Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. A. ir M. A. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, UAB ,,Tarzanas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pratęsti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-595-835/2019 terminą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-180-(14.2) ir savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius – nugriauti 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-595-835/20l8 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini) atsakovams G. A. ir M. A. atmetė. 2019 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, atsakovai buvo įpareigoti solidariai per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-180-(14.29) bei savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti medinių lentų aikštelę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. G. ir M. A. 2019 m. kovo 27 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo termino pratęsimo. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pratęsė Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi nustatytą 3 mėnesių terminą iki 2019 m. liepos 7 d. Pareiškėjai ruošėsi įvykdyti šį teismo sprendimą geruoju, tačiau paaiškėjo, kad šiuo metu vyksta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas ir jis yra baigiamajame etape. Šio Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai apima ir pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti statiniai dėl kurių vyko ginčas teisme. Pakeitus Alytaus rajono bendrąjį planą, automatiškai atsirastų galimybė įteisinti šiuos statinius ir tai nebūtų laikoma kaip savavališka statyba, tačiau iki galutinio sprendimo priėmimo šiuo klausimu praeis dar tam tikras laiko tarpas, nes visoms šioms procedūroms atlikti teisės aktai numato tam tikrus terminus. Vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės teritorijos plano keitimo sprendiniais, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juostoje bus įrengtas viešas paplūdimys, taip pat vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės teritorijos plano keitimo sprendiniais šiame žemės sklype yra numatyta įrengti ir prieplauką. Remiantis LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija ir kurie yra numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Nesudėtingus statinius reglamentuoja STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, VI skyriuje „Nesudėtingi statiniai“. Šiuo metu esanti 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m. ploto medinių lentų aikštelė aukščiau nurodytame žemės sklype neviršija tokiam statiniui taikomų parametrų, ir ši aikštelė yra ir bus naudojama viešo paplūdimio lankytojų. Todėl visiškai atitinka nesudėtingiems paplūdimio statiniams taikomus kriterijus. Patvirtinus pakeistą Alytaus rajono savivaldybės teritorijos planą 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m. ploto medinių lentų aikštelė, nebebus laikoma statiniu, kuris pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjų prašymu sutinka pilnai. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininkai savo prašymą grindžia ne išimtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis laiku įvykdyti įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo sprendimą, o siekiu įteisinti ir pateisinti ginčo statinio (23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybą. Teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo aikštelė yra atskiras savarankiškas statinys. Ji nėra susijusi su kilnojamuoju daiktu – pontoniniu lieptu (prieplauka) ir laiptais, nors, neabejotina, visi šie objektai pritaikyti rekreacijai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ginčo aikštelė, kaip savarankiškas statinys, neatitinka nei vieno leistino statinio toje teritorijoje (pakrantės apsaugos zonoje) apibrėžimo. Ji nėra hidrotechninis statinys, vandens paėmimo ir išleidimo statinys ar įrenginys, nėra vandenvietė, informacinis ženklas, stendas, lieptas, pėsčiųjų takas, prieplaukos statinys (elingas), nėra kitas įrenginys, skirtas rekreacijai (nes yra nekilnojamasis daiktas – statinys), taip pat nėra liepto ar prieplaukos dalis, nes yra visiškai atskirtas nuo kilnojamojo pontoninio objekto, taip pat nepatenka ir į aplinkos ministro 2018 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-700 patvirtintą nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašą. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai duomenys, fotonuotraukos, šalių paaiškinimai, ir apeliacinės instancijos teisme gauta ir priimta specialisto išvada. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas konstatuoti, kad aikštelės statyba ginčo teritorijoje pagal galiojančius teisės aktus yra negalima, todėl laikytina, kad statyba neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl to šios statybos padariniai šalintini įstatymo nustatyta tvarka, šiuo atveju vykdant įgaliotos institucijos privalomąjį nurodymą – nugriauti statinį. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, nustatydamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdą – nugriovimą įvertino, kad ginčo statinys – aikštelė nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-07-23 įsakymu Nr. D1-700 patvirtintą Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašą. Kauno apygardos teismas nustatydamas 3 mėnesių terminą įvykdyti sprendimą jau įvertino, kad toks terminas yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą (šio termino skolininkai taip pat neginčijo). Teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą iki 2019-07-07, atsižvelgė į objektyviai egzistuojančias faktines bylos aplinkybes (nepalankias metrologines sąlygas, neleidžiančias laiku nugriauti aikštelės). Nagrinėjamu atveju, skolininkai nepateikė įrodymų, patvirtinančių realias pastangas ir galimybes įvykdyti Kauno apygardos teismo sprendimą iki prašomo termino (2019-09-01), taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų itin sunkią turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Priešingai, skolininkai prašo atidėti sprendimo vykdymą, siekdami įteisinti ginčo statinio statybą, nors tokio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo Kauno apygardos teismas nenumatė. šiuo atveju nėra pagrįstas būtinumas atidėti terminą bei nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, byloje nesant sunkią materialinę padėtį ar kitas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidžia teismo sprendimo privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus. Prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes.

2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Vytautas Kucevičius palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog teritorijos bendrojo plano keitimas turėtų užtrukti, todėl prašo terminą pratęsti ne iki 2019 m. rugsėjo 1 d., o iki 2019 m. spalio 1 d.

2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė G. B. pilnai palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus, papildomai nurodė, kad ginčo statinys nepatenka į pakrantės apsaugos zoną, ši aplinkybė nėra pasikeitusi, prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo solidariai atsakovus M. A. ir G. A. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-180-(14.29) ir savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius – nugriauti 23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 7 d. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjų G. A. ir M. A. prašymą ir pratęsė Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu nustatytą 3 mėnesių terminą iki 2019 m. liepos 7 d., atsižvelgdamas į nepalankias metrologines sąlygas, neleidžiančias laiku nugriauti aikštelės. Pareiškėjai šio teismo sprendimo neįvykdė, prašo jo vykdymą atidėti iki 2019 m. spalio 1 d.

Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą, priimamas galutinis sprendimas; juo ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Be to, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytų taisyklių išimtis, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; kt.).

Kaip teisingai nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos savo atsiliepime į pareiškimą, G. A. ir M. A. savo prašymą grindžia ne išimtinėmis ir itin nepalankiomis aplinkybėmis laiku įvykdyti įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo sprendimą, o siekiu įteisinti ir pateisinti ginčo statinio (23,16 m ilgio, 13,04 m pločio, 302 kv. m ploto medinių lentų aikštelės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybą. Kauno apygardos teismas, nustatydamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdą – nugriovimą įvertino, kad ginčo statinys – aikštelė nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-07-23 įsakymu Nr. D1-700 patvirtintą Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašą. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu išsprendė statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą, t. y. nustatė, kaip gali ir turi būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, o įteisinti tokią statybą, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus, Kauno apygardos teismas nenumatė. Pažymėtina, jog vykdymo procesas negali pakeisti sprendimo esmės.

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti nugriaunant neteisėtai pastatytą statinį, pareiškėjų prašymas dėl sprendimo įvykdymo termino pratęsimo pakeičiant teismo sprendimo vykdymo tvarką yra atmestinas, nes toks Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo pakeitimas leidžiant atsakovams įteisinti minėtą statinį reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės pakeitimą, juo šalims suteiktų teisių išplėtimą ir nustatytų pareigų susiaurinimą, kurie, remiantis CPK 284 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, nėra galimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų M. A. ir G. A. pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.