Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovams K. Š., A. Š., D. Š. ir D. Š. dėl skolos priteisimo ir priverstinio iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimų tenkinimui. Pažymėjo, kad tėvai yra nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai, ir jiems tenka didžiausia atsakomybė už vaikų teisių netinkamą įgyvendinimą (tame tarpe ir vaikų teisę į gyvenamąjį plotą). Skyriaus manymu, atsakovai K. Š. ir A. Š. turi pasirūpinti, kad jų nepilnamečiams vaikams D. Š. ir D. Š. būtų garantuota teisė į gyvenamąjį būstą. Ieškovė yra turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovai priešingai neturi nuosavybės teisės į šį būstą. Kadangi ieškovė nėra nepilnamečių vaikų D. Š. ir D. Š. įstatyminė atstovė, ji neturi pareigos garantuoti nepilnamečiams vaikams teisės į nekilnojamąjį turtą, nes ši pareiga priklauso vaiko įstatyminiams atstovams (tėvams). Taip pat nurodė, kad siekiant nustatyti dviejų šalių interesų pusiausvyrą šioje byloje ir nepažeisti nei nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą, nei ieškovės privačios nuosavybės neliečiamybės, mano, kad, jeigu bus patenkintas ieškinys, atsakovams turėtų būti suteiktas kiek įmanoma ilgesnis terminas išsikelti iš namo, be to, atsakovai gali prašyti atidėti sprendimo vykdymą. Jeigu atsakovams nepavyks apsaugoti savo ir vaiko teisių į gyvenamąjį būstą, arba, jeigu atsakovai neturės finansinių galimybių įsigyti nuosavybės teisių į kitą nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju, atsakovai galės spręsti klausimą dėl socialinio būsto nuomos.

3. Atsakovei A. Š. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti per antstolį elektroniniu paštu jos pačios prašymu 2020 m. gegužės 14 d., tuo tarpu K. Š., atvykęs į antstolio kontorą 2020 m. gegužės 11 d. atsisakė priimti procesinius dokumentus, kas prilygtina tinkamam procesinių dokumentų įteikimui (CPK 117 straipsnis, 124 straipsnio 2 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl to yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5. Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovei T. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. balandžio 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau – Sutartis) matyti, kad ieškovė T. S. ir atsakovas K. Š. sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui išnuomojo gyvenamąsias patalpas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 1 222,20 Eur mėnesinį nuomos mokestį, sumokant iki einamojo mėnesio 7 dienos (Sutarties 5.1., 5.3. punktai), sulygta, kad į nuomos mokestį nėra įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai ir kitos paslaugos, už kurias nuomininkas įsipareigoja mokėti kas mėnesį pagal faktą. Sutarties 7.3 punktu šalys sutarė, jog nuomotojas, turi teisę nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, taip pat sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, raštu įspėjus apie tai kitą šalį prieš 14 kalendorinių dienų (sutarties 7.5. punktas). Praleidę mokėjimo terminą atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 6.1. punktas). Pasibaigus minėtam terminui buvo sudaryta atnaujinta nuomos sutartis, kuria nuomos terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutartis automatinio nuomos termino pratęsimo nenumatė, atsakovai turėjo atlaisvinti namą pasibaigus nuomos laikotarpiui, tačiau pasibaigus minėtam 2017 m. gruodžio 31 d. terminui atsakovai ir toliau naudojosi namu, kadangi, kaip nurodė ieškovė, šalys iš esmės buvo susitarusios dėl nuomos termino (Sutarties) pratęsimo su sąlyga, kad atsakovai padengs savo ženklų įsiskolinimą. Atsakovai savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo nuomos mokesčių bei delspinigių. Ieškovė eilę kartų ragino atsakovus mokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovai vis tiek atlikdavo tik nežymius dalinius mokėjimus. 2018 m. vasario 20 d. ieškovė informavo atsakovus, jog sutartis yra nutraukiama nuo 2018 m. vasario 28 d., bei pareikalavo padengti skolą ir atlaisvinti namą. Atsakovas 2019 m. sausio 15 d. pasirašė patvirtinimą apie skolą, kuriuo atsakovas pripažino, jog skola 2019 m. sausio 15 d. sudarė 7 801,48 Eur nuompinigių bei 737,90 Eur delspinigių (iš viso – 8 539,38 Eur). Nors atsakovas raštu įsipareigojo nurodytą skolą padengti iki 2019 m. vasario 1 d., tačiau skola padengta nebuvo. 2019 m. sausio 22 d. atsakovas raštu įsipareigojo iš namo išsikraustyti iki 2019 m. liepos 15 d. Ieškovė 2019 m. vasario 18 d. išsiuntė pakartotinį pranešimą apie Sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, jog Sutartis nutraukiama po 30 dienų, bei buvo pareikalauta atlaisvinti namą, tačiau atsakovai ir toliau neatlaisvino namo. 2019 m. liepos 15 d. atsakovė A. Š. el. paštu pažadėjo ieškovei nedelsiant atsiskaityti, tačiau joks mokėjimas nebuvo gautas. 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė el. paštu dar kartą žadėjo viską sutvarkyti, siūlė susitikti, tačiau susitikimas neįvyko, skolos nebuvo padengtos. Ieškovė 2019 m. spalio 1 d. išsiuntė atsakovams pranešimą apie būsimą elektros energijos atjungimą bei dar kartą pareikalavo atlaisvinti namą, tačiau atsakovai į šį pranešimą nereagavo ir namu naudojasi iki šiol. Name atjungus elektros energijos tiekimą atsakovai susisiekė su ieškove ir pažadėjo, jog per tris savaites padengs visą įsiskolinimą, dėl ko elektros tiekimas buvo atnaujintas, tačiau per minėtą laikotarpį atsakovai padengė tik nedidelę dalį skolos. Iš atsakovų skolos paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovų skola 2020 m. vasario 19 d. dienai yra 16 600,91 Eur nuompinigių bei 2 495,62 Eur delspinigių (už trylika su puse mėnesių), t.y. atsakovai nėra atsiskaitę už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 7 d. Taip pat Sutarties 3.5. punktas numato, jog atsakovams vėluojant grąžinti namą, atsakovai privalo mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė paskaičiavo 5 400 Eur baudos už namo neatlaisvinimą laiku (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 15 d. iki ieškinio padavimo teismo dienos, mažinant laikotarpį iki 180 dienų (30 Eur x 180 d.)). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovų susidariusią skolą už komunalines paslaugas: už šaltą vandenį ir nuotekų valymą ieškinio pareiškimo dienai buvo susidariusi 636,34 Eur skola, o už elektros energiją – 343,66 Eur skola, minėtos sumos pagrįstos byloje esančiai rašytiniai įrodymais (UAB „Vilniaus vandenys“ pateikta priskaitymų ir mokėjimų suvestine už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2020 m. vasario mėn.; UAB „Ignitis“ PVM sąskaitos – faktūros). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų pilnai atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).

6. Atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir duomenų apie tai, kad tinkamai vykdė iš sutarties kylančias prievoles, ar būtų pareiškę pretenzijas dėl sutarties vykdymo, skolos, delspinigių priskaičiavimo, kad sutarties negalėjo tinkamai vykdyti dėl nenugalimos jėgos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t. y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

8. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Be to, pagal CK 6.584 straipsnio 3 dalį, jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamąsias patalpas išnuomoja komercinėmis sąlygomis, mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu.

9. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovai nevykdė nuomininko pareigų tinkamai – nuo 2017 m. gruodžio mėn. mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo nereguliariai, o nuo 2019 m. sausio mėn. visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, apmokėdavo komunalines paslaugas tik iš dalies ir tik po ieškovės rašytinių reikalavimų. Iš viso ieškovė už atsakovus sumokėjo viso 980 Eur mokesčių už komunalines paslaugas, už kurias faktiškai turėjo mokėti atsakovai. Už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 7 d.. susidarė 16 600,91 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį, taip pat atsakovai yra skolingi 980 Eur mokesčių už komunalines paslaugas (343,66 Eur už elektrą bei šaltą vandenį ir 636,34 Eur už nuotekų valymą). Ieškovės reikalavimas priteisti minėtas sumas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, įsiskolinimas susidarė dėl atsakovų kaltės, jiems tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 16 600,91 Eur nuompinigių, 980 Eur skolos už komunalines paslaugas bei 5 400 Eur baudos už gyvenamųjų patalpų neatlaisvinimą laiku (skaičiuotų už 180 d.) (CK 6.38 straipsnis. CK 6.4 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, CK 6.583 straipsnis, Sutarties 3.5. punktas ).

10. Ieškovė taip pat prašo priteisi 2 495,62 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. vasario 19 d. (konkrečiai už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. paskaičiuota 232,82 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. sausio 6 d. paskaičiuota 877,70 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. vasario 6 d. paskaičiuota 953,48 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 19 d. paskaičiuota 431,62 Eur delspinigių).

11. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas, šioje sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė už laikotarpį nuo laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. vasario 19 d. paskaičiavo atsakovams 2 495,62 Eur delspinigius (neviršijant 180 dienų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 2 495,62 delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

12. Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį, nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą yra tėvai. Tuo tarpu CK 6.588 straipsnio 6 dalis nurodo, kad už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir tai, kad atsakovai D. Š., gimęs 2008 m. kovo 21 d., ir D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, todėl pagal jų prievoles atsako jų atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, dėl ko nuostolių atlyginimas priteisiamas tik iš atsakovų K. Š. ir A. Š..

13. Byloje keliamas klausimas dėl atsakovų K. Š. ir A. Š. bei jų nepilnamečių vaikų iškeldinimo. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą, juo labiau, kad pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia tenka tėvams. Atsakovas K. Š. sudarydamas nuomos sutartį, žinojo apie tai, kad gyvenamosios patalpos yra išnuomojamos terminuotam laikui, taip pat, kad privalo tinkamai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes priešingu atveju sutartis bus nutraukta, todėl turėjo numatyti ir pasekmes, kurios gali kilti pasibaigus nuomos terminui ir ar ją nutraukus prieš terminą dėl nuomininko kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai gyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame name pasibaigus nuomos sutarties terminui, nes sutartis buvo sudaryta iki 2017 m. gruodžio 31 d., ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. vasario 24 d., o procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti 2020 m. gegužės 11 d. bei 2020 m. gegužės 14 d. Atsakovai nuo 2018 m. vasario 28 d., kai ieškovė pranešusi apie vienašališką sutarties nutraukimą, pareikalavo nuomininkus išsikelti, bei nuo 2019 m. sausio 22 d. atsakovo įsipareigojimo raštu atlaisvinti iki 2019 m. liepos 15 d., turėjo pakankamai laiko išspręsti savo ir vaikų gyvenamosios vietos klausimą, todėl elgiantis rūpestingai toks laiko tarpas buvo pakankamas tokiems veiksmams atlikti. Todėl nepilnamečių asmenų neteisėtas gyvenimas ieškovei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje negali būti kliūtis teisėtai naudotis jai savo nuosavybe.

14. CK 6.611 straipsnis, be kita ko, numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Be to, pagal CK 6.613 straipsnį, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovai neišsikraustydami pažeidžia ieškovės kaip nekilnojamojo turto savininko teises. Atsakovai nevykdo įstatymų reikalavimų ir sutartimi nustatytų pagrindinių pareigų ilgą laiką, pasibaigus sutarties terminui neišsikrausto iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą – iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205, 6.583, 6.611, 6.613 straipsniai).

16. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų K. Š. ir A. Š. solidariai ieškovams priteistinos 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (25 476,53 Eur), jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš esmės visa apimtimi turtinių reikalavimų apimtyje, todėl ieškovei iš atsakovų K. Š. ir A. Š. lygiomis dalimis priteistinos ieškovės turėtos, rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 611,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 341,58 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 121,00 Eur už antstolio paslaugas įteikiant procesinius dokumentus atsakovams, iš viso – 1 073,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 536,79 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 8, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovės reikalavimas taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę - priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai po 200 Eur baudą už kiekvieną sprendimo dalies, susijusios su priverstiniu atsakovų iškeldinimu iš namo ir sklypo, neįvykdymo dieną CPK 271 straipsnio 6 dalies ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 yra išaiškinta, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (dabar galiojančios redakcijos – 6 dalį).

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Šiuo atveju veiksmai, kuriuos įpareigojami atlikti arba nutraukti atsakovai, turi būti nesusiję su turto ar piniginių lėšų perdavimu, t.y. kuriuos gali atlikti tik asmeniškai atsakovai, o kiti asmenys neturi galimybės įvykdyti tokį teismo sprendimą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, tenkinus ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, teismas sprendžia, jog įsiteisėjusį teismo sprendimą, susijusį su atsakovo iškeldinimu, pastariesiems geruoju to nepadarius, galima bus įvykdyti ir jiems nedalyvaujant, teismo sprendimų vykdymo procesą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šioje dalyje dėl sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymo ieškovės naudai teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad atsakovams geranoriškai neįvykdžius teismo sprendimo ieškovė taip pat turės teisę reikšti reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ar savo teises ginti kitu būdu (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-971-275/2020 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti atsakovus K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 60,91 Eur nuompinigių, 2 495,62 Eur delspinigių, 5 400 Eur baudos už namo neatlaisvinimą laiku, 980,00 Eur už komunalines paslaugas, iš viso – 25 476,53 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 53 ct) sumą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2020 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. 1970-12-15, ieškovei T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 073,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 536,79 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 79 ct) ieškovei T. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.