- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- I-733-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03178-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Masada“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
- 34.2Alkoholio kontrolė
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Masada“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–21), kuriame prašo: 1) panaikinti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) nutarimą Nr. ATK2-128/18 (toliau – ir Nutarimas); jei nebūtų patenkintas pirmasis skundo reikalavimas dėl ekonominės sankcijos visa apimtimi panaikinimo, tuomet panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl ekonominės sankcijos taikymo ir priimti naują sprendimą, sumažinant pareiškėjai skiriamos baudos dydį iki 144 Eur.
Pareiškėjos įsitikinimu, Nutarimas priimtas nesant teisėto pagrindo. Nutarimas yra nepagrįstas, nes jį priimant buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 mėnesių terminas skirti ekonominę sankciją, todėl bylą dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjai Departamentas turėjo nutraukti; skundžiamame nutarime Departamentas nepagrįstai konstatavo pažeidimo pakartotinumą, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2901-811/2018 nėra įsiteisėjęs, todėl 1 010 Eur bauda skirta nepagrįstai. Dėl nurodytos priežasties Nutarimas pripažintinas neteisėtu.
Pareiškėja ėmėsi efektyvių ir proporcingų priemonių užtikrinti Įstatymo reikalavimus. Anot pareiškėjos, viešojo maitinimo vieta vykdo realią ir įprastą naktinio baro veiklą, ji yra veikianti ne ištisą parą ir nedirbanti kaip įprasta alkoholinių gėrimų parduotuvė. Bendrovė pateikė buhalterinį išrašą „Pardavimo analizė pagal grupes“ ir nurodė, kad įraše pateikta informacija apie alkoholiniams gėrimams taikomus antkainius įrodo sąlyginai didelius antkainius, būdingus baro veiklai. Pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje, anot pareiškėjos, sudarytos realios sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y. viešojo maitinimo vieta yra 50 kv. m. ploto, patalpose yra baro kėdės, stalai, lentynose išstatyti įvairūs alkoholiniai gėrimai, kurie parduodami pagal klientų poreikius ir išpilstomi, klientams išduodamos vienkartinės stiklinės, stikliukai, bokalai, pageidaujantiems didelio alaus kiekio, jis išpilstomas į didesnį plastikinį grafiną, kad po 20 val. alkoholiniai gėrimai parduodami ne vienetais, o mililitrais, įrengtas televizorius su interaktyvia „Keno-kamuoliukų“ loterija, antras televizorius, kuriame transliuojamos televizijos programos, patiekiamas šildomas maistas.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad, kaip matyti iš pardavimų kvitų, uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ apskaitos, alkoholiniai gėrimai klientams parduodami ir visos kainos nurodomos tik po 100 ml ar po 500 ml, bet ne buteliais. Iš kvitų matyti, kad 2018 m. kovo 29 dieną skirtingi baro klientai pirko įvairius gėrimus, įvairius kiekius ir juos vartojo vietoje. Todėl ir klientui A. B. atsisėdus prie staliuko, priėmus vienkartinę stiklinę – pareiškėjos baro darbuotojai padavėjai-barmenei A. S. pagrįstai susidarė įspūdis, kad jis kartu su šalia stoviniavusiu draugu, kaip ir visi kiti baro klientai alkoholinius gėrimus taip pat vartos vietoje, ką ne vieną kartą šiame bare darė A. B., nes yra nuolatinis klientas, ir apie tokią pareigą vartoti alkoholinius gėrimus baro viduje jis buvo įspėtas tiek pranešimais bare, tiek ant gėrimų talpos, tiek žodžiu. Papildomai pareiškėja nurodė, kad tiek 2018 m. kovo 29 d., tiek visais kitais atvejais po 20:00 valandos, o sekmadieniais po 15 valandos alkoholiniai gėrimai uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ bare klientams visada išpilstomi į tarą ir paaiškinama, kad juos vartoti galima tik vietoje, kad juos draudžiama išsinešti, visuomet nurodoma klientams, pageidaujantiems įsigyti alkoholinius gėrimus, atsisėsti prie staliuko ar baro, ir tik ten jiems pateikiamas jų pageidautas alkoholinis ar nealkoholinis