Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-90-569/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-09Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
e2S-90-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09504-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurolinkas“, R. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „REFTA“
Kategorijos
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-90-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09504-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.2; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurolinkas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REFTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurolinkas“ ir subsidiariam atsakovui R. G. dėl 5 352,19 Eur skolos, 3 635,26 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „REFTA“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Eurolinkas“ ir subsidiariam atsakovui R. G. dėl 5 352,19 Eur skolos, 3 635,26 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu ir areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - areštuoti pinigines lėšas. Ieškovė teigė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovų turtinė padėtis yra bloga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino prašymą ir areštavo ne didesnei kaip 8 987,45 Eur sumai atsakovei UAB „Eurolinkas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti skolininkės UAB „Eurolinkas“ pinigines lėšas, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove UAB „REFTA“, leidžiant atsakovei UAB „Eurolinkas“ daryti išmokas, susijusias su darbo santykiais, vykdyti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija. Nesant ar esant nepakankamai atsakovės UAB „Eurolinkas“ turto, – areštuoti atsakovui R. G. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti skolininko R. G. pinigines lėšas, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsakovui R. G. atsiskaityti su ieškove UAB „REFTA“ ir leidžiant per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti.

3. Teismas konstatavo, kad po 2016-09-30 įskaitymo atsakovė UAB „Eurolinkas“ liko skolinga ieškovei 5 352,19 Eur. Atsakovė UAB „Eurolinkas“ nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, o atsakovas R. G. nuosavybės teise valdo keletą nekilnojamojo turto objektų, tačiau jie yra įkeisti kreditoriui ir/arba areštuoti. Teismas sprendė, kad reikalavimo suma yra pakankamai didelė, realios atsakovų finansinės padėties ir mokumo įvertinti nėra galimybės, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Eurolinkas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį; jei teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, visgi nuspręs, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina, prašo pakeisti 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant tik kilnojamąjį turtą, netaikant banko sąskaitų arešto; jeigu teismas nuspręstų netenkinti nei pirmojo, nei antrojo šio skundo prašymų ir skundžiamą nutartį paliktų galioti, tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalimi prašo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei, nei 10 000 Eur sumai, kadangi UAB „Eurolinkas“ visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį dėl banko sąskaitoms taikomo arešto negalės vykdyti savo tiesioginės veiklos, turės stabdyti įmonės veiklą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nors atsakovė dar neturėjo galimybės susipažinti su pateiktu ieškiniu, tačiau turi pagrindo manyti, kad jis ar jo dalis yra nepagrįstas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos ieškinį patenkinus, teismo įsakymo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, taip pat nepateikė jokių duomenų apie atsakovės realią turtinę padėtį. Vien tik deklaratyvi prielaida, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.2.Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus UAB „Eurolinkas“ banko sąskaitas, pažeidžiamas proceso šalių procesinės lygybės ir interesų pusiausvyros principas, nes ginant ieškovės teises pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei yra sukeliami realūs apsunkinimai ir nebeleidžiama daryti atsiskaitymų su partneriais, užkertamas kelias vykdyti savo įprastinę veiklą generuoti pajamas ir pelną – kas gali sužlugdyti įmonę ir užkirsti kelią atsiskaityti su kreditoriais.

4.3.2016 m. atsakovė dirbo pelningai, turėjo ir turi ilgalaikio turto už 44 210 Eur, trumpalaikio turto už 242 168 Eur, nuosavo kapitalo už 149 052 Eur. Bendrovės turimas turtas gerokai viršija turimus įsipareigojimus, todėl nėra jokios rizikos, kad ieškinio tenkinimo atveju nebus galima jo įvykdyti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „REFTA“ prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės UAB „Eurolinkas” skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties; nenutraukus apeliacinio proceso, palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakeistą; atsakovės UAB „Eurolinkas” prašymą taikyti atsakovės nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užrikinimą palikti nenagrinėtu; nusprendus nagrinėti atsakovės UAB „Eurolinkas” prašymą taikyti atsakovės nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užrikinimą, jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1.Kadangi atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir nebuvo prašoma šio termino atnaujinti, atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti, todėl, nurodytam trūkumui paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

5.2.Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės galimą teismo sprendimo įvykdymo vengimą. Vien tai, kad ieškovė skolas iš atsakovės gali ieškoti tik teismine tvarka, yra pagrindas teismui manyti, kad atsakovė UAB „Eurolinkas” gali bandyti išvengti įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Antstolio R. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl 13 734,94 Eur skolos išieškojimo iš atsakovų ieškovės naudai. Nors vykdomoji byla yra užvesta prieš daugiau nei keturis mėnesius, tačiau antstoliui iki šiol pavyko išieškoti vos 3 041,74 Eur. Nors apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis yra gera, tačiau ji nesugeba vykdyti privalomo teismo sprendimo, elgiasi nesąžiningai – įvairiais būdais vilkina teismo sprendimo vykdymą, vengia jį vykdyti.

5.3.Atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o ieškovės turtinė padėtis yra gera, todėl nėra jokio pagrindo atsakovų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Prašymas taikyti atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užrikinimą negali būti atskirojo skundo dalykas, jis turi būti pateikiamas ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Ieškovė nurodo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir nebuvo prašoma šio termino atnaujinti, todėl, ieškovės nuomone, atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės atskirąjį skundą priėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo revizuoti šio pirmosios instancijos teismo sprendimo.

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdžių duomenų dėl ieškovės UAB „REFTA“ ieškinio nepagrįstumo nenustatyta. Nors apeliantė pripažino, kad neturėjo galimybės susipažinti su pateiktu ieškiniu, tačiau nepateikdama jokių objektyvių įrodymų teigia, jog turi pagrindo manyti, kad ieškinys ar jo dalis yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinys galėtų būti tikėtinai nepagrįstas.

9. Aptariant antrą sąlygą, būtiną taikant laikinąsias apsaugos priemones, – jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10. Apeliantė teigia, kad nėra grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantės teigimu jos turtinė padėtis yra gera, ji dirba pelningai, o bendrovės turimas turtas gerokai viršija turimus įsipareigojimus, todėl nėra jokios rizikos, kad ieškinio tenkinimo atveju nebus galima jo įvykdyti.

11. Iš apeliantės pateikto 2016 m. liepos 31 d. balanso matyti, kad atsakovė 2016 m. liepos 31 d. turto turėjo už 286 378 Eur, iš jo ilgalaikis turtas tik už 44 210 Eur, trumpalaikis – 242 168 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus 39 528 Eur. Iš 2016 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė iki 2016 m. liepos 31 d. gavo 7 647 Eur pelno, pastebėtina, kad praėjusiais finansiniais metais patyrė 3 804 Eur nuostolių. Nors 2016 m. liepos 31 d. balanse nurodyta, kad apeliantė turi ilgalaikio turto už 44 210 Eur, tačiau nekonkretizavo, koks tai turtas, nenurodė, ar jam nėra taikomi turto areštai. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis UAB „Eurolinkas” turi 3 870,47 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė dalyvauja ir kituose civiliniuose ginčuose, kuriuose jai reiškiami turtiniai reikalavimai. Tai leidžia manyti, kad atsakovė geranoriškai, savalaikiai neatsiskaitinėja su kreditoriais. Iš ieškovės pateiktos 2016-11-17 pažymos apie vykdymo eigą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolio R. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl 13 734,94 Eur skolos išieškojimo iš atsakovų ieškovės naudai. Vykdomoji byla yra užvesta prieš daugiau nei keturis mėnesius, iki šiol pavyko išieškoti 3 041,74 Eur. Liko išieškoti 10 693,20 Eur skolos. Sutiktina su ieškove, kad nepaisant atsakovės UAB „Eurlinkas” atskirajame skunde deklaruojamos geros turtinės padėties, atsakovė nepajėgia vykdyti privalomo teismo sprendimo ir jo geranoriškai nevykdo. Visa tai kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovė gali vengti geranoriškai mokėti priteistą sumą arba bandyti perleisti savo turtą kitiems asmenims, tai yra – sprendimo įvykdymas gali būti pasunkintas ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra pakankamai gera, nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

12. Nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo pakeisti 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštuojant tik kilnojamąjį turtą, netaikant banko sąskaitų arešto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, pirmiausia areštavo ne didesnei kaip 8987,45 Eur sumai atsakovei UAB „Eurolinkas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovės UAB „Eurolinkas“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovę UAB „Eurolinkas“ ar trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos. Jeigu atsakovė, kaip teigia atskirajame skunde, turi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nėra tikimybės, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštuos atsakovės pinigines lėšas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu skolos suma atsakovei nėra didelė, atsakovė gali ieškinio sumą sumokėti į teismo sąskaitą ir areštas būtų panaikintas.

13. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Apeliantė atskiruoju skundu prašo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei, nei 10 000 Eur sumai. Įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumento dėl įpareigojimo ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Toks prašymas turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam šią civilinę bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė