Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-376-876/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-30
Bylos Nr.: 1A-376-876/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18903-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: A. P.
Nukentėjusysis: G. L.
Advokatai: Indrė Lukoševičė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-876/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18903-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.5.1; 14.5.1; 18.2; 18.3

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS2024 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorui M. Š.,nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Indrei Lukoševičei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs:

- nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;

- nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, ir A. P. paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

A. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. L. civilinį ieškinį nuspręsta patenkinti iš dalies ir iš A. P. priteisti jai 730 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2023 m. gegužės 9 d. apie 12.00 val., būdamas G. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios G. L. piniginės, slapta pagrobė jos vardu išduotą AS „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią iki 2023 m. gegužės 9 d. 17.56 val., neteisėtai laikė prie savęs.

2. Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2023 m. gegužės 9 d. 17.56 val., neturėdamas G. L. leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo neteisėtai laikytą nukentėjusiosios G. L. vardu išduotą AS „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliko finansinę operaciją ir iš G. L. AS „Luminor Bank“ banko sąskaitos įgijo 720 Eur, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendyje konstatavo, jog nors A. P. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta nukentėjusiosios G. L., liudytojų A. D.-J. ir G. R. parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. P. bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiems nusikaltimams, veikos baigtos, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. P. teistas, baustas administracine tvarka, Psichiatrinis gydymo įskaitoje ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas. A. P. nusikalto būdamas anksčiau teistas, po šių nusikalstamų veikų padarymo vėl padarė turtinio pobūdžio nusikaltimą. Tai apylinkės teismui leido teigti, kad jo padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas, nusikalstamas elgesys ir būtent tai teismui leido manyti, apie jo padidintą pavojingumą visuomenei. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas sprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių A. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, todėl A. P. skirta BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas. Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Kauno apylinkės teismas nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad A. P. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėja advokatė Indrė Lukoševičė prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, išteisinti jį pagal minėtus straipsnius, nesant A. P. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nukentėjusiosios G. L. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) netenkinus 1) reikalavimo, sušvelninti A. P. paskirtas bausmes; 4) netenkinus 1) ar 3) reikalavimų, panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. P. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirta intensyvi priežiūra – nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Nuteistojo gynėjos skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Pagal teismų praktiką, banko kortelė kaip elektroninė mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.

5.2. Nusikaltimu, numatytu BK 215 straipsnyje, yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas - vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius.

5.3. Teismų praktikoje aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555- 788/2015 ir kt.).

5.4. Nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nukentėjusioji G. L. savo asmeninę banko kortelę pati, nieko neverčiama, perdavė A. P., prašydama, jog jis išgrynintų 720 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusioji pati nurodė, kokią pinigų sumą reikia išgryninti ir pati pasakė mokėjimo kortelės PIN kodą. 2023 m. gegužės 9 d. 17.56 val. A. P. panaudojo G. L. priklausančią mokėjimo kortelę ir atliko finansinę operaciją - išgrynino 720 Eur, o pinigus asmeniškai perdavė G. L.. Svarbu pabrėžti, kad byloje ši nuteistojo versija liko nepaneigta. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. P. neteisėtai, t. y. be G. L. sutikimo, įgijo, disponavo ir panaudojo jos banko mokėjimo kortelę ir atliko vieną grynųjų pinigų išėmimo finansinę operaciją. Kaip minėta aukščiau, visi nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai padaromi tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad jo atliekami BK 214, 215 straipsnių dispozicijose nurodyti veiksmai yra neteisėti, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-693/2019). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog anksčiau nurodytos aplinkybės visumoje su A. P. ir liudytojo G. P. parodymais apie tai, kad A. P. mokėjimo kortelę įgijo, disponavo ir panaudojo išgrynindamas nukentėjusiosios sąskaitoje buvusius pinigus ne tik turėdamas jos sutikimą, bet ir vykdydamas jos valią, nesuteikia pagrindo jo veiksmus traktuoti neteisėtais baudžiamąja teisine prasme. A. P. buvo įsitikinęs, kad vykdo G. L. valią ir prašymą.

