Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – G. M., G. M., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą D. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – G. M., G. M., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą D. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

a. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovė po visų dukrų formaliojo ir/ar neformaliojo ugdymo užsiėmimų pristato abi dukras į ieškovo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir tos pačios dienos 20.30 val. dukras pasiima iš ieškovo gyvenamosios vietos. Nevykstant formaliojo ir/ar neformaliojo ugdymo užsiėmimams, atsakovė dukras į ieškovo gyvenamąją vietą pristato tomis pačiomis savaitės dienomis 14 val. ir pasiima tos pačios dienos 20.30 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos.

b. Tuo atveju, jei dėl kokių nors priežasčių atsakovei nurodytos savaitės dienos (antradienis ir ketvirtadienis) nėra tinkamos, ieškovas neprieštarauja, kad dukras atsakovė jam atvežtų į jo gyvenamąją vietą aukščiau nurodytu adresu, kitomis savaitės dienomis, tačiau užtikrinant, jog tėvas su dukromis susitiktų ne mažiau kaip du kartus per savaitę ir kiekvieno susitikimo metu turėtų galimybę bendrauti su jomis ne mažiau kaip 4 valandas.

c. Kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. penktadienį 15 val., atsakovė pristato abi dukras ieškovo gyvenamosios vietos adresu ir pasiima dukras sekmadienį 19 val.

d. Savo atostogų metu ieškovas turi teisę praleisti su vaikais pusę savo atostogų laiko, bet ne trumpiau, nei dvi savaites, atsakovei pristatant vaikus ieškovo gyvenamosios vietos adresu pirmos atostogų dienos 15 val. ir pasiimant vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos paskutinės dviejų savaičių trukmės atostogų dienos 18 val. Apie savo atostogas ir ketinimą bendrauti su vaikais jų metu, ieškovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną (atsakovę) ne vėliau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

e. Kiekvieną dieną ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis.

f. Tuo atveju, jei teismas visgi nustatytų, jog tėvo bendravimas su vaikais turi vykti pas psichologą, prašo įpareigoti atsakovę D. M. apmokėti išlaidas už psichologo suteiktas paslaugas.

2. Nurodė, kad vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį, ieškovas su dukromis bendravo dalyvaujant psichologei. Psichologei priėmus sprendimą, jog pagalba nebėra reikalinga, ieškovas neturi galimybės auklėti ar ugdyti savo dukrų, matytis su savo dukromis, negali dukroms net prisiskambinti telefonu, kadangi, tikėtina, atsakovės pastangomis dukrų telefonai sureguliuoti taip, jog joms ieškovas prisiskambinti negali. Ieškovas su vaikais gali ir sugeba bendrauti be psichologo pagalbos. Prašymas dukras pristatyti į jo gyvenamąją vietą pagrįstas tuo, jog atsakovė teismo posėdžio metu teigė teismui, jog ji bijo ir nepageidauja, kad ieškovas būtų arti jos gyvenamosios vietos, todėl, prašo teismą įpareigoti atsakovę atvežti vaikus į ieškovo gyvenamąją vietą, tokiu atveju ieškovui nebūtų reikalo artintis prie atsakovės gyvenamosios vietos.

3. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nuomonėje dėl prašymo nurodė, kad per teismo nustatytas pusės metų terminas ieškovui bendrauti su vaikais pas psichologą nebuvo pilnai išnaudotas, nebuvo pasiektas tikslas – atstatyti tėvo ir vaikų psichologinį ryšį, kad vaikai, bendraudami su tėvu, nejaustų baimės ir įtampos, todėl ieškovo prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės, nedalyvaujant psichologui, neatitiktų geriausių vaikų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas nustatyti laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

10. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

11. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

12. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

14. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

16. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad nesant nustatytai bendravimo su vaikais tvarkai, atsakovė deda pastangas, kad apelianto bendravimas su vaikais apskritai nevyktų, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, todėl yra pažeidžiami vaikų interesai bei tėvo teisės.

17. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad per 2022 m. kovo 24 d. nutartimi teismo nustatytą pusės metų terminą nebuvo atkurtas tėvo ir dukrų psichologinis ryšys, sprendė, kad nėra pakankamai duomenų spręsti, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, neturint informacijos apie vaikų pasirengimą bendrauti su tėvu be psichologo pagalbos, nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.

18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė pusės metų laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovo Ž. M., bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M., tvarką, nurodant: 1)ieškovas Ž. M. su nepilnametėmis dukromis bendrauja pas psichologą jo patalpose kartą per savaitę pagal psichologo nustatytą išankstinį grafiką ir pagal psichologo nurodytą susitikimų trukmę bei susitikimų pobūdį; 2) atsakovė D. M., įpareigojama užtikrinti nepilnamečių vaikų dalyvavimą susitikimuose su ieškovu, kurie vyksta psichologo nurodytose patalpose, taip pat laikytis psichologo nustatytų susitikimų tvarkos (esant nustatytai būtinybei dalyvauti individualiai kartu su nepilnamečiais vaikais ar juos paliekant psichologo konsultacijose); nustatyta, jog tuo atveju, jeigu D. M. negali pristatyti nepilnamečių vaikų į susitikimą su ieškovu, nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai ieškovą ir suderinti kitą susitikimo dieną; nustatyta, jog tuo atveju, jeigu Ž. M. negalės atvykti į susitikimą nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai D. M. ir suderinti kitą susitikimo dieną.

19. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, teismas nustatęs, kad psichologė V. L. nutraukė teiktas paslaugas ir nėra pasibaigęs pusės metų ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos laikotarpis nuo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties įsiteisėjimo dienos bei nėra pasiektas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – atstatyti tėvo ir vaikų psichologini ryšį, kad vaikai nejaustų baimės ir įtampos, bendraujant su tėvu, įpareigojo ieškovą Ž. M. bei atsakovę D. M. per septynias dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pasirinkti psichologą.

20. Iš byloje esančių Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15 d. – kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių nepilnametės dukros tėvų skyrybų situacijoje išgyveno lojalumo konfliktą. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santykiai konfliktiški ir įtemti.

21. Iš išvadą teikiančios institucijos nuomonės dėl prašymo matyti, kad pagal teismo 2022 m. kovo 24 d. nustatytą bendravimo tvarką, ieškovo bendravimas su vaikais pas psichologą vyko sklandžiai. Nutraukus psichologo bendradarbiavimą su ieškovu, tėvo bendravimas su vaikais palaipsniui mažėjo ir šiuo metu visai nevyksta. Teismo nustatytas pusės metų terminas ieškovui bendrauti su vaikais pas psichologą nebuvo pilnai išnaudotas, nebuvo pasiektas tikslas – atstatyti tėvo ir vaikų psichologinį ryšį, kad vaikai, bendraudami su tėvu, nejaustų baimės ir įtampos.

22. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nustatytas pusės metų terminas baigėsi 2022 m. rugsėjo 30 d. Vėliau byloje nebuvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė šalių santuoką ir be kita ko nustatė ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Šio nutarties priėmimo metu sprendimas nebuvo įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, jog kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas, byloje nėra nustatyta jokia ieškovo (tėvo) laikina bendravimo su vaikais tvarka.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir šalys negali geruoju sutarti dėl bendravimo tvarkos, apelianto teigimu, atsakovė riboja jo bendravimą su vaikais, pirmosios instancijos teismo deklaratyvus išaiškinimu šalims, jog nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti tėvų valdžia, drausti, neleisti matytis su vaikais, abu tėvai turi siekti tinkamo bendravimo su vaikais, užmirštant tarpusavio nesutarimus, spręsti dėl vaikų geriausių interesų užtikrinimo, nelaikytinu tinkamu susidariusios situacijos sprendimu, nenustatant jokios laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

25. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

27. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant maksimalios vaikų interesu apsaugos, nagrinėjamu atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant šį prašymą būtina išklausyti šalių ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų argumentus, įvertinti byloje esančias Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15 d. – kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, nebuvo tinkamai atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui ir atsakovei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.