Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. A. ir M. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. A. ir M. A. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, suinteresuotieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, UAB „Tarzanas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemes ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-27-436/2019 (2 t., e. b. l. 178–187) patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo M. A. ir G. A. solidariai per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-180-(14.29) ir savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius – nugriauti 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelę žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 41–44) patenkino pareiškėjų M. A. ir G. A. prašymą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. liepos 7 d. Terminas buvo pratęstas nustačius, kad teismo sprendimo įvykdyti iki nustatyto termino nėra galimybės dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių – nepalankių meteorologinių sąlygų ir darbus atliekančio rangovo užimtumo kituose objektuose.

3. 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjai Alytaus apylinkės teismui pateikė naują prašymą (4 t., e. b. l. 67–69), prašydami terminą įvykdyti sprendimą pratęsti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjai ruošėsi įvykdyti teismo sprendimą, tačiau paaiškėjo, jog vyksta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Plano sprendiniai apima ir pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti statiniai, dėl kurių vyko ginčas teisme. Pakeitus planą, atsirastų galimybė įteisinti statinius, kadangi pakrantės apsaugos juostoje būtų numatyta galimybė įrengti viešą paplūdimį, prieplauką, t. y., vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, pakrantės apsaugos juostoje statyti nesudėtingus paplūdimių statinius, kuriems keliamus reikalavimus atitinka ginčo statinys.

4. Suinteresuotasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą (3 t., e. b. l. 99-100), kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka.

5. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (3 t., e. b. l. 120–127) prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad prašymas grindžiamas ne išimtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis laiku įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet siekiu įteisinti ginčo statinį. Kauno apygardos teismas, nustatydamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdą – nugriovimą – įvertino, kad ginčo statinys nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-700 patvirtintą Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašą. Nustatydamas 3 mėnesių terminą įvykdyti sprendimą teismas jau įvertino, kad toks terminas yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą. Terminas dėl objektyvių priežasčių jau kartą buvo pratęstas. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias pastangas ir galimybes įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą. Priešingai, pareiškėjai prašo atidėti sprendimo vykdymą, siekdami įteisinti statybą, nors tokio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo Kauno apygardos teismas nenumatė. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį sprendimo pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas V. K. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad teritorijos bendrojo plano keitimas turėtų užtrukti, todėl prašė terminą pratęsti ne iki 2019 m. rugsėjo 1 d., o iki 2019 m. spalio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (4 t., e. b. l. 25–29) prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą grindžia ne kliūtimis laiku įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o siekiu įteisinti neteisėtos statybos padarinius. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismas, nustatydamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdą – nugriovimą – konstatavo, kad ginčo statinys – aikštelė – nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-700 patvirtintą Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašą. Vykdymo procese negalima pakeisti sprendimo esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu (4 t., e. b. l. 45–47) pareiškėjai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Patvirtinus pakeistą bendrąjį planą bus pašalintas teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir nebereikės statinio griauti.

8.2. Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra kraštutinė, išimtinė priemonė. Pakeitus Alytaus rajono detalųjį planą, ginčo aikštelę bus galima įteisinti kaip legalų statinį.

8.3. Prašymo patenkinimas nereikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimo. Pareiškėjai neprašo pakeisti sprendimą, jie teprašo pratęsti terminą sprendimui įvykdyti.

9. Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (4 t., e. b. l. 50–57), kuriame prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal byloje esančią medžiagą.

10. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas yra ir turi būti vykdomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo, kuriuo grindžiama Lietuvos konstitucinė santvarka, elementų. Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas yra nesuderinamas su pagarba valstybei ir teisei, nustatytai konstitucinei santvarkai. Ilgai besitęsiantis teismų sprendimų nevykdymas gali pažeisti visuomenės teisėtą lūkestį, kad nustatytos konstitucinės santvarkos bus laikomasi. Tai gali pakenkti pasitikėjimui valstybe, jos galimybėmis realiai apginti asmenų teises ir teisėtus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas neturi būti lengvai pateisinamas ir toleruojamas.

14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

15. Nagrinėjamu atveju byloje tokios išimtinės aplinkybės, kurios, pagal formuojamą teismų praktiką, sudaro pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, t. y. sunki šalies turtinė padėtis ar susidariusios itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, nenustatytos. Pažymėtina, kad pareiškėjai, prašydami CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėti (pratęsti) teismo sprendimo vykdymą, nei prašyme, nei atskirajame skunde neteigė ir neįrodinėjo egzistuojant tokias aplinkybes. Kitaip tariant, pareiškėjai neįrodinėjo įstatyme įtvirtintų sąlygų taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo institutą egzistavimo.

16. Pareiškėjų prašymas ir atskirasis skundas iš esmės grindžiami aplinkybe, kad šiuo metu vyksta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas (jis yra baigiamajame etape) ir jį pakeitus atsiras galimybė įteisinti ginčo statinį, tačiau visos detaliojo plano keitimo procedūros užtruks tam tikrą laiką. Taigi, pareiškėjai, prašydami atidėti teismo sprendimo vykdymo terminą, iš tiesų nesiekia gera valia per papildomai suteiktą terminą įvykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį nugriauti medinių lentų aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Priešingai, jie siekia, kad sprendimo vykdyti nereikėtų. Kitaip tariant, jie siekia išvengti teismo sprendimu nustatytų teisinių pasekmių.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkretus teismo parinktas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas, nurodytas teismo sprendime, sudaro teismo sprendimo esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Kauno apygardos teismo sprendime nurodytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas – įpareigojimas nugriauti medinių lentų aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, t. y. sprendimu nebuvo nustatytas alternatyvus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas – terminas, per kurį pareiškėjams būtų leista įteisinti šią statybą. Spręsdamas klausimą dėl šio sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis) teismas negali vertinti sprendimo teisėtumo. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, civilinio proceso teisės institutas, kuriuo naudojasi pareiškėjai, negali būti siejamas su teismo sprendimu nustatyto prievolės įvykdymo būdo pakeitimu. Atskiruoju skundu pareiškėjai būtent ir nurodo neprašantys pakeisti teismo sprendimo, jie prašo pratęsti sprendimo vykdymo terminą, tačiau savo poziciją grindžia argumentais, nesusijusiais su siekiu sprendimą įvykdyti ir objektyviomis kliūtimis tai padaryti.

18. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną terminas, iki kurio pareiškėjai prašė pratęsti teismo sprendimo vykdymo terminą, yra pasibaigęs. Iki teismo posėdžio pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad aplinkybės, su kurių atsiradimu buvo siejamas jų prašymas, faktiškai susiklostė. Dėl nurodytos priežasties, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės turėtų įtakos ginčo klausimo sprendimui (kaip minėta nutarties 17 punkte, tokia prielaida nepasitvirtino), tenkinti prašymo dėl termino pratęsimo, esant suėjusiai datai, iki kada terminą prašoma pratęsti, nėra pagrindo.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas, byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.