5.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiosios G. L. ir liudytojos A. D.-J. duotais parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neįvertino fakto, kad G. L. apie nusikalstamas veikas pranešė praėjus daugiau 10 dienų. Jos pateikti paaiškinimai, jog jai 10 dienų nereikėjo nei pinigų, nei mokėjimo kortelės, nei pensininko pažymėjimo, prieštarauja logikai. Kritiškai vertinama ir nukentėjusiosios versija, jog ji mokėjimo kortelės PIN kodą buvo užrašiusi ant lapuko, kuris buvo piniginėje. Be to, nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad 2024 m. gegužės 9 d. dingo ir jos pensininko pažymėjimas, tačiau kaip nurodė liudytojas J. P., G. L. jam pati davė pensininko pažymėjimą, kadangi jis tvarkėsi dokumentus dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo prieš terminą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji prisipažino, jog pensininko pažymėjimą ji savo noru buvo padavusi J. P.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusioji dėl nesaikingai vartojamo alkoholio ir netinkamo gyvenimo būdo, daug ko neprisimena, jos parodymai yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštarauja surinktai bylos medžiagai. Taip pat manytina, kad liudytojos A. D.-J. duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi pirmiausia ji yra nukentėjusiosios anūkė, o visų antra ji apie tariamai padarytas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, o jos duoti parodymai visiškai nepagrindžia, jog nuteistasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad G. L. ir A. D.-J. pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, bei prieštarauja A. P. ir G. P. duotiems parodymams, kurie yra logiški, nuoseklūs ir pagrįsti.

5.6. Pažymėtina, kad A. P. viso proceso metu neneigė fakto, jog jis nukentėjusiosios G. L. mokėjimo kortele pasinaudojo tik tam, kad padėtų kaimynei, kadangi ji pati neturi transporto priemonės, bankomatai nuo jų gyvenamosios vietos yra nutolę, o kitu būdu išgryninti pinigų ji negalėjo. Faktą, jog A. P. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pagrindžia ir tai, kad atlikdamas finansinę operaciją, jis neslėpė savo veido, jo niekaip neuždengė ir pan. Be to, liudytojas G. P. paliudijo, kad matė kaip G. L. perduoda banko kortelę A. P. bei G. P. pats nuvežė A. P. iki bankomato, kur jis išgrynino pinigus ir nuvežė atgal pas G. L., kur jai buvo perduoti pinigai. Vien tai, kad liudytojas G. P. yra A. P. brolis, nesudaro pagrindo vertinti jo parodymus kaip nepagrįstus, kadangi prie duodamas parodymus teismui jis davė priesaiką. Be to, G. P. parodymai yra nuoseklūs ir pagrindžia A. P. duotus parodymus bei byloje surinktus įrodymus.

5.7. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę padarė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pažeidimus, o paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Skunde gynėja taip pat nurodo, jog Kauno apylinkės teismas bendrindamas A. P. paskirtas bausmes vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Motyvų kodėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, turi būti kvalifikuotos kaip padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, skundžiamame nuosprendyje nepateikta. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, kuriuo remiantis bausmių apėmimą teismas taiko esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nors nuteistasis yra nuteistas už galimai padarytas dvi nusikalstamas veikas, tačiau pagrįstai galima teigti, jog šiuo atveju buvo idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

5.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su A. P. paskirta intensyvia priežiūra bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kadangi tai nėra privaloma, o priešingai, paliekama spręsti teismo nuožiūra. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad nuteistojo planuojamas ateityje darbas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybėmis, t. y. išvykimais dirbti į kitą šalį, tačiau intensyvi priežiūra labai apriboja jam galimybes išvykti, užsidirbti pinigų ir tokiu būdu sumokėti jam priteistą civilinį ieškinį. Taigi, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi taikė intensyvų stebėjimą (priežiūrą), neįvertinęs, kad tokiu atveju bus žymiai pabloginama jo padėtis bei apribojamos jo galimybės į teisę užsidirbti ir sumokėti priteistą civilinį ieškinį. Skunde teigiama, kad nuteistajam paskyrus arešto bausmę ir jos vykdymą atidėjus, bausmę skiriantis teismas nėra imperatyviai įpareigotas kartu skirti ir intensyvią priežiūrą, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, nedetalizavo, kodėl nuteistajam yra taikoma intensyvi priežiūra, kokių tikslų ją pritaikius bus pasiekta, todėl spręstina, kad teismas padarė klaidingą išvadą, manydamas, kad atidedant arešto bausmės vykdymą intensyvios priežiūros paskyrimas visais atvejais yra privalomas. Manytina, kad šiuo atveju pritaikyta intensyvi priežiūra yra neproporcinga, o bausmės tikslai bus pasiekti ir nepritaikius intensyvios priežiūros.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų byloje negauta.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. P. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinis skundas tenkinamas

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

5. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio nagrinėjamu atveju pateikė nuteistojo A. P. gynėja advokatė Indrė Lukoševičė, nesutikdama su jos ginamojo pripažinimu kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, prašydama A. P. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinusi nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir pripažino A. P. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis), nes nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje

7. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. pripažintas kaltu už tai, kad jis, būdamas G. L. namuose, iš jos piniginės, slapta pagrobė G. L. vardu išduotą AS „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelę, susietą su sąskaita, taip neteisėtai įgijo svetimą – G. L. priklausančią mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė prie savęs, turėdamas ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. P. taip pat pripažintas kaltu už tai, kad jis iš G. L. 2023 m. gegužės 9 d. 17.56 val., neteisėtai, neturėdamas G. L. leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – G. L. išduotą mokėjimo priemonę – AS „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – jai suteiktą PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra G. L., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš G. L. AS „Luminor Bank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) įgijo bendrą 720 Eur sumą. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

8. Pažymėtina, jog A. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o būtent dėl kaltinimo, kad jis siekdamas apgaule savo naudai įgyti G. L. pinigus, 2023 m. gegužės 9 d. 17.56 val., neteisėtai, neturėdamas G. L. leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – G. L. išduotą mokėjimo priemonę - AS „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – jai suteiktą PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra G. L., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš G. L. AS „Luminor Bank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) įgijo bendrą 720 Eur sumą, taip neteisėtai panaudojo svetimus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. L. priklausantį turtą - 720 Eur, išteisintas. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad A. P. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl to apeliaciniame skunde ginčo nėra.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, o turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais. Tai reiškia, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

10. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. P. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra grindžiamas tik prielaidomis, o teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais, jog A. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Skundžiamame nuosprendyje A. P. kaltė iš esmės grindžiama nukentėjusiosios G. L. ir liudytojos A. D.-J. parodymais.

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pareiškėja A. D.-J. 2023 m. gegužės 20 d. per portalą „epolicija“ pateikė pareiškimą, kuriame galimas įvykio laikotarpis nurodytas 2023 m. gegužės 9 d. 00.00 val. – 2023 m. gegužės 10 d. 00.00 val., įvykio tipas – vagystė. Pareiškime nurodyta, jog gegužės 17 d. močiutė vyko į miestą, pasigedo savo banko kortelės bei pensininko pažymėjimo. Gegužės 19 d. paskambinus į banką buvo pranešta, kad gegužės 10 d. buvo išgryninti pinigai bei užblokuota banko kortelė 720 Eur sumai. Patirta turtinė žala nurodyta 720 Eur (1 t., b. l. 30-31). A. D.-J. 2023 m. gegužės 20 d. dėl 2023 m. gegužės 9 d. 00.00 val. – 2023 m. gegužės 10 d. 00.00 val. patirtos 720 Eur turtinės žalos pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 32-33). 2023 m. gegužės 25 d. pareiškime G. L. nurodė, jog 2023 m. gegužės 17 d. apie 12.00 val., jai, būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji pasigedo Luminor banko kortelės, sąskaitos (duomenys neskelbtini), 80 Eur, pensininko pažymėjimo, kurie buvo sudėti piniginėje. Piniginė buvo padėta pirkinių krepšelyje ant kėdės virtuvėje. 2023 m. gegužės 19 d. anūkė paskambinusi į Luminor banką sužinojo, kad nuo G. L. priklausančios kortelės (duomenys neskelbtini) išgryninta 720 Eur. G. L. viso padaryta 800 Eur materialinė žala. Pareiškime prašoma nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 14). Iš vyresniosios tyrėjos G. R. 2023 m. liepos 4 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įvykio metu, nukentėjusiajai G. L. priklausančioje piniginėje grynaisiais pinigais buvo 80 Eur, o likusi suma – 720 Eur buvo banko sąskaitoje, kurie buvo išgryninti pasinaudojus nukentėjusiosios banko kortele, o piniginės ir joje buvusių grynųjų pinigų nesiekia 3 MGL, todėl tyrimą tikslinga perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 214 straipsnio 1 dalį. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, kad A. P. neteisėtai panaudojo svetimus G. L. asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. L. priklausantį turtą – 720 Eur, todėl tyrimą tikslinga tęsti ir pagal veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 40-43).

13. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 25 d. apklausta G. L. nurodė, kad 2023 m. gegužės 17 d. apie 12.00 val., būnant namuose ji pasigedo jai priklausančios Luminor banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), 80 Eur, pensininko pažymėjimo, kurie buvo sudėti raudonos spalvos piniginėje, padėtoje pirkinių krepšelyje virtuvėje ant kėdės. 2023 m. gegužės 19 d. pas G. L. į namus atėjo anūkė A. D.-J., kuriai G. L. pasakė, kad neranda savo banko kortelės, 80 Eur ir pensininko pažymėjimo, kurie buvo piniginėje. Anūkė paskambino į Luminor banką ir sužinojo, kad 2023 m. gegužės 10 d. išgryninti pinigai (duomenys neskelbtini), likutis sąskaitoje 7 Eur su centais. Banko darbuotoja taip pat nurodė, kad buvo išgryninti pinigai ir užblokavo kortelę iškart po atliktos operacijos. Kas galėjo įvykdyti vagystę G. L. nurodė nežinanti, tačiau pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 9 d. jai padėjo į malkinę sunešti malkas A. P., kuriam už atliktą darbą pinigų ji nedavė. G. L. namai buvo nerakinti, durys paliktos praviros, namai nefilmuojami (1 t., b. l. 87-90). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 4 d. papildomai apklausta G. L. parodė, jog tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, tačiau papildomai nurodė, jog piniginę A. P. taip ir paliko pirkinių maišelyje virtuvėje, jos neėmė (1 t., b. l. 99-102). 2023 m. gegužės 25 d. G. L. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 103-105). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. spalio 2 d. apklausta nukentėjusioji parodė, jog įvykio dieną ji buvo kambaryje, gal vėliau į lauką išėjo, rankinė buvo padėta kambaryje ant kėdės, pati G. L. nematė kaip A. P. paėmė. Pasigedo tik po poros savaičių, nerado kortelėje pinigų, kortelė ir užrašytas PIN kodas buvo piniginėje. Pamačiusi, kad nėra kortelės, nukentėjusioji nurodė paskambinusi į banką, anūkei, anūkė paskambino į banką, G. L. nurodė iškart supratusi, kad tai A. P., nes jis staigiai pabėgo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog piniginėje buvo grynųjų, tačiau neatsimena, ar ir juos paėmė. G. L. taip pat teigė, jog netiesa, kad buvo išgėrusi bei pati A. P. davė banko kortelę, jis meluoja. Nukentėjusioji atsakydama į prokuroro klausimus nurodė, jog yra išsiėmusi naują pensininko pažymėjimą, neatsimena, gal ir davė A. P. tėvams savo seną pensininko pažymėjimą, kadangi jo mama yra nukentėjusiosios krikšto dukra. 2024 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje papildomai apklausta nukentėjusioji atsakydama į A. P. klausimus nurodė, jog kortelės pasigedo po savaitės besiruošiant važiuoti į miestą apsipirkinėti, dėl įvykio kreipėsi Kėdainiuose, pradžioje A. P. prisipažino, vėliau ne. Dingo kortelė, pažymėjimas, piniginė, 80 Eur buvo piniginėje. Piniginė buvo grąžinta, A. P. ją įmetė, piniginė buvo maišelyje, o maišelis buvo ant kėdės virtuvėje. Nukentėjusioji parodė, jog Kėdainiuose teisme A. P. prisipažino, ar yra savo Sodra pažymėjimą davusi kažkam neatsimena, gal kada nors davusi J. P.. Niekas, išskyrus A. P., nukentėjusiosios namuose daugiau nesilankė, alkoholio nurodė nevartojanti, piktnaudžiavimą neigė. A. P. brolio G. P. įvykio dieną nurodė nemačiusi. Į tikslinamuosius teisėjo klausimus nukentėjusioji atsakė, jog gali būti, kad J. P. davė savo pažymėjimą, iki šiol jo neturi, todėl išsiėmė naują. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bei įvertinusi G. L. parodymus procese, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, negali sutikti su skundžiamame nuosprendyje konstatuotu, jog jos parodymais galima grįsti A. P. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog G. L. skirtingose proceso stadijose skirtingai nurodo net savo pačios buvo vietą įvykio metu, o būtent nurodydama, jog gal buvo kambaryje, o gal buvo lauke. Taip pat pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu pirminėse savo apklausose dėl grynųjų pinigų, buvusių piniginėje, pastaroji taip pat nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog visų apklausų metu nukentėjusioji teigė, jog yra įsitikinusi, jog piniginę paėmė A. P., tačiau jo nematė. Taip pat svarbu paminėti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme paaiškėjusi aplinkybė, jog G. L. savo pensininko pažymėjimą davė J. P. taip pat niekuo nepaneigta, o tai sąlygoja, jog vis dėlto, įvykio metu iš jos piniginės pensininko pažymėjimas pavogtas nebuvo, kaip nukentėjusioji teigė viso proceso metu, kadangi pastaroji dokumento neturėjo jau nuo seniau. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant iš ankščiau aptartų duomenų visumos akivaizdu, jog nukentėjusiosios pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi bei nebuvo nuosekli.

14. Iš skundžiamo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio matyti, jog Kauno apylinkės teismas grįsdamas A. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, rėmėsi liudytojos A. D.-J. parodymais. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, jis tolimas giminaitis. Pati kvietė policiją dėl įvykio, atvyko pas mamą, kuri netoliese ten gyvena, nuėjo pas močiutę ir ji pasakė, kad reikia naujos banko kortelės. Taip pat G. L. anūkei pasakė, kad reikia į banko sąskaitą įdėti 10 Eur, kartu su močiute paskambinus į banką, banko darbuotoja pasakė, kad 2023 m. gegužės 9 d. buvo išgryninta 720 Eur, likę 5 Eur sąskaitoje, likusi suma nepakankama apmokėti naujos kortelės mokesčio. Kitą dieną liudytojai paskambinus į banką, ji klausė kur yra išgryninti pinigai, jai atsakė, jog pinigai išgryninti (duomenys neskelbtini). Tada G. L. viską papasakojo liudytojai, o būtent, jog A. P. jai nešė malkas, savo piniginę buvo įdėjusi į pirkinių krepšį ant kėdės, išsikraustė prekes, pasidėjo piniginę į vietą ir nepasigedo pinigų. Prieš važiuojant į miestą G. L. pastebėjo, jog kortelės nėra, nuvykusi į miestą užsisakė pensininko pažymėjimą ir kortelę. Dvi savaites nuo įvykio močiutė nepasigedo banko kortelės. Į miestą G. L. važiavo užsisakyti pensininko pažymėjimo, kuris taip pat buvo dingęs. Pati piniginė dingusi nebuvo. Apklausiama liudytoja svarstė, jog G. L. tik po dviejų savaičių pasakė apie įvykį dėl to, jog bijojo. A. D.-J. taip pat nurodė, jog įvykio dieną buvo nuvykusi pas močiutę ryte, nes buvo jos gimtadienis, ji jos neprašė padėti sukrauti malkų, močiutė buvo blaivi, ar vakare pas močiutę buvo svečių liudytoja nežino. Į prokuroro klausimus atsakydama liudytoja nurodė, kad jos žiniomis A. P. praeityje teistas, G. L. juo taip nepasitikėjo, kad duotų jam savo banko kortelę. Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2024 m. sausio 18 d., liudytoja parodė, jog tvirtina savo parodymus, duotus 2023 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 18 d. posėdyje taip pat apklaustas liudytojas J. P., kuris parodė, jog turėjo reikalų su Kelių policija, 2023 m. balandžio viduryje tvarkėsi dokumentus, turėjo sutrumpinti jam terminą, G. L. jam atnešė savo pensininko pažymėjimą, kadangi liudytojui reikėjo, jog sutrumpintų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, jis buvo prašęs pensininko pažymėjimo, kad tai būtų pripažinta lengvinančia atsakomybę aplinkybe. G. L. pažymėjimą atnešė liudytojui į namus, jis pasisamdė advokatą, kuris tvarkė dokumentus, J. P. pažymėjimo G. L. negrąžino, pasiliko dėl įrodymų, o po to užmiršo grąžinti. Kauno apylinkės teisme 2024 m. kovo 26 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas G. P. parodė, jog matė, kai G. L. paprašė A. P. nuimti pinigų ir padavė banko kortelę, liudytojas nuvežė A. į Kauną, į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą, jog jis nuimtų pinigus. Vėliau su broliu grįžo namo į kaimą, išleido brolį namuose, o liudytojas išvažiavo savo reikalais. Į tikslinamuosius prokuroro klausimus liudytojas parodė, jog banko kortelę G. L. A. P. perdavė jų namo kieme, adresu, (duomenys neskelbtini). Liudytojo G. P. teigimu, nukentėjusioji atėjo išgėrusi ir paprašė A. nuimti nuo jos banko kortelės pinigų. Liudytojas nurodė, jog G. L. pažįsta daug metų, įvykio metu ji buvo išgėrusi, daug metų ją pažįsta, todėl lengva nuspėti kada ji blaivi, o kada ne.

15. 2023 m. liepos 4 d. įtariamojo procesiniu statusu apklaustas A. P. nurodė, jog dėl nusikaltimų, kurių padarymu yra įtariamas, kaltu neprisipažįsta. 2023 m. gegužės 9 d. laike iki pietų buvo G. L. namo kieme, padėjo dirbti ūkio darbus, krovė kieme lentas. G. L. atėjo pas A. P., esantį namų kieme, ir paprašė, kad iš jos banko kortelės jis nuimtų pinigų, tikslios sumos neminėjo, sakė, kiek bus kortelėje tiek ir nuimti, ji buvo girta. Nukentėjusioji A. padavė savo „Luminor“ banko kortelę ir PIN kodą, kad galėtų išgryninti pinigus. Kaip tik tą pačią dieną A. P. turėjo važiuoti į Kauną, todėl baigęs krauti malkas G. kieme jis iškart apie pietus išvažiavo į Kauną, „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre iš bankomato, suvedęs duodą PIN kodą, nuėmė G. L. pinigus, iš viso 720 Eur. Išgryninęs pinigus, tą patį vakarą, valandos bėgyje grįžo į namus ir iškart tiek pinigus, tiek banko kortelę nunešė G. L. ir jai viską atidavė (2 t., b. l. 11-14). Papildomai 2023 m. liepos 14 d. apklausiamas įtariamasis nurodė priešingas aplinkybes, o būtent: pirmos savo apklausos jis netvirtino, nurodė, jog melavo, kad G. L. jo paprašė nuimti pinigus nuo savo banko kortelės ir nurodė, jog prisipažįsta dėl jam pareikštų įtarimų. Nebaigus atlikti procesinio veiksmo – įtariamojo A. P. papildomos apklausos, jis savavališkai pasišalino iš tarnybinių patalpų, kuriose buvo atliekama apklausa. Į policijos pareigūno teisėtus reikalavimus „atsisėsti, sugrįžti į savo vietą, niekur neiti iš kabineto“ įtariamasis nereagavo, reikalavimų nevykdė ir pasišalino iš kabineto. Sugrąžinus A. P. į tarnybines patalpas jis į pareigūnų klausimus neatsakė, paklaustas, ar sutinka tęsti apklausą ir duoti parodymus, jis nieko neatsakė, nebendravo. Atlikti akistatą su nukentėjusiąja taip pat atsisakė (2 t., b. l. 17-20). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. spalio 2 d. teisiamajame posėdyje A. P. parodė, jog kaltu neprisipažįsta ir palaiko savo pirminius, ikiteisminio tyrimo metu duotus, parodymus. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino A. P. 2023 m. liepos 4 d. parodymų turinį, kuriuos apklausiamas kaltinamasis patvirtino. Teismui pagarsinus kaltinamojo 2023 m. liepos 14 d. apklausos protokolą, A. P. jų nepatvirtino bei papildė, kad su G. L. kaimynystėje gyvena, tai buvo vienintelis toks atvejis, kada ji jo prašė nuimti pinigus, nežino dėl ko jo paprašė nuimti, ji buvo girta, kodėl A. apkalba ji jis nežino. Pripažįsta, kad nuėmė pinigus Kaune, tačiau jai tuos pinigus ir viską grąžino, t. y. kortelę ir pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu antros apklausos metu davė priešingus parodymus dėl to, kad susipyko su tyrėja, kad jai mažiau būtų darbo, ji negrasino, tik sakė, kad jis atsisės, todėl prisipažino, nelaukdamas apklausos išėjo iš kabineto, nes jam sakė, kad jis kaltas, kad geriau prisipažintų.

16. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertinant aukščiau išanalizuotus ir aptartus liudytojų A. D.-J., J. ir G. P., nukentėjusiosios G. L. bei nuteistojo A. P. parodymus, matyti, jog vis dėlto nebuvo paneigta A. P. versija, jog G. L. 2023 m. gegužės 9 d. pati jo paprašė nuimti nuo jos banko kortelės grynuosius pinigus bei perdavė lapelį su užrašytu PIN kodu. Pažymėtina, jog vertinant liudytojos A. D.-J. parodymus, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jų nuoseklumo bei patikimumo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui konkrečiai nepaklausus, liudytoja nebuvo nurodžiusi, jog įvykio dieną pati buvo nuvažiavusi pas G. L., kadangi pastaroji šventė savo gimtadienį. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog liudytoja apie tariamai padarytas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, o jos duoti parodymai, pakartotinai išanalizuoti šiame nuosprendyje, visiškai nepagrindžia, jog A. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Sutiktina su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentu, jog vis dėlto nagrinėjamu atveju A. P. versija liko nepaneigta. Baudžiamosios bylos medžiagoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose administruojamo bankomato nuotraukose matyti, jog 2023 m. gegužės 9 d. apie 17.56 val., su „Luminor“ banko mokėjimo kortele buvo atlikta lėšų išgryninimo finansinė operacija terminale (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61-71). Pažymėtina, jog pateiktose nuotraukose matomo vyro veido bruožai atitinka policijos sistemose esančią A. P. veido foto nuotrauką (2 t., b. l. 31-33). Iš minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų nuotraukų matyti, jog A. P. atlikdamas pinigų išgryninimo nuo banko kortelės veiksmą elgiasi ramiai, savo veido nuo ant bankomato įrengtos kameros neslepia. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog G. L., nieko neverčiama, savo noru pastarajam davė savo banko kortelę bei lapelį su užrašytu PIN kodu, prašydama A. P. išgryninti jos banko kortelėje esančius pinigus.

17. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojų G. ir J. P. parodymai byloje niekaip nepaneigti. Pažymėtina, jog liudytojui J. P. nurodžius, jog G. L. jam pati buvo davusi savo pensininko pažymėjimą, pastaroji baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šį faktą patvirtino, nors viso ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog įvykio dieną iš jos piniginės dingo ir pensininko pažymėjimas. Liudytojo G. P. parodymai, o būtent aplinkybės, jog jis pats girdėjo kaip G. L. paprašė A. P., jog jis išgrynintų nuo jos banko kortelės grynųjų pinigų bei matė, kad ji A. namų kieme pati padavė banko kortelę su lapeliu, ant kurio buvo užrašytas PIN kodas, taip pat nepaneigti baudžiamojoje byloje. Liudytojas taip pat parodė, jog pats brolį vežė į Kauną, į prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esantį bankomatą, o po to parvežė atgal į kaimą taip pat patvirtina A. P. nurodytas aplinkybes, jog išgryninus pinigus iš banko kortelės jis važiavo atgal į kaimą ir G. L. tik grįžus iškart atidavė pinigus, banko kortelę bei lapelį su PIN kodu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis niekaip nepaneigta A. P. viso proceso metu teigtina aplinkybė, jog jis grynuosius pinigus (720 Eur) G. L. grąžino. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaip minėta anksčiau, pati G. L. apie savo noru perduotą ir nesusigrąžintą pensininko pažymėjimą buvo užmiršusi, todėl nėra jokio pagrindo abejoti A. P. parodymais.

18. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pats aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą panaudojant tokius duomenis. Pažymėtina, jog būtinasis veikos požymis – apgaulė pasisavinant svetimą turtą, kas teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Tokią išvadą taip pat pagrindžia pirmosios instancijos teismo motyvai dėl A. P. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, nustačius, jog jo veiksmuose nebuvo apgaulės.

19. BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, o BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių. Aiškinant neteisėtumo ir svetimumo požymius, teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalos, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą, tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2014, 2K-509/2014, 2K-280-788/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.).

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog jie nesudaro pagrindo A. P. veiksmų vertinti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, tenkinant nuteistojo A. P. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-594/2024, 2K-95-1073/2024).

Dėl civilinio ieškinio

21. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios G. L. civilinis ieškinys dėl 810 Eur turtinės žalos atlyginimo (720 Eur nuo banko sąskaitos nuimtų pinigų, 10 Eur už naujos banko kortelės pagaminimą ir 80 Eur grynųjų, pavogtų iš piniginės) tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. L. nusikalstamais A. P. veiksmais buvo padaryta 730 Eur turtinė žala. Dalyje dėl 80 Eur grynųjų pinigų teismas civilinį ieškinį atmetė, neįrodžius, jog A. P. iš G. L. piniginės pavogė minėtą pinigų sumą.

22. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, A. P. išteisintas pagal jam pareikštus kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. P. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl A. P. pripažinimo kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį bei priimti naują nuosprendį:

A. P. išteisinti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų.

Civilinės ieškovės G. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė