Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK CPK arba Institucija) 2017 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 25 Eur bauda už tai, kad 2017 m. birželio 28 d. 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdama baro darbuotoja pardavė M. B. tris butelius alaus „Šnekorių“, kuriuos ji išsinešė iš baro rankinėje, taip pat pardavė M. Z. 0,5 l talpos butelį degtinės „Lithuanian“, kuris minėtą butelį išsinešė iš baro, t. y. ji neužtikrino, kad jie alkoholį vartotų vietoje ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.2017 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teisme gautas A. D. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti 2017 m. liepos 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi nutarta A. D. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu.A. D. atstovė advokatė Eglė Latauskienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą atliekant pareiškėjo (apelianto) veiklos patikrinimą, visiškai nevertino surinktų įrodymų leistinumo reikalavimų, be to, visiškai nepasisakė dėl apeliantės darbdavio – G. M. firmos patikrinimo teisinių aspektų ir galimų pažeidimų, nulėmusių neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes teismas turi išdėstyti visus argumentus ir motyvus, kurie nulemia teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde teigiama, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas pagal priemonių planą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko ūkio subjekto veiklos patikrinimą ir 2017 m. birželio 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 20-(duomenys neskelbtini). Šis dokumentas surašytas vadovaujantis Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 (toliau – Taisyklės), nuostatomis, kurių teisinė prigimtis yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio taikymas policijos veikloje. Taisyklių 9 punkte nurodoma, kad „Policijos pareigūnai privalo turėti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą ir Taisyklėse nustatyta tvarka užregistruotą pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą <...>“, o šių Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad „Policijos pareigūnai faktinio patikrinimo pradžioje turi prisistatyti ūkio subjektui arba jo atstovui (savininkui, vadovui, darbuotojui), parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su Pavedimu <...>“. Tačiau, kaip nurodo apeliantė, patikrinimo metu tokio dokumento pateikta nebuvo, šio dokumento nėra ir byloje. Skunde taip pat teigiama, kad patikrinimo akte nėra nurodyta, kokį pažeidimą padarė G. M. firma, taip pat nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, dėl ko buvo pažeisti Taisyklių 26, 27, 28, 32 ir 33 punktų reikalavimai. Be to, apeliantės teigimu, vyresniojo tyrėjo M. D. 2017 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime nėra pateikta jokio siūlymo dėl tolimesnių veiksmų ir priimto policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimo dėl patikrinimo metu užfiksuotų faktų, dėl ko buvo pažeistos Taisyklių 61 ir 62 punktų nuostatos. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal bylos medžiagą akivaizdu, jog barmenė A. D. pirkėjų nesupažindino su esamais įstatymo draudimais, neužtikrino, kad jie alkoholį vartotų vietoje, o netgi priešingai – po 22 valandos jiems pardavė su perkamais alkoholiniais gėrimais atidarytą tarą, tačiau kartu padavė ir kamštelį/-ius tai tarai uždaryti, kas sudarė galimybę asmenims įsigytą alkoholį išsinešti, o ne vartoti vietoje. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22.00 valandos iki 8.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Todėl siekiant nustatyti, ar gėrimai buvo parduoti vartoti tik vietoje ir ar galima remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 nurodė, kad aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumą, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne) vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimas suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį atsižvelgiant į šį suvokimą. Apeliantės teigimu, teismų suformuota praktika ir bylos medžiaga aiškiai atskleidžia tokias faktines aplinkybes, kurios rodo, kad pažeidėja A. D., atlikdama savo tiesiogines funkcijas, atidarė nutarime minimus alkoholinių gėrimų butelius, padavė vartojimui skirtus indus, o kad alkoholinių gėrimų pirkėjai patys juos išsinešė, tai visiškai nepagrindžia aplinkybių, jog ji neužtikrino, kad piliečiai alkoholį vartotų vietoje. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikino prieštaravimo dėl pirkėjo neblaivumo įsigyjant alkoholinį gėrimą, nes tiek pareigūnai žodinio nagrinėjimo metu nurodė, jog šis pirkėjas buvo neblaivus, tiek apeliantė teismui tvirtino, kad šis pirkėjas buvo išvestas iš kavinės dėl neblaivumo patikrinimo, ką jai nurodė policijos pareigūnai išvesdami šį asmenį iš kavinės. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog M. Z. alkoholinio gėrimo iš kavinės neišsinešė, o jį policijos pareigūnai išvedė iš viešojo maitinimo vietos kaip galimai neblaivų asmenį. Skunde taip pat nurodoma, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nenurodė, kokių dar veiksmų pažeidėja turėjo imtis, kad ji būtų patekusi į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties taikymo sritį, o tik apsiribojo teiginiu, kad buvo nustatytas aptariamos šio įstatymo nuostatos pažeidimas, nes pažeidėja neužtikrino, kad „piliečiai alkoholį vartotų vietoje“. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. atstovė advokatė Eglė Latauskienė skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmos instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikinami ir priimama nutartis grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių (ANK 635 straipsnio 1dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek šioje byloje priimti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. nutarimas, o taip pat skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis nėra tinkami spręsti dėl A. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.Dėl atsakomybėn patraukto asmens A. D. teisės į gynybą pažeidimo.ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys.Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn patrauktam asmeniui A. D. buvo surašytas kaltinant ją tuo, jog ji padarė ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, siekiant atskleisti teisės normą, nukreipiama į kitus norminius teisės aktus. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole neužtenka nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Būtina nurodyti, kokiais konkrečiai veiksmais (neveikimu) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl nutarimo, konstatavo, kad barmenė A. D. pirkėjų nesupažindino su esamais įstatymo draudimais, neužtikrino, kad jie alkoholį vartotų vietoje, o netgi priešingai – po 22 valandos jiems pardavė su perkamais alkoholiniais gėrimais atidarytą tarą, kartu padavė ir kamštelius tai tarai uždaryti, kas sudarė galimybę asmenims įsigytą alkoholį išsinešti, o ne vartoti vietoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo nurodytos kaltinime A. D., tokiu būdu grubiai pažeidžiant šio asmens teisę žinoti, kuo ji yra kaltinama, tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu. Šias klaidas privalu ištaisyti administracinio nusižengimo protokole aiškiai įvardijant asmens galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Ir vien tik dėl to nei Institucijos, nei apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais bei palikti galioti.Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo.ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų M. D., V. D. paaiškinimus bei įvertinęs surinktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą sprendė, jog pagal bylos medžiagą yra akivaizdu, jog barmenė A. D. pirkėjų nesupažindino su esamais įstatymo draudimais, neužtikrino, kad jie alkoholį vartotų vietoje, o netgi priešingai – po 22 valandos jiems pardavė su perkamais alkoholiniais gėrimais atidarytą tarą, kartu padavė ir kamštelius tai tarai uždaryti, kas sudarė galimybę asmenims įsigytą alkoholį išsinešti, o ne vartoti vietoje. Pirmosios instancijos teismo nuomone, alkoholinio gėrimo butelio atidarymas, taros padavimas, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, kadangi alkoholiniai gėrimai iš prekybos vietos buvo išnešti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutiko su tokiu teismo procesiniu sprendimu ir prašo jį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Nagrinėjamu atveju, A. D. administracinio nusižengimo byloje, apibūdinant pažeidimą nurodyta, jog ji, būdama baro darbuotoja pardavė tris butelius alaus „Šnekorių“, kuriuos pirkėja išsinešė iš baro rankinėje, taip pat pardavė 0,5 l talpos butelį degtinės „Lithuanian“, kurį pirkėjas išsinešė iš baro, t. y. ji neužtikrino, kad jie alkoholį vartotų vietoje ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos nedraudžia viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje, tačiau čia įtvirtinta sąlyga – alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami tik vietoje. Todėl vien nustatyta aplinkybė, jog A. D., būdama baro darbuotoja, pakuotėje pardavė alkoholinius gėrimus, neįrodo, jog ji padarė ANK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo konstatavimui būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens santykį su minėtu pažeidimu, t.y., būtina nustatyti, kokius konkrečiai veiksmus siekiant įgyvendinti šių nuostatų laikymąsi turėjo atlikti barmenė, ar ji juos atliko, ar ji suprato, kad alkoholiniai gėrimai perkami išsinešimui, kokių veiksmų ėmėsi tam užkirsti, o taip pat, kokių priemonių šių nuostatų įgyvendinimui ėmėsi įmonė, kurioje dirbo A. D.. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju - apylinkės teismui. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareigūnas nesiaiškino aplinkybių dėl to, ar bare buvo informacija pirkėjams apie draudimą išsinešti iš kavinės alkoholinius gėrimus, ar padavėja turėjo galimybę matyti, ar alkoholinius gėrimus nusipirkę klientai juos vartoja lauke, baro teritorijoje. Tiriant šį nusižengimą, nebuvo apžiūrėta ir nenufotografuota įvykio vieta, nenubraižyta baro patalpų ir lauke esančių staliukų išsidėstymą atspindinti schema, M. Z. ir M. B. paaiškinimai yra neinformatyvūs, paimti galimai iš neblaivių asmenų, M. Z. net nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai yra fakto aplinkybės, kurios turėjo būti bent kokia forma išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą.Tam, kad atsakyti į apeliacinio skundo argumentą dėl administracinio nusižengimo byloje esančios įrodymo – 2017 m. birželio 28 d. patikrinimo akto – leistinumo ir jo, taip pat atlikto patikrinimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalies, 12 dalies, Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549, 9, 19, 26, 27, 28, 32, 33, 36, 61, 62 punktų reikalavimams, būtina išreikalauti priemonių planą Nr. 20-IL-32869. Tačiau Institucija nei šio priemonių plano, nei G. M. firmai išduotos licencijos prekybai alkoholiniais gėrimais prie bylos neprijungė.Čia būtina pažymėti, kad sprendžiant dėl A. D. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje, padarymo, būtina įvertinti, ar įmonė, kurioje ji dirbo, ėmėsi būtinų priemonių ir ar jos buvo pakankamos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytam draudimui įgyvendinti. AKĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, tačiau šio įstatymo 34 straipsnis nustato išimtis, kuomet už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; bylai aktualioje 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Tad būtent Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra baudžiamos įmonės nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Taigi, pagal šią įstatymo normą ekonominė sankcija už įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą yra numatyta juridiniam asmeniui ir tokios bylos nagrinėjamos Alkoholio kontrolės įstatymo 35-39 straipsniuose nustatyta tvarka. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apygardos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn patrauktos A. D. kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą Institucijos darbuotojai ir apylinkės teismas nesilaikė ANK reikalavimų, jie nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus. Tokiu būdu Institucijos ir apylinkės teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko nei apygardos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo procesinis sprendimas naikinamas ir vietoje jo priimamas naujas procesinis sprendimas.Nustatęs Institucijos ir apylinkės teismo procesinių sprendimų panaikinimo pagrindus apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek skunduose, tiek ir šiame nutarime nurodytas aplinkybes.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. skundo priimti naują procesinį sprendimą - panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato 2017 m. liepos 14 d. nutarimą ir bylą gražinti Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.