Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, Nijolei Aleksandrovič, dalyvaujant ieškovo Valstybinio studijų fondo atstovei V. S. – G., atsakovui K. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui K. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė V. S. – G. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ir nurodė papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, t.y. su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka:

3.1. Pažymėjo, kad pagal Aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“) 9 punktą prievolei grąžinti lėšas yra nustatytas terminas, kurio skaičiavimo pradžia – įspėjimo išsiuntimo iš Fondo data, o ne studijų nutraukimo data ar sąrašo, kurį sudaro aukštoji mokykla, išsiuntimo data. Išdėsčius Aprašą naują redakcija, esminė Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalies nuostata nesikeitė – pati prievolė grąžinti lėšas nutraukus valstybės finansuojamas studijas ar asmenį iš jų pašalinus, išliko. Pasikeitė atleidimo nuo lėšų grąžinimo sąlygos ir procedūriniai terminai lėšų grąžinimui administruoti, kurie buvo taikomi nuo naujosios Aprašo redakcijos įsigaliojimo. Kadangi Fondui išsiunčiant atsakovui įspėjimą jau galiojo naujoji Aprašo redakcija, formuojant įspėjimą jam buvo nustatytas būtent naujojoje Aprašo redakcijoje įtvirtintas (palankesnis) 3 metų prievolės vykdymo terminas, kartu įspėjime buvo nurodytos ir visos naujojoje Aprašo redakcijoje išdėstytos atleidimo nuo lėšų grąžinimo sąlygos. Įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas 2011 m. gruodžio 5 d., jame nustatytas terminas prievolei įvykdyti iki 2014 m. gruodžio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

3.2. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 1.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kadangi atsakovo prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas ir atsakovas per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2014 m. gruodžio 6 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas Fondui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2024 m. gruodžio 5 d. Fondas kreipėsi į Teismą, prašydamas priteisti susidariusį įsiskolinimą, 2022 m. rugpjūčio 4 d., t.y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino.

3.3. Ieškovas nesutinka, jog įspėjimą atsakovui išsiuntė praleidęs Apraše nustatytą terminą įspėjimui išsiųsti. Pagal Aprašo 9 punktą, terminas įspėjimui išsiųsti skaičiuojamas nuo rašto iš aukštosios mokyklos gavimo. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktos Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2011 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 12-10.3-9398 “Dėl VGTU studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš VGTU per 2010-2011 m. m. pavasario semestrą, sąrašo“ kopijos, raštas Fonde buvo gautas 2011 m. lapkričio 14 d. Tai patvirtina rašto registracijos data ir numeris (2011 m. lapkričio 14 d. Nr. A3-656). Įspėjimas atsakovui išsiųstas 2011 m. gruodžio 5 d., t.y. nepraleidus Apraše nustatyto 30 dienų termino.

3. Teismo posėdžio metu atsakovas K. Č. prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį, taip pat nurodė, kad apgailestauja, jog nebuvo komunikacijos, įspėjimas siųstas tik kartą, jo faktiškai nebuvo gavęs. Nežinojo, ar reikės susimokėti, kai buvo pašalintas iš universiteto, papildomai savo iniciatyva tuo nesidomėjo. Toje vietoje, kur buvo siųstas įspėjimas, negyveno nei jis, nei jo tėvai, galimai net pats tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė prašymą skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, jei teismas spręstų priteisti skolą, nes šis reikalavimas pagal daugiau nei prieš 10 metų atsiradusią skolą jam netikėtas, šiuo metu jis turi išlaikytinių,– šeimoje finansinė situacija pasikeitė, neseniai gimus vaikui, atsirado papildomų išlaidų, išlaidas šeima planuoja itin kruopsčiai, todėl iš arto sumokėti skolą būtų sudėtinga.

Ieškinys tenkintinas.

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla (Vilniaus Gedimino technikos universitetu) 2009 m. liepos 23 d. sudarė studijų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. kovo 15 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2011 m. rugsėjo 27 d. parengė raštą Nr. 12-10.3-9398 ,,Dėl VGTU studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš VGTU per 2010-2011 m.m. pavasario semestrą, sąrašo“, kuriuo informavo ieškovą apie atsakovo nutrauktas studijas, minėtą raštą atsakovas gavo tik 2011 m. lapkričio 14 d. (rašto registracijos atsakovo raštinėje žyma yra 2011-11-14 Nr. A3-656). 2011 m. gruodžio 5 d. ieškovas išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame reikalavo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo grąžinti lėšas (3900 Lt ). Šis rašytinis įspėjimas buvo siunčiamas ieškovo Sutartyje nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

5. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Sutartį su atsakovu nutraukus, atsakovui buvo atsiradusi prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, taip pat nebuvo tarp šalių ginčo ir dėl tos prievolės dydžio (1129,52 Eur (3900 Lt )). Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, prašė taikyti ieškinio senatį, aiškindamas, kad dar 2011 m. kovo 15 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą, apie tai ieškovas žinojo, tačiau į teismą kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 4 d., taigi praleido 10 metų senaties terminą (2021 m. kovo 15 d. pasibaigė ieškinio senaties terminas) kreiptis į teismą, todėl ieškinys turi būti atmestas.

6. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovui yra atsiradusi prievolė grąžinti 1129,52 Eur (3900 Lt) lėšas į valstybės biudžetą per 3 metus nuo 2011 m. gruodžio 5 d. įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2014 m. gruodžio 5 d. (vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalimi, Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.2 punktu, 9 punktu (redakcija, galiojusi po 2011 m. spalio 29 d.) bei Studijų sutarties 25 punktu). Anot ieškovo, negavus atsakovo mokėjimų (iki nustatyto 2014 m. gruodžio 5 d. termino), nuo 2014 m. gruodžio 6 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, kuris baigiasi atitinkamai 2024 m. gruodžio 6 d. Atsakovas į šiuos ieškovo argumentus nurodo, kad ieškovas minėtame 2011 m. gruodžio 5 d. rašte nurodė netinkamą terminą prievolei įvykdyti (turėjo nurodyti 180 dienų, o nurodė 3 metus, nes vadovavosi netinkama Aprašo redakcija), todėl ne nuo 2014 m. gruodžio 6 d., o nuo 2021 m. birželio 1 d. turėjo būti skaičiuojamas ieškinio senaties termino pradžia, atitinkamai ieškovas laikytinas praleidusiu 10 metų senaties terminą. Ieškovas argumentuoja, kad vadovavosi tinkama, t.y. įspėjimo išsiuntimo metu galiojusia Aprašo redakcija, nustačiusią palankesnį atsakovui teisinį reglamentavimą, t. y. ilgesnį terminą prievolei įvykdyti (ne 180 dienų, o 3 metus), taigi ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. gruodžio 6 d.

7. Taigi konstatuotina, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios.

8. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

9. Pažymėtina kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009).

10. Ginčui tarp šalių šioje byloje iš esmės kilus dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, akcentuotina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia, pagal bendrąją normą, siejama su subjektyviu įvykiu – asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt. (bylos Nr. 3K-3-317/2008); 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt. (bylos Nr. 3K-3-532/2009); 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt. (bylos Nr. 3K-3-11/2010); 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“; tretieji asmenys: UAB „Sareme sistemos“, AAS Gjensidige Baltic, UAB „Archiplanas“, UABD kompanija „PZU Lietuva“ ir UAB „Vildoma“ (bylos Nr. 3K-3-633/2013); 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Orlen Lietuva“ v. M. B. B., B. V., A. G., M. B., B. B., S. S., P. R.; trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (bylos Nr. 3K-3-460-915/2015). Tarp šalių nesant ginčo, jog 2011 m. gruodžio 5 d. ieškovas išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame reikalavo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo grąžinti lėšas (3900 Lt), teismas vertina, kad konkrečiu atveju akivaizdu, kad ieškovas subjektyviai galėjo suvokti esant savo teisės pažeidimą tik 2014 m. gruodžio 5 d. Nurodytais argumentais teismas vertina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, esą ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą. Konstatavęs, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino, teismas ex officio nepasisako dėl pagrindų šį terminą atnaujinti (ne)buvimo.

11. Byloje nustačius, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už studijų programos reikalavimų nevykdymą, vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi, Aprašo 4.2 papunkčiu ir Sutarties 25 punktu, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Pagal Aprašo 5.1 papunktį iš aukštosios mokyklos pašalinti ar studijas nutraukę savo noru asmenys, studijavę pagal pirmosios studijų pakopos programas, į valstybės biudžetą turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, bet ne daugiau nei 30 bazinės socialinės išmokos dydžių. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas, vadovaudamasis Aprašo 5 punkto nuostatomis, apskaičiavo atsakovo grąžintinų lėšų sumą – 1129,52 Eur. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto skolos (grąžintinų valstybei piniginių lėšų) dydžio. Nustačius, kad atsakovas nevykdė studijų sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1129,52 Eur tenkinamas.

12. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 40,66 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ginčo laikotarpiu galiojusios Aprašo redakcijos 10 punktas nustatė, kad už laiku negrąžintą kainą ar likusią negrąžintą jos dalį Valstybinis studijų fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, nustatytu terminu negrąžino, todėl ieškovas pagrįstai už pradelstą atsiskaityti 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovei Aprašo 10 punkte nustatytus 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 40,66 Eur (1129,52 Eur x 0,02 proc. x 180 d.). Esant nurodytoms aplinkybės, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 10 punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 40,66 Eur delspinigių.

13. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1170,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 26 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15. Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad sumokėti visa priteistą sumą ieškovui iš karto jam būtų sudėtinga, nes reikalavimas pagal daugiau nei prieš 10 metų atsiradusią skolą jam netikėtas, šiuo metu jis turi išlaikytinių,– šeimoje finansinė situacija pasikeitė, neseniai gimus vaikui, atsirado papildomų išlaidų, išlaidas šeima planuoja itin kruopsčiai, prašė, jei teismas spręstų ieškinį tenkinti, išdėstyti priteistas sumas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Spręsdamas, ar yra pagrindas išdėstyti iš atsakovo ieškovui priteistiną įsiskolinimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas ilgą laiką nesirūpino prievolės vykdymu, siekdamas informuoti apie prievolę atliko tik formalius veiksmus, numatytus teisės norminiuose aktuose, išsiuntęs atitinkamą įspėjimą atsakovui, delsė pradėti skolos išieškojimą. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į sutartinių santykių pobūdį, ginčo šalių ypatumus. Pažymėtina, kad ieškovas yra specifinis subjektas – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Ieškovas administruoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą. Ieškovas nėra pelno siekianti organizacija, tai yra veikia ne verslo tikslais. Fondas yra biudžetinė įstaiga, vykdanti Valstybinio studijų fondo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540, nustatytas funkcijas. Fondo veiklos tikslas yra valstybės nustatytų rūšių finansinės paramos studentams teikimas. Fondo veiklos sritis yra finansinės paramos studentams administravimas, taigi ieškovo tikslas yra ne pelno gavimas, o palankiomis sąlygomis paramos suteikimas studijuojančiam asmeniui. Spręsdamas, ar yra pagrindas išdėstyti iš atsakovo ieškovui priteistiną įsiskolinimą, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas, jo paties paaiškinimais, gauna pajamų, tačiau šiuo konkrečiu momentu patiria papildomų išlaidų išlaikyti naujagimiui, dėl ko priverstas šeimos biudžetą planuoti itin kruopsčiai, ieškovo reikalavimai dėl 2011 metais pašalinimo iš aukštosios mokyklos jam buvo netikėti, taigi atsakovo turtinė padėtis jei teismas spręstų netenkinti jo prašymo, taptų itin sudėtinga, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą atsakovui būtų per didelė finansinė našta. Dėl šių priežasčių priteistų sumų mokėjimo įvykdymas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1170,18 Eur), kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 284, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1129,52 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 52 ct) skolos, 40,66 Eur (keturiasdešimt eurų ir 66 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1170,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 13,44 Eur (tryliką eurų ir 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Išdėstyti iš atsakovo K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio studijų fondo (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui – 11 mėnesių mokant dalimis po 100,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.