertinti tokį neveikimą lėmusias aplinkybes.
14. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
15. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad MB „Kinollo“ vadovu nuo 2024 m. kovo 25 d. (įrašas registre 2024 m. balandžio 29 d.) buvo registruotas A. G.
16. Pareiškėja A. G. pareigą inicijuoti nemokumo procesą sieja su 2024 m. birželio mėnesiu. Tokiai pozicijai pritaria ir nemokumo administratorė, papildomai nurodydama, jog tuo metu suinteresuotas asmuo teikė PVM deklaracijas, kurių pagrindu paaiškėjo MB „Kinollo“ skola VMI. Iš nemokumo administratorės pateiktų minėtų deklaracijų nustatyta, jog A. G. įmonės vardu 2024 m. gegužės 26 d. VMI pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2024 m. kovo mėnesį bei 2024 m. birželio 21 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2024 m. balandžio mėnesį. Šiose deklaracijose atitinkamai nurodytos 63 962 Eur ir 160 777 Eur mokėtinos PVM sumos valstybei, viso 224 739 Eur. Tuo tarpu iš atsakovės paskutinių teiktų duomenų Juridinių asmenų registrui – 2023 m. balanso (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2023 m. turėjo iš viso 8 234 Eur vertės turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 53 Eur. Iš 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2023 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 5 850 Eur nuostolį.
17. Bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad MB „Kinollo“ 2024 m. pradžioje turėjo turto už 8 234 Eur, tačiau po pusmečio, minėtų deklaracijų pagrindu, paaiškėjo 224 739 Eur skola valstybei. Remiantis tuo ir pirmiau minėtų aplinkybių visuma, konstatuotina, kad bendrija tapo nemoki vėliausiai 2024 m. birželio pabaigoje, kai paaiškėjo 224 739 Eur skola ženkliai viršijanti įmonės turtą, kurios padengti įmonė neturėjo galimybių. Priešingų aplinkybių suinteresuotas asmuo neįrodinėjo. Dėl to A. G., aiškiai matydamas blogėjančią bendrijos būklę ir būdamas įmonės vadovu, kuris turi pareigą dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, geriausiai žinodamas (privalėdamas žinoti) įmonės finansinę padėtį, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, 5 straipsnio 1 punktu, 6 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsniu, privalėjo inicijuoti nemokumo procesą ne vėliau kaip 2024 m. birželio pabaigoje.
18. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo pažeidė JANĮ nustatytą pareigą inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Taigi, suinteresuoto asmens atžvilgiu nustatyta viena iš JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje esančių sąlygų.
Dėl dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratoriui
19. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija) (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi MB „Kinollo“ iškelta bankroto byla ir nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį buvęs bankrutuojančios bendrijos vadovas A. G. privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 4 d., todėl bendrijos turtas ir dokumentai nemokumo administratoriui turėjo būti perduoti iki 2024 m. gruodžio 19 d.
21. Už šios pareigos neįvykdymą Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi skyrė A. G. 200 Eur baudą.
22. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pareiškėjos ir nemokumo administratorės pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, kad teismo nustatytu terminu JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti įpareigojimai nėra įvykdyti iki šiol. Nemokumo administratorei nėra perduotas įmonės turtas, finansiniai dokumentai, buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat nėra sudarytas balansas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai. Byloje nėra įrodymų, jog buvęs įmonės vadovas likusio įmonės turto ir nurodytų dokumentų neperdavė dėl objektyvių priežasčių. Neperdavus nemokumo administratorei įmonės turto ir dokumentų, nemokumo administratorė neturi galimybės tinkamai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūrų, didinamos administravimo išlaidos ir mažinamos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.
23. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai vengia atlikti nurodytas pareigas. Suinteresuotas asmuo jau 4 mėnesius nevykdo jam nustatytų įpareigojimų bei nebendradarbiauja su nemokumo administratore. Nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės dokumentų, negali patikrinti bendrovės sandorių, sudarytų per 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo; negali imtis veiksmų išieškoti skolas iš debitorių, negali išsiaiškinti viso bendrijos turto ir imtis teisinių veiksmų dėl jo išreikalavimo ar žalos atlyginimo dėl neišsaugojimo. Dėl to nemokumo administratorei yra apsunkinta galimybė tinkamai vykdyti jai JANĮ nustatytas pareigas bendrovės bankroto procese. Tokiu suinteresuoto asmens elgesiu yra trukdoma įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti bankroto procedūras.
24. Nustatytas suinteresuoto asmens neteisėtas neveikimas bei sąmoningas tokio elgesio pasirinkimas, teismo vertinimu, patvirtina suinteresuoto asmens elgesio pavojingumą ir grėsmę skaidriam verslui. Teismas sprendžia, kad pareigos inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą pažeidimas, bendrovės dokumentų ir turto neperdavimas ilgą laiką sudaro pagrindą buvusiam MB „Kinollo“ vadovui A. G. taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją, nes jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti, bei, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratorei viso turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą iš dalies ir apriboti teisę buvusiam MB „Kinollo“ vadovui A. G. 2 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismo vertinimu, toks sankcijos terminas užtikrins siekiamus tikslus įspėti buvusį bendrijos vadovą, kad jis tinkamai vykdytų jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu ir pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdė įstatymo nustatytų pareigų.
25. JANĮ 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.
26. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjus nutarčiai, jos vykdymas pavestinas Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras (JANĮ 13 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnis).
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutarties, kuria asmeniui taikytas teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas, apskundimo galimybė nenustatyta nei JANĮ, nei CPK. Atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam nuobauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti nuobaudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-553/2022).
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išaiškintina, kad asmuo, kuriam paskirta nuobauda – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį nuobaudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti iš dalies.
Apriboti suinteresuotam asmeniui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę 2 (dvejiems) metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta nuobauda, per 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją – valstybės įmonę „Registrų centras“, apie priimtą procesinį sprendimą apriboti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu
Nutartis neskundžiama.