Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria tenkintas S. M. skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą nubausti S. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. įspėjimu ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Komisariatas) 2011-12-22 nutarimu S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011-11-12, 22.15 val., iki 2011-11-13, 1 val., UAB „E (duomenys pakeisti)“ kavinėje „S (duomenys pakeisti)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, organizavo triukšmingą pobūvį, kurio metu buvo garsiai leidžiama muzika, dėl ko buvo sutrikdyta aplinkinių namų gyventojų viešoji rimtis.

Jis (A. J.) nenurodė, kad patikrinimo metu buvo tas pats muzikos stiprumas, kaip tai teigiama skundžiamoje nutartyje. Liudytojas M. Z. nežino ir negalėjo žinoti, kad kavinėje specialiai buvo leidžiama muzika maksimaliai tokiu garsu kaip ir įvykio dieną, nes jo nebuvo ne tik galimai teisės pažeidimo padarymo metu kavinėje, bet ir tuo metu, kai buvo daromas triukšmo tyrimo matavimas. Pasak A. J., jis, būdamas namuose patikrinimo metu negirdėjo muzikos, sklindančios iš kavinės, kuri yra priešais jo namus, o 2012-11-12 vakare bei 2011-11-13 naktį buvo garsiai leidžiama muzika ir taip sutrikdyta ne tik jo, šeimos narių, bet ir aplinkinių namų gyventojų viešoji rimtis.

Motyvuojamoji dalis

A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, dėl ko nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.

Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Todėl vien ta aplinkybė, kad galimo teisės pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neleidžia pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

A. J. ir D. J. 2011-11-12 skunde prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn S. M., kuris organizavo 2011-11-12 kavinėje „S“, esančioje (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, pobūvį. Pobūvio metu garsiai grojo muzika, buvo girdimas triukšmas, žmonių balsai, kurie trikdė viešąją rimtį ir trukdė ilsėtis (b.l. 14). A. J. rašytiniame paaiškinime nurodė tokias pačias aplinkybes (b.l. 22). D. J. rašytiniame paaiškinime taip pat užfiksuota, kad nuo 2011-11-12, 22.15 val., iki 2011-11-13, apie 1 val., kavinėje „S“ garsiai grojo muzika, girdėjosi žmonių klyksmai, kurie trukdė ilsėtis ir trikdė jo ramybę (b.l. 18). Kita vertus, apylinkės teismas neapklausė nei A. J., nei D. J. teismo posėdyje apie jiems žinomas aplinkybes, kad būtų visapusiškai išnagrinėtas S. M. skundas.

Byloje esančiame policijos pareigūno J. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinant gautą pranešimą nustatyta, jog iš galinės kavinės pusės muzika buvo girdima gana garsiai (b.l. 16). Tiek tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, tiek policijos pareigūnas S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad vestuvių šeimininkui buvo pasiūlyta pritildyti muziką (b.l. 15-16, 39). Apylinkės teismas nepasisakė dėl minėtų įrodymų, ar jie patvirtina A. J. ir D. J. skunduose bei jų rašytiniuose paašikinimuose nurodytas aplinkybes dėl viešosios rimties trikdymo.

Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad byloje pateiktas 2011-12-21 triukšmo tyrimo protokolas nėra pakankamai patikimas įrodymas, kuriuo remiantis galima konstatuoti, jog dėl kavinėje „S“ leidžiamos muzikos nebuvo trikdoma viešoji rimtis, kadangi akustinio triukšmo matavimai buvo atlikti kitą dieną, kitu paros metu nei buvo įvykis. Taigi, atkurti matavimų metu buvusią situaciją, kuri atitiktų situaciją, buvusią galimo teisės pažeidimo metu, yra sudėtinga.

Byloje taip pat nėra aišku, ar S. M. yra atsakingas už galimai viešosios rimties trikdymą, t. y. ar jis yra tinkamas subjektas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. S. M. paaiškinimai patvirtina, kad inkriminuotu laiku ir vietoje buvo užsakytas pobūvis – vestuvės (b.l. 29). Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiami klausimai, kokiu teisinių santykių pagrindu buvo rengiamas pobūvis kavinėje „S“, ar pobūvis vyko kaip privatus renginys, kas organizavo muzikos grojimą ir kitus su pobūviu susijusius klausimus kavinėje bei prižiūrėjo tvarką joje, ar pobūvis vyko ir muzika grojo įprastu kavinės darbo laiku.

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar S. M. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Remiantis tuo, kas nustatyta, Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 nutartis naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl S. M. skundo grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Dėl skundžiamoje nutartyje nurodyto procesinio pažeidimo, padaryto nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Komisariate (Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neinformavimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką), konstatuotina, kad esminių procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti priimtą nutarimą S. M. atžvilgiu, nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę nagrinėti tokios kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 225 str. 1 d.). Tuo tarpu kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, S. M. turėjo visas procesines galimybes kartu su skundu pateikti visus, jo nuomone, reikšmingus įrodymus, pats asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis (b. l. 29, 33, 39-40). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59)). Tokios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-52/2011, N444-1360/2011). Todėl apylinkės teismo nustatytas procesinis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Komisariato 2011-12-22 nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti A. J. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.