- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1681-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28403-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.2Namų ūkio turto draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1420-808/2019 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 13 025 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių 2017-01-11 buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis). Ieškovas, 2017-08-28 grįžęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), rado sugadintą šarvuotų durų spyną ir apvogtą Butą. Apie įvykį pranešė policijai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro 2017-10-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44252-17 sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Apie įvykį ieškovas pranešė atsakovui, kurio prašė išmokėti draudimo išmoką. Negavus draudimo išmokos, ieškovas atsakovui siuntė pretenzijas. Ieškovas atliko visus teisėtus veiksmus, susijusius su pranešimu apie draudiminį įvykį ir tik vėliau pastebėjo, kad yra pagrobtas didesnis turto kiekis, nei iš pradžių informavo atsakovą. Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl specialisto išvados apie nuotraukų sukūrimą 2017-09-03, nes tuo laiku nuotraukos galimai buvo persiųstos iš vieno įrenginio į kitą. Atsakovo ne klaidino ir ne siekė nesąžiningai nurodyti didesnę žalą. Atsakovo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais bei aplinkybėmis.
3.1. Ieškovas 2017-08-28 telefonu informavo apie vagystę Bute, todėl buvo pradėtas žalos administravimas. Ieškovas 2017-09-01 pateikė rašytinį įvykio aplinkybių paaiškinimą ir pavogtų daiktų sąrašą. Ieškovas elektroniniu paštu 2017-09-05 atsiuntė papildomą daiktų sąrašą su trimis skaitmeninėmis nuotraukomis. Patikrinus gautas nuotraukas nustatyta, kad dvi nuotraukos, kuriose užfiksuoti du „Airsoft“ automatai, padarytos 2017-09-03, nors ieškovas deklaravo, kad šie daiktai pavogti 2017-08-28. Buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl pasikėsinimo sukčiauti, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę.
3.2. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė nustatė, kad skaitmeninis vaizdas „SAM_0277.JPG“ sukurtas 2017-09-03 15:44 val., o „SAM_0287.JPG“ sukurtas 2017-09-03 18:01 val., t. y. nuotraukos, kuriose pavaizduoti „Airsoft“ automatai. Draudimo išmoka – 10 345 Eur buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad tam tikras turtas (vertybės) buvo draustas ribotai, imant analogiškų daiktų įsigijimo ir pagaminimo kainą, neįtraukiant nepavogtų daiktų („Airsoft“ automatai). Draudimo sutarties taisyklių (toliau – Taisyklės) I dalies 140.2 papunktis numato, kad išmoka nemokama, kai asmuo bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus ar pateikdamas suklastotus dokumentus, turinčius įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ir / ar draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Taisyklių II dalies 6.7.2. papunkčio popunktyje nurodyta, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei draudimo išmoka nemokama, kai reikalavimas ją mokėti remiasi apgaule, t. y. kai bandoma suklaidinti draudiką klastojant faktus, pateikiant neteisingus duomenis, neteisėtai padidinant nuostolio sumą.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovui draudimo išmoka nebuvo išmokėta, nes jis bandė klaidinti teigdamas, kad automatai buvo pavogti, nors nuotraukos patvirtina, kad ieškovas „Airsoft“ automatus turėjo praėjus 5 dienoms po deklaruojamos vagystės datos. Ieškovas apgaule siekė padidinti nuostolių sumą, todėl draudimo išmoka jam neišmokėta. Aplinkybė, jog ieškovas nenubaustas baudžiamąja tvarka teisinės reikšmės neturi. Ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, atsižvelgiant į baudžiamuosius įstatymus, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau tai nereiškia, kad tam tikros faktinės aplinkybės, kurios nustatytos tyrimo metu, negali sukelti neigiamų teisinių pasekmių ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3.4. Apylinkės teismas vertino, kad atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog ieškovo reikalavimas mokėti draudimo išmoką remiasi apgaule. Apylinkės teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu specialistų nustatytas aplinkybes, kad ieškovas 2017-09-05 elektroniniu laišku atsakovei pateikė papildomas dvi (iš trijų) nuotraukas, kurios buvo padarytos 2017-09-03, po pranešimo apie vagystę ir duomenų apie patirtą žalą pateikimo. Teismas konstatavo, kad draudimo sutartimi buvo numatyta atsakovės teisė nemokėti draudimo išmokos, jei draudėjas (ieškovas) bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus ar pateikdamas suklastotus dokumentus, turinčius įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ir / ar draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Taisyklių I dalies 140.2 papunktis); draudikas (atsakovas) atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei reikalavimas mokėti draudimo išmoką remiasi apgaule (Taisyklių II dalies 6.7.2 papunkčio popunktis). Sprendė, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovas, teikdamas duomenis apie pavogtus daiktus į jų sąrašą įtraukė ne tik pavogtus daiktus, taip bandydamas padidinti draudimo išmokos sumą, kas rodo ieškovo ketinimą suklaidinti atsakovę dėl padarytos žalos apimties. Ieškovo teiginys, kad galimai nuotraukos tuo laiku buvo persiųstos iš vieno įrenginio į kitą laikytas tik samprotavimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, jog įvykus draudiminiam įvykiui, jam bus išmokėta draudimo išmoka. Apylinkės teismas teikė prioritetą atsakovės atsiliepimų argumentams, apie dviejų pateiktų fotonuotraukų padarymo laiką. Ieškovas neigė klastojęs nuotraukas, nurodė, jog specialisto išvados dėl dviejų nuotraukų padarymo laiko neatitinka tikrovės, kadangi nuotraukos buvo persiunčiamos iš vieno skaitmeninio įrenginio į kitą ir tik po to persiunčiamos atsakovei. Dėl dviejų fotonuotraukų persiuntimo atsakovei fakto, sietino su specialisto išvada apie tai, kad nuotraukos, kuriuose pavaizduoti du „Airsoft“ automatai, buvo padarytos 2017-09-03, teismo sprendimas visiškai netenkinti ieškinio nepagrįstas. Atsakovė apskaičiavo, jog ieškovui turėjo būti išmokėta 10 345 Eur išmoką neskaitant Airsoft“ automatų vertės, ieškovo ieškinys negalėjo būti atmestas bent jau minėtoje ieškinio dalyje (10 345 Eur). Ieškovas pateikė iš esmės teisingus visus duomenis, tik dėl dviejų fotonuotraukų yra abejonė dėl jų darymo laiko, tačiau nesant visumos ieškovo teikiamų apgaulingų duomenų, negalimas visiškas ieškinio netenkinimas. Teismas šališkai vertino Taisykles ieškovo atžvilgiu, ignoravo Taisyklių II dalies 6.8.1 papunkčio popunktį: „Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jei draudėjas ir / ar apdraustasis, ir / ar naudos gavėjas: tinkamai neinformuoja draudiko pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį“, kas galėjo būti taikoma šios bylos atveju. Nėra teisinių pagrindų visiškam draudimo išmokos nemokėjimui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis.
5.1. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas baudžiamojo proceso tvarka dėl galimų būtent baudžiamajame kodekse nustatytų veikų (sukčiavimo) padarymo ir buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau tai nereiškia, kad tam tikros faktinės aplinkybės, nustatytos tyrimo metu, negali sukelti neigiamų civilinių teisinių pasekmių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-11-22 specialisto išvada Nr. 11K-290(17), kurioje konstatuota, kad skaitmeninis vaizdas „SAM_0277.JPG” sukurtas 2017-09-¬03, 15:44 val., o „SAM_0287.JPG“ sukurtas 2017-09-03, 18:01 val. Abiejuose skaitmeniniuose vaizduose pavaizduoti „Airsoft“ automatai, kurie ieškovo deklaruojami kaip pavogti dar 2017-08-28. Tokios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl apelianto nenubaudimas baudžiamąja tvarka neturi teisinės reikšmės. Atsakovo pateiktame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad bent dvi nuotraukos padarytos jau po deklaruojamos įvykio datos. Teismas išsireikalavo visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje yra ir specialisto išvada, kurios pagrindu ir buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės. Atsakovas įrodė, jog nuotraukos darytos po deklaruojamos vagystės datos, o apeliantas bandė klaidinti atsakovą dėl pavogtų daiktų. Apeliantas nenurodė, iš kokio į kokį įrenginį neva buvo persiųstos nuotraukos, kas persiuntė, kokiu tikslu ir pan. Buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais. Nuotraukų persiuntimas iš vieno skaitmeninio įrenginio į kitą negali pakeisti nuotraukos sukūrimo (padarymo) datos. Apeliantas specialiųjų žinių turinčių asmenų išvados nepaneigė patikimomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas nepateikė išsamių paaiškinimų raštu, neprašė atidėti teismo posėdžio ir apklausti jo vėliau ir pan. Apeliantas neprašė skirti teismo ekspertizės klausimams, į kuriuos atsakyti reikia specialiųjų žinių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra išsami informacija apie apelianto kriminalinę istoriją. Ieškovas linkęs nusikalsti. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina poziciją, kad apeliantas bandė apgauti draudiką.
Šalies argumentai
5.2. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė Taisyklių II dalies 6.8.1. popunkčiu, kuris numato draudimo išmokos mažinimą, jei draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas tinkamai neinformuoja draudiko, pateikia neteisingą informaciją ar nepilna informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Taisyklių I dalies 140.2. papunktis numato, kad išmoka nemokama, jei jeigu asmuo bando suklaidinti draudėją klastodamas faktus ar pateikdamas suklastotus dokumentus, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ir / ar draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Taisyklių II dalies 6.7.2. popunktyje nurodyta, kad atsakovas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei draudimo išmoka nėra mokama, jei reikalavimas ją mokėti remiasi apgaule, t. y. draudėjas, su juo susiję asmenys, apdraustasis ar naudos gavėjas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidina nuostolio sumą. Paminėti Taisyklių punktai taikytini nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovo reikalavimas išmokėti išmoką būtent ir remiasi apgaule, o ne atsakovo neinformavimu arba neteisingos informacijos dėl neatsargumo pateikimu. Ieškovas, pateikdamas nuotraukas, kurios darytos po vagystės su jose užfiksuotais daiktais, kurie deklaruojami, kaip pavogti, siekia suklaidinti draudiką ir gauti didesnę išmoką. Teisinių pasekmių, susijusių su siekiu apgaule gauti draudimo išmoką ir teisinių pasekmių išmokai, kai draudėjas netyčia pateikia neteisingą informaciją draudikui, nereikėtų laikyti lygiavertėmis. Draudiko klaidinimas remiantis apgaule yra sunkiausias fiduciarinės draudimo sutarties pažeidimas, todėl ir sankcijos už tokį pažeidimą yra sunkiausios.
5.3. Sprendžiant dėl draudimo išmokos mažinimo arba nemokėjimo (išmokėtos – susigrąžinimo), nebūtina nustatyti, kad draudėjas pateikė draudikui neteisingą informaciją apie visą prarastą turtą, užtenka nustatyti patį melagingos informacijos faktą. Nesvarbu kokiais įrodymais nustatomas melagingos informacijos pateikimo faktas. Nebūtina, kad melagingą informaciją pateikęs asmuo būtų nuteistas. „Airsoft“ automatų vertė yra 1 580 Eur ir tai sudaro 15,27 proc. apskaičiuotos draudimo išmokos. „Airsoft“ automatų vertė teisinės reikšmės neturi, nes teisei atsisakyti išmokėti išmoką užtenka nustatyti apgaulės faktą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5.4. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos atliktą ginčo draudimo taisyklių aiškinimą ir taikymą bei byloje pateiktų įrodymų vertinimą.
9. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Draudimo įstatymo normos (toliau – DĮ). Pagal draudimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).
10. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo spręstina, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką visais atvejais kyla iš sudarytos draudimo sutarties ir gali būti įgyvendinama tik sutartyje numatyta apimtimi ir sąlygomis.
