Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Refta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-387-907/2017 pagal ieškovės UAB „Refta“ ieškinį atsakovams UAB „Eurolinkas“ ir R. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Refta“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Eurolinkas“ ir R. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš pagrindinės skolininkės UAB „Eurolinkas“ ir subsidiaraus skolininko R. G.: 1) 5352,19 Eur skolą; 2) 3562,65 Eur palūkanų; 3) 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ją ir atsakovę siejo ilgalaikiai verslo santykiai – ieškovė pardavė atsakovei prekes bei teikė krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė ieškovei teikė komercinio tarpininkavimo paslaugas. Pažymėjo, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškove už parduotas prekes ir dėl ieškovės atsakovei sumokėto avanso grąžinimo. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino šalių atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus niekiniais bei nustatė tarpusavio sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnį. Ieškovė pažymėjo, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo susidarė tokia situacija, kad ieškovė atsakovei liko skolinga 3314 Eur, o atsakovė liko ieškovei skolinga 8666,39 Eur. 2016 m. rugsėjo 30 d. pranešimu apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovė įskaitė minėtus vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ir atsakovė liko ieškovei skolinga 5352,19 Eur už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas.

Atsakovė UAB „Eurolinkas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atliktas tarpusavio vienarūšių priešpriešinių skolų įskaitymas laikytinas niekiniu ir teismo turi būti pripažintas negaliojančiu ex officio. Atsakovė pažymėjo, kad mokėdama ieškovei skolą, nurodydavo, kokią skolą konkrečiai dengia, t. y. nurodydavo PVM sąskaitos – faktūros numerį, todėl ieškovė savo iniciatyva negalėjo atlikti jokio įskaitymo. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis bei akcentavo, kad iš pateikto ieškinio visiškai neaišku, kada atsakovei atsirado pareiga mokėti ir kokio pusmečio palūkanų normą ieškovė taiko bei nuo kokios sumos jos yra skaičiuojamos. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; įskaitė į ieškovei UAB „Refta“ priteistą 3819,98 Eur skolą už prekes ir produkciją atsakovės UAB „Eurolinkas“ negautą 3314,21 Eur atsiskaitymą už suteiktas komercinio tarpininkavimo paslaugas pagal 2010-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovės, o atsakovei neturint turto ir pajamų, pakankamų prievolėms įvykdyti, subsidiariai iš atsakovo R. G. 505,77 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 505,77 Eur sumą (skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 2 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo) ir 127 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė; Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

7. Atsiliepdama į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Eurolinkas“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, 2017 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovės atliktą įskaitymą pripažino niekiniu ir neišėjo už pareikšto ieškinio ribų, analizavo ir tyrė faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ieškinio senaties institutą, įvertino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) UAB „Refta“ apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 30 d. pranešimu apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą įskaitė šiuos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus: ieškovės atsakovei mokėtiną 3314,21 Eur sumą pagal 2010-04-30 IĮ „Eurolinkas“ PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) įskaitė į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas pagal šias PVM sąskaitas – faktūras: 120,76 Eur (416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-02 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007636, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007852, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007853, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007987, 700,00 Eur (2 416,96 Lt) sumą pagal 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007988, 393,45 Eur (1 358,50 Lt) sumą pagal 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0008103. Po atlikto įskaitymo atsakovė, ieškovės manymu, dar liko skolinga 5352,19 Eur (pagal PVM sąskaitas – faktūras: 2006-11-22 sąskaitą REF0008103, 2006-11-24 sąskaitą REF0008115, 2007-11-23 sąskaitą REF0011658, 2008-02-26 sąskaitą REF0012639, 2008-12-07 sąskaitą REF0015680, 2009-05-12 sąskaitą REF001667, 2009-11-16 sąskaitą REF0018629, 2009-11-16 sąskaitą REF0018630, 2009-12-21 sąskaitą REF0018978). Atsakovė su minėtomis PVM sąskaitomis – faktūromis bei su ieškovės apskaičiuota skola nesutiko. Atsakovė nurodė, kad neturi pareigos atsiskaityti, ginčija atliktą įskaitymą ir prašo taikyti ieškinio senatį.

10. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz.: šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju atsakovė reiškia nesutikimą su ieškovės atliktu įskaitymu, pagrįstai sprendė patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. patikrinti, ar atliktas įskaitymas buvo pagrįstas bei teisėtas.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016 esančių minėtų PVM sąskaitos – faktūrų, kurių pagrindu buvo atliktas įskaitymas, matyti, kad jose pardavėju yra įvardinta UAB „Refta“, o pirkėju – IĮ „Eurolinkas“; sąskaitose nurodytos sumos yra už suteiktas vežimo paslaugas, maršrutas Rusija – Lietuva; sąskaitos yra išrašytos ir pasirašytos tik ieškovės; duomenų, kad jos buvo išsiųstos ar įteiktos atsakovei byloje nėra; duomenų, kad pagal minėtas sąskaitas buvo suteiktos paslaugos atsakovei, byloje taip pat nepateikta. Į bylą nepateikta įrodymų, kad minėtose sąskaitose nurodytos vežimo paslaugos buvo suteiktos atsakovei, ieškovė neįrodė ir suteiktų paslaugų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė realiai egzistuojančios reikalavimo teisės, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas. Atsakovė su ieškovės išrašytomis sąskaitomis nesutiko, ginčijo, kad vežimo paslaugos atsakovei buvo realiai suteiktos. Ieškovės reikalavimas nebuvo pagrįstas, apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas, neatitiko jam keliamų sąlygų, numatytų įstatyme, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) atliktas įskaitymas neteisėtas; teismui nustačius atlikto įskaitymo nepagrįstumą, jis pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu ab initio.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal PVM sąskaitas – faktūras: 2006-10-02 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007636, 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007852, 2006-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007853, 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007987, 2006-11-10 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0007988, 2006-11-22 PVM sąskaitą - faktūrą REF 0008103, atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, analizavo atsakovės skolą ieškovei pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas – faktūras: REF0008103, REF0008115, REF0011658, REF0012639, REF0015680, REF0016667, REF0018629, REF0018630 ir REF0018978.

14. Įvertinęs PVM sąskaitas – faktūras REF0008103 ir REF0008115, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad be minėtų sąskaitų ieškovė pateikė teismui taisytas ir tik ieškovės pasirašytas paraiškas krovinio pervežimui, su kuriomis atsakovė nesutiko ir jas ginčijo; konstatavo, kad pateiktos paraiškos neįrodo, jog tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis, pagrįstai sprendė, jog tai, kad buvo sudaryta vežimo sutartis ir krovinys buvo paimtas gabenimui, įrodo CMR važtaraštis, o ne paraiška. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju yra taikytina 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), pagal kurią vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Atsakovės užsakymu ieškovė suteikė vežimo paslaugas maršrutu Rusija – Lietuva, todėl ieškovės reikalavimui dėl atsiskaitymo už krovinių vežimą taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, prasidėjęs praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) nei vežimo sutarties, nei CMR važtaraščių teismui nepateikė, į teismą kreipėsi jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, jo atnaujinti neprašė. Ieškovei nepateikus atitinkamų įrodymų, teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti, kada baigėsi vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad, atsakovei pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.

15. Įvertinęs PVM sąskaitas – faktūras REF0011658, REF0012639, REF0015680 ir REF0016667, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pagal minėtas sąskaitas faktūras nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovės ir subsidiaraus atsakovo R. G., kaip buvusio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens IĮ „Eurolinkas“, savininko ir pertvarkomo juridinio asmens dalyvio, atsakingo trejus metus už juridinio asmens prievoles, priteisė iš viso 3819,98 Eur skolą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė (ieškovė), pripažindama atsakovei UAB „Eurolinkas“ mokėtiną 3314,21 Eur sumą pagal 2010-04-30 IĮ „Eurolinkas“ PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), ją įskaitė į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas, minėtas įskaitymas teismo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė pripažįsta 3314,21 Eur skolą atsakovei už tarpininkavimo paslaugas, o atsakovė yra skolinga ieškovei 3819,98 Eur pagal PVM sąskaitas – faktūras REF0011658, REF0012639, REF0015680 ir REF0016667. Teismas, pripažinęs, kad ieškovė yra skolinga atsakovei, o atsakovė yra skolinga ieškovei, atsižvelgęs į priešpriešinius šalių reikalavimus, pagrįstai priteisė likusį skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo – nagrinėjamu atveju priteisė apeliantei (ieškovei) 505,77 Eur sumą. Šalims, turėjusioms galiojančius priešpriešinius reikalavimus viena kitai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės materialinio teisinio pobūdžio siekį, kad pasibaigtų ieškovės reikalavimo teisė, jos reikalavimą įskaičius į atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalys skolingos viena kitai panašias sumas, į tai, kad tarp šalių dėl atsiskaitymo nuolat vyksta ginčai, į tai, kad šalys iki šiol dar nėra galutinai atsiskaičiusios, į tai, kad teismui įskaičius šalių priešpriešinius tarpusavio reikalavimus, atsakovė yra skolinga ieškovei tik 505,77 Eur sumą, pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, ir tokį ieškovės reikalavimą pagrįstai atmetė.

16. Įvertinęs PVM sąskaitas – faktūras REF0018629, REF0012639, REF0018630 ir REF0018978, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė teismui minėtas sąskaitas patvirtinančius krovinio važtaraščius, tačiau iš jų matyti, jog krovinio siuntėja nurodyta UAB „Oslo Wood“, krovinio gavėja – UAB „Eurolinkas“, krovinio vežėja – UAB „Refta“; nei viename krovinio važtaraštyje nėra krovinio gavėjos UAB „Eurolinkas“ atstovo parašo; iš krovinio važtaraščių neaišku, per kiek laiko atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas; PVM sąskaitose – faktūrose jų apmokėjimo laikotarpis nenurodytas, taip pat nėra duomenų, kada jos buvo pateiktos apmokėti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sąskaitų išrašymo bei paslaugų atlikimo datą, galimą protingą terminą sąskaitų apmokėjimui, pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas pareikštas pasibaigus dviejų metų ieškinio senaties terminui, numatytam Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 56 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį bei nesant ieškinio senaties sustabdymo ar nutraukimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo ieškinio senaties terminui netaikyti ir nesant ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškovės ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 886870, liudijantis, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis 363 Eur. Atsakovės UAB „Eurolinkas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (ieškovės) UAB „Refta“ atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės UAB „Refta“ (į. k. 145161856) priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atsakovės UAB „Eurolinkas“ (į. k. 300065549) naudai.