- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-27-436/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01621-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- M. A., G. A.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tarzanas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-595-835/2018 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams M. A. ir G. A. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Tarzanas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl aikštelės, pastatytos upės pakrantės apsaugos juostoje, teisėtumo vertinimo ir šios statybos padarinių šalinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė solidariai įpareigoti atsakovus M. A. ir G. A. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-180-(14.29) ir savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius – nugriauti 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę inspekcijai atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų; jeigu atsakovai per 3 mėnesių terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, paskirti kiekvienam atsakovui po 30 Eur baudą, už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio pagrindinė paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančiame (duomenys neskelbtini), Nemuno upės pakrantės apsaugos juostoje pastatyta medinė aikštelė, ant jos sumontuota palapinė (paviljonas), dalis aikštelės išsikišusi virš pakrantės šlaito, o nuo aikštelės link vandens pastatyti 1,50 m pločio ir 5,60 m ilgio laiptai, kurių konstrukcija medinė. Kadangi aikštelė pastatyta pakrantės apsaugos juostoje, taip pat atsakovai nėra gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimo jos statybai, darytina išvada, jog statinys pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, numatančias, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų ir statyti statinius, įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus, taip pat Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nuostatas, įtvirtinančias draudimą pakrantės apsaugos juostoje statyti statinius, draudimą vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama „statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius”. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 5 punktą „pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą“. Inspekcijos Alytaus skyrius 2016 m. kovo 1 d. surašė atsakovams privalomuosius nurodymus savo lėšomis nugriauti žemės sklype pastatytą aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, tačiau atsakovai nurodymų neįvykdė. Ieškovei 2018 m. sausio 10 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad faktinės aplinkybės nepasikeitę.
4. Atsakovai M. A. ir G. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, todėl vertinant statybas žemės sklype, turi būti vadovaujamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis taisyklėmis „Dėl sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kurių nuostatose numatyta, jog ginčijama prieplaukos dalis – lieptas – yra priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybos projektui rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas neprivalomas. Žemės sklypas pagal panaudos sutartį neatlygintinai yra suteiktas naudotis trečiajam asmeniui UAB „Tarzanas“, teikiančiam turizmo ir rekreacijos paslaugas. Atsakovai dėl prieplaukos aikštelės įrengimo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Alytaus rajono savivaldybės administraciją ir nei viena iš institucijų neprieštaravo prieplaukos įrengimui bei nekonstatavo, kad tokia prieplauka neatitiktų ar prieštarautų teisės aktams. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad visas statinys yra viena, savarankiškai funkcionuojanti aikštelė, kadangi tiek faktine, tiek teisine architektūros, statybos prasme, ji yra vienas iš sudėtinių statinio – pontoninio liepto su išlipimo aikštele – dalių. Prieplaukos aikštelė kaip prieplaukos priklausinys yra skirtas turizmui, žmonių poilsiui ir jų laisvalaikiui. Šiltojo sezono metu prie jos bus laikomas pramoginis laivas, medinė prieplaukos aikštelė yra prieplaukos dalis, tiesiogiai susijusi su rekreacija ir jos tikslais.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančios ieškovės 2016 m. kovo 1 d. surašyti administraciniai aktai yra nepanaikinti ir galiojantys, o juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Leidimų išdavimo klausimas sprendžiamas tada, kai objektą norima statyti žemės sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme, o šiuo atveju, patikrinus atstumą tarp atsakovams ir valstybei priklausančių žemės sklypų, nustatyta, kad būtinas trijų metrų atstumas yra išlaikytas, todėl leidimas nereikalingas. Lietuvos Respublikos teritorijų įstatymo nuostatose numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimio įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.
6. Trečiasis asmuo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškinio tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jokių gamtos išteklių naudojimo pažeidimų ar žalos pakrantės apsaugos juostai, reljefui nebuvo nustatyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė šiuos argumentus:
7.7. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.0103:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ pirmojo ir antrojo skirsnio nuostatomis, ginčijamas statinys yra priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas supaprastintam statybos projektui neprivalomas. Pontoninis tiltas ir prieplaukos įrengimas priskiriamas neypatingiems statiniams, todėl jam nereikėjo statybos leidimo ar kitokio rašytinio pritarimo.
7.8. Iš pontoninio liepto su išlipimo aikštele supaprastinto projekto matyti, kad šis projektas parengtas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, projekto tikslas – paruošti ir pritaikyti aplinką lankytojams, užduotis – suprojektuoti lieptą su išlipimo aikštele, projektuojami elementai yra pontoninis lieptas, laiptai, išlipimo aikštelė. Aplinkybių, kad atsakovų pateiktas projektas atliktas pažeidžiant jame išvardintus teisės aktus nenustatyta. Pontoninis lieptas, laiptai ir išlipimo aikštelė yra neatskiriamai susiję, bendrai kaip vienas statinys funkcionuojantys objektai, skirti turizmui ir gyventojų poilsiui, tiesiogiai susiję su rekreaciniais tikslais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose leidžiama statyti lieptus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
1.1. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) ieškinio faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla išspręsta neteisingai. Teismas vertino tik atsakovų pateiktą neteisingą informaciją ir klaidinančius įrodymus, kur vietoj ginčo statinio aikštelės, buvo vertinami kiti statiniai ir painiojamos įvairių statinių ir skirtingų objektų sąvokos, aikštelės statybos teisėtumas apskritai neįvertintas.
1.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas ir neteisingai vertino byloje surinktą medžiagą, nors byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad aikštelė pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nors aikštelė pagal techninius parametrus ir pagal patikrinimo metu galiojusias teisės nuostatas buvo priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybai rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas supaprastintam statybos projektui neprivalomas, šiuo statiniu buvo pažeisti kiti teisės aktai.
1.3. Ginčo statinys pažeidžia Žemės įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Žemės naudojimo sąlygas ir kt. Ginčo statinys yra pastatytas paviršinio vandens apsaugos juostoje, kurioje šiuo metu leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus, stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą. Aikštelės statybos, patikrinimo ir ieškinio pateikimo metu, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostoje buvo leidžiama statyti prieplaukas, tačiau aikštelė nėra prieplauka. Be to, ji negali būti ir lieptu, kuo ją įvardija atsakovai ir teismas.
1.4. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie nėra įregistruoti ir įtraukti į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų prieplaukų sąrašą. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė nė vieno prieplaukos statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento, todėl teismas neteisingai konstatavo, kad aikštelė – prieplauka pastatyta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
1.5. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 daliai, kurioje nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje nėra leidžiama statyti prieplaukas, atsakovai pakeitė poziciją teigdami, kad ginčo statinys yra pontoninis lieptas su išlipimo aikštele. Tačiau visų patikrinimų metu nebuvo jokio liepto statybos požymių ir nėra duomenų, kad buvo statomas lieptas. Atsakovo atstovas nurodė, kad pontoninis lieptas yra 3 nuotraukoje užfiksuotas pontoninis laivas, tačiau jis nėra statinys.
1.6. Ginčo statinio statybai statinio projektas nėra reikalingas (neprivalomas). Be to, pateiktame projekte yra neatitikimų, jame nurodyti negaliojantys arba netinkami teisės aktai, statinys nurodytas kaip neypatingas, o tokiam statiniui yra reikalingas statybos leidimas. Atsakovų atstovas klaidino teismą kiekvieno teismo posėdžio metu, pateikdamas vis kitokią poziciją dėl statinio rūšies, tai traktavo, kaip prieplauką, prieplaukos aikštelę, tai kaip lieptą, ar lieptą su išlipimo aikštele, tačiau inspekcija nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė, jog aikštelė yra atskiras statinys, pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas nevertino inspekcijos nurodytų faktinių duomenų ir teisinių argumentų, nepagrįstai nurodė ginčo objektą ne kaip aikštelę.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. Teismas tinkamai nustatė ginčo statinio sąvoką, jį apibrėždamas kaip pontoninį lieptą su išlipimo aikštele, ką patvirtina pateiktas statinio projektas. Kadangi ginčo statinys yra priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl vienintelis reikalingas dokumentas šiam statiniui yra supaprastintas projektas. Ginčo statinys yra pastatytas pagal teisėtą projektą, be jokių nukrypimų, todėl yra teisėtas statinys ir jo griauti nėra pagrindo.
2.2. Kadangi ginčo statinys yra apibrėžiamas kaip pantoninis lieptas su išlaipinimo aikštele, tokio statinio statyba pakrantės zonoje yra leidžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas – sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys įpareigoti atsakovus M. A. ir G. A. pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (dabartinis – Kauno departamentas) (toliau – Alytaus skyrius ir Kauno departamentas) kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) atstovais 2015 m. lapkričio 17 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl galimai neteisėtai atsakovų nuosavybės teise valdomame, ieškinio pateikimo metu buvusiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas Nr. 1) Nemuno upės pakrantės apsaugos juostoje pastatytos medinės aikštelės. Aplinkos apsaugos departamentas surašė 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. KOI-1 (toliau – aktas Nr. 1), kuriame nurodė, kad miškų ūkio paskirties rekreacinių miškų sklype, Nemuno upės pakrantės apsaugos juostoje (toje vietoje juostos plotis 25 m), pastatyta 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelė (toliau – aikštelė), o ant jos pritvirtinta 200 kv. m ploto, t. y. 20 m ilgio ir 10 m pločio, 3,9 m aukščio aukščiausiame taške, palapinė (paviljonas). „Aikštelė pastatyta iš medinių lentų turi medinį turėklą į Nemuno upės pusę, tarp turėklo ir palapinės (paviljono) pastatyta keletas lauko baldų. Žiūrint į aikštelės (terasos) konstrukciją iš apačios, matyti metaliniai poliai įgręžti į gruntą, kuriais aikštelė (terasa) pritvirtinta prie žemės paviršiaus, išvedžioti elektros laidai, nueinantys į palapinę (paviljoną).“
13. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams, kurie su trečiuoju asmeniu UAB „Tarzanas“ yra sudarę panaudos sutartį. Akte Nr. 1 nustatyta, kad „aikštelė (terasa) pastatyta Nemuno upės pakrantės apsaugos juostoje, dalis aikštelės (terasos) išsikišusi virš pakrantės šlaito. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (toliau – Vandens apsaugos aprašas), 5.1.3 papunkčiu, nustatyta, kad teritorijoje, kur stovi aikštelė (terasa) su palapine (paviljonu), pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas yra 60 laipsnių, todėl pakrantės apsaugos juosta yra 25 m atidedant ją nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos (apie 36 metrų atstumas nuo Nemuno upės kranto linijos).“ Ieškovės Alytaus skyrius 2016 m. vasario 17 d. pakartotinai patikrino faktinius duomenis vietoje ir 2016 m. vasario 19 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-180-(14.31) (toliau – aktas Nr. 2), kuriuo nustatė, kad faktinės aplinkybės po pirmojo patikrinimo nepasikeitė.
16. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu pateikė Pontoninio liepto su išlipimo aikštele (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) supaprastinto projekto Bendrosios, architektūros dalies aiškinamąjį raštą, iš kurio matyti, kad projektuojamas statinys priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, statinys patenka į paviršinio vandens telkinio (Nemuno upė) apsaugos zoną ir pakrančių apsaugos juostą. Projektuojami elementai: pontoninis liepas – 15 kv. m., laiptai – 22 kv. m., išlipimo aikštelė, kurios matmenų įvertinimo koeficientas sudaro 8,1, todėl jai netaikytini Statybos įstatymo reikalavimai. Statinio projekto vadovas – A. D., kvalifikacijos atestato Nr. A1522.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi atsakovų pateiktu projektu ir sprendė, kad ginčo statinys yra pontoninis lieptas su išlipimo aikštele ir priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas supaprastintam statybos projektui neprivalomas, o tokio statinio statyba pakrantės zonoje pagal galiojančius teisės aktus yra galima. Ieškovė apeliaciniu skundu be kita ko išdėstė argumentus apie tai, kad pateiktas projektas, kuriame statinys laikomas pontoniniu lieptu su išlipimo aikštele ir susideda iš trijų neatskiriamų dalių (liepto, laiptų ir aikštelės), nėra tinkamas dėl jo parengimui taikytų negaliojančių ar netinkamų teisės aktų, nesuderintas su ieškove, be to, pažeidžiant kitas įstatymų nuostatas (Žemės įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Žemės naudojimo sąlygas), todėl juo negalima remtis nei sprendžiant apie ginčo objekto pobūdį, nei apie jo statybos teisėtumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo statinio pobūdžio (kaip galėtų būti apibūdinamas objektas ant pontonų įleidžiamas į vandenį; ar aikštelė, laiptai ir nurodytas objektas yra vientisas statinys, ar atskiri statiniai) ir jo teisėtumo (kokie reikalavimai keliami nustatyto statinio pobūdžiui būtent toje teritorijoje, kurioje jis pastatytas), kas leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar statinys (pagal ieškovės reikalavimą – konkrečiai aikštelė), turi būti pašalintas, ar ne.
19. Ieškovė pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės N. B. išvadą ,,Dėl statinių žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo” (toliau – specialisto išvada), kurią apeliacinės instacijos teismas priima ir vertina kartu su byloje esančiais kitais įrodymis (CPK 314 straipsnis).
Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo
20. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Taigi, įstatymas skiria dvi teisės aktus pažeidžiančias statybos rūšis: savavališką statybą, ir ne savavališką, tačiau pažeidžiančią statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus.
21. Neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
22. Byloje nekilo ginčas dėl aikštelės kaip statinio pobūdžio, tiek ieškovas, tiek atsakovai sutiko, o pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad aikštelė pagal techninius parametrus (302 kv. m. užstatyto ploto), atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 p. priskirtina II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybai nerengiamas projektas, neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Byloje taip pat neginčijamai nustayta, kad žemės sklypo, kurio teritorijoje yra pastatyta aikštelė, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šiam žemės sklypui pagal NŽT sprendimą yra nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXVIII (vandens telkiniai – 0,0048 ha), XXIX (paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta – 1,0186 ha), XXIX (paviršinių vandens telkinių apsaugos zona – 3,3292 ha), XX (požeminių vandens vandenviečių apsaugos zona – 3,3292 ha).
23. Ginčo objekto – aikštelės – statybos neteisėtumas buvo konstatuotas Aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. KOI-1 ir 2016 m. vasario 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-180-(14.31). Neteisėtų statybų konstatavimo metu (2015 m. gruodžio 21 d.), kaip ir dabar, galiojančioje CK 4.103 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.), buvo nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
24. Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statant statinį, be šios įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir saugomų teritorijų apsaugą. Todėl net ir tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, statinių ir įrenginių statybai keliami tam tikri reikalavimai ir apribojimai, susiję ne su statinių pobūdžiu, jų paskirtimi, o su pačia statybos vieta, kurioje gali būti draudžiama statyti atitinkamus statinius ar įrenginius.
25. Sprendžiant dėl statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo, turi būti vertinama, ar žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta neteisėta statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kitais atvejais būtina neteisėtos statybos padarinius pašalinti, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį ir sutvarkant statybvietę (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2–3 punktai).
26. Todėl sprendžiant ginčą šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad aikštelė yra upės pakrantės apsaugos teritorijoje, statiniams, pastatytiems tokioje teritorijoje, taikytinas ne tik Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo ir sttaybos valstybinės priežiūros įstatymas, tačiau ir Saugomų teritorijų įstatymas.
27. Patikrinimo metu galiojusių Žemės naudojimo sąlygų 126.1 punkte buvo nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus, kurio 20 straipsnio 5 dalis nustato, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius.
28. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą.
29. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo aikštelė yra atskiras savarankiškas statinys. Ji nėra susijusi su kilnojamuoju daiktu – pontoniniu lieptu (prieplauka) ir laiptais, nors, neabejotina, visi šie objektai pritaikyti rekreacijai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo aikštelė, kaip savarankiškas statinys, neatitinka nei vieno leistino statinio toje teritorijoje (pakrantės apsaugos zonoje) apibrėžimo. Ji nėra hidrotechninis statinys, vandens paėmimo ir išleidimo statinys ar įrenginys, nėra vandenvietė, informacinis ženklas, stendas, lieptas, pėsčiųjų takas, prieplaukos statinys (elingas), nėra kitas įrenginys, skirtas rekreacijai (nes yra nekilnojamasis daiktas – statinys), taip pat nėra liepto ar prieplaukos dalis, nes yra visiškai atskirtas nuo kilnojamojo pontoninio objekto, taip pat nepatenka ir į aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-700 patvirtintą nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašą. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai duomenys, fotonuotraukos, šalių paaiškinimai, ir apeliacinės instencijos teisme gauta ir priimta specialisto išvada.
30. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas konstatuoti, kad aikštelės statyba ginčo teritorijoje pagal galiojančius teisės aktus yra negalima, todėl laikytina, kad statyba neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl to šios statybos padariniai šalintini įstatymo nustatyta tvarka, šiuo atveju vykdant įgaliotos institucijos privalomąjį nurodymą – nugriauti statinį.
31. Toks teismo vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03, buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio ir konstatuodamas, kad aikštelė atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti solidariai atsakovus M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-180-(14.29) ir savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius – nugriauti 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovams M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą, sumokant ją į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną.
Atsakovams M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelę žemės sklype, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.