Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. kovo 3 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jekaterinai Mažonienei ir Rugilei Sinkevičiūtei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Astai Kudrauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. lapkričio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2024 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2024 m. balandžio 10 d. 21.43 val., (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo kambario paėmė E. A. priklausančią AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę, taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Tokiais veiksmais A. G.padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. G. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atlikto finansinę operaciją bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: neteisėtai panaudojo svetimą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę išduotą E. A., iš bankomato, priklausančio Deutshe Bank, esančio (duomenys neskelbtini), žinodamas mokėjimo kortelės PIN kodą, iš E. A. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino pinigus: 2024 m. balandžio 10 d. 21.43 val. 200 eurų; 21.44 val. 200 eurų; 21.46 val. 200 eurų; 21.47 val. 200 eurų; 21.48 val. 200 eurų; 21.49 val. 200 eurų; 21.50 val. 200 eurų; 21.51 val. 20 eurų; 21.53 val. 180 eurų;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2024 m. balandžio 15 d. 15.31 val. Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), iš „Swedbank“, AB priklausančio bankomato H309, išgrynino iš E. A. SEB banko sąskaitos 2000 eurų, taip apgaule save pateikdamas kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam E. A. priklausantį turtą – 3600 eurų, padarydamas E. A. 3600 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje;

3. Be to, A. G. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, o būtent: 2024 m. balandžio 10 d., laikotarpiu nuo 21.43 val. iki 21.53 val., (duomenys neskelbtini), Deutshe Bank priklausančiame bankomate, neteisėtai pasinaudojo E. A. AB „SEB banko“ jam išduota mokėjimo kortele, taip operacinei banko sistemai pateikdamas save kaip nukentėjusįjį E. A., pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 1600 eurų;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 15 d. 15.31 val. Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB priklausančiame bankomate H309 neteisėtai pasinaudojo E. A. AB „SEB banko“ jam išduota mokėjimo kortele, taip operacinei banko sistemai pateikdamas save kaip nukentėjusįjį E. A., pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 2000 eurų, padarydamas E. A. 2000 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

4. A. G. teisiamajame posėdyje, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad dirbo Vokietijoje, kaip ir E. M. metus laiko, atvažiavo vienu autobusėliu. Su E. A. gyveno viename kambaryje apie du mėnesius. Prisiminė, jog E. A. jam davė savo banko kortelę atsiskaityti vieną ar du kartus, bet nepamena, ar jis jam pasakė Pin kodą, buvo labai girtas, jam atrodo, kad nesakė. Kortele atsiskaitė vieną kartą, ją prilietęs, bekontakčiu būdu. Paprašytas paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neigė atsiskaitinėjęs Vokietijos bare E. A. kortele, teigė, kad paskui pagalvojęs prisiminė, tą vakarą buvo neblaivus. Gal dėl to neprisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Grįžo iš darbo, tai buvo gal trečiadienis ar ketvirtadienis, kitą dieną turėjo būti išeiginė, sugalvojo su kompanija pasisėdėti. Išvažiavo į miestą, pirko alaus, traškučių ir galbūt kažką iš stipriųjų gėrimų, tiksliai nepamena. Išleido gal kokį 50 eurų, pirko dėžę alaus „Corona“, apie 24 buteliukus, kainavo apie 21 ar 22 eurus. Pirko gretimame miestelyje, parduotuvėje, jis mokėjo grynais. Pas jį kortelėje yra minusas antstoliams, todėl jam leidžia nusiimti tik tam tikrą sumą grynais, jis negali daryti pavedimų nei atsiskaityti kortele. Kitą rytą jam reikėjo išvažiuoti. Sako, stengėsi pasidėti grynųjų apie 1000 eurų į taupyklę. Galėdavo iš kortelės nusiimti 1200 ar 1300 eurų, kai gaudavo atlyginimą. Jeigu tą mėnesį buvo viršijęs limitą, kiek gali išleisti, sakydavo, kad tiek beturi arba nebeturi, nes nenorėdavo imti pinigų iš taupyklės. Nusiimdavo atlyginimą 15 ar 16 dieną. Prieš tai atlyginimą turėjo nusiimti kovo 15 ar 16 dieną. Jo darbo užmokestis buvo maždaug 1700–1800 eurų. Antstoliai nuskaičiuodavo 30 procentų. Po minimo vakarėlio, kitą rytą jis išvažiavo į Lietuvą, važiavo apie parą. Einant į barą jis turėjo grynųjų, nežino, kodėl E. M. sumokėjo už jį. Į darbą jis nesinešioja daug grynųjų, pasiima 5 eurus, todėl tą kartą, jam kolega A. M. pasiūlė nupirkti energetinį ir sumuštinį. Iš E. A. banko kortelės pinigų Lietuvoje nenuiminėjo. Nežino, kodėl E. A. jį kaltina, tarpusavyje jie nebuvo susipykę. Nežino, kaip E. A. europinė sveikatos kortelė atsirado po jo lovos čiužiniu. Tą dieną, kai jis išvyko į Lietuvą, niekas iš bendradarbių su juo kartu į Lietuvą nevyko. Nežino ir negali paaiškinti, kaip E. A. banko kortelė iš Vokietijos atsidūrė Lietuvoje. Matė foto nuotraukas iš bankomato, jose ne jis, bet yra panašumas. Tas asmuo nėra panašus į kokį nors jo pažįstamą. Iš Vokietijos susitaupęs parsivežė 3300 eurų, gal mažiau. Darbe pertraukėlių metu parduotuvėje pirkdavo maistą, už kambarį mokėti nereikėdavo. Maistui išleisdavo per mėnesį apie 300 eurų, kartais daugiau. Maistą gamindavosi virtuvėje, kai gyveno su E. A., kartais gamindavo maistą kartu. Baruose lankydavosi retai, bet namuose kartais susėsdavo su kompanija, dažniausiai savaitgaliais. Iš tų nuimtų 1200 ar 1300 eurų jam pavykdavo per mėnesį sutaupyti apie 800 ar 900 eurų. Paklaustas, ką gali paaiškinti, kad fotonuotraukose asmuo, kuris nuiminėjo iš bankomato pinigus iš E. A. banko kortelės, ją fiziškai įdėdamas ir surinkdamas Pin kodą, turi panašumų su juo, kaltinamasis neatsakė. Prieš išvykstant į Lietuvą dėjo į lagaminą daiktus, iš taupyklės pinigus įsidėjo į piniginę. Savo kambaryje nuimtus pinigus laikydavo spintoje, turėjo tokią dėžutę. Kai pasėdėjo terasoje, jis, A. M. ir E. išėjo į kito miestelio barą ir ten buvo dvi valandas. Rankose turėjo savo sutaupytus pinigus, jo niekas neklausė, iš kur jis turi pinigų. Niekam pinigų nerodė, tik bare pinigus matė A. M. ir E. Atlyginimą gaudavo 1137 eurų ir avansą 150 eurų. Vokietijoje visą mėnesį už 377 eurus įmanoma išgyventi. Skolas moka antstoliams po truputį iš atlyginimo. Būdamas Vokietijoje iš savo sąskaitos išgrynino pinigus, jei neklysta, ne tą mėnesį, kai išvažiavo, nebent antstoliai buvo grąžinimą padarę, tai galėjo būti mėnesio pradžioje. Kai grįžo į Lietuvą, pirmąją dieną ilsėjosi, paskui apsilankė pas pažįstamus, pas tėvą, seserį, pas liudytoją D. G.. Antrąją dieną važiavo į Mažeikius, lygtais į prekybos centrus „Senukai“ ar „Ermitažas“, norėjo spintelės pasižiūrėti. D. G. pasiėmė savo vardu telefoną ir jam jį atidavė, nes jis negali paimti daikto išsimokėtinai, antstoliai yra areštavę jo sąskaitą. Jam reikėjo abonento, nes su Sim kortele yra sunkiau paskambinti į Lietuvą. Kai kolega jam pirko energetinį, jis turėjo arba atpirkti arba atiduoti grynais, grįžus namo. Paskutinį vakarą Vokietijoje, kai grįžo iš darbo namo, bendru sutarimu nutarė pavakaroti. Į parduotuvę, kiek pamena, jį nuvežė. Tai buvo apie 19.00 val., buvo pradėję temti. Užtruko apie pusvalandį ir grįžo. Vakarėlis truko ilgai, kai jie su A. M. ir E. išėjo, dar ten tebevyko. Trise išvyko apie 22.00 val. ar 23.00 val. Bare praleido apie dvi valandas, grįžo ir ėjo miegoti. Į Lietuvą išvyko 5.00 ar 6.00 valandą, gal 4.00 valandą ryto. Tą vakarą bare ne tik jis mokėjo, taip pat prisidėjo A. M., bet jis sumokėjo šiek tiek daugiau. Bare atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. Tuomet buvo pasiėmęs visas savo santaupas ir įsidėjęs į piniginę. A. M. už apsipirkimą darbe pinigus grąžino. Tuo metu dar vienas kolega planavo važiuoti iš kito namo į Lietuvą. Tuos duomenis jo darbdavys turi žinoti. Nukentėjusysis jam buvo minėjęs, kad jam Smart ID programėlė buvo sutrikusi, tuo metu jis dar nebuvo išvykęs, ir bare, kuriame leista jam pasinaudoti banko kortele atsiskaitant, kortelė buvo užsiblokavusi ir jis rašė bankui, kad atblokuotų. Šis vykimas į barą buvo prieš mėnesį išvykstant į Lietuvą, ar prieš dvi savaitės. Galėjo būti, kad bare buvo atsiskaitymai 2025 m. balandžio 1 d. Tiksliai negali pasakyti, kada Smart ID programėlė buvo sutrikusi, po baro kortelė E. A. buvo užsiblokavusi. Tai paaiškėjo, kai E. A. nebeleido atsiskaityti. Paskui jis rašė bankui, kad atblokuotų kortelę, 2-3 dienos po baro. Žino, kad jam dar esant Vokietijoje, jis dėl Smart ID programėlės trikdžių negalėjo prisijungti. Jis bandė prisijungti, bet jam neleido, teigia, kad klausė jo: „kas gali būti“. Gali būti, kad jis išvyko 2025 m. balandžio 11 d., planuotas išvykimas turėjo būti po savaitės, bet išvyko anksčiau dėl savo akies, nes jam buvo sunku dirbti, juto nemalonų jausmą, buvo sunku matyti. Kai grįžo į Lietuvą, planavo pirmadienį eiti pas akių gydytoją, akis dar buvo raudona, bet labai nebebuvo. Sako, kad darbe daug kas matė, kad akis raudona ir E. A.. Tokia akis buvo tris dienas. Vokietijoje bandė gydytis E. M. duotais lašiukais. Teigia, jog tai matė ir žinojo kiti, o projekto vadovas T. T., davė jam pasirašyti, kad anksčiau galės išvykti. Dėl tos priežasties savaitę anksčiau grįžo į Lietuvą. Paprašytas patikslinti, teigė, jog rašydamas prašymą jį atleisti iš darbo paminėjo, kad dėl sveikatos. Jis buvo pasirašęs prašymą, bet jam davė parašyti kitą prašymą, neprisimena kokią priežastį nurodė, ar tą pačią ar kitą sakė parašyti. Tai, kad jis turi tiek pinigų, nukentėjusysis E. A. nematė, tik paskutinę dieną matė A. M., E., ar daugiau kas nors matė, nežino. Nurodė, jog išvažiuodamas 3000 eurų įsidėjo į piniginę. Pinigai negalėjo būti rankoje susukti į ritinėlį, nebent jis kažko ieškojo piniginėje ir norėjo parodyti A. M.. A. M. meluoja, kad pinigai buvo susukti į ritinėlį, niekas neklausė jo iš kur pas jį pinigai. Neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurios jam yra inkriminuotos.

5. Nukentėjusysis E. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su A. G. gal pusę metų gyveno kartu (duomenys neskelbtini) miestelyje viename kambaryje, buvo bendradarbiai, kartu gyveno ir dirbo. Pastebėjo, kad nebeturi banko kortelės, tai buvo jau po laiko, kai jis gal jau buvo nuėmęs pinigus Vokietijoje. Iki to laiko ieškojo kortelės, galvojo, gal kažkur pametė, gal pamiršo, kur pasidėjo. Kai A. G. išvažiavo į Lietuvą atostogauti, tada jis neberado savo kortelės, jos nebebuvo. Jis išsivežė jo banko kortelę su jo pinigais. 2024 m. balandžio 14 d. ar 15 d. sužinojo, kad iš kortelės nuimti pinigai Lietuvoje. Būdamas Vokietijoje skambino į banką ir jam pasakė, kad balandžio mėnesį, tokią dieną, iš jo kortelės nuimti pinigai, lyg ir (duomenys neskelbtini) mieste. Kortelės pasigedo po laiko, kai įvyko vagystė, jos ieškojo kelias dienas. Nepagalvojo, kad iš karto galima užsiblokuoti. Į banką skambino, kai neberado kortelės, kai nebeturėjo kur ieškoti. Negali pasakyti, kurią dieną dingo kortelė, nepamena. Banko kortelė dingo iš jo kuprinės skyrelio kišenės, kur buvo europinis pasas, sveikatos kortelė ir kitos kortelės. Kuprinė buvo padėta prie lovos, prie spintelės, ten kur gyveno. Pabrėžė, jog jis nematė, kad A. G. paėmė jo kortelę, gal jam ir rašė sms žinutę, kai šis išvažiavo, neatsimena, tačiau yra įsitikinęs, kad kortelę paėmė A. G., nes tik su juo vieninteliu gyveno. Kai jis pasigedo kortelės, A. G. po kelių dienų išvažiavo į Lietuvą ir išsivežė jo kortelę su jo pinigais. Tuo metu tik jis išvyko į Lietuvą, nežino kodėl jis išvyko, mano, kad jam jau buvo laikas išvažiuoti, A. G. minėjo suplanuotas atostogas. Kai ieškojo savo banko kortelės, po A. G. lova rado savo sveikatos pažymėjimą. Dar buvo dingusi ir jo sveikatos kortelė. Jo sveikatos draudimo kortelė buvo pakišta po A. G. lovos čiužiniu. Ją rado kitą dieną po banko kortelės ieškojimo, kai A. G. jau buvo išvažiavęs į Lietuvą, todėl jo neklausė, kaip ta kortelė atsirado po jo lovos čiužiniu. Kai pastebėjo, kad nebėra sveikatos ir banko kortelės, jis jau buvo išvažiavęs į Lietuvą, nebekalbėjo su juo, nieko nesiaiškino ir dėl mobiliojo telefono. Į Vokietijos policiją nesikreipė. Pažymėjo, jog iki šio įvykio, anksčiau yra davęs A. G. savo banko kortelę, kai buvo klube, pasakė jam kortelės PIN kodą, buvo išgėrę. Tokie atvejai buvo du, kai davė A. G. savo banko kortelę ir pasakė jos PIN kodą, juo pasitikėjo. Jam davė kortelę, kad jis nueitų kažką nupirkti, kortelę grąžino. Tą patį vakarą savo banko kortelės PIN kodą vieną kartą pasakė tokiai E., ji nupirko, ko reikia ir kortelę jam atidavė. Vėliau patikslino, jog savo banko kortelę A. G. davė kelis kartus. Vieną kartą kortelę grąžino pats A. G., kitą kartą E. M. padavė. E. M. jam kortelę padavė du kartus, vieną kartą bare, kitą kartą – grįžus namo, tačiau banko kortelė dingo, kai A. G. planavo važiuoti atostogų į Lietuvą. Pažymėjo, jog turi telefone įsidiegęs „Smart ID“ programėlę, po kortelės dingimo buvo problemų su „Smart ID“ programėle, bet paskambinęs į banką viską susitvarkė. „Smart ID“ programėlė buvo sugedusi balandžio 15 d., jau po to kai kaltinamasis buvo išvykęs. Nurodė, kad yra kas galėtų paliudyti, kad A. G. Vokietijoje nuėmė pinigus. A. M., kai išaiškėjo aplinkybės, kad jo pinigai buvo nuimti čia Vokietijoje, jam pasakė, kad A. G. turėjo saują nusiimtų jo pinigų, tik tuo metu A. M. nesuprato, kad tai yra jo pinigai. Nurodė, kad pinigai buvo nuimti (duomenys neskelbtini) miestelyje esančiame bankomate, dabar to bankomato nebėra, nuo to miestelio iki jų gyvenamosios vietos yra apie 2–2,5 km. Iš viso nuo jo kortelės buvo nuimta 3660 eurų. Apie A. G. laikytus grynuosius pinigus kambaryje nežino. Vidutiniškai maistu išleidžia 130–140 eurų. Su A. G. kartu gamindavo maistą. Labai retai kada išgėrinėdavo alkoholinius gėrimus.

6. Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, su nukentėjusiuoju E. A. dirbo kartu Vokietijoje, kaip bendradarbiai. Bendravo, kaip pažįstami. Su kaltinamuoju A. G. taip pat yra pažįstami, viename miestelyje augo. Nurodė, jog bendro ūkio kartu neveda, bet jis jai padėdavo kai reikėjo, kai būdavo problemų su buvusiu sutuoktiniu. Sako, kad kartu negyvena, bet artimiau bendrauja, kaip geri draugai. Kažkada bandė būti santykiuose, bet sunkiai gavosi. Gali būti, kad Vokietijoje dirbo nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 kovo 4 d. Tikslaus adreso kur gyveno tuo metu nežino, darbovietė davė kur gyventi. Neatsimena miestelio pavadinimo. Kartu su A. G. išvyko ten dirbti. Vokietijoje gyveno kartu, nes ji bijojo to užsienio, bijojo būti viena, nenorėjo būti išskirta ir jai reikėjo, kad būtų pažįstamas žmogus šalia. Gyveno viename kambaryje, jiems buvo paskirtas vienas kambarys. A. G. parlydėjo ją į Lietuvą, nes ji bijojo, vėliau, kiek ji žino, jis grįžo į Vokietiją. A. G. gyvena netoli jos, o ji pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Nežino kodėl A. G. nurodė jos gyvenamosios vietos adresą, kaip savo. Buvo nupirkusi jam telefono SIM kortelę, jis vis dar ja naudojasi, ji yra jos vardu. Jam padovanojo savo telefoną, nes ji kitą telefoną ėmėsi išsimokėtinai ir jam davė savo, mano, kad jis su šiuo telefonu ir kortele buvo išvykęs į Vokietiją. Kai A. G. grįžo iš Vokietijos turbūt, kad vežė jį į (duomenys neskelbtini). Negali atsakyti kur tuomet tiksliai važiavo. Jis sakė, kad algą gavo, kad pavyko. Sako, kad A. G. minėjo, kad su sveikata jam yra prastai, nežino, negali atsakyti ar lankėsi pas gydytojus. Sakė, kad buvo, bet ji negali atsakyti. Į teismą iš (duomenys neskelbtini) atvyko kartu. Jai pasakė, kad ją apklausinės. A. G. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl ir vyksta kartu. Ikiteisminio tyrimo metu rodyto asmens nuotraukos, kuris išgrynina pinigus, turi panašumų su A. G.. Nuotraukoje buvo pavaizduotas, lyg „treningas“, sako, kad jos vaikai tokius turi, dauguma pažįstamų tokius turi, tai mano, kad ir A. G. tokius turi.

7. Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną buvo paskutinė A. G. darbo diena darbe Vokietijoje, jis buvo su juo. Nurodė, jog tuo metu jis pats buvo ką tik pradėjęs dirbti. Tą dieną, A. G. vienas pats kuriam laikui išėjo į miestą. Jie pasisiūlė eiti kartu, bet jis pasakė, kad eina vienas. Jis nesutiko, kad eitų kartu su juo ir grįžo tik po kurio laiko. Grįžęs A. G. turėjo krūvą pinigų, o prieš tai jis pinigų neturėjo, prieš tai jis visiškai pinigų neturėjo. Sako, jog net pirkęs jam parduotuvėje sumuštinį ir energetinį, o vėliau pas jį staiga atsirado pinigai. Vienam A. G. sakė, kad jis pardavė sodą, kai daugiau išgėrė, pasakė, kad išsiėmė iš taupomosios sąskaitos pinigus. Jis visiems iškėlė „puotą“ ir išvažiavo namo. Pinigai pas A. G. atsirado tą pačią dieną, bet jau po darbo, o darbo metu jis pinigų neturėjo. Per „pauzę“ jis skaičiavo centus, kad nusipirktų pigiausią gėrimą. Sako, kad jo tuo metu paklausė, ar jam tikrai nereikia padėti. Nepamena, kokia tai diena buvo. A. G. su E. A. gyveno dviese, viename kambaryje. Apie tai, kad E. A. buvo davęs A. G. banko kortelę ir pasakęs PIN kodą, jam žinoma iš kitų bendradarbių ir iš pačio E. A., ir iš pačio A. G.. Jam E. A. nebuvo davęs savo banko kortelės atsiskaityti.

8. Liudytoja E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad visi buvo bendradarbiai. Vieną dieną ji visus pakvietė į klubą. A. G. sakė, kad neturi pinigų, tai ji sumokėjo už jį už įėjimą į klubą. Dar net darbo metu jam toks A. M. pirko energetinį gėrimą ir lygtais maisto, tomis dienomis nebuvo atlyginimo. Prieš tai visi buvo išgėrę, vartojo alkoholį. E. A. klube vaišino kokteiliais. Paskui jis davė kortelę A. G., kad jis nusipirktų kokteilį. E. A. pasakė A. G. kortelės Pin kodą, visi girdėjo, kai pasakė Pin kodą. Patvirtino, kad ji matė, kaip A. G. užsirašė į telefoną Pin kodą, nes ji sėdėjo šalia jo. Pačio telefono ekrano nematė, nematė ką rašė. Išgėrė po kokteilį ir ėjo šokti. Grįžo į patalpą, kurioje pardavinėjo kokteilius ir A. G. atėjo pirkti kokteilį su kortele. Ji pasakė jam, kad kortelė yra svetima ir nepiktnaudžiautų E. A. gerumu. Vėliau ji tą kortelę iš jo atėmė ir grįžusi namo E. A. atidavė. Ji pati E. A. kortele nesinaudojo. Šie įvykiai buvo 2023 m. ar 2024 m., mėnesio ir dienos neatsimena. Jie dirbo „Šokolade“, Vokietijoje. Gyveno (duomenys neskelbtini), ten viskas ir įvyko. Tas įvykis klube, kai E. A. davė savo banko kortelę A. G. buvo vienkartinis, ji matė, kaip perdavė kortelę. Tarp klubo ir kito šventimo buvo gal savaitės tarpas. Po klubo jie toliau sėdėjo ir gėrė. Vėliau, praėjus kelioms dienoms, jiems buvo išeiginės, tada A. G. pakvietė išgerti, pasėdėti, nors prieš tai sakė, kad neturi pinigų. Ten sėdint, jis pasakė, kad turi daug pinigų ir pasiūlė važiuoti, kad nupirks alaus. Toks atvejis, kai A. G. parvežė alaus dėžę tikrai buvo. Pirko alkoholinių gėrimų, brendžio ar viskio. Tai buvo prieš A. G. išvykstant iš Vokietijos. Jie paklausė iš kur tiek pinigų. Jis atsakė, kad draugas buvo skolingas ir dabar atidavė, pervedė jam. Ji pas A. G. grynųjų pinigų nematė, matė šalia jo sėdintis A. M.. A. G. su A. M. ir E. važiavo pirkti alaus. Po šito vakarėlio name, praėjus parai, A. G. išvyko į Lietuvą. Jis išvyko labai anksti ryte, apie 5.00 val. ar 6.00 val. A. G. išvažiavo anksčiau, jis išvažiavo ne savaitgalį, o per išeigines, kurios buvo ne savaitgalį. Kai jie ten gyveno ir dirbo, kitų asmenų iš (duomenys neskelbtini) nebuvo, tik A. G., jis tuo metu į Lietuvą išvyko vienas. E. A. su A. G. gyveno viename kambaryje, jos kambario durys buvo priešais. Kiek pasakojo pats E. A., kad kortelė buvo dingusi ir Mažeikiuose buvo nuimti pinigai ir dar buvo dingusi Europos sveikatos draudimo kortelė, kurią vėliau rado po A. G. lovos čiužiniu. Paklausta, nurodė, jog nėra girdėjusi, kad A. G. turėjo sveikatos problemų.

9. 2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta AB SEB banko pateikta informaciją apie E. A. mokėjimo kortelės, susietos su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaita laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki 2024 m. balandžio 15 d., iš kurios matyti, kad panaudojant kortelės PIN kodą, iš E. A. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta: 2024 m. balandžio 10 d. 21.43 val. 200 eurų; 21.44 val. 200 eurų; 21.46 val. 200 eurų; 21.47 val. 200 eurų; 21.48 val. 200 eurų; 21.49 val. 200 eurų; 21.50 val. 200 eurų; 21.51 val. 20 eurų; 21.52 val. bandyta išgrynint 190 eurų; 21.53 val. 180 eurų. 2024 m. balandžio 15 d. 15.31 val. (duomenys neskelbtini), iš „Swedbank“, AB priklausančio bankomato H309, išgryninta 2000 eurų (t. 1, b. l. 67–68);

10. 2025 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad „Swedbank“, AB pateikė bankomato H309, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas su 2024 m. balandžio 15 d. 15.31 val. įvykdyta banko pinigų išgryninimo operacija. Apžiūrint nuotraukas matyti, kad prie bankomato esantis asmuo dėvi tamsios spalvos džemperį su gobtuvu ant galvos, prasegta tamsiai pilkos/šviesiai pilkos spalvos striukė. Asmens viso veido nematyti, matomas tik smakras bei lūpos, ant smakro matyti nežymūs plaukeliai (vienos dienos barzda) (t. 1, b. l. 81–83);

11. 2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta A. G. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Nustatyta, kad nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. nėra sujungimo pastočių numerių ir krypties. Pirmas prisijungimas Lietuvoje 2024 m. balandžio 14 d. 00.33 val. prisijungta prie telekomunikacijos bokšto, kurio numeris 6A0A, kuris yra adresu „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 14 d. 6.47 val. prisijungta prie telekomunikacijos bokšto, kurio numeris 4C34619, kuris yra adresu „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 15 d. 12.40 val. prisijungta prie telekomunikacijos bokšto, kurio numeris 4C24C1F, kuris yra adresu „(duomenys neskelbtini)“, o prie telekomunikacijos bokšto, numeris 4C34619, kuris yra adresu „(duomenys neskelbtini)“ prisijungta tik tos pačios dienos 18.07 val. (t. 1, b. l. 116–117);

12. 2025 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas „Swedbank“, AB banke A. G. turimų banko sąskaitų ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) išrašai laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.: 1) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje sąskaitoje lėšų nėra, jokios operacijos vykdomos nebuvo; 2) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitinio laikotarpio pradžioje –38,21 Eur, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 41,71 Eur, atlikta viena operacija – 3,50 euro „Paslaugų plano „Patogu plius“ mokestis 2024.03“; 3) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitinio laikotarpio pradžioje – 2,65 Eur, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 5,01 Eur. viso atlikta 13 operacijų. 2024 m. balandžio 15 d. 12:14:53 val. gautas 1337,57 Eur mokėjimas iš „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 17 d. 11:46:20 val. gautas 788,18 Eur mokėjimas iš „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. balandžio 17 d. 7:14:49 val. išgryninti 330 Eur „(duomenys neskelbtini) 330.00 EUR (530885) WLB ATM (duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 17 d. 7:14:51 val. išgryninta 1000 Eur „GRYNIEJI (duomenys neskelbtini) 1000.00 EUR (528610) WLB ATM (duomenys neskelbtini).“ (t. 1, b. l. 133–135);

13. 2024 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11-2122(24), 11K-267 (24), nurodyta, kad tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nustatyti keturi išorės elementų požymių sutapimai. Dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių išorės kontūrų du požymiai nustatyti tikėtinai. Dėl šios priežasties, dėl tiriamojo asmens fiksavimo rakurso ir pridengtos galvos nėra galimybės nustatyti ir palyginti daugiau išorės elementų požymių. Nustatyti išorės elementų požymių sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų, todėl jų nepakanka identifikuoti asmenį. Remiantis tuo, daroma išvada, kad nustatyti, ar tiriamojoje medžiagoje (bankomato nuotraukose) yra užfiksuotas asmuo, kurio lyginamieji (A. G. nuotraukos) atvaizdai pateikti tyrimui atlikti negalima (t. 1, b. l. 95–100);

14. Iš E. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. matyti, kad E. A. banko mokėjimo kortele keturis kartus buvo atsiskaitinėjama (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 30 d. nuo 23.03 val. iki 2024 m. kovo 31 d. 00.04 val. sumomis – 20,00 Eur, 35,00 Eur, 3,50 Eur ir 7,90 Eur (t. 2, b. l. 97);

15. 2024 m. lapkričio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, liudija, kad A. G. dirbo šioje įmonėje dirbo pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį pagalbininko pareigoje, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 balandžio 12 d., komandiruotėje Vokietijoje. Darbuotojas komandiruotės laikotarpiu buvo apgyvendintas adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija. Iš darbo išėjo savo noru, pateikdamas prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2024 m. balandžio 12 d., grįžo į Lietuvą savarankiškai. Taip pat nurodoma, kad šioje įmonėje nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. kovo 4 d. dirbo D. G., kuri su A. G. ir E. A. buvo apgyvendinti minėtu adresu. D. G. ir A. G. nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 171–172, 175–177);

16. Tarnybiniame pranešime dėl atstumo nustatymo, pažymėta, kad pagal E. A. AB Seb banko sąskaitos išrašą matyti, kad iš jo sąskaitos grynieji pinigai Vokietijoje buvo išgryninti bankomate, turima informacija sandoris 22208752 (duomenys neskelbtini). Pagal šią turimą informacija internete rasta informacija, kad bankomatas priklauso Deutsche bank, bankomatas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija. Taip pat patikrinus nukentėjusiojo nurodytą adresą, kuriame gyveno (duomenys neskelbtini), rasta, kad nuo šio adreso iki bankomato, kuriame buvo išgryninti pinigai yra 1,9 km atstumas. Nurodytu adresu yra prekybos centras, kurio lauke yra įrengtas bankomatas (t. 1, b. l. 163–168; t. 2, b. l. 148-149).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

17. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

18. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

19. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką – sukčiavimą, aktualu yra nustatyti svetimumo aspektą turto atžvilgiu ir apgaulės būdo panaudojimą neteisėtai įgyjant svetimą turtą. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – turto, svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022).

20. A. G. šioje byloje kaltinimas pareikštas dėl visų aptartų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, jog teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste.

22. Kaltinamasis A. G. viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tvirtino, jog nukentėjusysis E. A. jam savo banko kortelės nedavė ir tik teisiamojo posėdžio metu, išklausęs liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, kaltinamasis A. G. nurodė prisiminęs, jog E. A. vis tik jam davė savo banko kortelę atsiskaityti vieną ar du kartus, bet nepamena, ar jis jam pasakė Pin kodą, buvo labai girtas, jam atrodo, kad nesakė, kortele atsiskaitė vieną kartą, ją prilietęs, bekontakčiu būdu. Paprašytas teisiamojo posėdžio metu paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neigė atsiskaitinėjęs E. A. kortele, kaltinamasis nurodė, kad buvo neblaivus tą vakarą, bet paskui pagalvojęs šią aplinkybę prisiminė. Teismo vertinimu, tai yra tik A. G. gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog nukentėjusysis E. A. buvo minėjęs, kad jam Smart ID programėlė buvo sutrikusi, tuo metu jis dar nebuvo išvykęs, ir bare, kuriame jam buvo leista pasinaudoti banko kortele atsiskaitant, kortelė buvo užsiblokavusi ir jis rašė bankui, kad atblokuotų, tačiau šias aplinkybes kaltinamasis tik teisme nurodė. Teismas, apklausęs nukentėjusįjį E. A., liudytojus E. M., A. M., taip pat liudytoją D. G., įvertinęs šioje byloje surinktus duomenis (Banko sąskaitų išrašus bei pateiktus kitus duomenis, A. G. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, prisijungimus prie atitinkamų celių aktualiu laikotarpiu, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis), pripažįsta, jog A. G. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visa apimtimi.

23. Nors A. G. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme visiškai nepripažino kaltės dėl jam pareikšto nagrinėjamo kaltinimo, tačiau, teismo vertinimu, tai yra tik A. G. gynybinė versija, kuri yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

23.1. Kaip nurodė nukentėjusysis E. A., jis savo banko kortelės PIN kodą pasakė dviem asmenims – liudytojai E. M. ir kaltinamajam A. G.. Nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių, banko kortelės dingimo momento, „Smart ID“ programėlės sutrikimų buvo pakankamai nuoseklūs viso proceso metu, vertinant tai, jog nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyta pakankamai seniai (2024 m. balandžio mėnesį).

23.2. Nukentėjusysis E. A. savo banko kortelę buvo davęs A. G., kai buvo klube, pasakė jam kortelės PIN kodą, juo pasitikėjo. A. G. davė banko kortelę, kad jis nueitų kažką nupirkti bare, kortelę šis grąžino. Tą patį vakarą savo banko kortelės PIN kodą vieną kartą pasakė tokiai E. M., ji nupirko, ko reikia ir kortelę jam atidavė. Vėliau patikslino, jog savo banko kortelę A. G. davė kelis kartus. Vieną kartą kortelę grąžino pats kaltinamasis, kitą kartą E. M. perdavė. E. M. jam kortelę padavė du kartus, vieną kartą bare, kitą kartą – grįžus namo. Pagal įvykių seką nukentėjusiojo banko kortelė dingo, kai A. G. planavo važiuoti atostogų į Lietuvą. Liudytoja E. M., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad A. G. būnant bare piktnaudžiavo E. A. gerumu, pradėjo ir kitiems siūlyti nupirkti kokteilių, ir iš jo banko kortelę paėmusi atidavė E. A.. Po kiek laiko ji vėl pamatė, kad A. G. turi E. A. banko kortelę ir perkasi gėrimus, ji vėl iš jo paėmė banko kortelę ir ją grąžino E. A., kai jie grįžo namo. Liudytoja analogiškas aplinkybes nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog E. A. pasakė A. G. kortelės PIN kodą, bei patvirtino, kad ji matė, kaip A. G. užsirašė į telefoną PIN kodą, nes ji sėdėjo šalia jo.

23.3. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, kaltinamasis A. G. šioje įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. balandžio 12 d., komandiruotėje Vokietijoje. Iš darbo atleistas savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pateiktas prašymas (nuosprendžio Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad šioje įmonėje nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. kovo 4 d. dirbo D. G.. Rašte nurodoma, kad D. G. ir A. G. buvo apgyvendinti viename kambaryje, jie nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Bylai nagrinėti aktualiu laiku į Lietuvą išvyko tik kaltinamasis A. G. (nuosprendžio 15 punktas).

23.4. Kaltinamasis A. G. 2024 m. balandžio 11 d. atsiskaitęs iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), išvyko į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) rajoną. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad į Lietuvą taip pat planavo važiuoti kolega iš kito namo, nurodė, kad tuos duomenis jo darbdavys turi žinoti, tačiau teismui UAB (duomenys neskelbtini) tokių nepateikė, o byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog tuo metu niekas iš dirbusių neišvyko. Pastebėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. G. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad name Vokietijoje iš (duomenys neskelbtini) rajono gyveno iš viso trys asmenys, vienas jų yra jis. Iš jų, jis pirmas grįžo į Lietuvą, kiti turėjo grįžti vėliau (maždaug po 3 savaičių). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šie kaltinamojo teiginiai atmestini, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

23.5. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. taip pat nurodė, kad bankomato pateiktose nuotraukose užfiksuotas asmuo panašus į jį, bet tai ne jis, taip pat tai nėra ir kiti jo buvę bendradarbiai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) rajone. Paklaustas teisiamojo posėdžio metu, ką gali paaiškinti, kad fotonuotraukose asmuo, kuris nuiminėjo iš bankomato pinigus iš E. A. banko kortelės, ją fiziškai įdėdamas į bankomatą ir surinkdamas PIN kodą, turi panašumų su juo, kaltinamasis A. G. neatsakė. Iš banko pateiktose nuotraukose matyti tik asmens veido apatinė dalis, tačiau tiek pats kaltinamasis, tiek jo draugė D. G. nurodė, kad yra panašumų. Taip pat pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11-2122(24), 11K-267 (24), nurodyta, kad tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nustatyti keturi išorės elementų požymių sutapimai. Dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių išorės kontūrų du požymiai nustatyti tikėtinai (nuosprendžio 13 punktas). Šiame kontekste, teismo vertinimu, labai svarbi aplinkybė ta, kad kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis E. A. banko kortelės PIN kodą atskleidė dviem asmenims, tačiau iš jų tik kaltinamasi A. G., aktualiu laikotarpiu kai buvo išgryninti iš sąskaitos pinigai, išvyko į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) rajoną. Byloje esantys duomenys neginčijamai liudija, kad į Lietuvą A. G. grįžo 2024 m. balandžio 14 d., o 2024 m. balandžio 15 d. Mažeikių mieste atlikta pinigų išgryninimo operacija.

23.6. UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atleisti iš darbo nuo 2024 balandžio 12 d., A. G. pateikė po to, kai dingo nukentėjusiojo E. A. banko kortelė ir 2024 m. balandžio 10 d. panaudojant banko kortelės PIN kodą iš E. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta 1600 Eur (nuosprendžio 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis E. A., taip pat liudytoja E. M., nežinojo, kad kaltinamasis parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Nukentėjusysis E. A. manė, kad jam jau buvo laikas išvažiuoti, dar, kaltinamasis jam minėjo suplanuotas atostogas, liudytoja E. M. manė, kad jis išvyksta atostogų, kas patvirtina, jog kaltinamasis A. G. apie atsiskaitymą iš darbo įmonėje, niekam net neužsiminė, kaip niekam neminėjo ir to, jog išvyksta dėl problemų susijusių su sveikata. Nors kaltinamasis A. G. nurodė, jog E. M. jam davė vaistų akims, tačiau liudytoja E. M. nurodė priešingai, jog nebuvo girdėjusi, kad A. G. turėjo kokių sveikatos problemų (nuosprendžio 4, 5, 8 punktas). Kaltinamojo sveikatos problemas teisiamojo posėdžio metu paminėjo kaltinamojo draugė D. G., o paprašyta kaltinamo gynėjos patikslinti, nurodė, kad problemos buvo su akimis (nuosprendžio 6 punktas). Nors liudytoja D. G. nurodė, jog su kaltinamuoju neveda bendro ūkio, kad jų nesieja artimas ryšys, tačiau teismas vis tik kritiškai vertina šios liudytojos parodymus, atsižvelgdamas į liudytojos nurodytas aplinkybes.

23.7. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiojo E. A. banko kortele, panaudojant kortelės PIN kodą, iš E. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta: 2024 m. balandžio 10 d. 21.43 val. 200 eurų; 21.44 val. 200 eurų; 21.46 val. 200 eurų; 21.47 val. 200 eurų; 21.48 val. 200 eurų; 21.49 val. 200 eurų; 21.50 val. 200 eurų; 21.51 val. 20 eurų; 21.53 val. 180 eurų. Devynios pinigų išgryninimo operacijos atliktos per labai trumpą laiką, vos dešimt minučių, tame pačiame bankomate, kuris yra ne pilnai du kilometrai nuo buvusios nukentėjusiojo ir kaltinamojo gyvenamosios vietos. 2024 m. balandžio 15 d. 15.31 val. (duomenys neskelbtini), iš „Swedbank“, AB priklausančio bankomato, išgryninta 2000 eurų (nuosprendžio 9 punktas). Liudytojas A. M., būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pažymėjo, kad A. G. turėjo finansinių problemų, nurodė, jog: „tą dieną buvo paskutinė A. G. darbo diena darbe Vokietijoje, jis buvo su juo. A. G. vienas pats kuriam laikui išėjo į miestą. Pasisiūlė eiti kartu, bet jis pasakė, kad eina vienas. Jis nesutiko, kad eitų kartu su juo ir grįžo tik po kurio laiko. Grįžęs A. G. turėjo krūvą pinigų, o prieš tai jis pinigų neturėjo, prieš tai jis visiškai pinigų neturėjo. Net pirko jam parduotuvėje sumuštinį ir energetinį gėrimą, o vėliau pas jį staiga atsirado pinigai. Vienam A. G. sakė, kad jis pardavė sodą, kai daugiau išgėrė, pasakė, kad išsiėmė iš taupomosios sąskaitos pinigus.“ (nuosprendžio 7 punktas). Nors kaltinamasis A. G. nurodė, jog liudytojas A. M. meluoja, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojas turėjo ar turi kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus, juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo šiuo liudytoju abejoti. Šio liudytojo parodymus taip pat patvirtino Liudytoja E. M., kuri nurodė: „A. G. pasiūlius eiti į klubą, sakė, kad neturi pinigų, todėl ji sumokėjo už jį, už įėjimą į klubą. Darbo metu kaltinamajam kartu dirbantis A. M. pirko energetinį gėrimą ir lygtais maisto, tomis dienomis nebuvo atlyginimo. <...> Vėliau, praėjus kelioms dienoms, jiems buvo išeiginės, tada A. G. pakvietė išgerti, pasėdėti, nors prieš tai sakė, kad neturi pinigų. Ten sėdint, jis pasakė, kad turi daug pinigų ir pasiūlė važiuoti, kad nupirks alaus. Toks atvejis, kai A. G. parvežė alaus dėžę tikrai buvo. Pirko alkoholinių gėrimų, brendžio ar viskio. Tai buvo prieš A. G. išvykstant iš Vokietijos. Ji paklausė iš kur tiek pinigų. Jis atsakė, kad draugas buvo skolingas ir dabar atidavė, pervedė jam“ (nuosprendžio 8 punktas).

23.8. Bylos duomenimis, A. G. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. balandžio 11 d., t. y. mažiau nei 6 mėn. Iš byloje esančių A. G. turimų banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2024 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą, kuris patvirtina, kad kaltinamajam į banko sąskaitą pervestas atliginimas už kovo mėnesį – 1337,57 Eur (nuosprendžio 12 punktas). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jo darbo užmokestis buvo maždaug 1700–1800 Eur, 30 procentų nuskaičiuodavo antstoliai, o jis stengėsi 1000 Eur per mėnesį atsidėti (sutaupyti), taip pat nurodė, jog susitaupė ir parsivežė į Lietuvą apie 3000 Eur – 3300 Eur. Taipogi minėjo, jog iš tų nuimtų 1200 ar 1300 Eur, jam pavykdavo per mėnesį sutaupyti apie 800–900 Eur. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, dirbdamas Vokietijoje kaltinamasis A. G. pilną atlyginimą gavo keturis mėnesius, o atlyginimas už 2024 m. kovo ir balandžio mėnesius, į jo banko sąskaitą pervestas kaltinamajam grįžus į Lietuvą (nuosprendžio 4, 12 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo A. G. gaunamas per mėnesį atlyginimas buvo 1337,57 Eur, iš jų 30 procentų nuskaičiuodavo antstoliai, apie 300 Eur ar kiek daugiau jis išleisdavo pragyvenimui, vis tik abejotina, kad kaltinamajam pavykdavo atsidėti (sutaupyti) po 1000 Eur per mėnesį (nuosprendžio 4 punktas).

23.9. Nukentėjusysis E. A. ir kaltinamasis A. G. gyveno viename kambaryje. Nukentėjusysis nurodė, jog 2024 m. balandžio 10 d., apie 18.00 val., jam kartu su A. G. grįžus iš darbo į jų gyvenamą kambarį, savo mobilųjį telefoną Samsung A9 nukentėjusysis pasidėjęs ant lovos, nuėjo į dušą. Netrukus grįžęs į kambarį, nukentėjusysis pastebėjo, kad jo telefonas ant lovos padėtas truputį kitoje vietoje. Jis A. G. užsiminė, kad jo mobilusis telefonas yra kitoje vietoje, tačiau A. G. kategoriškai ėmė neigti, kad buvo paėmęs jo telefoną. Tą patį vakarą, nukentėjusysis pastebėjo, kad jo mobiliajame telefone yra užblokuotos Smart ID ir SEB banko programėlės. 2024 m. balandžio 11 d., apie 17.15 val., kambaryje pastebėjo, kad jo kuprinėje nebėra jo vardu išduotos SEB banko kortelės ir Europinės sveikatos kortelės. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, išklausęs liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus paaiškino, jog nukentėjusysis jam vis tik buvo minėjęs, kad jam sutrikusi Smart ID programėlė, tuo metu kai jis dar nebuvo išvykęs į Lietuvą, ir teigė, jog bare, kuriame jam buvo leista pasinaudoti banko kortele atsiskaitant, kortelė buvo užsiblokavusi ir jis rašė bankui, kad atblokuotų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. šių aplinkybių neminėjo.

23.10. Kaltinamojo A. G. naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., be kita ko, patvirtina, kad 2024 m. balandžio 15 d. 12.40 val. prisijungta prie telekomunikacijos bokšto, kurio numeris 4C24C1F, kuris yra adresu „(duomenys neskelbtini), o tos pačios dienos 18.07 val. prisijungta adresu „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog tuo laiku – 2024 m. balandžio 15 15.31 val., kai (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate H309, buvo pasinaudota E. A. išduota banko mokėjimo kortele ir pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgryninta 2000 Eur, kaltinamasis A. G. buvo (duomenys neskelbtini) mieste (nuosprendžio 9, 11 punktai).

23.11. Taigi, bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. G. 2024 m. balandžio 11 d. atsiskaitęs iš darbo (nuosprendžio 15 punktas), 2024 m. balandžio 12-13 d. išvyko į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini) rajoną. Pirmas prisijungimas Lietuvoje 2024 m. balandžio 14 d. 00.33 val., o tą pačią dieną 6.47 val. prisijungta prie telekomunikacijos bokšto adresu „(duomenys neskelbtini)“, t. y. prie jo gyvenamosios vietos celės. Nustatyta, jog 2024 m. balandžio 15 d. 15.31 val. pasinaudojant nukentėjusiojo E. A. banko kortele, įvedus kortelės PIN kodą (duomenys neskelbtini), iš Swedbank, AB bankomato išgryninta 2000 eurų (nuosprendžio 11 punktas). Kaip nurodė nukentėjusysis, jis savo banko kortelės PIN kodą pasakė dviem asmenims – liudytojai E. M., kuri nusikaltimų padarymo metų buvo Vokietijoje, ir kaltinamajam A. G., kuris 2024 m. balandžio 14 d. iš Vokietijos grįžo į namus (duomenys neskelbtini) rajone. Kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas 2024 m. balandžio 15 d. 12.40 val. prisijungė prie telekomunikacijos bokšto, kuris yra adresu „(duomenys neskelbtini), ir tik 2024 m. balandžio 15 d. 18.07 val. prisijungė adresu „(duomenys neskelbtini)“ (nuosprendžio 11 punktas). Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog 2024 m. balandžio 15 d. 15.31 val. kaltinamasis A. G. neabejotinai buvo (duomenys neskelbtini) mieste ir neteisėtai įgijęs svetimą mokėjimo priemonę – nukentėjusiojo E. A. banko kortelę, žinodamas nukentėjusiojo banko kortelė PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, taip apgaule save pateikdamas kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės naudotoją, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam E. A. priklausantį turtą (nuosprendžio 10 punktas).

23.12. Taipogi aptartų įrodymų visuma, t. y. liudytojų E. M. ir A. M. parodymai, apie kaltinamojo A. G. finansinę padėtį paskutinėmis dienomis, kai jis buvo Vokietijoje, pas A. G. matytą didelė grynųjų pinigų suma ir pinigų leidimas, perkant alkoholį vakarėliui ir bare, išvykimo į Lietuvą išvakarėse. 2024 m. balandžio 10 d. Vokietijoje iš E. A. sąskaitos pinigų išgryninimo aplinkybės, bei tai, jog po keleto dienų E. A. banko kortelė buvo panaudota (duomenys neskelbtini) mieste, suponuoja teismui neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamasis A. G., pasinaudodamas E. A. banko kortele, atliko pinigų išgryninimo operacijas ir Vokietijoje, taip pasisavindamas E. A. priklausančius 1600 Eur.

24. Pažymėtina, kad BK 215 straipsnis turto pagrobimo neapima, todėl kvalifikuojamas pagal nusikalstamų veikų sutaptį su BK 182 straipsniu, pagal pagrobto svetimo turto vertę, kai ji viršija 10 MGL dydį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas (BK 215 straipsnis), neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis) ir sukčiavimas (BK 182 straipsnis) sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

25. Teismo vertinimu, anksčiau aptarti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina tai, jog A. G., pasinaudodamas nukentėjusiajam išduota banko mokėjimo kortele ir iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynindamas 3600 Eur, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. tai, kad E. A. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir jos prisijungimo duomenis – PIN kodą, įgyja neteisėtai ir neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo leidimo (sutikimo), jais naudojasi, ir panaudodamas apgaulę, t. y. banko informacinei sistemai save pristatydamas kaip kortelės savininką, įgyja svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausančius pinigus.

26. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patikimai įrodo, jog A. G., 3600 Eur iš nukentėjusiojo E. A. banko sąskaitos išgrynino be nukentėjusiojo sutikimo (leidimo), neteisėtai įgijęs ir panaudojęs nukentėjusiajam išduotą banko mokėjimo kortelę ir asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą. Atlikdamas šiuos veiksmus, t. y. surinkdamas PIN kodą ir be nukentėjusiojo leidimo (žinios) duodamas nurodymą banko informacinei sistemai iš nukentėjusiojo sąskaitos išduoti grynais per dešimt kartų po 20 Eur, 180 Eur, 200 Eur ir 2000 Eur, A. G. elektroninei sistemai save pristatė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir tokie veiksmai vertinami kaip tyčinis teisėto kortelės turėtojo piniginių lėšų užvaldymas apgaule, kuris kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Kadangi A. G. nukentėjusiojo vardu išduotą banko kortelę įgydamas ir išgrynindamas iš viso 3600 Eur, panaudojo neteisėtai, suprasdamas, kad kortelė jam nepriklauso, o nukentėjusysis sutikimo pasinaudoti kortele ir išgryninti pinigus nebuvo davęs, šie jo veiksmai atitinka ir nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal nurodytų straipsnių redakciją, galiojančią nuosprendžio priėmimo metu. Nors nusikalstamos veikos ir buvo padarytos iki įsigaliojant 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcijai (įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d.), numatytu pakeitimu už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas papildomai numatytos švelnesnės bausmių rūšys (BK 3 straipsnio 2 dalis)

27. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

28. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytos žalos dydį ir mastą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

29. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 214 straipsnio 1 dalies, BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės.

30. Kaltinamasis A. G. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos). A. G. kaltės nepripažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų pasekmių nesigailėjo. Atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Šiuo metu kaltinamasis laikomas neteistu, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 9–12). Psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 15), dirba.

31. Atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytas veikas, teismas sprendžia, jog prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas – šiuo atveju yra tinkama, šios bausmės dydis nustatytinas artimas laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

32. A. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą – per 10 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (3600 Eur E. A.) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. G. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, o bausmė paskirta už BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, iš dalies pridėtina ir A. G. paskirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

34. Laisvės apribojimo bausmės pradžia A. G. skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

35. 2025 m. sausio 13 d. nutarimu, A. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 2, b. l. 39–42).

36. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

37. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

38. Nukentėjusysis E. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3660 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 37). Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. G. neteisėtai įgijęs nukentėjusiojo E. A. banko kortelę per vienuolika kartų iš jo banko sąskaitos pasisavino 3600 Eur, padarydamas E. A. tokio dydžio turtinę žalą. Taip pat iš nuketėjusiojo banko sąskaitos išrašo matyti, kad už atliktas grynųjų pinigų išgryninimo operacijas, bankas iš nukentėjusiojo sąskaitos nuskaičiavo 61,60 Eur komisinių mokesčių. Nors kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė dėl apgaule įgyto 3600 Eur E. A. turto yra visiškai įrodyta, patirta turtinė žala patvirtinta rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais, todėl visiškai tenkintinas civilinio ieškovo E. A. ieškinys ir iš A. G. priteistina 3660 Eur turtinės žalos atlyginimo.

39. Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini 4 CD diskai, paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

40. A. G. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausme, ir A. G. paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. G. paskirtą subendrintą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti E. A. iš A. G. 3660 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD laikmenas, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti A. G., jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti A. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.