11. CK 6.1014 straipsnyje reglamentuoti atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejai. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus (CK 6.1014 straipsnio 6 dalis). Draudimo įstatymo 106 straipsnyje nurodyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai.
12. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra. Šalys 2017-01-11 sudarė Draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas ir namų turtas, esantis adresu Jaunystės g. 11A-40, Rokiškyje. Atsakovas 2017-08-29 užregistravo minėtame bute 2017-08-28 įvykusį įvykį (vagystę), kurio metu buvo pavogti daiktai. Dėl nurodyto fakto atsakovas vykdė žalos administravimą. Ieškovas elektroniniu laišku 2017-09-01 pateikė atsakovui įvykio aplinkybių paaiškinimą su pavogtų daiktų sąrašu ir nuotraukomis.
13. Papildomai elektroniniu laišku 2017-09-05 ieškovas pateikė atsakovei patikslintą pavogtų daiktų sąrašą, kuriame nurodė, jog papildomai buvo pavogta „Airsoft“ automatas, suktukas - kaltukas, lapės kailio moteriškos liemenė saulės akiniai, nardymo prožektorius, reduktorius skirtas nardymui ir nardymo pirštinės, viso daiktų už 3 720 Eur bei pateikė „Airsoft“ automatų foto nuotraukas.
14. Atsakovas iš ieškovo papildomai pateiktų automatų „Airsoft“ nuotraukų, nustatęs, kad jos darytos 2017 09 03 jau po 2017 08 28 įvykio (vagystės) kreipėsi į Rokiškio raj. Policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atliekant iki teisminį tyrimą buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-11-22 specialisto išvada Nr. 11K-290(17), kurioje konstatuota, kad skaitmeninis vaizdas „SAM_0277.JPG” sukurtas 2017-09-¬03, 15:44 val., o „SAM_0287.JPG“ sukurtas 2017-09-03, 18:01 val. šiose nuotraukose (vaizduose) buvo pavaizduoti ieškovo papildomai nurodyti kaip pavogti automatai „Airsoft“.
15. 2018 04 05 ieškovui buvo pareikštas įtarimas pagal baudžiamojo kodekso (Toliau – BK) 22 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį įtariant, kad jis 2017 09 03, užfiksavęs „Airsoft“ automatus skaitmeninėse laikmenose bei pateikęs draudikui nurodydamas, jog jie buvo pavogti 2017 08 28 vagystės metu, siekė užvaldyti draudimo bedrovės turtą – 1 580 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikaltimo nebaigė ir išmokos negavo, nes atlikus tyrimą nustatyta, jog nuotraukos padarytos jau po vagystės.
16. 2018 04 19 Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnyje,182 straipsnio 2 dalyje padaryme.
17. Iš dalies apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo argumentai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su priimtu procesiniu sprendimu, susiję su netinkamai, apelianto nuomone atliktu įrodymų vertinimu.
18. Šioje vietoje kolegija konstatuoja, jog sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad įrodymų vertinimas baudžiamajame procese skiriasi nuo įrodymų vertinimo civiliniame procese. Jeigu baudžiamajame procese įrodinėjimui, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką keliami itin griežti reikalavimai ir bet kurios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tai civiliniame procese, taikoma tikėtinumo taisyklė vertinant faktų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai tikrumą, faktinių aplinkybių realumą.
19. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019).
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo atliktas bylos faktinių aplinkybių, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, vertinimas buvo detalus ir visapusiškas. Teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta Teismo ekspertizės centro specialisto išvada, jog automatų „Airsoft“ nuotraukos buvo padarytos 2017 09 03, praėjus 5 dienoms po vagystės, todėl jas pateikdamas apeliantas negalėjo nežinoti, jog šie daiktai negalėjo būti pavogti iš minėto buto, taip pat negalėjo nežinoti, jog sąmoningai siekia suklaidinti draudiką pateikdamas jam šių daiktų nuotraukas, kaip įrodymą, jog jie dingo iš minėto buto po vagystės.
22. Apeliaciniame skunde ieškovas kartoja savo deklaratyvius teiginius neva nuotraukų sukūrimo data galėjusi pasikeisti persiunčiant jas iš vieno įrenginio į kitą. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo atsakovas, apeliantas nepateikė šį jo teiginį pagrindžiančių įrodymų, nenurodė iš kokio įrenginio į kokį buvo persiųstos nuotraukos, kas persiuntė, kokiu tikslu, nepateikė ir neprašė apžiūrėti ar prijungti prie bylos pačių įrenginių, apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, nepateikė specialistų išvadą paneigiančių įrodymų, neprašė skirti ekspertizės. Todėl kolegija apelianto teiginius vertina kaip deklaratyvius, nepaneigiančius, pirmosios instancijos teismo išvadų.
23. Kolegija taip pat atmeta ieškovo teiginius, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas taikydamas Taisyklių nuostatas, ignoravo Taisyklių II dalies 6.8.1 punkto nuostatą numatančią, jog draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir / ar naudos gavėjas: tinkamai neinformuoja draudiko, pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį“, kas apelianto nuomone galėjo būti taikoma šioje byloje. Apeliantas šią Taisyklių nuostatą aiškina taip, kad byloje nustačius joje įvardijamas aplinkybes užkertamas kelias atsisakyti visiškai nemokėti draudimo išmokos ir kad tai gali būti tik pagrindu mažinti išmokos dydį.
24. Su tokiu apelianto pateiktu Taisyklių vienos iš nuostatų izoliuotu aiškinimu kolegija taip pat negali sutikti, kadangi jis prieštarauja CK 6.193 straipsnio 1,2 dalyje suformuluotoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, kurios numato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
25. Šiuo atveju minėta Taisyklių II dalies 6.8.1 punkto nuostata turi būti aiškinama su kitų taisyklių punktų nuostatomis, numatančiomis kokiais atvejais žalos atlyginimas gali būti mažinamas, o kokiais ir visiškai nemokamas.
26. Taigi Taisyklių 6.8.1 įvardijamos aplinkybės, kurias nustačius draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas: tinkamai neinformuoja draudiko pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Tačiau būtina atsižvelgti, jog ši nuostata turi būti taikoma atsižvelgiant, kad taisyklių 6.7.2. punktas numato, jog draudimo išmokos nemokamos jei draudėjas bando suklaidinti draudiką suklastodamas faktus ar pateikdamas suklastotus dokumentus, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ir /ar draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
27. Draudimo Taisyklių I dalies 140.2 punktas taip pat numato, jog draudimo išmoka nemokama jei draudėjas bando suklaidinti draudiką klastodamas faktus ar pateikdami suklastotus dokumentus, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ir / ar draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
28. Sistemiškai tarpusavyje aiškinant minėtas Taisyklių nuostatas sutiktina, jog Taisyklių 6.8.1. punktas įgalina mažinti išmoką tais atvejais kai draudėjas dėl savo nerūpestingumo ar neatidumo suklaidina draudiką, o I dalies140.2 ir II dalies 6.7.2 punktai įgaliną draudiką atsisakyti mokėti draudimo išmoką kai atsakovas tyčia pateikia suklastotus faktus, įtakojančius išmokos dydį.
29. Akivaizdu, jog byloje nustačius, kad ieškovas pateikdamas po vagystės darytas „Airsoft“ automatų nuotraukas negalėjo nežinoti, kad šie daiktai nebuvo pavogti ir veikė tyčia tokiu būdu siekdamas jų verte padidinti išmoką, kas visiškai atitinka Taisyklių 6.7.2. punkte numatytas sąlygas kada draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas ši draudimo sutartis yra fiduciarinė, grįsta draudiko pasitikėjimu, sudarant galimybę draudėjui pačiam pateikti dingusių daiktų sąrašą ir tuo pačiu nustatyti draudimo išmokos dydį. Todėl toks Taisyklėse nustatytas giežtas reguliavimas suprantamas ir pateisinamas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei keisti nei naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą