- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-728-468/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10557-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-28 nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda;
pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (2 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, taikant dalinį sudėjimą, ir paskirta - 120 MGL (6 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-03-09, 2.10 val., iki 2018-03-09 d., 13.24 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 minimalių gyvenimo lygių (2 MGL) dydžio baudai ir M. Š. nustatyta mokėtina 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta M. Š. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš M. Š. automobilio „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 490 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. M. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2018-03-09, apie 0.54 val., Eišiškių pl. 52, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent 2,39 promilės etilo alkoholio. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
2. Be to, jis 2018-03-09, apie 2.10 val., Vilniuje, Kedrų g. 4, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už BK 227 straipsnį, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. J. ir vyriausiajam patruliui M. R., žymėtame tarnybiniame policijos automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelis kartus siūlė duoti kyšį už tai, kad nebūtų registruojamas minėtas įvykis, po to, ant automobilio galinės sėdynės padėjo 300 Eur (6 vnt. kupiūrų po 50 Eur Nr. PB3395297104; PB3619253482; EB4725728955; PB3119152534; PB3342461911; PB3549891535), siekdamas neteisėto policijos pareigūnų neveikimo. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistojo M. Š. gynėjas adv. N.Strazdas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-28 nuosprendį panaikinti ir M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo R. Š. laidavimą.
3.1. Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, o prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą patenkintas.
3.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nors teismas pripažino, kad M. Š. atitinka visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau padarė išvadą, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir vėl darys nusikalstamas veikas. Mano, jog tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos jokiais teisiniais argumentais ar įrodymais ir yra neteisingos. Be to, tokio pobūdžio išvados pažeidžia nuteistojo teisę į nekaltumo prezumpciją, nes teismas iš anksto nusprendė dėl M. Š. polinkio nusikalsti, nors jis praeityje nei karto nebuvo pažeidęs baudžiamojo kodekso normų.
3.3. Pažymi, jog po 2018-03-09 įvykių M. Š. nevartoja alkoholio, jis identifikavo priežastis lėmusias jo pavojingą elgesį ir ėmėsi tokį elgesį užkardančių priemonių. Mano, jog šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį būtų galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo nustatytomis sankcijomis. Vien ta aplinkybė, kad jis praeityje baustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo manyti, kad jis darys nusikalstamas veikas. Be to, M. Š. turi tik vieną galiojančią nuobaudą už viešosios tvarkos pažeidimą. Ši nuobauda nėra susijusi su padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl nepatvirtina, kad jis ir toliau darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Teigia, kad M. Š. niekada iki nagrinėjamo įvykio nėra vairavęs transporto priemonės neblaivus, teisiamas pirmą kartą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios aplinkybės neįvertino.
3.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su laiduotoju, kadangi padarė išvadą, jog M. Š. laiduotoju norintis būti jo tėvas R. Š. yra netinkamas, nes jo daroma įtaka nesustabdė sūnaus nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimų darymo. Pažymi, jog R. Š. apie sūnaus praeityje daromus administracinius nusižengimus nebuvo žinoma. Taigi jis M. Š. padaryti įtaką ar jį sustabdyti nuo nusižengimų darymo negalėjo. Teigia, kad po M. Š. padarytų nusikalstamų veikų, R. Š. ėmėsi priemonių: pasiūlė sūnui persikelti gyventi į tėvų namus, kalbėjo apie alkoholio žalą ir ėmėsi jį prižiūrėti bei kontroliuoti.
3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats laiduotojas administracine tvarka yra baustas tik kartą ir tik už tai, jog prisiėmė atsakomybę už artimą giminaitį. Pažymi, jog jis tik tapdamas laiduotoju galėtų teigiamai įtakoti ir kontroliuoti M. Š.. Laiduotojas prisiima jam kylančias pareigas ir nuo jų įgyvendinimo priklauso tolesnis pagal laidavimą perduoto asmens elgesys ir dėl jo kylančios teisinės pasekmės, nes laidavimo institutas taikomas tik tada, kai nusikalstama veika jau padaryta, todėl laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo ar atleidimo nuo jos klausimas.
3.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino R. Š. galimybę daryti įtaką M. Š., nuspręsdamas, kad tėvas yra netinkamas laiduotojas, nes nekontroliavo sūnaus, kad jis nenusikalstų ir nedarytų administracinių nusižengimų, apie kuriuos tėvas jų padarymo metu nežinojo.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. gynėjo adv. N.Strazdo apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama M. Š. kaltė pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistojo gynėjas prašo atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018 ir kt.). Tai reiškia, jog teismui atsisakius atleisti ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai motyvavus savo sprendimą, aukštesnės instancijos teismas tokio sprendimo neturėtų keisti. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertino visas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinas sąlygas. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra visos formaliosios sąlygos nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, teisiamas pirmą kartą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veiksmais žala nepadaryta), tačiau objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad M. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8. Nagrinėjamu atveju M. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta 2,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 15) bei tam, kad išvengtų gresiančios atsakomybės, bandė papirkti pareigūnus. M. Š. pripažino, kad jis už vairo 2018-03-09 naktį sėdo pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės bei paaiškino, jog, nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, vis tiek bandė papirkti pareigūnus. Iš liudytojų pareigūnų A. J. ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad sustabdžius M. Š. vairuojamą automobilį iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (t. 1, b. l. 40, 64-65). Vaizdo įrašo apžiūros protokolas patvirtina, kad M. Š. svirduliavo (t. 1, b. l. 48). Akivaizdu, jog nuteistasis tokios būklės vairuodamas automobilį, kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei jų turto saugumui. Be to, M. Š. ne tik elgėsi itin neatsakingai ir lengvabūdiškai vairuodamas neblaivus, tačiau ir net kelis kartus siūlė pareigūnams kyšį, tokiu būdu stengdamasis išvengti kilsiančios atsakomybės. Toks M. Š. elgesys patvirtina jo kritiško požiūrio į savo pavojingus nusikalstamus veiksmus stoką.
9. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Byloje yra pateiktas R. Š. prašymas perduoti M. Š. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 113). Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Š. yra charakterizuojamas teigiamai, yra ne tik nuteistojo tėvas, bet ir jo darbdavys, taigi su sūnumi praleidžia didelę dalį laiko. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Š. po nusikaltimų padarymo su M. Š. daug kalbėjo apie jo nusikalstamus veiksmus, alkoholio žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo tėvo norą padėti ir rūpestį sūnaus ateitimi, kas yra kiekvieno atsakingo tėvo pareiga, vis dėlto, negali būti laikomos kaip pakankamos tam, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad R. Š. sūnui padarys įtaką, nulemsiančią M. Š. įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.
10. Nors M. Š. teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis praeityje buvo ne kartą baustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam (2016-10-04, 2015-05-08, 2014-11-16) (b. l. 91-96). Nuobaudos už paskirtus nusižengimus nebegalioja, tačiau su alkoholio vartojimu susiję priešingi visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms nuteistojo veiksmai, kurių pobūdis sunkėja, rodo, jog M. Š. nesugeba saikingai vartoti alkoholinių gėrimų ir kontroliuoti savo veiksmų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymą M. Š. atiduoti pagal laidavimą pateikęs R. Š. nurodė, jog nemano, kad sūnus turi kokių nors problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks R. Š. požiūris, esant aptartoms aplinkybėms, nėra pakankamai objektyvus ir kritiškas, todėl užkerta kelią ateityje imtis efektyvių veiksmų, galinčių įtakoti ryškų M. Š. elgesio pokytį. Be to, nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad R. Š. apie sūnaus praeityje daromus administracinius nusižengimus nežinojo, todėl negalėjo pastarojo sulaikyti nuo jų darymo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. Š. yra suaugęs, savarankiškas žmogus, sukūręs šeimą, pats auginantis vaiką, todėl sūnaus elgesio kontrolė tokia apimtimi, yra sunkiai įgyvendinama.
11. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. Š. nusikalto pirmą kartą, teigiamai vertina aplinkybes, kad jis kaltę pripažino ir dėl nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, jis charakterizuojamas kaip atkaklus, darbštus, mandagus ir atsidavęs darbui asmuo (b. l. 115), yra sukūręs šeimą, daugiau alkoholio nebevartoja, tačiau šių aplinkybių visuma nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog, nagrinėjamu atveju atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra tikslinga. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino M. Š. už nusikaltimų padarymą parinkdamas švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, tiek už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą nustatydamas minimalų jos dydį. Paskirtas baudas pirmosios instancijos teismas subendrino M. Š. palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Be to, paskirta bauda, vadovaujantis BK 64 ¹straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.
12. Nors nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad teistumas jam turės didelės neigiamos įtakos ateityje, tačiau atkreiptinas M. Š. dėmesys, jog būtent neteisingas ir formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti prevencinių tikslų. Be to, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne kaltininko asmeninį interesą siekiant išvengti šiuo metu neapibrėžtų neigiamų pasekmių ateityje.
13. Aptartos aplinkybės, vertinant kartu su M. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad M. Š. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiks teisingumo bei protingumo principų reikalavimus ir padarys jam pakankamą poveikį. Klausimą dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo galimybės M. Š. pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, išsprendė tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytas nusikalstamas veikas, nėra pakankamo pagrindo M. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą atmesti.