gėrimas ir (ar) užkandžiai. Pareiškėja pažymi, kad bet kokio baro darbuotojai negali fiziškai apriboti kito asmens, nusipirkusio gėrimą, judėjimo laisvės, nes tai būtų neteisėtas kito asmens laisvės suvaržymas, arba kontroliuoti kiekvieno baro kliento judėjimo laisvę, kol jis būna bare, ir stebėti, ar kiekvienas baro lankytojas, įsigijęs alkoholį, išeina iš baro tik visiškai suvartojęs visą įsigyto alkoholio kiekį, ar jis eina tik parūkyti ir (ar) pakalbėti telefonu į lauką. Daro išvadą, kad pats 2018 m. kovo 29 d. alkoholinį gėrimą išsinešęs iš baro asmuo, veikdamas priešiškai ir nepaisydamas rašytinių įspėjimų, esančių bare, ir baro darbuotojos žodinių perspėjimų, kad negalima išsinešti alkoholinių gėrimų iš baro patalpų, nepaisė tokių reikalavimų ir elgėsi savaip, už ką nei uždaroji akcinė bendrovė „Masada“, nei jos darbuotojai nėra ir negali būti atsakingi, kadangi pareiškėja ir baro darbuotoja, sudarė visas sąlygas alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje. Pareiškėja nurodė, kad jeigu alkoholis būtų parduodamas išsinešimui, tai alkoholio tara nebūtų atidaroma ir nebūtų pilstoma į specialias taras.
Pareiškėjos įsitikinimu, kliento A. B. ir A. S. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad A. B. buvo įspėtas apie pareigos gėrimą vartoti vietoje ne tik pasyviomis priemonėmis, tačiau ir aktyviomis, t. y. papildomai žodiniu perspėjimu. Todėl visiškai nepagrįstai A. B. paaiškinimuose nurodoma, kad nors jis iš pradžių ir patvirtino, kad jis buvo įspėtas apie pareigą gėrimą vartoti tik vietoje, žemiau paaiškinimų tekste teigia, kad jis neva tai nežinojo, kad gėrimo negalima išsinešti iš baro patalpų. Šis asmuo taip pat patvirtino, kad buvo aptarnautas prie staliuko. Pareiškėjos vertinimu, faktas, kad klientas priėmė iš darbuotojos vienkartinę stiklinę, kuri skirta gėrimo vartojimui baro viduje, leidžia teigti, kad ir tokiu būdu klientas sudarė įspūdį, kad gėrimą vartos vietoje.
Pareiškėja prašė atkreipti dėmesį, kad 2018 m. balandžio 5 d. Šiaulių Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolo Nr. 41-ANR_P-738-2018, surašyto baro darbuotojos A. S. atžvilgiu, dėl nagrinėjamo A. B. atvejo, pagrindu priimtas nutarimas yra apskųstas Šiaulių apylinkės teismui ir iki šiol nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl pareiškėjos vertinimu, protokolas jokios įrodomosios galios neturi ir nėra pagrindo teigti, kad A. S. atliko kokius tai neteisėtus veiksmus ar kad neužtikrino Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymosi. Pareiškėjos teigimu, ir įsiteisėjus A. S. atžvilgiu priimtam nutarimui, tai nesudarytų pagrindo teigti, kad ji pažeidė kokias tai Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Departamento pozicija, kad ji neužtikrino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte esančios sąlygos, kad klientai gėrimus vartotų vietoje, dėl to, kad pareiškėjas neva tai naudoja pernelyg patogią gėrimų išsinešimui talpą, dėl to ji netinkama, ji nelaikytina „plastikiniu grafinu“, o laikytina PET buteliu. Akcentuoja, kad buvo atvejų, kad Departamentas surašė pareiškėjai protokolą ir skyrė baudą net ir tokiu atveju, kai pareiškėjo baro du klientai išsinešė po vieną 0,5 1 talpos vienkartinį bokalą ir tai taip pat departamentas traktavo, kad vartojimo vietoje sąlyga nebuvo užtikrinta. Todėl Departamentas be jokių svaresnių ir konstruktyvių argumentų, iš esmės nepagrįstai kritikuoja bet kokią pareiškėjos naudojamą tarą. Departamento pozicija leidžia manyti, kad net jeigu pareiškėja naudotų ir stiklines talpas, pavyzdžiui, stiklines, stiklinius bokalus, stiklinius grafinus ir juos nusižengti linkę klientais taip pat išsineštų – Departamentas vis tiek nubaustų pareiškėją. Akcentuoja, kad pareiškėja naudoja tiek plastikines stiklines, tiek plastikinius bokalus, plastikinius stikliukus, tiek didesnės talpos plastikines talpas, kurie nėra naudojami kaip PET buteliai, jie patiekiami be kamštelių, nes jie net nėra įsigyjami. Todėl tokią talpą išsinešti be dangtelio / kamštelio yra nepatogu.
Akcentavo, kad viešojo maitinimo vietoje laikomi plastikiniai maišai su išpilstytais stikliniais alkoholinių gėrimų buteliais patvirtina alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Pateikta 2018 m. birželio 13 d. sutartis su UAB „Ecoservice projektai“ bei 2018 m. birželio 20 d. el. važtaraštis patvirtina, kad pareiškėja perduoda plastikinius grafinus antriniam perdirbimui, todėl sprendė, jog užtikrina vartojimą vietoje. Pareiškėja teigia, kad pateiktose foto nuotraukose pavaizduoti viešojo maitinimo vietoje pakabinti pranešimai klientams apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, tokie pranešimai yra užklijuoti ir ant plastikinės taros, kuri parduodama klientams, be to kiekvienas pirkėjas asmeniškai yra įspėjamas apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Anot pareiškėjos, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-59-1002/2018 padarė išvadą, kad buvusi pareiškėjos darbuotoja O. B. ėmėsi proporcingų atsargos priemonių Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų užtikrinimui. Pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje reguliariai lankosi žmonės, sėdi prie staliukų, vartoja alkoholinius gėrimus vietoje. Pareiškėja nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo (toliau – LVAT) 2017 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017, kuris yra reikšmingas šiai bylai.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Departamentas nenustatė kaltės elemento, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja LVAT formuojamai praktikai. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Departamentas nenustatė alkoholio kiekio, su kuriuo buvo sulaikytas baro klientas. Remdamasi išdėstytomis aplinkybės pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą.
Pareiškėja remiasi skunde cituojama teismų praktika ir vertina, kad ji ir darbuotoja A. S. nagrinėjamu atveju ėmėsi visų proporcingų ir pakankamų atsargos priemonių, siekdamos užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų laikymąsi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (2 t., b. l. 29–37) į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Departamento teigimu, pareiškėja skunde pateikė nepagrįstas prielaidas, skundo argumentus vertino kritiškai. Departamento nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos padaryto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėtį.
Dėl termino priimti nutarimą praleidimo nurodė, kad Departamentas pirminę medžiagą gavo 2018 m. gegužės 17 d. ir ją įvertino, nustatė kad filmuotoje medžiagoje matyti daugiau alkoholinių gėrimų išsinešimo atvejų, atliko tyrimą ir 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-1545(3) kreipėsi į pareiškėją dėl kasos juostos pateikimo. Pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 18/03-M76 pateikė kasos juostą. Kadangi pateikta informacija neatitiko reikalavimų, Departamentas 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. S-1760(3), kreipėsi į pareiškėją pakartotinai ir pareikalavo pateikti kasos juostą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus. Bendrovė 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. 18/03-M85 pateikė pakartotinai kasos juostą su ištaisytais trūkumais. Atsakovo įsitikinimu, priimtas 2018 m. birželio 16 d. nutarimas, nepažeidžiant Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, tačiau ne vėliau kaip per tris metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ekonominė sankcija pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą buvo skirta pagal Departamento 2018 m. liepos 5 d. protokolą Nr. ATK2-158, kuris buvo surašytas vadovaujantis iš Šiaulių Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. gauta medžiaga apie Bendrovės galimai padarytus pažeidimus, bei papildomai atlikto tyrimo metu Bendrovės 2018 m. birželio 26 d. pateikta medžiaga. Todėl tik po Bendrovės 2018 m. birželio 26 d. pateiktos medžiagos įvertinimo, atsakovas turėjo pakankamai informacijos apie Įstatymo pažeidimą, todėl atsakovo vertinimu, priimtas nutarimas nepažeidžia Įstatyme nustatyto dviejų mėnesių termino.
Departamentas kritiškai vertina pareiškėjo poziciją laikyti plastikinę 1 l tarą plastikiniu „grafinu“ ir alkoholinių gėrimų išpilstymą į tokią tarą pateisina saugumo motyvais. Remiasi Lietuvių kalbos žodynu, kuriame nurodyta, kad „grafinu“ laikomas stiklinis indas siauru, ilgu kaklu vandeniui, vynui ir kt. laikyti, todėl nagrinėjamu atveju standartinis plastikinis 1 l butelis nelaikytinas grafinu. Pabrėžia, kad tokios pozicijos laikymasis nepateisinamas atsižvelgiant į sisteminį Įstatymo aiškinimą, Įstatymo tikslus bei nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikintą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto alternatyvią sąlygą parduoti „atidarytus alkoholinius gėrimus“ kontekstą, nes būtent Įmonės pasirinktą galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas uždraudė. Departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad plastikinė 1 l tara, kuri įvardijama kaip „plastikiniai“ grafinai, nėra patogi išsinešimui dėl to, kad ji be dangtelio, bei nereprezentatyvi dėl to, kad ant jos užklijuoti įspėjamieji užrašai, tokius teiginius atsakovas laiko akivaizdžiai subjektyviu faktinių aplinkybių interpretavimu. Pažymi, kad minėta tara yra standartinis butelis su siauru kakleliu, todėl išsinešant alkoholinį gėrimą tokioje taroje sumažėja tikimybė jį išpilstyti. Be to, atsakovo vertinimu, tai, kad butelis standartinės formos, sudaro galimybes pirkėjams, atsinešusiems savo dangtelius, užsisukti Pareiškėjo pateiktą tarą bei patogiai ją išsinešti iš viešojo maitinimo vietos. Tai, kad pirkėjas įsigijo ir išsinešė 1 l butelį, į kurį pardavėja išpylė alų, patvirtina, kad pareiškėjo pateikiama tara yra itin patogi išsinešimui, taigi akivaizdu, kad Pareiškėjas tokiais veiksmais tik imituoja Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimų laikymąsi ir iš esmės nesiima protingų ir efektyvių priemonių siekdamas užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi.
Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo prašymą dėl nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo. Nurodo, kad pareiškėjas nenurodė sumažinimo motyvų ir jų nepagrindė. Departamento nuomone, nutarimas priimtas įvertinus faktines aplinkybes, objektyvius įrodymus, neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, aplinkybes, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Paaiškino, kad kaltės elemento nebuvimas juridinio asmens padaryto pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Departamento nuomone, pareiškėja nevykdė veiklos atidžiai ir rūpestingai, kadangi pirkėjas iš Bendrovės baro išsinešė alų išpilstytą į 1 l talpos PET butelį. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pasirinktas modelis išpilstyti į plastikinius PET butelius iš esmės yra ydinga verslo praktika, neužtikrinanti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje.
Dėl pažeidimo pakartotinumo nurodė, kad priimant nutarimą dėl ekonominių sankcijų Departamentas kiekvieną kartą individualizuoja baudą, įvertina ar yra pažeidimo pakartotinumas. Konkrečiu atveju buvo įvertina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2901-811/2018 atmetė pareiškėjos skundą dėl 2018 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. ATK2-34/18, kuriuo pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos už analogiškus Įstatymo pažeidimus. Departamento pareigūnams patikrinus EPP sistemoje administracinės bylos Nr. I-2901-811/2018 eigą, buvo nustatyta, kad minėtas sprendimas 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsiteisėjo. Šiems savo argumentams pagrįsti atsakovas pateikė išrašą iš informacinės sistemos. Departamento nuomone, priimant nutarimą pagrįstai konstatuota, kad pažeidimas padarytas pakartotinai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. ATK2-128/18 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus pareigūnai R. P. ir V. K.-K. itė surašė 2018 m. kovo 30 d. tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-7185-(1.19E) (1 t., b. l. 46) apie tai, kad pastebėjo iš baro, esančio uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ prekybos centre „Viskas namams“ , adresu (duomenys neskelbtini), išeinantį A. B., kuris rankose nešėsi 1 l talpos plastikinį butelį be kamštelio su alumi. Sustabdytas asmuo paaiškino, kad alų nusipirko bare, jo bare negėrė ir išėjo iš baro. Pareigūnai apsilankė bare, fotografavo, bendravo su pardavėja A. S..
Pirkėjas A. B. 2018 m. kovo 29 d. rašytiniame paaiškinime (1 t., b l. 48) nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. atėjo į barą, adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė pardavėjos 1 litro alaus. Pardavėja pasitikslino, kokio taroje pirkėjas norėtų įsigyti alų ar dviejuose bokaluose po 0,5 litro ar 1 litro taroje. Pirkėjui atsiskaičius, pardavėja jam liepė atsisėsti prie staliuko ir palaukti, o alų gerti vietoje. Pardavėjai atnešus alų, pirkėjas sutiko draugą, ir jie kartu pasišalino iš baro, o lauke buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pirkėjas paaiškinime taip pat nurodo, kad nežinojo, kad bare nusipirkto alaus negali išsinešti į lauką, į barą ėjo pirkti alaus sau.
Bendrovės baro darbuotoja A. S. rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 65) nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. policijos pareigūnai vykdė patikrinimą, o du vaikinai pirko 1 litrą alaus, prisėdo prie staliuko, truputį pasėdėję išsinešė tarą, darbuotoja neperspėjo vaikinų, nes greičiausiai tuo metu buvo nusisukusi. Taip pat nurodė, kad bendrovės bare ant taros yra klijuojami lipdukai, siekiant perspėti apie draudimą išsinešti tarą į lauką. Papildomai nurodė, kad jai pirkėjai sudarė įspūdį, kad jie gers alų viduje. A. S. 2018 m. gegužės 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 41-ANR_P-1012-2018 (1 t., b. l. 66) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
Departamentas 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-1545(3) (1 t., b. l. 68) kreipėsi į pareiškėją dėl kasos juostos pateikimo. Uždaroji akcinė bendrovė „Masada“ 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 18/03-M76 (1 t., b. l. 70) pateikė operacijų kvitų kopijas. Kadangi pateikta informacija neatitiko reikalavimų, Departamentas 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. S-1760(3) (1 t., b. l. 88), kreipėsi į pareiškėją pakartotinai ir pareikalavo pateikti kasos juostą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus. Uždaroji akcinė bendrovė „Masada“ 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. 18/03-M85 (1 t., b. l. 90) pateikė operacijų kvitų kopijas ir vaizdo įrašo keturis skaitmeninius failus.
Uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ 2018 m. liepos 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose (1 t. b. l. 112–125) nurodoma, kad ji ėmėsi efektyvių ir proporcingų priemonių užtikrinti Įstatymo reikalavimus. Anot pareiškėjos, viešojo maitinimo vieta vykdo realią ir įprastą naktinio baro veiklą, yra veikianti ne ištisą parą ir nedirbanti kaip įprasta alkoholinių gėrimų parduotuvė. Bendrovė pateikė buhalterinį išrašą „Pardavimo analizė pagal grupes“ ir nurodė, kad įraše pateikta informacija apie alkoholiniams gėrimams taikomus antkainius įrodo sąlyginiai didelius antkainius, būdingus baro veiklai. Pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje, anot pareiškėjos, sudarytos realios sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y. viešojo maitinimo vieta yra 50 kv. m. ploto, patalpose yra baro kėdės, stalai, lentynose išstatyti įvairūs alkoholiniai gėrimai, kurie parduodami pagal klientų poreikius ir išpilstomi, klientams išduodamos vienkartinės stiklinės, stikliukai, bokalai, pageidaujantiems didelio alaus kiekio, jis išpilstomas į didesnį plastikinį grafiną, kad po 20 val. alkoholiniai gėrimai parduodami ne vienetais, o mililitrais, įrengtas televizorius su interaktyvia „Keno-kamuoliukų“ loterija, antras televizorius, kuriame transliuojamos televizijos programos, patiekiamas šildomas maistas.
2018 m. rugpjūčio 16 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento priėmė skundžiamą nutarimą Nr. ATK2-128/18, kuriuo pareiškėjai paskyrė 1010 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Vadovaujantis to paties įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 val. gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013; 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-370/2013). Įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atskleidžiamas, todėl ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).
Administracinėje byloje nustatyta, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė pareiškėjos darbuotoja A. S., t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės darbuotojos funkcijos.
Nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje. Pardavėja visus alkoholinius gėrimus supylė į tarą ir pateikė pirkėjams. Pareiškėja teigia, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir priemonių, kad nupirkti alkoholiniai gėrimai nuo 22 val. iki 8 val. būtų vartojami vietoje. Darbuotoja A. S. nurodė, kad pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus vienkartinėje taroje vartoti vietoje, tačiau, pirkėjai, nepaisydami įspėjimų, iš baro išsinešė alkoholinius gėrimus. Teismas konstatuoja, kad tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar alkoholinio gėrimo perpylimu į kitą tarą siekiama, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje.
Iš byloje pateiktų pirkimų metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad pirkimo metu alus buvo supiltas į vienkartinę tarą, kuri uždengta plastikiniu puodeliu (1 t. b. l. 49). Teismo vertinimu, vienkartinė tara yra ne grafinas, kaip nurodo pareiškėja, o neužsuktas plastikinis butelis. Taigi nagrinėjamoje byloje parduotas į butelį supiltas alus, kas iš esmės prilygintina alkoholinių gėrimų atidaryta pakuote pardavimui, ką nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas uždraudė. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs 2017 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo Nr. XIII-394 nuostatas dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pakeitimo. Taip pat teismas atmeta pareiškėjos prašymą remtis LVAT 2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017, nes ji priimta, analizuojant teisės aktus, kurie buvo pakeisti 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams. Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pareiškėjos darbuotoja, supildama gėrimą į užsukamą plastikinį butelį, nesiėmė pakankamai priemonių, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje. Byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirkėjui buvo sudaryta galimybė netrukdomam išsinešti alkoholinį gėrimą ir jį vartoti ne viešojo maitinimo įstaigoje.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad viešojo maitinimo įstaigoje pakabintas įspėjimas, kad nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai vartojami vietoje, kad darbuotojos supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 iki 10 valandos tvarka. Tačiau, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės buvo neefektyvios, vien pakabintas įspėjimas apie alkoholio vartojimo tvarką ir darbuotojų supažindintos su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 20 iki 10 valandos tvarka nėra pakankama priemonė, siekiant užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Teismas pabrėžia, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1280-143/2015).
Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad Nutarimas turi būti panaikintas ir dėl to, jog skiriant baudą atsakovas praleido Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudos skyrimo 2 mėnesių terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnyje nustatytų bylų nagrinėjimo terminus yra konstatavęs, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas, t. y., kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Aiškinant to paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą, t. y. institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).
Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija (34 str. 1 d.). Už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda (34 str. 3 d.). Kreipimasis į teismą sustabdo šio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 22 dalyse nurodytų institucijų nutarimų (sprendimų) dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą (41 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad įvertinus teisinį reguliavimą byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, jog tam, kad konkrečiu atveju būtų galima konstatuoti pakartotinį Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimą, turi egzistuoti tam tikrų sąlygų visuma: 1) licencijos turėtojas minėtos normos pažeidimą pakartotinai turi padaryti per dvejus metus; 2) Departamento nutarimas dėl prieš tai padaryto licencijos turėtojo pažeidimo turi būti įsiteisėjęs (vykdytinas). Pažymėjo, jog šios sąlygos nėra fakultatyvios, t. y. pakartotiniam Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimui kvalifikuoti, jos abi yra būtinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-427-822/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo 144 Eur iki 579 Eur bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (Įstatymo 34 straipsnio 7 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (Įstatymo 34 straipsnio 9 dalis).
Teismas pabrėžia, kad konkretaus baudos už Įstatymo pažeidimus dydžio nustatymo taisyklės yra nurodytos šio įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje. Todėl, sprendžiant pareiškėjai skirtos baudos dydžio teisingumo klausimą, būtina vadovautis šia specialiąja teisės norma. Pagal ją, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir to paties straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo; jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad joje yra įtvirtinta taisyklė, jog už Įstatymo pažeidimą yra skiriamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, jeigu nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Padaryto pažeidimo pobūdis yra reikšmingas tik konkretaus baudos dydžio pasirinkimui, kai tokios aplinkybės yra nustatomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-180/2014).
Kaip jau minėta, Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo 144 Eur iki 579 Eur bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 Eur iki 1 448 Eur bauda. Šiuo atveju už pakartotinai padarytą pažeidimą Bendrovei galimos skirti baudos vidurkis yra 1 013,50 Eur.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjai skirta 1010 Eur dydžio bauda, kuri didesnė sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui ir yra taikytina tuo atveju, jei yra pažeidimo pakartotinumas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra konstatuotas pakartotinis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimas (nėra įsiteisėjusio (vykdytino) Departamento nutarimo dėl prieš tai padaryto licencijos turėtojo pažeidimo), pareiškėja prašo sumažinti teismo paskirtą baudą, LVAT savo praktikoje tokią pirmosios instancijos teismo teisę (mažinti baudą) yra pripažinęs pagrįsta (LVAT 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-180-14), pareiškėjai paskirta bauda mažintina iki baudos vidurkio. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančių / sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau paminėtas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija 1010 Eur bauda yra paskirta nepagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, paskirta 1010 Eur ekonominė sankcija mažintina iki baudos vidurkio 361,5 Eur (144 Eur + 579 Eur = 361,5 Eur).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas netenkintinas, nes proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė detalaus išlaidų apskaičiavimo, nepagrindė jų būtinumo.
Nuo 2018 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo.
Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies nuostata, konstatuotina, kad pagal naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas prašymai dėl išlaidų atlyginimo paduodami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Teismas pažymi, kad teismas nutartimi skyrė nagrinėti bylą posėdyje 2019 m. kovo 13 d., o paskui 2019 m. rugpjūčio 7 d., tai reiškia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 29 d.) dėl išlaidų atlyginimo, pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turėjo pateikti kartu su prašymu ir bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir būtinumo pagrindimą. Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė detalaus išlaidų apskaičiavimo, nepagrindė jų būtinumo. Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja tinkamai įrodymais bylinėjimosi išlaidų nepagrindė ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo, todėl pareiškėja neturi teisės į jų atlyginimą ir toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skunde dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, 41 straipsniu,
nusprendžia:
Uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. ATK2-128/18 rezoliucinę dalį skirti uždarajai akcinei bendrovei „Masada“ 1 010 Eur baudą ir už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą paskirti uždarajai akcinei bendrovei „Masada“ 361,5 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro penkiasdešimties euro centų) baudą.
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.