- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-676-468/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10557-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
N. G. pripažinta kalta BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą, o jo netekus, registruotis darbo biržoje (BK 75 straipsnis). Nuosprendis N. G. atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. G. pripažintas kaltu dėl to, kad jis organizavo neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. V. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, laikotarpyje nuo 2017-02-24 iki 2017-03-04, bendraudamas su sutuoktine N. G. ir nenustatytu asmeniu neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu, suderino to asmens ir savo sutuoktinės susitikimą, kad jai būtų perduotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nurodęs sutuoktinei N. G. paimti iš to asmens paketą su šiomis medžiagomis, jas sufasuoti į atskirus maišelius ir 2017-03-04, įdėjus į prezervatyvą ir paslėpus išangėje, atgabenti į Vilniaus pataisos namus bei perduoti jam pasimatymo metu. N. G., vykdydama šiuos kaltinamojo V. G. nurodymus, 2017-02-25 apie 21 val., Fabriko gatvėje, Jonavos mieste neteisėtai už 60 Eur nupirko iš nenustatyto asmens paketą (10 kapsulių) su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir tokiu būdu neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos 1,068 g heroino bei psichotropinės medžiagos 0,750 g metamfetamino, turėdama tikslą šias medžiagas pagal V. G. nurodymą 2017-03-04 nugabenti į Vilniaus pataisos namus bei perduoti jam. Įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas N. G. sufasavo į tris maišelius bei neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017-03-04 ryto, kuomet ji tris polietileninius užspaudžiamus maišelius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įdėjo į prezervatyvą ir pagal V. G. nurodymą paslėpė išangėje bei atgabeno automobiliu į Vilniaus pataisos namus, esančius adresu Rasų g. 8, Vilniuje. Šias medžiagas laikė iki 10.25 val., kai jos asmens apžiūros metu tarnybinėse patalpose jas išsiėmė iš išangės ir atidavė Vilniaus pataisos namų pareigūnams.
2. Tokie V. G. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 nuosprendį pakeisti: skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją sumažinti vienu trečdaliu, paskirti 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti ir skirti šiame straipsnyje numatytus įpareigojimus.
3.1. Mano, kad teismas jo atžvilgiu priėmė per griežtą nuosprendį, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neišlaiko vaikų. Pažymi, kad iširus santuokai su žmona, pastaroji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Byla buvo išnagrinėta jam nežinant, todėl jis negalėjo paaiškinti, jog vaikų išlaikyti jis nevengia, o žmona į teismą kreipėsi vien norėdama jį nubausti dėl skyrybų.
3.2. Teigia, jog jis yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą ir kurti kitokį gyvenimą, nes ruošiasi kurti šeimą su drauge, kuri šiuo metu yra nėščia. Be to, jis yra pasiėmęs kreditų, todėl paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, šie sandoriai būtų sužlugdyti.
3.3. Pažymi, jog, nors jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tačiau reali žala niekam padaryta nebuvo. Jo apsisprendimas nedaryti naujų nusikalstamų veikų yra rimtas ir tvirtas. Mano, jog pasiuntus jį atlikti laisvės atėmimo bausmės, blogesnėje padėtyje atsidurtų ne tik jis, bet ir jo vaikai bei kreditoriai, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas būtų kaip garantas, kad jis naujų nusikaltimų nedarys, nes tai būtų jam nenaudinga.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama V. G. kaltė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis prašo kam paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti.
6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. G. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.
7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-95/2014, Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-48-303/2016).
8. Pirmosios instancijos teismas V. G. už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, savo sprendimą motyvavo tinkamai. Nustatydamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį už V. G. padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, stadiją, kaltės formą, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme. V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu organizavo tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Nėra nuteistojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) – laisvės atėmimo bausmės atlikimo už tyčinio nusikaltimo padarymą metu. Tai V. G. charakterizuoja neigiamai ir rodo nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir įstatymų nuostatų laikymąsi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė artimą baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę.
9. V. G. prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti ir jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manymui, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors jis nurodo, kad su drauge planuoja kurti naują šeimą, laukia gimstančio vaikelio, tačiau jo nusikaltimo padarymo metu turima šeima, trys vaikai, iš kurių du yra mažamečiai, V. G. nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Priešingai, V. G. į nusikaltimo darymą įtraukė savo žmoną, tokiu būdu rizikuodamas visos šeimos gerove. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių V. G. ketinimu keisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Nors V. G. nurodė, kad jis yra įkūręs individualią įmonę ir dirba, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti jo gaunamas nuolatines pajamas, ir tai, kad jis rūpinasi savo vaikais ir juos išlaiko. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei nuteistojo deklaruojami ketinimai rūpintis savo vaikais, nei turimi kreditiniai įsipareigojimai, nepatvirtina, kad V. G. savo gyvenimo būdą pakeitė ir padarė teigiamas išvadas. Todėl nėra pagrindo manymui, kad, jis būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti V. G. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytus bausmės skyrimo pagrindus, daro išvadą, kad nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas straipsnio sankcijose numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, atitinka bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) ir nėra aiškiai per griežta, todėl mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų bei jos vykdymą atidėti nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-31 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.