- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- II-59-1002/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00181-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-289-2018, priimto dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalies, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo R. P. nutarimu Nr. 41-ANR_N-289-2018 O. B. nubausta už tai, kad 2018 m. sausio 11 d. 22.10 val. pardavėja-barmenė O. B. naktiniame bare adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) pardavė alkoholinių gėrimų, kuriuos supylė į vienkartinę tarą ir neužtikrino jų vartojimo vietoje. Tokiais savo veiksmai O. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, taip pat pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) Nr. I-857 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. O. B. paskirta administracinė nuobauda – 20 eurų bauda.
2018 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gautas O. B. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį. Skunde prašoma panaikinti 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus nutarimą Nr. 41-ANR_N-289-2018, kuriuo pareiškėjai paskirta administracinę nuobaudą – 20 eurų bauda. Skundas grindžiamais šiais argumentais: pareiškėja savo skunde nurodo, kad ji nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo ji nesigaili. Pareiškėja mano, kad duodama paaiškinimus tyrėjui ji buvo suklaidinta, t. y. „aptarnavus klientą (jaunuolį), jo pageidautą alkoholinį gėrimą perpyliau į specialią talpą, kuri atlieka grafino bare funkciją, nors ji ir ne stiklinė, tačiau kadangi bare besilankančių asmenų kontingentas yra toks, kad baras siekdamas išvengti nuostolių ir stiklinių tarų dūžių, yra naudojamos plastikinės taros, žinoma, be jokių kamštelių ar dangtelių, o ant jų dar ir užklijuojamas specialus lipdukas, nurodantis, kad alkoholinis gėrimas skirtas vartoti tik vietoje ir nuorodos į tai numatančius AKĮ atitinkamus straipsnius“. Pareiškėja pažymi, kad nėra aiškios skundžiamame nutarime esančios faktinės įvykio aplinkybės: nėra atskleista nei kokiam konkrečiai klientui (vardas, pavardė, gim. data, gyv. vieta), buvo parduotas koks konkretus ir kokios konkrečios talpos ir kokio konkretaus likučio alkoholinis gėrimais. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje taip pat yra numatyta, kad alkoholiniai gėrimai klientams parduodami ir visos kainos nurodomos tik po 100 ml., o ne buteliais (pilstomas vynas, degtinė, brendis ir kiti stiprieji gėrimai), ar po 500 ml. (pilstomas alus iš statinių, o ne butelių). Taip pat iš šių kvitų matyti, kad tą pačią 2018-01-11 dieną, skirtingi baro klientai pirko įvairius gėrimus, įvairius kiekius, pvz. pagal kvitą Nr. 010000303408 - klientas, būdamas bare ir vartodamas juos vietoje, pirko iš viso du bokalus alaus po 500 ml., pagal kvitą Nr. 010000303417, klientas būdamas bare pirko vieną bokalą alaus, taigi vartojo jį vietoje, tas pats pasakytina ir iš kvito Nr. 010000303422 ir t.t. Pareiškėja mano, kad protokole nekonkretizuotas asmuo, alkoholinius gėrimus taip pat vartos vietoje, kaip ir kiti klientai. Taip pat, pareiškėja skunde akcentuoja tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo aktyvią baro veiklą ir sudaro realias galimybes alkoholinius gėrimus klientams vartoti vietoje, kaip tai buvo pagal galimybes maksimaliai užtikrinama ir 2018-01-11 ir negali klientui, išeinančiam parūkyti ir pan., fiziškai uždrausti pasiimti ir savo nusipirktą gėrimą, nes tai sukeltų konfliktą, kuris gali pasibaigti ir nusikaltimu, taip pat baro darbuotoja negali fiziškai atimti iš išeinančio pirkėjo, jo įsigytą, bet nesuvartotą alkoholį, negali fiziškai apriboti kito asmens, nusipirkusio gėrimą, judėjimo laisvės, nes tai būtų neteisėtas kito asmens laisvės suvaržymas arba kontroliuoti kiekvieno baro kliento judėjimo laisvę, kol jis būna bare ir stebėti, ar kiekvienas baro lankytojas, įsigijęs alkoholį išeina iš baro tik visiškai suvartojęs visą įsigyto alkoholio kiekį, ar jis eina tik parūkyti ir/ar pakalbėti telefonu į lauką. Pareiškėja savo skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-240-525/2017, kurioje nurodoma, kad [...] teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš ūkio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Alkoholinį gėrimą išsinešęs iš baro asmuo, veikdamas priešiškai ir nepaisydamas rašytinių įspėjimų esančių bare ir net baro darbuotojos žodinio perspėjimo, kad klientai negali išsinešti alkoholinių gėrimų iš baro patalpų - vis tiek nepaisė tokių reikalavimų ir elgėsi savaip, už ką nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jo darbuotojai nėra ir