Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1)2016-05-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 213 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių;

2) 2023-10-24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės

A. P. neteisėtai įgijo ir disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2023 m. gegužės 9 d., apie 12.00 val., būdamas G. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios G. L. piniginės, slapta pagrobė jos vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią iki 2023-05-09 17.56 val., neteisėtai laikė prie savęs.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2023-05-09, 17.56 val., neturėdamas G. L. leidimo, UAB (duomenys neskelbtini) administruojamame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo neteisėtai laikytą nukentėjusiosios G. L. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atliko finansinę operaciją ir iš G. L. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos įgijo 720 eurus, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. P. kaltas neprisipažino ir paaiškino, kad 2023-05-09 buvo G. L. namo kieme ir padėjo jai dirbti ūkio darbus. Prieš pradedant krauti lentas, G. atėjo į lauką pas jį ir paprašė, kad iš jos kortelės jis nuimtų jai pinigų. Kokią sumą nuimti ji neminėjo, sakė, kiek bus kortelėje, tiek ir nuimti. Tą dieną, kai ji jo prašė nuimti pinigus, ji buvo girta. G. jam padavė savo banko kortelę ir PIN kodą, kad jis galėtų išgryninti pinigus iš jos banko kortelės. Jis kaip tik tą dieną turėjo važiuot į (duomenys neskelbtini), todėl baigęs krauti malkas pas ją kieme jis iš karto, panašiai apie pietus, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos centre iš bankomato nuėmė G. pinigus. Viso nuėmė 720 euru. Tada grįžo namo ir pinigus bei banko kortelę atidavė G.. Dėl kokių priežasčių ji parašė pareiškimą ir jį kaltina nebūtais dalykais, nežino. G. už tai, kad jai išgrynino pinigus, jam pinigų nedavė, padėjo jai iš geranoriškumo.

Nors kaltinamasis A. P. kaltas neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais šioje baudžiamojoje byloje.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina kaltinamųjų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį A. P. pasitvirtino, jis padarė kaltinime jam inkriminuojamas nusikalstamas visas veikas.

Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis, A. P. būdamas G. L. namuose, iš jos piniginės, slapta pagrobė G. L. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, susietą su sąskaita, taip neteisėtai įgijo svetimą – G. L. priklausančią mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė prie savęs, turėdamas ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, byloje nustatyta, kad A. P., iš G. L. 2023-05-09, 17.56 val., neteisėtai, neturėdamas G. L. leidimo, (duomenys neskelbtini) administruojamame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – G. L. išduotą mokėjimo priemonę - (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – jai suteiktą PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra G. L., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš G. L(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) įgijo bendrą 720 eurų sumą, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Tokį teismo manymą pagrindžia nukentėjusiosios G. L. parodymai, kuomet ji nurodė, kad A. P., iš virtuvėje buvusios jai priklausančios piniginės pagrobė jos (duomenys neskelbtini) banko kortelę, pensininko pažymėjimą ir grynus pinigus, kurių tą dieną piniginėje buvo 80 eurų. Iš piniginės su minėtais dokumentais pagrobė ir jos banko kortelės PIN kodą, kurį buvo užsirašiusi ant lapelio.

Nukentėjusios G. L. parodymus iš dalies pagrindžia liudytojos A. D.-J. parodymai, kad 2023-05-19 ji atvažiavo pas močiutę, kuri paprašė pervesti pinigus, kad galėtų sumokėti už banko kortelę. Tada ji jos paklausė kam reikia pervesti, jeigu turi banko sąskaitoje pinigų ir nuskaitys bankas automatiškai. Tada ji paskambino į banką paklausti kiek sąskaitoje yra pinigų, ir kodėl reikia daryti pavedimą. Jai konsultantė pasakė, kad sąskaitoje yra 7 eurai su centais. Tuo ir baigėsi pokalbis su konsultante. Tada ji iš savo mamos sąskaitos pervedė močiutei į sąskaitą pinigus, kad bankas galėtų atsiskaičiuoti už naujos kortelės pagaminimą. Tada 2023-05-20 ji vėl paskambino į banką ir paklausė kada buvo išgryninti pinigai ir kur buvo išgryninti. Jai banko darbuotoja atsakė, kad pinigai buvo išgryninti (duomenys neskelbtini). Išgryninta 720 eurų. Tada ji pradėjo klausinėti močiutės, kas išgrynino 720 eurų. Močiutė sakė, kad nežino kas galėjo tai padaryti. Močiutė pradėjo sakyti, kad ji pasigedo pensininko pažymėjimo, banko kortelės su PIN kodais ir 80 eurų grynais, kurie buvo piniginėje. Piniginę buvo palikusi virtuvėje ant kėdės pirkinių krepšelyje. Kas galėjo pavogti banko kortelę, pensininko pažymėjimą ir 80 eurų grynais ji nežino. Kiek močiutė sakė, tai pas ją buvo atėjęs padėti sunešti malkas A. P..

Teismas netiki kaltinamojo A. P. aiškinimu, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kad savo banko mokėjimo kortelę ir prisijungimo kodą jam davė pati nukentėjusioji G. L.. Teismas šiuos jo parodymus atmeta kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Teismas netiki teisme apklausto liudytojo G. P. parodymais, kad savo banko kortelę nukentėjusioji pati atidavė kaltinamajam, jog dėl neblaivumo ji neatsimena savo veiksmų. Minėto liudytojo parodymais, kaip įrodymais, teismas nesivadovauja, vertina juos kaip G. P. siekį padėti broliui A. P. išvengti atsakomybės, jie nenuoseklūs ir prieštaringi, paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas sprendžia, kad tokia liudytojo G. P. iškelta versija paneigta byloje surinktais duomenimis. Pažymima, jog tokioje situacijoje, kai kaltinamasis ir liudytojas yra artimi asmenys, teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, jų pokyčius ar atsisakymą savo pirmiau duotų parodymų. Tokioje situacijoje vertinamos parodymus davusio asmens elgesio pokyčius sąlygojusios aplinkybės (pvz. galimi tarpusavio įsipareigojimai, baimė, aplinkinių spaudimas ir pan.), kurių tinkamam įvertinimui svarbūs tiek iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo buvę ir jo metu esantys liudytojo ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens tarpusavio santykiai, tiek kaltinamojo bei liudytojo asmeninės charakterio savybės bei kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, galėjusios sąlygoti liudytojo norą duoti parodymus ir prisiimti kaltę dėl nusikaltimo padarymo.

Teismas neturi priežasčių netikėti liudytojų A. D.-J. ir G. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina nurodytas įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šios liudytojos norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su kaltinamuoju. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnė G. R. vykdė savo darbines funkcijas, apklausinėjo kaltinamąjį, kuris iš pradžių savo kaltę pripažino, o po to neigė ir atsisakė duoti parodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojas G. P. nesugebėjo nurodyti, kokioje tiksliai vietoje nukentėjusioji perdavė savo banko kortelę. Negana to, kaltinamasis pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teismo posėdžio metu, jokių duomenų apie brolio G. dalyvavimą pokalbyje su nukentėjusiąją ir pinigų nuėmimo aplinkybes iš viso nenurodė. Vertinant A. P. versiją, jog jis nukentėjusiosios banko kortelės nepagrobė, kortelę jam padavė pati nukentėjusioji, o jis tik išpildė jos prašymą nuvažiuoti ir nuimti nuo jos sąskaitos pinigus, įvertintina ir tai, kad apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja A. D.-J. parodė, kad močiutė niekam kitam, išskyrus ją, nepatikėdavo disponuoti savo banko sąskaitose esančiais pinigais.

BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti.

Akivaizdu, jog A. P. suprato, jog neteisėtai įgyja elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. L. kaltinamajam buvo suteikusi teisę pasinaudoti savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenimis, jos vardu jungtis prie banko elektroninės sistemos, inicijuoti finansines operacijas. Byloje nustatyta, kad šie duomenys iš nukentėjusios G. L. buvo pagrobti, todėl kaltinamasis neteisėtai gavo informaciją ir po to ją panaudojo prisijungimui prie informacinių sistemų – elektroninės bankininkystės sistemos bei finansinėms operacijoms inicijuoti, siekdamas gauti finansinės naudos ir, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, norėjo taip veikti.

Taigi, įvertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo A. P. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytą sudėtį, kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-255/2012).

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti G. L. pinigus, 2023-05-09, 17.56 val., neteisėtai, neturėdamas G. L. leidimo, (duomenys neskelbtini) administruojamame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – G. L. išduotą mokėjimo priemonę - (duomenys neskelbtini)banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – jai suteiktą PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra G. L., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš G. L. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) įgijo bendrą 720 eurų sumą, taip neteisėtai panaudojo svetimus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. L. priklausantį turtą - 720 eurų.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad A. P. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje. BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Teismas nesutinka su kaltinime padaryta išvada, kad A. P. siekdamas apgaule savo naudai įgyti G. L. pinigus, pateikė melagingas žinias, kad jis yra G. L., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš jos banko sąskaitos įgijo bendrą 720 eurų sumą.

Pagal A. P. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai įgyja ir naudoja nukentėjusiosios elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kokiu būdu jis suklaidino pačią nukentėjusiąją G. L. ir kokia apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo jos pinigus.

IV. Bausmių parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiems nusikaltimams, veikos baigtos, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

A. P. teistas, baustas administracine tvarka, Psichiatrinis gydymo įskaitoje ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas.

A. P. nusikalto būdamas anksčiau teistas, po šių nusikalstamų veikų padarymo vėl padarė turtinio pobūdžio nusikaltimą. Tai, leidžia teigti, kad jo padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas, nusikalstamas elgesys, tai teismui leidžia manyti, apie jo padidintą pavojingumą visuomenei. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių A. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus kaltinamajam arešto bausmę. Kaltinamajam skirtina BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas.

Tačiau teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. skyrus realią arešto bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad A. P. resocializacija galima ir be realaus arešto atlikimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas arešto bausmės vykdymas, teismas skiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada – visiško sudėjimo būdu, tai yra įstatymo leidėjo palikta teismo nuožiūrai. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Tačiau bendrindamas bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji G. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 810 eurų turtinės žalos atlyginimo – 720 eurų nuo sąskaitos nuimtų pinigų, 10 eurų už naujos banko kortelės pagaminimą ir 80 eurų pavogtų iš piniginės (1 t., b. l. 123, 124–126).

Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai G. L. nusikalstamais A. P. veiksmais buvo padaryta 730 eurų turtinė žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Turtinė žala yra akivaizdi, reali ir pagrįsta.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis iš nukentėjusiosios G. L. piniginės pavogė 80 eurų. Jis nėra kaltinamas padaręs vagystę, todėl nukentėjusiosios ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintinos.

Daiktinis įrodymas – asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina A. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 40 (keturiasdešimties) parų areštu;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šias bausmes subendrinti, ir paskirti subendrintą bausmę 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini).) ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, įpareigojant jį, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

A. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P..

Nukentėjusiosios G. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš A. P. priteisti jai 730 (septynis šimtus trisdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.