- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-162-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05736-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- S. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“
- Kategorijos
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų prašo priteisti nepilnametėms dukroms po 300 Eur kasmėnesinį materialinį išlaikymą. Be to, iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur kiekvienai dukrai.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė kiekvienai dukrai kas mėnesį nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje po 220 Eur kasmėnesinį materialinį išlaikymą (220 Eur x 3 dukros).
3. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas yra faktiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnametes dukras, kad jis visų trijų dukrų poreikių tenkinimui skiria iki 100 Eur per mėnesį, atsižvelgdamas į tai, kad teismui nežinant objektyvių aplinkybių dėl šalių turtinės padėties, atsakovo finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, kitus jo išlaikytinius, įvertinęs visumą aplinkybių, vaikų amžių, sumažino ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį iki 220 Eur.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo nutartį panaikinti arba sumažinti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo sumą iki 150 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantas (atsakovas), ieškovė ir jų dukros gyvena kartu, visas išlaidas susijusias su dukrų išlaikymu ir maistu apmoka abi šalys. Nors šalys bendro ūkio nebeveda, tačiau tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas, kad ieškovė didesne dalimi tenkins nepilnamečių dukrų interesus, kadangi ieškovė kas mėnesį gauna 585 Eur vaiko pinigų, o atsakovas rūpinasi kreditoriniais įsipareigojimais ir kitomis įmokomis. Apeliantas (atsakovas) prisideda prie maisto pirkimo, šalys bendrai dengia išlaidas atsirandančias dėl dukrų ugdymo, laisvalaikio ar kitų poreikių tenkinimo. Apeliantas (atsakovas), priešingai nei teigia ieškovė, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, maisto pirkimo ir kitų būtiniausių priemonių įsigijimo.
4.2. Apeliantas (atsakovas) nepajėgus kas mėnesį teikti papildomą 660 Eur išlaikymą. Apelianto (atsakovo) mėnesinis atlyginimas apytiksliai yra kiek didesnis nei 1 000 Eur. Apeliantas (atsakovas) moka paskolos įmokas savo tėvui po 150 Eur. Jis trečiajam asmeniui kas mėnesį moka 263,39 Eur įmokas. Apeliantas (atsakovas) nuo 2025 m. gegužės 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai moka mėnesines 52,76 Eur įmokas. Atsakovo mėnesinė įsipareigojimų dengimo suma iš viso – 466,15 Eur, prie šios sumos pridėjus 660 Eur laikino išlaikymo sumą, atsakovo mėnesinė įsipareigojimų dengimo suma būtų lygi 1 126,15 Eur. Tokiu atveju apeliantas (atsakovas) nebūtų pajėgus patenkinti net minimalius savo pragyvenimo poreikius, nusipirkti maisto, vaistų, sumokėti mokesčius ar kt. Be to, apeliantas (atsakovas) turi sveikatos problemų, dėl ko atsakovui dažnai pasireiškia nugaros skausmai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 388,78 Eur / mėn., o apelianto (atsakovo) – 1 304,14 Eur / mėn. Taigi, šalių turtinė padėtis yra apylygė ir abiem tėvams turėtų atitekti vienodo dydžio jų nepilnamečių dukrų išlaikymo našta.
5.2. Apelianto (atsakovo) gyvenimas bendruose namuose nėra nuolatinis, jis ne visuomet grįžta namo. Visą būsto išlaikymo naštą apeliantas (atsakovas) perkėlęs ieškovei. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad jis dengia dukrų ugdymo išlaidas, perka kanceliarines prekes, moka rinkliavas ugdymo įstaigose, tačiau pateikiamas ieškovės ir dukrų mokytojos susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) šią pareigą vengė vykdyti ir mokėjimą atliko tik tuomet (2025 m. spalio 10 d.), kai gavo iš teismo šios bylos procesinius dokumentus. Apelianto (atsakovo) įvykdytas 25 Eur sumos mokėjimo nurodymas šalių dukrai įvykdytas taip pat tik 2025 m. spalio 10 d. Ieškovė reguliariai vykdo piniginių lėšų mokėjimo nurodymus dukrai. Nors apeliantas (atsakovas) ir nurodo, kad jis bendrauja su dukromis, leidžia su jomis laisvalaikį, tačiau jo paties pateikiamos nuotraukos patvirtina, kad šie bendravimai yra nedažni ir ilgainiui darosi vis retesni.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu CPK 320 straipsnis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas (ieškovas) kartu su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimų ir apmokėjimų kopijas, vartojimo kredito sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, kopiją, pažymą apie uždirbamas pajamas, kvitų ir pervedimo kopijas, sveikatos išrašą, nuotraukas ir mokestinės paskolos sutartį sudarytą su VMI. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė banko išrašus ir susirašinėjimą su dukrų mokytoja.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apelianto (atsakovo) pateiktą vartojimo kredito sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, atsisakoma priimti, nes šis įrodymas jau yra byloje (ieškinio priedas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus apeliantui (atsakovui) (CPK 147 straipsnio 1 dalis), apeliantas (atsakovas) neturėjo galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui priimti su atskiruoju skundu pateiktus kitus įrodymus. Ieškovės pateikti papildomi įrodymai priimami, nes yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, reikšmingi vertinant faktinį apelianto (atsakovo) prisidėjimą prie vaikų išlaikymo.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
11. Apelianto (atsakovo) mėnesinis atlyginimas apytiksliai yra kiek didesnis nei 1 200 Eur (duomenys neskelbtini).
12. Apeliantas (atsakovas) su trečiuoju asmeniu sudaręs vartojimo kredito sutartį asmeniniams poreikiams tenkinti, mėnesinė įmokos suma 263,69 Eur, paskutinė įmoka 2028 m. lapkričio 17 d. – 263,16 Eur.
13. Apeliantui (atsakovui) diagnozuota (duomenys neskelbtini).
14. Apeliantas (atsakovas) su VMI sudaręs mokestinės paskolos sutartį, kurios pagrindu į mėnesį moka po 52,76 Eur, paskutinė įmoka 2027 m. kovo 25 d. – 52,87 Eur.
15. Apeliantas (atsakovas) pervedė už vieną iš dukrų į klasės fondą 50 Eur ir 100 Eur mokytojai už pratybas, 25 Eur kitai dukrai dienpinigių. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo aišku, kad 100 Eur už pratybas ir 25 Eur pervedė 2025 m. spalio 10 d.
Dėl ginčo esmės
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
17. Kaip jau minėta, apeliantas (atsakovas) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, nes jis gyvena su ieškove ir dukromis, tinkamai vykdo išlaikymo pareigą, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, maisto pirkimo ir kitų būtiniausių priemonių įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismas šiems apelianto (atsakovo) argumentams nepritaria.
18. Esamoje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikinasis išlaikymas skirtas tam, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami nenutrūkstamai, o materialinė vaiko gerovė nebūtų priklausoma tik nuo vieno iš tėvų valios, galinčios kisti bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas (atsakovas) neįrodė, kad jo teikiamas išlaikymas dukroms (vienkartinės 25 Eur, 50 Eur ir 100 Eur įmokos, ar vienkartiniai apsipirkimai parduotuvėje) būtų tinkama priemonė užtikrinti dukrų būtiniausius poreikius ar atitiktų geriausius jų interesus. Apeliantas (atsakovas) nepateikė nei mokėjimų, nei kitų finansinių įrodymų, patvirtinančių jo pastovų ir pakankamą prisidėjimą prie dukrų išlaikymo. Jis nepagrindė ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, kad prisideda prie komunalinių mokesčių. Vien tai, kad apeliantas (atsakovas) praleido su dukromis laiką (apeliantas (atsakovas) pateikė nuotraukas), nesuponuoja išvados, kad apeliantas (atsakovas) tinkamai ir nuosekliai vykdo išlaikymo pareigą. Šios aplinkybės laikytinos epizodinėmis ir nėra prilyginamos nuolatinėms, kasdienėms vaikų poreikių tenkinimo išlaidoms. Šiame kontekste atmestina kaip nepagrįsta apelianto (atsakovo) dėstoma pozicija, kad nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą dukroms, nes jis gyvena kartu su šalimis. Ši aplinkybė pati savaime nepaneigia nei dukrų nuolatinių kasdienių poreikių egzistavimo, nei abiejų tėvų pareigos prie šių poreikių materialiai prisidėti.
19. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
20. Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu dukros faktiškai gyvena su abiem tėvais, tačiau ši aplinkybė nesuteikia apeliantui (atsakovui) pagrindo būti visiškai atleistam ar sumažintai atsakingam už dukrų materialinį aprūpinimą. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra abipusė ir lygiavertė, todėl kiekvienas iš jų privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo realiai, nuosekliai ir proporcingai vaiko poreikiams bei savo galimybėms. Tuo tarpu vaikų gyvenimas kartu su abiem tėvais pats savaime neužtikrina, kad jų poreikiai finansuojami tolygiai ir pakankamai. Kaip minėta anksčiau, iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės daryti išvados, kad apeliantas (atsakovas) tinkamai atlieka pareigą išlaikyti dukras – reguliariai teikia pilnavertį išlaikymą atitinkančias lėšas. Atsižvelgiant į tai, teismo paskirtas laikinas išlaikymas yra pagrįstas ir būtinas siekiant užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą vaiko poreikių tenkinimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
21. Teismui netenkinus prašymo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo, apeliantas (atsakovas) prašo išlaikymą sumažinti iki 150 Eur kiekvienai dukrai, t. y. iki 450 Eur / mėn.
22. Apeliantas (atsakovas) pagrindė, kad turi įsipareigojimų trečiajam asmeniui, be to, pagal sudarytą grafiką moka įmokas VMI, tačiau neįrodė, kad moka paskolos įmokas savo tėvui po 150 Eur. Apelianto (atsakovo) vartojimo kredito sutartis, sudaryta asmeniniams poreikiams, yra jo paties pasirinkimo rezultatas ir negali būti laikomas aplinkybe, mažinančia pareigą išlaikyti dukras. Iš apelianto (atsakovo) pateiktos mokestinės paskolos sutarties nėra aišku, ar paskola susijusi su objektyviomis, neišvengiamomis aplinkybėmis, o ne su jo neteisėtu ar neatsakingu elgesiu. Pati mokestinės paskolos sutartis, be papildomo paaiškinimo apie skolos kilmę nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas (atsakovas) taip pat pateikė įrodymus, kad 2023 m. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau vien medicininės diagnozės (medicininio dokumentų išrašo / siuntimo) pateikimas savaime nepatvirtina darbingumo sumažėjimo. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Šis principas nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl apelianto (atsakovo) turimam vartojimo kreditui ir skolai pagal mokestinės paskolos sutartį negali būti teikiama pirmenybė vaikų išlaikymo sąskaita, nes vaikų interesai ir teisė į išlaikymą turi absoliutų pirmumą. Be to, byloje esantys paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad abiejų tėvų gaunamos pajamos yra apylygės. Apeliantas (atsakovas) nepagrįstai siekia perkelti didesnę vaikų išlaikymo pareigos dalį ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto (atsakovo) atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteisto vaikų išlaikymo dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.