negali būti atsakingi, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji, kaip baro darbuotoja, sudarė visas sąlygas alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje - t. y. alkoholinius gėrimus išpilstė ir sudarė galimybes juos vartoti pačiame bare, taip pat visiems klientams pateikia servetėlę, vienkartinę stiklinaitę, o juos priėmę klientai, kaip ir šiuo atveju, sudaro papildomą įspūdį, kad įsigyjami alkoholiniai gėrimai bus vartojami būtent vietoje. Pareiškėja mano, kad kaip darbuotoja, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip baro savininkas, atliko visus įmanomus aktyvius veiksmus, kurie leistų konstatuoti savo pareigų užtikrinimą. Tiek patalpų išplanavimas, tiek jose pastatyti stalai su kėdėmis, tiek įrengtas baras, pastatytas įspėjimas apie vartojimo vietoje būtinybę, tiek atviras licencijos pateikimas, tiek darbuotojos aktyvūs veiksmai parduodant alkoholio produktus, juos išpilsiant ir patiekiant, žodinis įspėjimas apie vartojimo tvarką ir kt. - neabejotinai laikytini maksimaliu ir pakankamu ir realiu pareigų užtikrinimu, jog alkoholinius gėrimus asmenys po 20.00 vai. vartotų tik vietoje.
Atsiliepimas
2018 m. vasario 21 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus atsiliepime į O. B. skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje O. B. atžvilgiu yra pagrįstas, surinkta pakankamai įrodymų apie įvykio aplinkybes, pagrindžiantys jos kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalyje padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo byla yra nutrauktina.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 168 straipsnio 1 dalis (Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas) nurodo, kad „Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų“.
Minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, siekiant atskleisti teisės normą, nukreipiama į kitus norminius teisės aktus. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole neužtenka nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Būtina nurodyti, kokiais konkrečiai veiksmais (neveikimu) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-810/2018).
AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodoma, kad „Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama: pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. AN2-12-810/2018 nurodė, kad [...] AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos nedraudžia viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje, tačiau čia įtvirtinta sąlyga – alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami tik vietoje. Todėl vien nustatyta aplinkybė, jog A. D., būdama baro darbuotoja, pakuotėje pardavė alkoholinius gėrimus, neįrodo, jog ji padarė ANK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. [...] AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo konstatavimui būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykį su minėtu pažeidimu, t. y., būtina nustatyti, kokius konkrečiai veiksmus siekiant įgyvendinti šių nuostatų laikymąsi turėjo atlikti barmenė, ar ji juos atliko, ar ji suprato, kad alkoholiniai gėrimai perkami išsinešimui, kokių veiksmų ėmėsi tam užkirsti, o taip pat, kokių priemonių šių nuostatų įgyvendinimui ėmėsi įmonė, kurioje dirbo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos skunde minimas administracinių nusižengimų protokolas jai buvo surašytas 2018 m. sausio 24 d. Nr. 41-ANR_P-119-2018. Pareiškėjai buvo taikytas administracinis nurodymas ir skirta administracinė nuobauda – 10 eurų bauda. Administracinis nurodymas turėjo būti sumokėtas iki 2018 m. vasario 8 d. (b. l. 9-10). Nesumokėjus administraciniu nurodymu paskirtos 10 eurų baudos iki nurodyto termino, 2018 m. vasario 15 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas skirti pareiškėjai O. B. administracinę nuobaudą – 20 eurų baudą. Minėtame administracinių nusižengimų protokole buvo nurodytas pareiškėjos paaiškinimas apie bylos aplinkybes: „dėl padaryto nusižengimo gailiuosi. Sutinku su padarytu nusižengimu. Galiu paaiškinti, kad prekybos vietoje (salėje) kabo iškabos, kuriose yra nurodoma, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, jo išsinešti negalima. Pirkėją perspėjau ir jam pasakiau, kad nusipirktą alų jis išsinešti į lauką – negali. Kaip jaunuolis su nusipirktu alumi išėjo iš baro, aš nepastebėjau. Jei būčiau pamačiusi, būčiau dar kartą jį įspėjusi, kad jis išeiti negali. Kavinėje yra 6-8 staliukai, kur galima atsisėsti ir vartoti alkoholį. Taip pat, prie baro yra kėdžių. Bare yra pakankamai vietos, kad žmogus galėtų vartoti alkoholį prie staliuko ar prie baro“ (b. l. 9).
2018 m. sausio 11 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo L. P. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto administracinio nusižengimo nurodyta, kad 2018 m. sausio 11 d. apie 22.15 val. pastebėtas iš baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išeinantis V. U., kuris laikė du 1l talpos plastikinius butelius su alumi. Nuo V. U. sklido alkoholio kvapas. V. U. paaiškino, kad alų nusipirko bare „(duomenys neskelbtini)“, išsinešė iš baro, nors buvo perspėtas pardavėjos, kad išsinešti iš baro alkoholį griežtai draudžiama. Tokiais savo veiksmais V. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484¹ straipsnyje (bylos medžiaga, b. l. 1). 2018 m. sausio 11 d. V. U. paaiškinime matyti, kad minėtu laiku bare, esančiame (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2 plastikinius butelius po 1 l. alaus „G. S.“. Pardavėja į plastikinius butelius jam įpylė pilstomo alaus. Už jį jis sumokėjo kortele, kasos čekio neėmė. Parduodama neužsuktus alaus butelius, pardavėja jį perspėjo, kad alus skirtas vartoti viduje, tačiau jis alų išsinešė iš baro ir ėjo namo pas draugą (bylos medžiaga b. l. 4). 2018-01-11 O. B. paaiškinime matyti, kad alaus bare UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laiku, klientui pardavė 1 l alaus, kurį įpylė 2 plastikinius po l. talpos butelius. Pirkėją perspėjo, kad alkoholio negalima išsinešti iš baro. Ant butelių, į kuriuos įpyliau alų yra užklijuoti lipdukai su informacija, kad alų iš baro išsinešti draudžiama (bylos medžiaga b. l. 5). Bylos medžiagos nuotraukoje, kurioje buvo sulaikytas V. U. matyti 2 plastikiniai, neužsukti 1 litro talpos buteliai su alumi (bylos medžiaga b. l. 7). Prie pareiškėjos skundo pridėtose baro, kuriame dirba pareiškėja, nuotraukose, matyti virš baro, prie baro lubų pritvirtinti apie 8 A4 formato lapai, kuriuose galimai gali būti pareiškėjos minimi plakatai draudžiantis bare įsigytą alkoholį nustatytu įstatyme laiku išsinešti iš baro į lauką (b. l. 29-30).
Pažymėtina, kad pareiškėja ėmėsi visų galimų priemonių užtikrinti, kad parduodamas bare alkoholis būtų naudojamas tik barui priklausančiose patalpose, neleidžiant jo išsinešti iš baro teritorijos. Pareiškėja tiek savo paaiškinime, tiek V. U. parodė, kad pareiškėja buvo įspėjusi V. U., kad nusipirkus alkoholio negalima išsinešti jo iš baro. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja kaip įmonės darbuotoja (pardavėja-barmenė) ėmėsi proporcingų atsargos priemonių AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam reikalavimui užtikrinti, t. y. jos konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma (žodinis įspėjimas klientui, kad negalima nusipirkto alkoholio išsinešti iš baro) atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Be to, pareiškėja negalėjo pagrįstai numatyti, jog jai ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro, t. y. nebus vartojamas vietoje. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog byloje vertinamu atveju pareiškėja nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų ir padarė jai kvalifikuota administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.
Kita vertus, būtina įvertinti, ar įmonė, kurioje ji dirbo, ėmėsi būtinų priemonių ir ar jos buvo pakankamos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytam draudimui įgyvendinti. AKĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, tačiau šio įstatymo 34 straipsnis nustato išimtis, kuomet už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; bylai aktualioje 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Tad būtent Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra baudžiamos įmonės nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Taigi, pagal šią įstatymo normą ekonominė sankcija už įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą yra numatyta juridiniam asmeniui ir tokios bylos nagrinėjamos Alkoholio kontrolės įstatymo 35-39 straipsniuose nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. apeliacinis nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-810/2018).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka plastikinius butelius be kamštelių (b. l. 42). UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu patvirtino, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodami plastikiniai buteliai be kamštelių (b. l. 43). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bare yra įrengtos vaizdo kameros, fiksuojančios baro lankytojus, jų elgesį su alkoholiu bare. Taip pat, bare yra iškabinti pareiškėjos minimi plakatai (nuotraukų kokybė nėra aiški, nuotraukose nesimato, kad tai būtų plakatai skirti įspėti baro klientus, kad alkoholio išsinešti pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku negalima) (b. l. 28-31).
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimas naikintinas ir administracinės bylos teisena yra nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus nutarimą, ir O. B. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Informuoti Šiaulių apskrities VPK, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis policija turi teisę skirti baudas juridiniam asmeniui už įstatymo pažeidimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.