- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2A-591-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovei E. A. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, kreditinių įsiskolinimų vykdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, ir Luminor Lizingas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką su atsakove dėl atsakovės kaltės; priteisti ieškovui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), su name esančiais baldais, buitine, sodo, laisvalaikio technika; atsakovei priteisti 10 000 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo; atsakovei priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, buitine technika; nustatyti, perdavimo nuosavybėn akto pagrindu nuosavybės teisė į automobilį „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduodama ieškovui (lizingo gavėjui), kai bus įmokėtos visos įmokos pagal 2015 m. sausio 13 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą minėtą perdavimo nuosavybėn aktą neatlygintinai perduoti atsakovei per 5 dienas nuo jo gavimo; nustatyti, kad ieškovo prievolė kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2006 m. sausio 13 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nekeičiant šios sutarties sąlygų, yra asmeninė ieškovo prievolė, tačiau prievolinius įsipareigojimus vykdys pagal šią sutartį atsakovė iš savo asmeninių lėšų; nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, yra solidarios pagal 2011 m. spalio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. BK (duomenys neskelbtini), nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų; nustatyti, jog ieškovo ir atsakovės prievolės kreditorei Luminor Lizingas, UAB, yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos ir Laidavimo sutartis, nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys atsakovė iš savo asmeninių lėšų; pripažinti atsakovės 181,50 Eur kreditinį įsiskolinimą kreditorei Luminor Lizingas, UAB, pagal 2017 m. spalio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismas) nutartį asmeniniu atsakovės įsiskolinimu; po santuokos nutraukimo palikti pavardes A. ir A. 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti atsakovei butą, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, buitine technika ir padidino atsakovei priteistinos kompensacijos dydį iki 20 071,73 Eur, atsižvelgęs į pasikeitusią dalytino turto vertę; taip pat nurodė, jog prievolė kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2006-01-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nekeičiant šios sutarties sąlygų, yra asmeninė ieškovo prievolė ir ieškovas vykdys prievolinius įsipareigojimus bankui, taip pat atsisakė reikalavimo pripažinti atsakovės 181,50 Eur kreditinį įsiskolinimą kreditorei Luminor Lizingas, UAB, pagal 2017 m. spalio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismas) nutartį asmeniniu atsakovės įsiskolinimu, nes atsakovė šią sumą kreditoriui jau sumokėjo; 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovo 1158,48 Eur dydžio kredito limitą pagal banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Luminor Bank, AS, veikiančiu per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pripažinti asmenine ieškovo prievole.
2. Nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė, nes jos gyvenimo būdas buvo netinkamas, nesusilaukė vaiko. Nusprendus įsivaikinti vaiką, atsakovė nesutiko su jai siūlomais įsivaikinti vaikais ir dėl tokio atsakovės elgesio buvo išbraukti iš įvaikintojų sąrašo. Be to, jų santuoka iširo ir dėl sudėtingo ir prieštaringo atsakovės charakterio ir psichologinio šantažo, nuolatinio žeminimo bei skaudinimo. Dėl tokio atsakovės elgesio gyvenimas su atsakove tapo nebegalimas. Iki santuokos sudarymo ieškovas 2006 m. sausio 10 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš banko 58 920,95 Eur dydžio kreditą. Nuo santuokos sudarymo iki gyvenimo skyrium pradžios grąžino 19 137,43 Eur bankui. Šio buto kreditui dengti bendros santuokinės lėšos nebuvo naudojamos, nes šis butas buvo nuomojamos ir gautos lėšos buvo panaudojamos šiam kreditui mokėti, todėl nėra pagrindo atsakovei priteisti kokią nors piniginę kompensaciją už šio buto kredito mokėjimą santuokos metu. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė 125 000 Eur. Šiam turtui įsigyti ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 101 367,01 Eur dydžio kreditas iš banko. Šiuo metu kredito likutis yra 84 856,55 Eur. Gyvenamajame name negali gyventi dvi šeimos, šiuo metu atsakovas augina mažametį sūnų, kurį kasdien reikia išvesti į lauką ir pabūti su juo gryname ore, ateityje jam paaugus reikės žaisti kieme, tam nelabai tinkamos sąlygos vaikui gyvenant miesto centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ir butas yra penktame aukšte, dėl to yra šiuo metu yra sunku vaiką išvežti į lauką. Be to, jo darbui yra reikalingos biuro patalpos, kurias yra įsirengęs name, todėl namas su žemės sklypu turi būti priteistas jam, o atsakovei – piniginė 20 071,73 Eur kompensacija. Santuokos metu už 15 200 Eur lizingo būdu įsigijo automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neišmokėta lizingo įmoka – 3264,60 Eur, automobiliu naudojasi ir įmokas moka atsakovė, sutinka, jog ji toliau juo naudotųsi ir sumokėtų jam 3000,00 Eur kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
3.1. Panaikino (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje atliktą įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytą E. A. ir A. A. santuoką.
3.2. Pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo A. A. kaltės.
3.3. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes: A. A. – A., E. A. – A.
3.4 Nustatė, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
3.5. Padalijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su jame esančiais baldais, buitine, sodo, laisvalaikio technika, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ieškovui priteisė 13 503,01 Eur piniginę kompensaciją už jo turto, atitenkančio atsakovei, dalį, nustatė, kad po santuokos įrašo panaikinimo atsakovė naudojasi automobiliu „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai vykdo kreditinius įsipareigojimus pagal 2015 m. sausio 13 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas, gavęs perdavimo nuosavybėn aktą, per 5 dienas nuo jo gavimo neatlygintinai perduoda atsakovei asmeninės nuosavybės teisę; pripažino, jog ieškovo ir atsakovės prievolės kreditorei Luminor Lizingas, UAB, yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2015 m. sausio 13 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys atsakovė iš savo asmeninių lėšų.
3.6. Pripažino, kad ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, yra solidarios pagal 2011 m. spalio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant šios sutarties sąlygų, prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys atsakovė iš savo asmeninių lėšų.
3.7. Pripažino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, buitine technika yra asmeninė ieškovo nuosavybė.
3.8. Pripažino, kad ieškovo prievolė kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2006 m. sausio 13 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nekeičiant šios sutarties sąlygų, yra asmeninė ieškovo prievolė.
3.9. Pripažino, jog 2009 m. lapkričio 10 d. kredito limitas pagal Banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su Luminor Bank, AS, veikiančiu per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, yra asmeninė ieškovo prievolė.
3.10 . Pripažino, kad po santuokos įrašo panaikinimo faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka kiekvienos šalies asmenine nuosavybe.
3.11. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
4. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas: ieškovas ištikus šeimoje santykių krizei nedėjo jokių pastangų, kad būtų išsaugota jų santuoka, o priešingai – išsikėlė iš bendrų šeimos namų, pradėjo bendrauti su kita moterimi ir aktyviai pradėjo santuokos nutraukimo teisminį procesą, vėliau su kita moterimi susilaukė vaiko, tokie ieškovo veiksmai prieštarauja geros moralės, sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos principams, būtent dėl ieškovo veiksmų šeimos išsaugojimas ir tapo nebegalimas.
5. Spręsdamas, kuriam iš sutuoktinių priteistinas gyvenamasis namas natūra, teismas įvertino tai, jog šiuo metu ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvena jame nuo 2017 m. sausio mėnesio, o atsakovė kitos gyvenamosios patalpos, kaip tik gyvenamąjį namą, neturi. Ieškovas teigia, jog atsakovė galėtų gyventi pas savo mamą O. Š., kuri yra laidavusi savo turtu, kad sutuoktiniai gautų būsto kreditą gyvenamojo namo statybai, tačiau pats ieškovas paminėjo, jog butas yra avarinės būklės, su daliniais patogumais. Teismas mano, jog šis ieškovo pasiūlytas variantas yra nepriimtinas vien moralės požiūriu, kadangi jis pats turi asmeninės nuosavybės teise butą ir yra jame įsikūręs su kita šeima, o atsakovė turi tik vienintelę gyvenamąją patalpą – namą, kuriame gyvena. Be to, būtent ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį butą ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Ieškovas argumentuoja, jog jam reikia priteisti gyvenamąjį namą, nes jis turi mažametį vaiką, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog vaiko susilaukė ne su sutuoktine – atsakove, todėl rūpintis vaiko interesais ir jo patogumais, nepažeidžiant buvusios sutuoktinės interesų, yra ieškovo ir vaiko motinos pareiga. Kadangi namo su žemės sklypu vidutinė rinkos vertė yra 125 000 Eur, negrąžinto kredito suma 84 856,55 Eur, iš atsakovės ieškovui už šį turtą priteistina 20 071,73 Eur kompensacija.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas santuokos metu, mokėdamas savo asmeninę prievolę kreditoriui iš bendrų sutuoktinių lėšų, sumažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančias lėšas, todėl ieškovas turi atsakovei kompensuoti lėšas, kurios buvo panaudotos kuriant jo asmeninę nuosavybę, tai yra atsakovės sumokėtą 1/2 dalį kredito įmokų per santuokos laikotarpį – 9568,72 Eur. Šalys santuokos metu įgijo lengvąjį automobilį „Volvo XC60“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. sausio 13 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė abiejų šalių sutarimu yra 12 000,00 Eur.
7. Teismas nustatė, jog ieškovo ir atsakovės prievolės kreditorei Luminor Lizingas, UAB, yra solidarios pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant šių sutarčių sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal šias sutartis vykdys atsakovė iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas, gavęs perdavimo nuosavybėn aktą, per 5 dienas nuo jo gavimo neatlygintinai perduoda atsakovei. Atsakovė už jai tenkantį automobilį ieškovui sumoka 3000,00 Eur kompensaciją.
9. Teismas padarė išvadą, jog ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija už jai tenkančio turto didesniąją dalį (kompensacija už namą – 20 071,73 Eur, už lizinguojamą automobilį – 3000 Eur), iš viso 23 071,73 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteistina 9568,72 Eur kompensacija (dengiant ieškovo asmeninę prievolę santuokos metu), todėl, atėmus ieškovo priteistiną kompensaciją, iš atsakovės ieškovui priteistina 13 503,01 Eur kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria pripažįstama, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ir dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolių paskirstymo ir priimti naują sprendimą: pripažinti, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisiant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su jame esančiais baldais, buitine, sodo, laisvalaikio technika (viso turto vertė 125 000 Eur), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovei iš ieškovo priteisti 17 071,73 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo turto, atitenkančio atsakovei, dalį, išmokant per du mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, yra solidarios pagal 2011 m. spalio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. BK (duomenys neskelbtini) nekeičiant šios sutarties sąlygų, o prievolinius įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį vykdys ieškovas iš savo asmeninių lėšų. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovui visas apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Ieškovas nurodo, kad santuokos metu ieškovui ir atsakovei nepavyko susilaukti vaikų, todėl šalys nusprendė įsivaikinti vaiką. Ieškovui ir atsakovei buvo pasiūlyta įsivaikinti vaikus, tačiau atsakovei netiko nė vienas pasiūlytas įsivaikinti vaikas.
10.2 Ieškovas teigia, kad 2016 m. lapkričio mėn. ieškovas nusprendė, jog su atsakove bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Po šio apsisprendimo praėjus trims mėnesiams ir jau su atsakove intensyviai derinant santuokos nutraukimo sąlygas ieškovas užmezgė santykius su kita moterimi, su kuria ir nusprendė susieti savo ateitį bei sukurti šeimą.
10.3. Ieškovui akivaizdu, jog ieškovas turi realias galimybes refinansuoti kreditoriaus Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, suteiktą kreditą, kai tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu tik žodžiu paaiškino, jog neva jai bankas leis perimti kreditą po šešių mėnesių, tačiau jokių realių įrodymų tam pagristi atsakovė teismui taip ir nepateikė. Ieškovas turi pagrindą manyti, jog susiklostys tokia situacija, kad teismui įpareigojus atsakovę mokėti kreditą, nekeičiant kredito sutarties sąlygų, ieškovas ir toliau liks solidarus su atsakove skolininkas iki sutarties įvykdymo termino, t. y. iki 2041 m. spalio 15 d. Taigi ieškovas visą šį laikotarpį bus suvaržytas finansinės prievolės prieš kreditorių.
10.4. Ieškovas mano, jog mažamečio vaiko interesai yra viešasis interesas ir teismas turėtų būti aktyvus ir skirti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai ypatingą dėmesį, ne vertindamas, kuriems tėvams jis yra gimęs, o atsižvelgdamas į tai, jog atitinkamas ginčo namo padalijimo būdas turės tiesioginės įtakos tolesnei vaiko raidai bei jo gyvenimo sąlygoms.
10.5. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas 10 000 Eur santaupų paskolino T. V.,
Žemesnės instancijos teismas
tačiau ši paskola yra užtikrinta hipoteka.
10.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas turi atsakovei kompensuoti 9569,72 Eur pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos kuriant ieškovo asmeninę nuosavybę, t. y. atsakovės sumokėtą 1/2 dalį kredito įmokų už butą, adresu (duomenys neskelbtini), per santuokos laikotarpį, nes neva ieškovas, mokėdamas savo asmeninę prievolę kreditoriui iš bendrų santuokinių lėšų, sumažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančias lėšas. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo duotus paaiškinimus bei pateiktą rašytinį įrodymą – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo mėn.–2014 m. kovo mėn. nuomos sutartį.
Šalies argumentai
2. 2019 m. gegužės 28 d. ieškovas pateikė prašymą „Dėl rašytinių įrodymų prijungimo“ ir pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, priėmimo–perdavimo aktą, ieškovo prašymą išregistruoti hipoteką, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sutikimą, ieškovo sąskaitos išrašą, pajamų deklaraciją.
3. Ieškovas 2019 m. gegužės 28 d. pateiktame prašyme „Dėl rašytinių įrodymų prijungimo“ nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), parduotas už 61 000 Eur sumą, iš kurios 38 620,84 Eur buvo sumokėta kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, visiškai įvykdant prievolę pagal 2006 m. sausio 13 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, išregistruota hipoteka minėtam turtui. Likusi 18 379,16 Eur suma už parduotą butą buvo sumokėta į ieškovo sąskaitą. Šiuo metu ieškovo sąskaitoje yra 23 195,56 Eur, todėl ieškovas turi galimybę sumokėti atsakovei kompensaciją, jeigu jam asmeninės nuosavybės teise bus priteistas ginčo turtas. Metinė pajamų deklaracija patvirtina, jog ieškovas 2018 m. iš individualios veiklos gavo 45 644,88 EUR pajamų, o 2019 m. gegužės 27 d. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pakartotinai (trečią kartą) davė sutikimą suteikti A. A. 82 800 Eur dydžio paskolą kitai paskolai refinansuoti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Atsakovės nuomone, ieškovas ne tik reikšdamas ieškinį, bet ir teikdamas apeliacinį skundą nesąžiningai nurodo faktines šeimos gyvenimo aplinkybes, būtent: jis juodina atsakovę, nurodydamas, kad vienas dirbo ir stengėsi šeimos labui, kad atsakovė yra sudėtingo ir prieštaringo charakterio. Šiuos ieškovo argumentus paneigia tiek atsakovės parodymai, tiek Šeimos ir vaiko gerovės centro ataskaita, pateikianti šalių santuokinio gyvenimo aplinkybių įvertinimą. 2015 m. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro išvadoje nurodoma: „E. jaučiasi gerai vertinama kaip žmona, šalys neatmeta galimybės ateityje susilaukti vaikų“; ,,A. žmoną vertina už tai, kad ji yra gera šeimininkė, rūpestinga, atsakinga, geba puikiai tvarkyti šeimos reikalus, kai jis būna išvykęs į Norvegiją.“
13.2. Atsakovė teigia, kad medikai Lietuvoje šalims patarė pailsėti ir ramiai planuoti šeimos pagausėjimą ir nurodė, kad atsakovė yra sveika. Turėdamos išvadą, kad yra sveikos, globos įstaigai pasiūlius labai ligotus kūdikius, šalys sustabdė įvaikinimo procedūros veiksmus.
13.3. Atsakovė teigia, kad ieškovas slapta nuo atsakovės palaikė intymius lytinius santykius su kita moterimi, santuokai esant nenutrauktai. Meilužė 2017 m. gruodžio mėnesį pagimdė jo ir ieškovo nesantuokinį vaiką. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai konstatavo, kad tokiais savo veiksmais ieškovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei.
13.4. Atsakovė nurodė, kad neturi kitos gyvenamosios vietos, išskyrus jų šeimos namą. Jai svarbu turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, nes ji sunkiai ir daug dirba. Atsakovė prašė namą ir žemės sklypą priteisti jai, nes butas (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė, jog po santuokos sudarymo (2009 m. spalio 24 d.) iki pradėjus gyventi skyrium sumokėta už jo asmeninį butą pagal kredito sutartį 19 137,43 Eur suma, todėl kiekvienas iš sutuoktinių yra sumokėjęs po 1/2 dalį, tai yra po 9568,72 Eur. Vėliau ieškovo pozicija pasikeitė, jis nurodė, kad santuokinės lėšos nebuvo naudojamos jo asmeniniam kreditui dengti, o kreditas buvo dengiamas tik iš nuomos pinigų. Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutiko.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimus spręsti savo nuožiūra, nekeičiant ieškovo ir atsakovės solidariosios prievolės kreditoriui. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, dėl įkeisto turto pagal Būsto kreditavimo sutartį padalijimo sutuoktiniams pirmosios instancijos teismo sprendimui, neprieštarauja, kadangi sutuoktiniai kreditoriui bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį atsako solidariai, o įkeisto turto padalijimo sutuoktiniams atveju hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog prievolės pagal Būsto kreditavimo sutartį solidarumas išlieka, tačiau, nesant ieškovo ir atsakovės tarpusavio susitarimo, patvirtino faktinės prievolės pagal Būsto kreditavimo sutartį vykdymo tvarką (t. y. kad prievolę vykdys atsakovė).
14.3 Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pažymi, jog nevertina ieškovo (apelianto) reikalavimų, susijusių su faktiniu prievolės pagal Būsto kreditavimo sutartį vykdymo nustatymu, nekeičiant prievolės solidaraus pobūdžio, kadangi sutuoktinių tarpusavio susitarimas (jeigu toks būtų) dėl prievolės vykdymo (t. y. ar kreditinius įsipareigojimus bankui faktiškai vykdo tik vienas iš sutuoktinių, ar vis tik prievolę vykdys abu sutuoktiniai lygiomis dalimis) bankui nesukels jokių teisinių pasekmių. Tokiu ieškovo ir atsakovės susitarimu prievolės pagal Būsto kreditavimo sutartį pobūdis nebūtų keičiamas ir tiek ieškovas (apeliantas), tiek atsakovė kreditoriui bankui ir toliau atsakytų kaip solidarieji skolininkai.
14.4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, prašo apelianto prašymą dėl faktinės prievolės pagal Kreditavimo sutartį vykdymo tvarkos po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo, nekeičiant minėtos prievolės solidarumo, nagrinėti teismo nuožiūra.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Lizingas, UAB, nepateikė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl ieškovo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
18. Byloje kilo ginčas dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo būdo. Ieškovas nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, atsakovė – priešingai. Ieškovas kaip santuokos iširimo priežastį nurodė atsakovės konfliktišką būdą ir tai, jog atsakovė nenorėjo sukurti pilnavertės šeimos, tai yra nedėjo pastangų susilaukti vaikų arba įsivaikinti. Atsakovė tvirtino, jog santuoka faktiškai iširo ne dėl jos kaltės, o dėl ieškovo kaltės, nes jis nenorėjo išsaugoti santuokos, su atsakove elgėsi nepagarbiai, amoraliai, buvo jai neištikimas. Ieškovas nurodo, kad asmeninės nuosavybės teisė į santuokoje įgytą žemės sklypą su gyvenamuoju namu turi būti pripažįstama ieškovui, nes jis augina nepilnametį vaiką. Atsakovė nurodo, kad ieškovas turi asmeninės nuosavybės teisę butą, todėl į santuokoje įgytą žemės sklypą su gyvenamuoju namu nuosavybės teisė turi būti nustatyta atsakovei, juolab, kad šį turtą įsigyjant ir imant banko paskolą laidavo atsakovės motina. Atsakovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sprendimo neskundė, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas revizuojamas tik tiek, kiek jis susijęs su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.
Dėl santuokos iširimo kaltės nustatymo
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2015 m. gegužės 6 d. parengė išvadą dėl ieškovo ir atsakovės pasirengimo įvaikinti vaiką, kurioje nurodyta, jog ieškovas ir atsakovė pageidauja įvaikinti bet kokios lyties vaiką iki 1 metų amžiaus su nežymiais sveikatos sutrikimais ir atlikus asmens pasirengimo įvaikinti įvertinimą. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad „E. jaučiasi gerai vertinama kaip žmona“, ,,A. žmoną vertina už tai, kad ji yra gera šeimininkė, rūpestinga, atsakinga, geba puikiai tvarkyti šeimos reikalus, kai jis būna išvykęs į Norvegiją“. Biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė atitinka būsimiems įtėviams keliamus reikalavimus ir turi visas privalomas kompetencijas.
21. Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė pateikė prašymą juos išrašyti iš norinčių įsivaikinti sąrašą dėl jų šeimoje susiklosčiusios sudėtingos situacijos, iš sąrašo jie išbraukti 2016 m. lapkričio 11 d.
22. Uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovė yra sveika.
23. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir D. J. susilaukė vaiko.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinius ryšius.
25. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovei, teigiančiai apie ieškovo neištikimybę), tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės kaltina atsakovę, kad su ja nepavyko susilaukti vaikų arba jų įsivaikinti. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Pirma, byloje pateikti įrodymai (uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pažyma) įrodo, kad atsakovė yra sveika. Vadinasi, gyvenant kartu, šeimoje, buvo didelė tikimybė ieškovui ir atsakovei susilaukti biologinių vaikų. Antra, ieškovas ir atsakovė bendru sutarimu kartu pateikė prašymą juos išbraukti iš norinčių įsivaikinti sąrašo dėl jų šeimoje susiklosčiusios sudėtingos situacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad dėl vaikų neįsivaikinimo kalta tik atsakovė, kadangi nutraukti įsivaikinimo procedūrą buvo bendras šalių sprendimas. Minėta, ieškovas kaip santuokos iširimo priežastį nurodė atsakovės konfliktišką būdą. Šis ieškovo argumentas taip pat nepagrįstas, nes pats ieškovas atsakovę apibūdino kaip gerą šeimininkę, rūpestingą, atsakingą, gebančią puikiai tvarkyti šeimos reikalus, kai jis būna išvykęs į Norvegiją.
27. Atsakovė dėl santuokos nutraukimo kaltina ieškovą, kaltina jį neištikimybe, kad gyvendamas su atsakove santuokoje su kita moterimi susilaukė vaiko.
28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – dėl jo elgesio sutriko tarpusavio sutuoktinių nuolatinis bendravimas, santykiai, o atsakovė aktyviai ieškojo bendro sutarimo, kad ateityje galėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir išsaugoti santuoką, tačiau ieškovas, patvirtinęs, jog neketina atkurti santuokinių ryšių bei išsaugoti santuokos, išėjo gyventi atskirai, paliko sutuoktinę ir būtent toks ieškovo elgesys ir turėjo esminę įtaką šalių santuokos iširimui. Ieškovui pristigo supratimo ir tolerancijos, jis kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. jis nebuvo tolerantiškas sutuoktinei, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos jai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir būtų atkurtas bendras santuokinis jų šeimos gyvenimas. Ieškovas, bendraudamas su kita moterimi, vėliau su ja susilaukė vaiko, todėl galima daryti išvadą, kad nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių ir išsaugoti šeimą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), ieškovas tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
29. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, esant stabiliems šeimos santykiams (būdamas santuokoje su atsakove), tuo pačiu metu turėjo ir kitus šeimos santykius su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko. Teisėjų kolegija tokį faktą vertina kaip galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryšius eliminavimą ir dėl to yra atsakingas ieškovas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria teismas pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Dėl santuokoje įgyto žemės sklypo bei gyvenamojo namo padalijimo ir prievolės šiam turtui įsigyti paskirstymo, taip pat dėl pasikeitusių aplinkybių Klaipėdos apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-450-1025/2018
30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas iki santuokos sudarymo turėjo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė santuokos metu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė minėtą turtą įgijo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, suteikus 101 367,01 Eur kreditą. Tarp šalių nėra ginčo dėl dalijamo turto vertės, t. y. šalys sutaria, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 125 000 Eur.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
32. Nagrinėjamoje byloje abi šalys išreiškė norą, kad teismas priteistų nekilnojamąjį turtą natūra, kitam sutuoktiniui priteisdamas kompensaciją pinigais. Minėta, kad tarp šalių nėra ginčo ir dėl dalijamo turto vertės, t. y. 125 000 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo name negyveno nuo 2017 m. sausio mėnesio, tačiau grįžo vėl gyventi į ginčo namą 2019 m. gegužės 13 d. su kita moterimi (D. J.) ir su savo bei D. J. vaiku. Tuo tarpu atsakovė visą laiką gyveno ginčo name. Ieškovas patvirtino, kad jis su D. J., jų biologiniu vaiku A. ir D. J. nepilnamečiu vaiku iš pirmos santuokos gyveno ieškovui priklausančiame bute, tačiau ieškovas šį butą 2019 m. gegužės 9 d. pardavė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog atšaukė jam priklausančio buto pardavimą. Ieškovas nurodė, kad taip pasielgė, kad užtikrintų savo vaikui teisę į saugią gyvenamąją aplinką.
33. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas turėjo gyvenamąjį būstą – butą, tuo užtikrino sau ir savo vaikui teisę į gyvenamąją vietą, tačiau savo veiksmais – buto pardavimu eliminavo savo ir vaiko teisę į įgyvenamąją vietą. Pardavęs savo butą, ieškovas su biologiniu vaiku A., D. J. ir D. J. nepilnamečiu vaiku iš pirmos santuokos įsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, į kurį Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu asmeninės nuosavybės teisę pripažino atsakovei, kuri gyveno minėtame name.
34. Teismui sprendžiant, ar vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009).
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra pajėgūs sumokėti vienas kitam priteistą kompensaciją.
36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad svarbus aspektas, sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo būdo, yra tas, kad perkant ginčo žemę ir gyvenamąjį namą laidavo atsakovės motina O. Š.. Šiuo atveju daugiau tikėtina, kad atsakovė, būdama laiduotojos dukra, turi didesnį interesą ir paskatą grąžinti paskolą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, nei ieškovas, nes negrąžinus kreditoriui skolos galima išieškojimą nukreipti į laiduotoją – buvusios sutuoktinės motiną.
37. Ieškovas teikė teismui įrodymus – sutikimą iš kredito unijos „Mėmelio taupmoji kasa“, kuriuo kredito unija sutinka suteikti ieškovui 82 800 Eur dydžio kreditą, kurio paskirtis – kredito, kuris ieškovui ir atsakovei suteiktas pagal trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, refinansavimas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą kredito unijos „Mėmelio taupmoji kasa“ dokumentą, nustatė, kad kredito unijos skolinimo sąlygos yra daug blogesnės nei suteikusio kreditą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių. Kredito unijos „Mėmelio taupmoji kasa“ paskolos palūkanų norma 5,5 procento + EURIBOR, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, kredito norma 1,626 procento + 1,900 procento marža. Be to, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kad realiai atliks paskolos refinansavimo procedūrą. Ieškovas nepaaiškino, kokiu tikslu reikia sau didinti finansinę naštą, kai atsakovė turi galimybę įvykdyti prievolę kreditoriui, nedidindama finansinės naštos nei sau, nei ieškovui.
38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti atsakovei gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), natūra, priteisiant iš atsakovės ieškovui kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas finansiškai pajėgus įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, kad užtikrintų savo ir nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą ir saugią aplinką.
39. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista jam kompensacija už atsakovei tenkantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Ieškovas nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus bei pateiktą rašytinį įrodymą – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo mėn.–2014 m. kovo mėn. nuomos sutartį. Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta. 2017 m. gruodžio 11 d. ieškinyje ieškovas nurodė, jog po santuokos sudarymo, t. y. 2009 m. spalio 24 d., iki pradėjus gyventi skyrium pagal kredito sutartį sumokėta butui (duomenys neskelbtini), įsigyti 19 137,43 Eur suma, todėl kiekvienas iš sutuoktinių yra sumokėjęs po 1/2 dalį, tai yra po 9568,72 Eur. Vėliau ieškovas pakeitė poziciją ir nurodė, kad jam esant Norvegijoje atsakovė išnuomojo jo butą, tačiau teismui pateikė tik vieną nuomos sutartį. Atsakovė neneigė, jog butas buvo nuomojamas, tačiau tvirtino, jog ne nuolatos, o gautas nuomos mokestis buvo panaudotas bute įrengiant vonią, keičiant langus. Abi šalys patvirtino, jog buvo atlikti kai kurie buto pagerinimai.
40. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas neįrodė, jog nuomos pinigai buvo skirti tik kreditui dengti.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.