Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-04-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-9025-1019/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-04
Bylos Nr.
e2YT-9025-1019/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03137-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9025-1019/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03137-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.15.3; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn garažus, esančius šalia (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja nurodė, kad šalia (duomenys neskelbtini) stovi 3 vnt. metalinių garažų, kurių LKS koordinatės (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažai), įrašyti į (duomenys neskelbtini) Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) (Akte pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini)). Garažai yra nesuformuotame žemės sklype, tačiau kerta suformuotą žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja, neturėdama jokių duomenų apie šių, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre neregistruotų objektų savininkus ar teisėtus valdytojus, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti Garažų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų – (Sąraše Nr. (duomenys neskelbtini)) garažai esantys šalia (duomenys neskelbtini), plotas apie (duomenys neskelbtini) kv. m., pagrindinių konstrukcijų medžiaga – metalas, galima identifikuoti, dėl kokių objektų yra pradėtos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Be to, ant pačių Garažų buvo skelbiama informacija apie pradėtą jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes identifikuoti, kokių objektų savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šiuos objektus, ieškoma. Siekiant nustatyti Garažų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į šį garažą, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt apie siūlymą pripažinti Garažus, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), Savivaldybė skelbė nuo (duomenys neskelbtini) sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešimą kviečiantį atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į juos nuo (duomenys neskelbtini), nuoroda: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnija užtikrino, kad ir ant pačių Garažų būtų pakabinti skelbimai ((duomenys neskelbtini)). Informacija apie pradėtą Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Akcentuotina, kad į skelbimus niekas neatsiliepė ir turtinių teisių į Garažus iki šiol niekas nepareiškė. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Garažai neturi savininkų, todėl laikytini bešeimininkiais daiktu ir perduotini Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybė, nebūdama Garažų savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jie būtų prižiūrimi, tvarkomi, remontuojami arba pašalinami. Pareiškėjos vertinimu, jeigu šie Garažai, kurie neturi savininkų bei teisėtų valdytojų, nebūtų pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Garažai ir toliau nebūtų prižiūrimi, nukeliami, nebūtų atlaisvinama žemė savivaldybių funkcijoms.

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prašomi pripažinti bešeimininkiais Garažai yra metaliniai. Išsami ir nuosekli teismų praktika patvirtina, kad metaliniai garažai laikytini tik laikinais statiniais (pvz. žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9574-728/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-716/2014). Galiojantis Statybos įstatymas nustato, kad laikinas statinys (t. y. ir metaliniai garažai) – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis). Pasak pareiškėjos, atsižvelgiant į tai, kad garažai yra laikini statiniai, jie nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, todėl atskirai nebuvo kreiptasi nei į VĮ „Registrų centras“, nei į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos apie Garažus suteikimo. (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki Garažų įtraukimo į apskaitą, VĮ „Turto bankas“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakydamas dėl kitų objektų taip pat papildomai akcentavo, jog „pakartotinai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad metaliniai garažai nėra nekilnojamieji daiktai, tai laikini statiniai, todėl Turto bankas neįgaliotas spręsti klausimų, susijusių su metaliniais garažais“. Atsižvelgiant į šią bendrą nurodytą VĮ „Turto bankas“ poziciją, atskirai į VĮ „Turto bankas“ su prašymu suorganizuoti garažų (duomenys neskelbtini), apžiūrą dėl apskaitos akto surašymo nebuvo kreiptasi.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotam asmeniui pareiškimo ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo įteikimo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (įteikta juridinio asmens vadovui).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2 punkte reglamentuota, jog bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn garažus, esančius šalia (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)). Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įrašas registre galioja nuo (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo galimybės identifikuoti Garažų savininką. Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama duomenų apie Garažo savininkus, pradėjo vykdyti garažo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Garažai įrašyti į (duomenys neskelbtini) Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Garažai yra nesuformuotame žemės sklype, tačiau kerta suformuotą žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Be to, ant pačių Garažų buvo skelbiama informacija apie pradėtą jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, taigi visi suinteresuoti asmenys turėjo visas galimybes identifikuoti, kokių objektų savininkų, kitų asmenų, turinčių turtinių teisių į šiuos objektus, ieškoma. Siekiant nustatyti Garažų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į šį garažą, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) apie siūlymą pripažinti Garažus, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), Savivaldybė skelbė nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešimą kviečiantį atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į juos nuo (duomenys neskelbtini), nuoroda: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnija užtikrino, kad ir ant pačių Garažų būtų pakabinti skelbimai ((duomenys neskelbtini)). Informacija apie pradėtą Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Akcentuotina, kad į skelbimus niekas neatsiliepė ir turtinių teisių į Garažus iki šiol niekas nepareiškė.

Pareiškimas dėl Garažų pripažinimo bešeimininkiu daiktu teismui pateiktas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kai (duomenys neskelbtini) pareiškėja minėtą nekilnojamąjį turtą įsitraukė į savo apskaitą, todėl pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą.

Taip pat, kaip minėta, tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokio konkrečiai objekto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo pradėta ir kurio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį objektą, kviečiama atsiliepti, (duomenys neskelbtini) seniūnija užtikrino, kad ir ant pačių Garažų būtų pakabinti skelbimai ((duomenys neskelbtini)).

Informacija apie pradėtą Garažų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).

Prašomi pripažinti bešeimininkiais Garažai yra metaliniai. Atsižvelgiant į tai, kad garažai yra laikini statiniai, jie nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėja nurodė, kad atskirai nebuvo kreiptasi nei į VĮ „Registrų centras“, nei į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl informacijos apie Garažus suteikimo. (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki Garažų įtraukimo į apskaitą, VĮ „Turto bankas“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakydamas dėl kitų objektų taip pat papildomai akcentavo, jog „pakartotinai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad metaliniai garažai nėra nekilnojamieji daiktai, tai laikini statiniai, todėl Turto bankas neįgaliotas spręsti klausimų, susijusių su metaliniais garažais“. Atsižvelgiant į šią bendrą nurodytą VĮ „Turto bankas“ poziciją, atskirai į VĮ „Turto bankas“ su prašymu suorganizuoti garažų (duomenys neskelbtini), apžiūrą dėl apskaitos akto surašymo, nebuvo kreiptasi.

Iš bylos medžiagos galima konstatuoti, kad Garažai, kuriuos pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekas nėra dėl jų kreipęsis ar pranešęs apie savo teises į juos, taigi šis turtas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.57 straipsnis). Be kita ko, pareiškėja nurodo, kad Savivaldybė, nebūdama Garažų savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jie būtų prižiūrimi, tvarkomi, remontuojami arba pašalinami; Garažai ir toliau nebūtų prižiūrimi, nukeliami, nebūtų atlaisvinama žemė savivaldybių funkcijoms.

Taisyklių 35 punkte numatyta, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, nurodytos šių Taisyklių 3.2.2 papunktyje, dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių ar jų dalių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Minėtas turtas (Garažai) apskaityti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktu, pareiškimas paduotas suėjus vieneriems metams nuo šio turto įtraukimo į apskaitą nustatyta tvarka dienos, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo paskelbta spaudoje, internete ir ant paties Pastato (Garažo). Pareiškėja atliko visas būtinas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles.

Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prašomi pripažinti bešeimininkiais daiktais Garažai neturi savininko, kito sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi. Be to, pareiškėja atliko visus veiksmus, laikydamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintose Taisyklėse nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad garažai, esantys šalia (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), yra bešeimininkiai daiktai, kaip tai suprantama pagal CK 4.57 straipsnio 1 dalį. Dėl to Garažai pripažintini bešeimininkiais daiktais ir perduodami pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 537 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti garažus, esančius šalia (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) bešeimininkiais daiktais ir perduoti juos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė