Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo J. D., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, nedirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 19 val. 21 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą, A. D. vardu, apie tai, kad J. D. sumušė jos vyras. Pareigūnai, atvykę pas J. D., išsiaiškino, kad jokio konflikto namuose nebuvo ir policija nebuvo kviesta. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad J. D. melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą apie įvykį ir policijos pareigūnai buvo kviečiami be reikalo. Tokiais savo veiksmais J. D. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

J. D. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga: jos rašytiniu paaiškinimu (9 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), pareigūno Augustino Kanclerio tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), pranešimo apie įvykį registracijos kortele (3 b. l.) ir kita byloje esančia medžiaga.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą J. D., atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad ji anksčiau nebuvo bausta už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, todėl jai skirtina minimali, tai yra 86 eurų, bauda.

ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu teismas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į J. D. sunkią materialinę padėtį ir jos prašymą, baudos mokėjimas jai išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) nurodė, kad dėl neteisėtų J. D. veiksmų Vilniaus apskrities VPK patyrė 5,01 eurų turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 2,90 eurų ir transporto išlaidos – 2,11 eurų (12, 17 b. l.). Remiantis ATPK 37 straipsniu, prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjos.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl J. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu <...> (25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (30 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, atlikti, darbo užmokesčiui ir kt. lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamu atveju, pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į J. D. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl J. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju, jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš pažeidėjos pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog J. D. melagingai pranešus apie įvykį namuose ir policijos pareigūnams reaguojant į šį pranešimą, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo J. D. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 2,11 eurų ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 straipsnio 1 dalis) (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-552-255/2015, 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-882-582/2015, 2015-09-25 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-967-317/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 287 straipsniais, teismas

nutarė:

J. D. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje ir skirti jai 86 eurų baudą.

Paskirtos 86 eurų baudos mokėjimą J. D. išdėstyti dalimis 6 mėnesių terminui, pirmąjį mėnesį mokant 16 eurų, kitus penkis mėnesius mokant po 14 eurų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtį ROIK 16058648383.

Priteisti iš J. D. 2,11 eurų nuostolį Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke; kitoje dalyje reikalavimą dėl turinio nuostolio atlyginimo atmesti.

Išaiškinti J. D., kad priteistą turtinį nuostolį ji turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jai įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.