- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- II-356-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00332-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A. S. Z., N. J. S. B., M. A. A. Z., A. A. A. Z.
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
dalyvaujant pareiškėjams A. A. S. Z., N. J. S. B., pagal įstatymą atstovaujantiems ir pareiškėjus M. A. A. Z., A. A. A. Z. ir A. A. A. Z. (nuotoliniu būdu),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), N. J. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), A. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamų advokato Dmitrijaus Korsakovo, apgyvendintų Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, (toliau – ir pareiškėjai) skundus dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, MD) 2022 m. vasario 22 d. sprendimų Nr. 22S3958, Nr. 22S3783, Nr. 22S3782, Nr. 22S3777 ir Nr. 22S3778.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimais Nr. 22S3958, Nr. 22S3783, Nr. 22S3782, Nr. 22S3777, Nr. 22S3778 nusprendė įleisti A. A. S. Z., N. J. S. B., M. A. A. Z., A. A. A. Z. ir A. A. A. Z. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti šiuos asmenis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. A. S. Z., N. J. S. B., M. A. A. Z., A. A. A. Z. ir A. A. A. Z., atstovaujami advokato Dmitrijaus Korsakovo, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundus, kuriais prašo panaikinti atsakovo 2022 m. vasario 22 d. sprendimų dalis dėl A. A. S. Z., N. J. S. B., M. A. A. Z., A. A. A. Z. ir A. A. A. Z. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę — apgyvendinti juos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundai grindžiami tuo, kad šiuo metu pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, advokato manymu, šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – pareiškėjų apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jiems laisvai judėti. Skunduose taip pat cituojami UTPĮ 115 straipsnis ir 140⁸ straipsnio 3 dalis.
Teisme gauti atsakovo Migracijos departamento atsiliepimai į skundus, kuriuose prašoma juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose nurodoma, jog pareiškėjai neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21M46350, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundus dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė (minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs).
Pažymima, kad pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti: A. A. S. Z. (duomenys neskelbtini), N. J. S. B. (duomenys neskelbtini), M. A. A. Z. (duomenys neskelbtini), A. A. A. Z. (duomenys neskelbtini) ir A. A. A. Z. (duomenys neskelbtini), galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremti ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Teigiama, kad nors pareiškėjai skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, atsakovo manymu, skundo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Visų antra, pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymima ir tai, kad pagal UTPĮ 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjų tapatybė nėra nustatyta, t. y. nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais, pareiškėjai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, taip pat pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.
Apibendrinęs išdėstytą informaciją, atsakovas mano, jog MD ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsiliepimas grindžiamas UTPĮ normomis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai paaiškino, kad jau 9 mėn. yra sulaikyti, uždaryti, niekur neišeina, jų psichologinė situacija yra labai sudėtinga, jiems visiems čia yra psichologinis spaudimas. Nori laisvės. Jų tapatybę patvirtinantys dokumentai, asmens tapatybės kortelės palikti Baltarusijoje, viešbutyje, kadangi prašo ten iš jų pinigų ir visos šeimos tapatybės kortelės, pasai buvo atsiųsti el. paštu į Migracijos departamentą. Jie turi visas tas nuotraukas savo mobiliajame telefone. Pareiškėjas A. A. S. Z. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gerai dirba, nori susirasti darbą. Žmona gali su vaikais pasivaikščioti, nori, kad vaikai eitų į normalią mokyklą, išmoktų kalbą, kažką naudingą, o ne tik žaistų futbolą, kaip dabar daro. Užsienio šalyse yra tik jo sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pas kuriuos galėtų nuvykti. Šiuo metu gyvena Rukloje karavanuose (konteineriuose), labai sudėtingos gyvenimo sąlygos. Vaikams yra geresnės sąlygos Vilniaus pabėgėlių centre, nei Rukloje, vaikai labai pavargsta, psichologinė situacija yra sudėtinga. Jų vaikai serga astma. Jie nieko nedaro, visą laiką sėdi, nori išeiti, truputį pakeisti aplinką, susitikti su lietuviais, su gyventojais. Nori pajausti laisvę. Jie, kaip ir visi žmonės, neteisėtai bandė patekti į Lietuvą, nėra teisėto būdo. Irake vizos neįmanoma gauti. Socialiniuose tinkluose rado šitą kelionę į Baltarusiją ir iš Baltarusijos kirto sieną į Lietuvą. Šeima nežinojo nieko, jis rezervavo kelionę ir jie išskrido iš karto. Į Baltarusiją pateko teisėtai, lėktuvu. Kad patektų į Lietuvos Respubliką, pats nuėjo pas pasieniečių pareigūnus ir pasakė, kad nori prašyti prieglobsčio, nes mato, kad čia geras gyvenimas. Pirmą kartą gyvenime išvyko iš savo šalies, visi žmonės ėjo neteisėtai ir jis ėjo iš paskos. Baltarusijoje nenori niekas prašyti prieglobsčio, nes ten gyvena diktatorius ir nesuteikia prieglobsčio. Nespėjo Baltarusijoje prašyti prieglobsčio, nes 2021 m. liepos 25 d. buvo Baltarusijoje, kitą dieną iš karto kirto sieną į Lietuvos Respubliką ir juos sulaikė pasieniečiai. Prašė palikti bent jau jį sulaikytą, bet leisti jo žmonai ir vaikams pajausti laisvę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų įgaliotas atstovas advokatas D. Korsakovas prašė tenkinti pareiškėjų skundus ir panaikinti Migracijos departamento sprendimus toje dalyje, kurioje jiems nesuteikiama teisė laisvai judėti. Mano, kad šeimai su vaikais tokia teisė turi būti suteikta. Iš pareiškėjų girdėjo, kad šeima jau ilgai laikomi uždaryti. Praėjus tokiam ilgam laikui, tokių argumentų nepakanka, kaip neteisėtas atvykimas ar dokumentų neturėjimas. Todėl jis palaiko pareiškėjus ir prašo jų skundus tenkinti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad šis sprendimas yra ne dėl neleidimo pareiškėjams pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, tačiau sprendimas pareiškėjus apgyvendinti nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti. Pagal įstatymų nuostatas Migracijos departamentas savo sprendimu suteikia arba nesuteikia užsieniečiams teisę laisvai judėti. Vadinasi teisė laisvai judėti nėra prigimtinė užsieniečių teisė. Tą patį patvirtina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurie pasisako, kad užsieniečių teisė būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje nėra jų prigimtinė teisė. Analogiškai pareiškėjai, kurie bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos pareigūnais ir valstybės tarnautojais, kurių tapatybė nustatyta apgyvendinami su teise laisvai judėti ir būtų neproporcinga, jei užsieniečiams, kurių tapatybė nenustatyta, kurie nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais arba valstybės tarnautojais, kad jie turėtų tas pačias teises. Pareiškėjai teigia, kad prieglobsčio pasiprašė, nes galvoja, kad čia geras gyvenimas. Tą patį pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas, sprendimas dar neįsiteisėjęs, bet tos aplinkybės buvo vertinamos, tai patvirtina, kad pareiškėjai su Migracijos departamentu nebendradarbiavo dėl tapatybės nustatymo, dėl kitų aplinkybių nustatymo pagal UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos sieną. Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti: A. A. S. Z. (duomenys neskelbtini), N. J. S. B. (duomenys neskelbtini), M. A. A. Z. (duomenys neskelbtini), A. A. A. Z. (duomenys neskelbtini) ir A. A. A. Z. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 21M46350 nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje), nusprendė išsiųsti minėtus asmenis iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu šią MD sprendimo dalį paliko nepakeistą, tačiau galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjų atžvilgiu dar nėra priimtas (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjų skundas dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo).
Be to, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimus Nr. 22S3958, Nr. 22S3783, Nr. 22S3782, Nr. 22S3777 ir Nr. 22S3778 įleisti A. A. S. Z., N. J. S. B., M. A. A. Z., A. A. A. Z. ir A. A. A. Z. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo MIGRIS sistemoje nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos. Minėti sprendimai pareiškėjų atžvilgiu priimti remiantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
Motyvuojamoji dalis
UTPĮ 140⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ekstraordinarinis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas, kuris šiuo metu yra taikomas dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl užsieniečių masinio antplūdžio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžtos aplinkybės, kurias būtina įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų numatyta pareiga vertinti, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 punktas), ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 punktas).
Skundus nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą UTPĮ 113 straipsnio prasme, bet UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).
Nagrinėjamu atveju skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Su savimi neturėjo kelionės dokumento – prieš neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio kelionės dokumento, tikėtina, siekdami apsunkinti asmens identifikavimą ir grąžinimą. Irako piliečiais prisistatę užsieniečiai prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant patvirtinti jų tapatybę, originalaus asmens dokumento taip ir nepateikė. Užsieniečiai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Išvykimo iš kilmės šalies priežastis nurodė kaip egzistuojančias individualias grėsmes ir baimes – pareiškėjui A. A. S. Z. grėsė pavojus būti nužudytam dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo nužudytas jo brolis, nes vietinė milicija asmeniui liepė dirbti pas juos mechaniku, pavojus taip pat ir jo šeimai. Užsieniečiai nebendradarbiavo su pareigūnais, apklausos metu teikė ribotą, bendro pobūdžio informaciją, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai. Siekiant pagrįsti prieglobsčio prašymo motyvus, nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų. Užsieniečių papasakota istorija galimai sukurta tikslu gauti prieglobstį – nenuosekli ir nepagrįsta, paremta interpretacijomis apie patirtą ir galimą grėsmę jų šeimai, kai kuriais aspektais prieštaringa kilmės šalies informacijai, nepatikima ir klaidinanti. Taigi visa tai leidžia manyti, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojų tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jie bandys pasislėpti ar savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Nepilnamečių pareiškėjų M. A. A. Z., A. A. A. Z. ir A. A. A. Z. atžvilgiu sprendimai yra priimti pagal priimtą sprendimą jų motinai, pareiškėjai N. J. S. B., ir yra analogiški.
Su atsiliepimu MD teismui pateikti dokumentai patvirtina nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendime nurodoma, jog pareiškėjų pasakojimų metu nustatyti neatitikimai bei pozicijų keitimas, pareiškėjai A. A. S. Z. ir N. J. S. B. jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jų kilmės valstybėje, pareiškėjų pasakojimų metu nurodytos detalės prieštarauja viena kitai, nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytus prieštaravimus kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų pateiktų faktų patikimumo, pasakojimas apie tariamus grasinimus iš partijos laikytinas itin abstraktus ir nedetalus. Teismas akcentavo, kad nenustatyta, jog pareiškėjai siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko VSAT pareigūnus ir buvo pristatyti į užkardą, kas nelaikytina, jog pareiškėjai elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai A. A. S. Z., N. J. S. B. patvirtino, kad jų tapatybę patvirtinantys dokumentai, asmens tapatybės kortelės palikti Baltarusijoje, tik pasų kopijos (nuotraukos) buvo atsiųstos el. paštu Migracijos departamentui. Nurodė, kad nori čia įsidarbinti, vaikai eitų į mokyklą, tačiau užsienyje yra pareiškėjo A. A. S. Z. sesuo, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pas kurią galėtų nuvykti. Negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nors į Baltarusiją atvyko teisėtai. Nurodė, kad prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė, nes mato, kad čia geras gyvenimas.
Įvertinus tai, bei susipažinus su bylos medžiaga, spręstina, kad pareiškėjai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, turi giminaičių užsienyje (duomenys neskelbtini), pas kuriuos norėtų nuvykti, visa apimtimi nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jų tapatybę bei pilietybę, nagrinėjančiais prieglobsčio prašymą.
Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymus, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21M46350, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams A. A. S. Z., N. J. S. B., M. A. A. Z., A. A. A. Z. ir A. A. A. Z. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Tokį sprendimą pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą palikti MD 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21M46350 dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo nepakeistą, tačiau jis yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, ir minėtas Migracijos departamento sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Šiuo atveju atsižvelgtina dar ir į tai, kad pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.
Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai galima daryti išvadą, kad egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas pareiškėjus apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė, kad šiuo atveju pareiškėjų apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises. Pareiškėjų vaikai, nors ir būdami pažeidžiami asmenys, turi visas teises gauti medicinos, socialines, švietimo, maitinimo ar kitas paslaugas, psichologinę pagalbą. Jei tokių paslaugų teikimas apgyvendinimo vietoje nėra įmanomas, užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu turėtų būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir paslaugas gauti kitoje vietoje, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Nors pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, kad jų vaikai serga astma, turi psichologinių problemų, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje tokių duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjų apgyvendinimo sąlygos būtų itin nepalankios ar keltų realią grėsmę.
Teismas, įvertinęs skundų argumentus ir pareiškėjų teiginius teismo posėdžio metu, sutinka, kad užsieniečių laisvės suvaržymas yra jų gyvenimo būdą apsunkinanti priemonė, tačiau taikoma remiantis įstatymu, teisingai ir pagrįstai pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normų reikalavimus. Šiuo atveju nustatyta, kad yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021). Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią priemonę. Pareiškėjų asmenybės nustatytos tik pagal jų pačių nurodytas, o ne objektyvias aplinkybes. Pareiškėjai ir jų vaikai yra šeima, asmenys, be kita ko, susiję stipriais saitais, priklausomi vieni nuo kitų. Dėl to teismas pripažįsta, kad tiek tėvų, tiek vaikų atžvilgiu priimti analogiški sprendimai yra pateisinami, keisti juos vaikų atžvilgiu nevertinant sąsajų su tėvais, tuo ignoruojant socialinį šeimos statusą, būtų neteisinga.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimai Nr. 22S3958, Nr. 22S3783, Nr. 22S3782, Nr. 22S3777 ir Nr. 22S3778 yra teisėti ir teisingi, todėl skundai atmestini, o minėti sprendimai paliktini galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjų A. A. S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), N. J. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), A. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamų advokato Dmitrijaus Korsakovo, skundus atmesti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimus Nr. 22S3958, Nr. 22S3783, Nr. 22S3782, Nr. 22S3777 ir Nr. 22S3778 palikti nepakeistus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.