Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS, tretiesiems asmenims UAB „Šiaulių banko lizingas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „Snoro lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir atsakovo A. M. priešieškinį dėl to paties dalyko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas niekada neinformavo ieškovę apie savo turimus ir naujus kreditorius, šie faktai ieškovei tapo žinomi, kai ji pradėjo gauti sms žinutes su pranešimais, kad atsakovas nesumokėjo eilinės įmokos gauto kredito padengimui. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas priduodavo į lombardą net savo vestuvinį žiedą. Ieškovei apie tai paklausus atsakovo, jis nurodė, kad, neva, jo vestuvinis žiedas tapo jam per didelis ir siekdamas jį sumažinti jis pridavė žiedą į lombardą. Atsakovas turi priklausomybę skolintis pinigus, kuriuos išleidžia pirkdamas įvairias prekes – šviestuvus, baldus, kurie faktiškai nei jam, nei ieškovei nėra reikalingi. Po kažkurio laiko ieškovė sužinojo, kad atsakovas lankosi lažybų punktuose ir ten palieka nemažas pinigų sumas. Ieškovė ne kartą ketino atsakovą įtikinti, kad jie turi gyventi iš savo uždirbtų, o ne iš skolintų pinigų. Atsakovas turi net keturis kreditorius, šios atsakovo prievolės kreditoriams turi likti jo asmeninėmis prievolėmis, ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad prievolė pagal su UAB ‚Mokilizingas“ 2014-05-07 Vartojimo sutartį Nr.VBB40507LJPA būtų pripažinta ieškovės asmenine prievole. Apie šį kreditą, kaip ir visus kitus, ieškovė nieko nežinojo, atsakovas apie tai ieškovės neinformavo ir ieškovės sutikimo negavo. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad už šį kreditą atsakovas pirko sekciją „Augusto-A“, kurios vertė 1371 Lt, tačiau ši sekcija ieškovei nėra reikalinga, apie tai ieškovei iš viso nebuvo žinoma. Ieškovė yra darbinga, sveika, todėl reikalavimo dėl išlaikymo sau atsakovui nereiškia.

Šalių sūnus Daniel gyvena nuo pat gimimo kartu su ieškove, kuri nuolat rūpinasi ir prižiūri sūnų, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove – vaiko motina. Kadangi nuo pat vaiko gimimo atsakovas vaiko neišlaiko, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas sūnui D. M., gim. 2013-06-29 nuo 2014-07-01 po 182 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Vaikui per mėnesį yra skiriama mažiausiai 228,79 Eur, žiemos sezonui vaikui būtina turėti žieminių drabužių, į mėnesį tai sudaro 16,55 Eur, rudens ir pavasario sezonui – 11,83 Eur, o vasaros 7 Eur. Vaiko apatiniams drabužiams kas mėnesį sudaro 20,16 Eur, patalynei – 4,66 Eur, o higienos prekėms – 60 Eur kas mėnesį. Būtina skirti vaiko laisvalaikiui per mėnesį po 15 Eur, taigi viso kas mėnesį vaikui turi būti teikiamas 263,99 Eur išlaikymas, kurio pusė sumos sudaro 182 Eur kas mėnesį ir ši suma turi būti priteista iš atsakovo. Atsakovas dirba UAB „Palink“, turi nuolatines pajamas, atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 756, 41 Eur, todėl atsakovas privalo mokėti savo vaikui išlaikymą. Iš atsakovo taip pat priteistinas vaikui išlaikymo įsiskolinimas, kuris susidarė nuo 2013-07-01 iki 2014-07-01 – 2184 Eur (182 Eur x 12 mėnesių).

Šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė iš dalies sutinka su atsakovo nuodytais argumentais dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (baldų, buitinės technikos) padalinimo. Ieškovė sutinka, kad jai būtų priteista: šaldytuvas 434,43 Eur vertės, skalbimo mašina 298 Eur vertės bei komodą 115,85 Eur vertės (faktą, kad komodos vertė 115,85 Eur patvirtina UAB „LBI“ pinigų priėmimo kvitas serija ACB Nr.145777), viso turto už 839,90 Eur. Atsakovo įvertinta 637,16 Eur vertės viryklė, kuri pirkta atsakovo namui, Ažulaukės k., turi atsakovui ir likti, taip pat atsakovui priteistina maža komoda 144,81 Eur vertės, sekcija 397,07 Eur vertės, viso turto už 3241,98 Eur. Kadangi ieškovei priteistino turto vertė pinigine išraiška yra mažesnė nei atsakovui, prašo priteisti iš atsakovo 511,89 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę kilnojamojo turto dalį.

Teismo posėdžio metu atsakovas, prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Papildomai parodė, kad ieškovė kalta, kad šalių santuoka nutrūko, nes ieškovė su juo santuokos metu per 5 metus gyveno tik kelias dienas. Jis santuoką sudarė geranoriškai, mylėjo ieškovę, po santuokos sudarymo gimė vaikas. Jų santuoka nutrūko faktiškai po vaiko gimimo, nors ir po vestuvių buvo nekokie. Iki vaiko gimimo mėnesio laikotarpyje jis davė ieškovei 1000 Lt įsigyti vežimėlį, vaiko kėdutę, patalynę. Vaiko gimimo momentui jis dirbo UAB „Palink“, o ieškovė nedirbo. Gimus vaikui jie apsigyveno pas ieškovės tėvus Dūkštų kaime, jis atvažiuodavo per išeigines, nes kitom dienom dirbo, reikėjo į namą Ažulaukės kaime nuvažiuoti. Priešieškinėje nurodyti baldai buvo pirkti po vaiko gimimo, jis baldus pirko, nes tikėjosi, kad jie gyvens Ažulaukės kaime. I. A. kaime buvo tik tris dienas. Patvirtina, kad ieškovės nurodyti trys daiktai, kuriuos ji prašo sau, yra pas ieškovę, visi kiti pas jį. Baldai buvo pirkti lizingu jo vardu, apie tai ieškovė žinojo, nes lizingo sutartyse jis buvo nurodęs jos mobilųjį telefoną. Jis kreditus mokėjo iš savo darbo atlyginimo. Jis UAB „Palink“ dirba nuo 2008-01-07 prekių surinkėju, dabar gauna į rankas 400 Eur, iš šio atlyginimo moka kreditą, reikia benzinui, maistui, moka priteistą išlaikymą vaikui, kreditoriams į mėnesį jis moka po 100 Eur. Sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikui po 150 Eur kas mėnesį, bet nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Po vaiko gimimo vaikui veždavo mišinukus, sulčių, pampersus, kas mėnesį išleisdavo po 300-400 Lt. Buvo davęs ieškovei 300 Lt vaiko ortopediniams batukams, jokių tai patvirtinančių čekių, kvitų jis neturi. Dėl tėvystės nuginčijimo, tai jis norėjo įsitikinti, kad tai jo vaikas, nes gydytojas jam sakė, kad vaiko grupė neatitinka jo kraujo grupės. Jis pastoviai negeria, per išeigines gali išgerti 3-4 skardines alaus. Lošimų punktuose nesilankydavo, o vestuvinį žiedą buvo pridavęs į lombardą, kad jį sumažintų. Jis po vaiko gimimo buvo tėvystės atostogose mėnesį, buvo savo namuose Ažulaukės kaime, pas vaiką nuvažiuodavo, gautą tėvystės pašalpą jis panaudojo sau. Vaiko šventėse nedalyvauja, vaiko pasiėmęs nebuvo nei karto, nes vaikas dar mažas. Sutinka, kad sekcija liktų jam, sutinka, kad ieškovei būtų priteista jos prašoma priteisti komoda, neginčija ieškovės nurodytos komodos vertės. Sutinka, kad jo prašoma palikti ieškovei asmenine prievole UAB „Mokilizingas“ kreditas, imtas jo vardu, yra jo asmeninė prievolė kreditoriui.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje dėl ieškinio ir dėl priešieškinio nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, kad mažamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove R. M., todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausia atitiks vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika remiantis, orientaciniai kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį gali būti pavyzdžiui CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą M. S. priteisti žymiai didesnį nei pusės MMA išlaikymo dydį, būtina pateikti duomenis, kad tėvų turtinė padėtis tai leidžia padaryti arba, kad vaikai turi papildomų išskirtinių poreikių (Pvz.: susijusių su sveikata). Mano, kad šalių mažamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis neturi būti mažesnis nei 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį.

Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas parodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra. Mano, kad iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas po 162,50 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas neturi specialių poreikių. Sutinka, kad iš atsakovo turi būti priteistas vaikui išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas privalo išlaikyti savo vaiką, atsakovas pats nurodė, kad kartu su ieškove negyvena po vaiko gimimo, bei nepateikė įrodymų, kad visą tą laiką vaiką išlaikė nuo vaiko gimimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu MMA buvo 246,17 Eur (850 Lt), mano, kad yra tikslinga skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą vadovautis šiuo kriterijumi ir iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jį skaičiuojant po 123,08 Eur kas mėnesį.

Trečiojo asmens UAB „Šiaulių banko lizingas“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmens UAB „Mokilizingas“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja D. Š. parodė, kad ji yra ieškovės brolio žmona, atsakovas yra ieškovės vyras. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota 2010-08-28, po santuokos ieškovė ir atsakovas apsigyveno pas ieškovės tėvus Dūkštų kaime, Vilniaus r., o po 6 mėnesių jie išvyko gyventi pas atsakovo tėvus į Ažulaukės kaimą. Jie ten įsirenginėjo namą, namas nebuvo pilnai įrengtas, pirko baldus. Konfliktai prasidėjo tarp ieškovės ir atsakovo po vaiko gimimo, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, jam nebuvo įdomu, kad vaiką reikia nuvežti į polikliniką, ieškovę su vaiku į polikliniką vežiojo ji (liudytoja) ir jos vyras, kurie ieškovei padėdavo su vaiku, atveždavo vaikui mišinukų, pampersų, vaistų. Ieškovei po gimdymo buvo pašlijusi sveikata. Kai ieškovės vaikui buvo trys mėnesiai ji ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai, ieškovė su vaiku gyveno pas savo tėvus. Atsakovas pradėjo sakyti, kad Danielius yra ne jo vaikas, tai labai ieškovę skaudino, ji pergyveno dėl to. Atsakovą prieš ieškovę nustatinėdavo ir atsakovo motina. Kiek ji matydavo atsakovą atvažiavusį pas ieškovę savaitgaliais, tai jis nieko vaikui neatveždavo. Ieškovė yra jai sakiusi, kad atsakovas neduoda jai pinigų. Kai atsakovas gulėjo ligoninėje Vasaros gatvėje, ieškovė jį lankė, bet po ligoninės atsakovas pas ieškovę gyventi negrįžo. Atsakovas yra jai sakęs, kad turi daug kreditų ir kad su kreditais jam padės jo tėvai. Atsakovas mėgdavo išgerti alaus iki 2 skardinių ir daugiau. Ji yra mačiusi atsakovą lažybų punkte „Mados“ parduotuvėje, Vilniuje, apie tai ji pasakė ieškovei. Ieškovė jai sakiusi, kad atsakovas savo žiedą buvo pridavęs į lombardą.

Liudytoja S. K. parodė, kad ji yra ieškovės sesuo, atsakovas yra ieškovės vyras. Po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo, jie gyveno pas ieškovės tėvus Dūkštuose o po 6 mėnesių nusprendė apsigyventi pas atsakovo tėvus Ažulaukės kaime, o po to ieškovė rado darbą Dūkštuose ir išvyko gyventi pas savo tėvus, nes atsakovas nežadėjo jos vežioti į darbą. Po Danieliaus gimimo atsakovas dirbo, o ieškovė buvo motinystės atostogose, atsakovas ieškovei neduodavo pinigų. Kai ieškovei gimė vaikas, atsakovas pradėjo sakyti, kad tai ne jo vaikas. Faktiškai po vaiko gimimo ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai. Kaip jai sakė ieškovė, atsakovas dažnai lankosi lažybų punktuose, ima kreditus baldams. Ji girdėjo, kad atsakovas gulėjo ligoninėje, ieškovė jį lankydavo. Atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, žino, kad atsakovas buvo nupirkęs vaikui vežimėlį, automobilinę kėdutę.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji yra atsakovo motina. Po santuokos sudarymo ieškovė neatvažiavo gyventi pas jos sūnų į namą Ažulaukės kaime, ieškovė gyveno pas savo tėvus, pas atsakovą buvo atvažiavusi tik kelis kartus. Būtent ieškovė įvėlė jos sūnų į skolas, nes jis pirko šviestuvą, sofą – lovą, o ieškovė neatvažiavo pas jį gyventi. Ieškovė reikalavo iš atsakovo nuolat pinigų. Gimus vaikui, atsakovas nuolat duodavo vaikui pinigų, pirkdavo maistą, žaislus, vežimėlį yra nupirkęs. Viską veždavo maišais. Kai atsakovas gulėjo ligoninėje, tai ieškovė jį aplankė tik kartą. Kai ji nuvažiavo ieškovės aplankyti po vaiko gimimo, tai ieškovė jai sakė, kad vaiko kraujo grupė neatitinka vaiko tėvų – ieškovės ir atsakovo kraujo grupės, todėl atsakovas ir suabejojo savo tėvyste. Atsakovas vaikui kas mėnesį išleisdavo po 400 Lt, kai jo atlyginimas buvo 1400 Lt. Jai nėra žinoma apie tai, kad atsakovas žaidžia lošimo punktuose. Atsakovas serga psichine liga, tai pasireiškia atsakovo nemiga, nervuotumu, verkimu. Ieškovei jos sūnus buvo reikalingas kad galėtų išlaikyti ieškovę ir ieškovės šeimą, kaip vyras jis jai nebuvo reikalingas, ji tai suprato iš ieškovės elgesio. Ji nežino dėl ko ieškovė paliko jos sūnų ir išvažiavo, jos sūnus ieškovės nemušdavo, neįžeidinėdavo. Ji (liudytoja) suabejojo, kad atsakovo vaikas yra ne jo, nes ieškovė ir atsakovas gal 5 metus kartu negyveno. Ji su anūku nebendrauja, nes ieškovė išvarydavo jos sūnų, neleisdavo bendrauti su vaiku. Atsakovas nėra matęs savo vaiko gal metus, ji taip pat nematė anūko nei karto. Ieškovės dėka jos sūnus - atsakovas susirgo psichine liga, nes ieškovei išvažiavus, jis jos laukdavo, ilgėjosi.

Liudytoja M. M. parodė, kad ji pažįsta ieškovę ir atsakovą, atsakovo motina yra jos draugė. Atsakovo motina jai pasakojo, kad po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai. Ji būdama pas atsakovo motiną Ažulaukės kaime, niekada ten nematė nei ieškovės, nei jos vaiko. Ji žino, kad atsakovas su ieškove turėjo skalbimo mašiną, televizorių, šaldytuvą, sofą-lovą, apie tai jai sakė atsakovo motina. Ji žino, kad ieškovės ir atsakovo vaikui yra du metai, atsakovas dažnai važiuodavo pas ieškovę į Dūkštų kaimą aplankyti vaiko, atsakovas pas ieškovę važinėjo gal 4 metai. Andžejus vaikui pirko dar iki jo gimimo, vežimėlį, drabužėlius, o pinigais aprūpindavo ieškovės visą šeimą, apie tai jai žinoma iš atsakovo motinos žodžių.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis pažįsta atsakovą, nes jau 3 metus jis yra atsakovo sesers draugu. Atsakovo sesuo gyvena su savo tėvais greta atsakovo namo Ažulaukės kaime. Tuos tris metus ieškovė, atsakovo žmona, negyveno pas atsakovą, atsakovas sakydavo, kad ieškovė grįš. Atsakovas turi sūnų, jam moka išlaikymą, atsakovas pats sakydavo, kad važiuoja pas ieškovę, veža pinigus. Apie atsakovo teikiamą vaikui išlaikymą jam žinoma iš atsakovo motinos žodžių. Atsakovas nenorėjo gyventi pas ieškovę, nes jis turi darbą, o į darbą reiktų važinėti toli.

Liudytojas E. K. parodė, kad ieškovė yra jo sesuo, o atsakovas ieškovės vyras. Ieškovė planavo su atsakovu santuoką, norėjo gyventi kartu, jie santuoką sudarė 2010-08-28. Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas apsigyveno pas ieškovės tėvus Dūkštų kaime, nes atsakovas tuomet statė namą Ažulaukės kaime. Po to pusę metų jie gyveno atsakovo name Ažulaukės kaime. Per vestuves gautus pinigus ieškovė ir atsakovas panaudojo baldų įsigijimui, namo įrengimui. Ieškovė prie namo įrengimo prisidėjo darydama valgyti. Jie pirko baldus, buitinius prietaisus, tie daiktai yra atsakovo name. Vėliau ieškovė rado darbą Dūkštų kaime, kadangi ieškovė nevairuoja automobilio, o į darbą būtų toli važiuoti, tai ji persikraustė pas savo tėvus, o atsakovas liko gyventi savo name Ažulaukės kaime, nes atsakovas irgi dirbo. T. D. kaimo ir Ažulaukės kaimo yra apie 30 kilometrų. Atsakovas nepakankamai prisidėjo prie šeimos kūrimo, ieškovės ir atsakovo santykiai pablogėjo po jų vaiko Daniel gimimo. Atsakovas nenorėjo vežti ieškovę su vaiku į polikliniką, nesirūpino vaiku, o vaikui reikėjo pirkti maisto, vaistų, kai vaikas sirgdavo. Ieškovei padėdavo jis (liudytojas) ir jo žmona. Po vaiko gimimo atsakovas buvo tėvystės atostogose, atvažiuodavo pas ieškovę į Dūkštų kaimą, bet nieko nepadėdavo. Po vaiko gimimo ieškovė dar kurį laiką gyveno pas atsakovą, bet po to grįžo pas savo tėvus, sakė, kad atsakovo tėvai iš ieškovės šaipydavosi. 2013 metais atsakovas gulėjo ligoninėje Vasaros gatvėje, Vilniuje. Iki ligoninės atsakovas elgdavosi keistai, tai pradėdavo juoktis, tai žiūrėdavo į vieną tašką. Ieškovė lankė atsakovą ligoninėje. Atsakovas pradėjo abejoti ar tai jo vaikas. Atsakovas sakydavo, kad jis neturi problemų su alkoholiu, bet mėgdavo išgerti alaus, dažniausiai savaitgaliais. Atsakovas turėjo prisiėmęs paskolų dėl namo įrengimo, buvo įtarimų, kad atsakovas lankydavosi lažybų punktuose, turbūt dėl to ir imdavo paskolas. Šalių vaikui jau du metai, bet atsakovas vaiko nelanko, kaip tėvas nepakankamai rūpinasi vaiku. Vaiką išlaiko ir juo rūpinasi ieškovė, kuriai padeda jos tėvai. Atsakovas buvo nupirkęs vaikui vežimėlį, automobilinę kėdutę.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji yra atsakovo sesuo, o ieškovė yra atsakovo žmona. Negali pasakyti tiksliai kada jos brolis sudarė santuoką su ieškove. Ieškovė po santuokos sudarymo pas atsakovą name Ažulaukės kaime negyveno, o tik buvo atvažiavusi gal 5 kartus. Atsakovas savo namą įrenginėjo pats iš savo lėšų, kai trūkdavo jam pinigų, tai skolindavosi iš savo tėvų. Namą atsakovas įrenginėjo savo šeimai, vaiko gerovei. Atsakovas rūpindavosi savo vaiku, jis yra geras tėvas, ji matė pas atsakovą daug žaislų, kokius daiktus atsakovas pirko vaikui nežino, bet atsakovas jai sakydavo, kad vaikui nuveža lauktuvių ir pinigų. Kai atsakovas skolindavosi pinigus, tai sakydavo, kad skolinasi namo įrengimui, vaikui, žmonai. Kai atsakovas gulėjo ligoninėje, tai ieškovė jį aplankė tik vieną kartą. Atsakovas tuomet susirgo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė juo nesirūpino. Atsakovas žalingų įpročių neturi, tik rūko, alkoholio nevartoja, lažybų punktuose nesilanko. Atsakovas savo vaiko nematė gal pusę metų, atsakovo tėvai su anūku nebendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovės R. M. (iki santuokos – K.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota 2010-08-28 Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr.3513) (b.l.11, t.2). Šalims santuokoje 2013-06-29 gimė sūnus D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l.18, t.1). Ieškovė ir atsakovas santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo (b.l.45-46, 64-65, 68-69, t.1, b.l. 12-13, t.2). 2015-01-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-331-723/2015 (b.l.119-120, t.2), pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M., institucijai teikiančiai išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovo A. M. ieškinys buvo atmestas (b.L119-120, t.2).

Dėl santuokos nuraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos A. T. 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011 ir kt.).

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ).

Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta būtent dėl kito sutuoktinio kaltės, tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytais pagrindais, kurių teismas nekartoja. Manytina, jog abu sutuoktiniai, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam ir jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tai įrodo ir pačių šalių parodymai, jų elgesys bylos nagrinėjimo metu bei liudytojų D. Š., S. K., L. M., M. D., E. K., A. M. parodymai dalyje apie šalių bendrą gyvenimą. Liudytojos M. M. parodymais teismas nesivadovauja, nes jie nėra konkretūs, kaip nurodė liudytoja, jog apie visas nurodytas aplinkybes jai buvo žinoma iš atsakovo motinos žodžių. Taigi, abi šalys - ieškovė ir atsakovas, sukūrusios šeimą, nesistengė rasti ir nerado kompromiso dėl bendros šeimos gyvenamosios vietos, dar iki gimstant sūnui Daniel jau gyveno atskirai, ieškovė pas savo tėvus Dūkštų kaime, Vilniaus rajone, atsakovas savo name, esančiame prie savo tėvų namų, Ažulaukės kaime, Vilniaus rajone. Tai, kad ieškovė rado darbą Dūkštų kaime ir negalėjo gyventi atsakovo name, Ažulaukės kaime dėl per didelio atstumo, nes pati nevairavo automobilio, nėra pateisinama priežastis atsiskyrti nuo šeimos ir gyventi atskirai. Kita vertus, atsakovas, kaip ieškovės sutuoktinis, turėjo imtis priemonių, kad dėl ieškovės darbo Dūkštų kaime, tuomet šalims gyvenant Ažulaukės kaime, nenukentėtų abiejų šalių kaip sutuoktinių interesai ir šalys galėtų gyventi kartu kaip šeima. Akivaizdu, kad tokia situacija, kai abi šalys gyveno atskirai, matydavosi kartais per išeigines, eliminavo šalių kaip sutuoktinių santykių nestabilumą, tarpusavio supratimo, bendravimo stoką, galimai nutolimą vienas nuo kito, o po vaiko gimimo jų santuokinių santykių krizę, nesidomėjimą vienas kitu, menką atsakovo kaip tėvo rūpestį savo sūnumi, galų gale atsakovo abejonę dėl savo tėvystės sūnaus atžvilgiu. Manytina, kad tokiai situacijai didelę reikšmę turėjo ir tiek ieškovės, tiek atsakovo artimųjų gimimnaičių (tėvų ir kt.) įtaka. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas lankydavosi lošimo punktuose, tai, kad atsakovas buvo laikinai pridavęs vestuvinį žiedą į lombardą (b.l.140, t.2), kad ėmė kreditus baldų ir buitinės technikos įsigijimui, nėra pagrindas daryti išvadą, kad būtent atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas be saiko vartojo alkoholį, visai neidomėjo nei ieškove, nei jų vaiku. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ieškovės kaltės atsakovas buvo gydomas 2013-09-27 – 2013-10-14 laikotarpyje VĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, tai paneigia Epikrizė Nr.P13/1519 apie atsakovo sveikatos būklę (b.l. 179, t.2).

Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl jų abiejų kaltės, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei (kaip prašė ieškovė) paliktina ikisantuokinė pavardė – Kovalevska, o atsakovui Meškunec (CK 3.69 str.1d.).

Tiek ieškovė tiek atsakovas yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas (CK 3. 72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

I. R. M. ieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, todėl nepilnamečio šalių vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove R. M. (CK 3.174 str., 3.169 str.).

Dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos A. T. praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas gali savi iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus, be abejo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į privalančių teikti išlaikymą vaiko tėvų turtinę padėti, gaunamų pajamų dydį, periodiškumą ir pan., bei vaiko amžių, sveikatos būklę, gabumus, vaiko užimtumą, jo pomėgius ir kad išlaikymas savo prigimtimi būtent yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t.y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiu ir kt.

Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko (tėvo) motinos turtinė padėtis, kai tai tikslinga siekiant apsaugoti vaiko teisės įgyvendinimą nuo galimo tėvo (motinos) nemokumo, priteisiant įsiskolinimą ir kita. Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti priteisiamas ir tais atvejais, kai atsiranda papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat vaiko būsimos gydymo išlaidos.

Pagal CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str.2d įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgiant į šias aplinkybes: 1) vaiko poreikius; 2) kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; 3) būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str. str.) (Lietuvos A. T. 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010; 2007-01-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-189/2009).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sūnaus D. M., gim. 2013-06-29, išlaikymui po 182 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus D. M. pilnametystės. Išlaikymo dydį grindė ieškinyje pateiktais paskaičiavimais apie vaiko poreikiams būtinas pinigines lėšas, pateiktais kvitais, čekiais (b.l.47-55, t.1; b.l.146-156, t.2). Kaip nurodė šalys - ieškovė ir atsakovas posėdžio metu, ieškovės gaunamas darbo užmokestis šiam momentui sudaro 250 Eur, atsakovo 400 Eur kas mėnesį (ginčo dėl to nekilo). Šalys taip pat patvirtino, kad šalių vaikas D. M. gyvena kartu su ieškove, vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ginčo dėl to tarp šalių taip pat nekilo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-07-01 yra 325 Eur (CK 6.461 str.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004 ir kt). Remiantis Lietuvos Respublikos A. T. praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Šiuo nagrinėjamu atveju, tarp šalių ginčo, kad šalių mažamečiam sūnui Daniel išlaikymas turi būti teiktinas, byloje nėra, vienok, šalys nesutarė dėl priteistino išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jog šalys neturi nekilnojamojo turto, vienintelis jų pragyvenimo šaltinis yra kiekvieno jų gaunamas darbo užmokestis, duomenų apie šalių mažamečio sūnaus specialius poreikius ar blogą vaiko sveaikatą nėra, jog sprendimo priėmimo momentui MMA sudaro 325 Eur, teismo nuomone yra tikslinga priteisti iš atsakovo sūnaus Daniel išlaikymui po 162,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu gauna tik 400 Eur darbo užmokestį, jog turi mokėti paskolas kreditoriams, jog atsakovui reikia turėti pajamų benzinui, jo namo išlaikymui, maistui, negali būti pateisinimu, jog vaikui būtų teikiamas tik 150 Eur išlaikymas (kaip nurodė atsakovas), t.y. mažesnis nei ½ dalis M. A. yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus, yra mažamečio vaiko tėvu, todėl privalo vaiku rūpintis ir jį išlaikyti. Kita vertus, ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 182 Eur kas mėnesį, nepateikė, kaip minėta, įrodymų, kad vaikas turi gauti išlaikymą didesnį nei ½ dalis M. I. taip pat turi atsižvelgti ne tik į savo turtinę padėtį, bet ir į atsakovo turtinę padėti, jo realią galimybę teikti vaikui išlaikymą. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai (jai pagerėjus ar pablogėjus), kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio (formos) pakeitimo (CK 3.201 str.).

Vilniaus rajono apylinkės 2014-09-25 teismo nutartimi (b.l.71-72, t.1) ieškovės prašymu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas, iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, išlaikymas iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. M., gim. 2013-06-29, a.k. (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį nuo 2014-07-01; vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę R. M.. Todėl, teismo sprendimo priėmimo dienai (2015-12-09), aukščiau nurodytos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindu iš atsakovo išieškotas išlaikymas yra įskaitytinas į šiuo teismo sprendimu priteistiną išlaikymo dydį. Taigi iš atsakovo 162,50 Eur išlaikymas vaikui D. M. priteistinas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2015-12-09) iki sūnaus pilnametystės.

Teismo posėdžio metu abi šalys nurodė kad šalys kartu kaip sutuoktiniai kartu negyvena nuo sūnaus D. gimimo, t.y. nuo 2013-06-29. Kaip nustatyta byloje iki sūnaus gimimo, ieškovė niekur nedirbo, po sūnaus gimimo nurodytu laikotarpiu nuo 2013-08-28 buvo vaiko priežiūros atostogose, gaudavo apie 240-270 Eur motinystės pašalpą, atsakovas tuo metu dirbo UAB “Palink”, jo darbo užmokestis sudarydavo apie 500-700 Eur (b.l.21, 32, 33-44, 62-63, t.1; b.l.15, t.2), taip pat, atsakovas nuo 2013-07-02 iki 2013-07-29 buvo tėvystės atostogose, kaip patvirtino atsakovas jis gavo 431,39 Eur (1400 Lt) tėvystės pašalpą (b.l.37-39, t.3), kuria pasinaudojo tik asmeniškai. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad jis pakankamai prisidėjo prie šalių mažamečio vaiko D. M. išlaikymo ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-07-01. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas pastoviai šalių vaikui teikė materialinį išlaikymą. Tai patvirtina paties atsakovo parodymai, kad pas ieškovę jis atvažiuodavo tik per išeigines, jog gautą tėvystės pašalpą atsakovas išnaudojo savo poreikiams, jog vieną kartą vaikui jis buvo nupirkęs ortopedinius batukus, jog vežimėlį, automobilinę kėdutę, patalynę vaikui jis pirko dar iki vaiko gimimo, jog nuo vaiko gimimo jis nė karto nebuvo pasiėmęs vaiko, asmeniškai su vaiku nebendravo, anot atsakovo, kadangi jis dar mažas. Atsakovas neginčijo ir nepaneigė tiek ieškovės, tiek liudytojų D. Š., S. K.. E. K. analogiškų ieškovės parodymams, kad atsakovas neprisidėjo prie ieškovės, sūnaus Daniel vežiojimo pas gydytojus, vaistų, maisto pirkimo. Jokių įrodymų, kad atsakovas vaikui kas mėnesį išleisdavo po 300-400 Lt atsakovas nepateikė. Todėl teismas nesivadovauja liudytojų parodymais dalyje apie atsakovo teiktą sūnui D. išlaikymą aukščiau nurodytu laikotarpiu, o būtent: M. M. ir M. D. parodymais, nes šie liudytojai patvirtino, kad žino apie atsakovo teiktą vaikui išlaikymą tik iš atsakovo motinos L. M. žodžių, liudytojos A. M. parodymais, kad apie atsakovo vežamas vaikui lauktuves ir pinigus ji žinojo iš atsakovo žodžių bei liudytojos L. M. parodymais, nes pati liudytoja patvirtino, jog atsakovas po vaiko gimimo suabejojo savo tėvyste.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime civ. byloje Nr.3K-P-186/2010, išaiškinta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str.1-3d.d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.1d.). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) Kaip yra pažymėjęs Lietuvos A. T., kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007-10-19 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-410/2007; 2009-05-18 nutartis Nr.3K-7-229/2009; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad apie aukščiau nurodytas tarp atsakovo ir nurodytų kreditorių sudarytas sutartis, nors jos buvo sudarytos šalių santuokos metu, ieškovė nežinojo, visos sutartys sudarytos neturint ieškovės sutikimo, ieškovei tapo žinoma tik kai ji pradėjo gauti sms žinutes į savo mobilųjį telefoną apie atsakovo įsiskolinimą pagal sudarytas sutartis. Jokių įrodymų, kad atsakovas prisiimtus prievolinius įsipareigojimus dengė (-ia) iš bendrų sutuoktinių piniginių lėšų byloje nėra, priešingai, atsakovas patvirtino, kad su kreditoriais jis atsiskaito asmeniškai. Be to, kaip nustatyta byloje, šalys kaip sutuoktiniai kartu negyveno nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2013-06-29, visi nuo šio momento atsakovo pirkti daiktai buvo pirkti atsakovo namo įrengimui. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino ir pripažino, kad visos aukščiau nurodytos prievolės kreditoriams pagal aukščiau nurodytas sutartis yra jo asmeninės prievolės. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo reikalavimas pripažinti ieškovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus pagal 2014-05-07 atsakovo ir UAB „Mokilizingas“ sudarytą Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr.VBB40507LJPA pagal kurią atsakovas įsigijo sekciją už 397,07 Eur bei priteisti iš ieškovės atsakovui 257,17 Lt įmokų, sumokėtų atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas sutiko, kad sekcija už 397,07 Eur būtų priteista atsakovui nuosavybės teise. Vadovaujantis aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini kaip nepagrįsti UAB „Mokilizingas“ nurodyti argumentai, kad pagal tarp atsakovo ir UAB „Mokilizingas“ sudarytas sutartis ieškovė ir atsakovas turi atsakyti solidariai ir laikytina, kad atsakovo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai - prievolės pagal aukščiau nurodytas sutartis, yra atsakovo asmeninės prievolės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).

Kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai proporcingai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė už ieškinio padavimą yra sumokėjusi 25 Eur žyminio mokesčio nuo likusio žyminio mokesčio 56,55 Eur buvo atleista. Ieškovė buvo atstovaujama advokato, ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro viso 871,31 Eur. Taip pat už dokumentų pateikimą iš VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, už dokumentų kopijavimą, ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 28,39 Eur.

Atsakovas už priešieškinio padavimą sumokėjo 137,27 Eur. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, patvirtinannčių atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti jos iš viso sudaro 1230,91 Eur: išlaidas advokato pagalbai apmokėti 217,22 Eur ir 173,78 Eur sumai, apmokėjo pats atsakovas, o išlaidas 391 Eur ir 448,91 Eur sumai, apmokėjo atsakovo motina L. M.. Ieškovės atstovė prašė nelaikyti išlaidomis atsakovo turėtas advokato pagalbai apmokėti, kurias už atsakovą sumokėjo atsakovo motina. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2009).

Todėl, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės atstovės argumentai, kad atsakovo motinos sumokėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio, 784,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 25,55 Eur išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, viso 832,22 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 82,36 Eur žyminio mokesčio, 738,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 820,90 Eur.

Valstybei priteistinų pašto išlaidų suma sudaro – 24,03 Eur. Proporcingai paskirstant tarp šalių priteistinų valstybei pašto išlaidų suma sudarytų 24,03 Eur sumą. Iš ieškovės priteistina 2,40 Eur pašto išlaidų suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, o iš atsakovo valstybei priteistina 9,61 Eur pašto išlaidų. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 58,50 Eur žyminio mokesčio (išlaikymo vaikui priteisimo dalyje).

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2014-09-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė (b.l. 71-72, t.1), naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 263-270 str. str.,

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., gim. 2013-06-29, a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. M. (po santuokos nutraukimo – K.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. M., gim. 2013-06-29, a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 eurocentų) nuo 2015-12-09 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. M., gim. 2013-06-29, a.k. (duomenys neskelbtini), 1737,72 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 72 eurocentus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-07-01.

Paskirti ieškovę R. M. (po santuokos nutraukimo – K.) nepilnamečiam D. M. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti ieškovės R. M. (po santuokos nutraukimo - Kovalevskos), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą sekančiai:

priteisti ieškovei R. M. (po santuokos nutraukimo - Kovalevskai), nuosavybės teise: šaldytuvą 434,43 Eur vertės, skalbimo mašiną 289,62 Eur vertės bei komodą 115,85 Eur vertės, viso turto už 839,90 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 90 eurocentų);

priteisti atsakovui A. M. nuosavybės teise: sofą-lovą 289,62 Eur vertės, spintą 57,92 Eur vertės, šviestuvus, kurių vertė 301,20 Eur, fotelį, staliuką, minkštą kampą – 680,02 Eur vertės, lovą 659,68 Eur vertės, viryklę 637,16 Eur vertės, komodą 144,81 Eur vertės, sekciją – 397,07 Eur vertės, viso turto už 3167,48 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 48 eurocentus).

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. M. (po santuokos nutraukimo - Kovalevskai), a.k. (duomenys neskelbtini) 949.29 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 29 eurocentus) kompensaciją.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal atsakovo A. M. ir: UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytą 2013-11-07 vartojimo kredito sutartį Nr.C-181-276356, UAB „Mokilizingas“ (UAB Snoro lizingas“) sudarytą 2012-11-15 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mokilizingas“ sudarytą 2012-12-02 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mokilizingas“ sudarytą 2013-11-17 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mokilizingas“ sudarytą 2014-05-15 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mokilizingas“ sudarytą 2014-05-07 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „MCB Finance“ sudarytą 2013-10-11 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės prievolės.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. M. (po santuokos nuraukimo - Kovalevskai), a.k. (duomenys neskelbtini) 832,22 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 22 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. M. (po santuokos nutraukimo – K.), a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 820,90 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų 90 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 58.50 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 eurocentų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB Swedbank, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 9,61 Eur (devynis eurus 61 eurocentą) pašto išlaidų.

Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2014-09-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.