- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-198-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01951-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- N. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 1d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8779-647/2024 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui J. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2976-1115/2020, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, numatyta, kad J. D. savo nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. skirs iki jų pilnametystės kiekvienam po 150,00 Eur materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis kas mėnesį, iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos į N. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB, arba į kitą N. D. nurodytą sąskaitą. Išlaikymo lėšomis N. D. disponuoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
2. Ieškovė N. K. (D.) 2024 m. birželio 3 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo J. D. sūnui M. D. po 597 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad nutraukus šalių santuoką pasikeitė aplinkybės, išaugo vaiko poreikiai, ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji gauna 1 385 Eur/mėn. dydžio pajamas, kiekvieną mėnesį bankui sumoka po 571 Eur dydžio įmokas pagal 2016 m. birželio 16 d. sudarytą kredito sutartį. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Sūnaus poreikiai išaugo, nes jis lanko bokso ir futbolo treniruotes, lankosi pas logopedą, be to, išaugo maisto ir drabužių kainos.
3. Atsakovas J. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis uždirba apie 1390 Eur per mėnesį, tačiau kas mėnesį moka 320 Eur kreditą. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus, per mėnesį ji gauna apie 1385 Eur pajamų, taigi šalių turtinė padėtis beveik vienoda. Ieškovės prašomas padidinti išlaikymo dydis nepagrįstas realiomis išlaidomis ir yra akivaizdžiai per didelis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui M. D. priteisimo ir priteisti iš atsakovo J. D. jo sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. birželio 3 d.) iki sūnaus pilnametystės; priteisė ieškovei iš atsakovo 270 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 58 Eur valstybei.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje bei jos atstovės teismo posėdyje išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos atstovo pozicija, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sūnui M. D. priteistas 150 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas.
6. Ieškovės reikalavimas, atsižvelgiant į byloje surinktus dokumentus ir aplinkybę, kad šalys gauna beveik vienodas pajamas, į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, bei institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM poziciją, kurioje siūlomas priteisti 350 Eur į mėnesį išlaikymo dydis, yra tenkintinas iš dalies.
7. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Kadangi atsakovas J. D. nepilnamečiui vaikui M. D. reikiamo išlaikymo neteikia, todėl iš jo priteistinas 350 Eur mėnesinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui (CK 3.194 str. 1 d., 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovas J. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba panaikinus sprendimą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Teismas sprendime nenurodė motyvų, iš kurių būtų aišku, kokias aplinkybes jis vertino, kodėl padarė išvadą, jog išlaikymo dydį reikia padidinti iki 350 Eur.
8.2. Ydingas pirmosios instancijos teismo sprendimas rodo nepriimtiną ir nekokybišką jo motyvavimą, kelia objektyvių klausimų dėl teismo įsigilinimo į bylos medžiagą ir leidžia spręsti, kad buvo paneigta esminė apelianto teisė – teisė būti išklausytam.
8.3. Apeliantas neteigė, kad vaiko išlaikymui jis sutinka mokėti 350 Eur kas mėnesį. Jis nurodė, kad nėra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nes su sūnumi bendrauja itin aktyviai, vaikas pas jį praleidžia didesnę savaitės dalį, todėl ir pats atsakovas patiria atitinkamas išlaidas vaiko poreikių tenkinimui. Todėl nesutinka su argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo turi būti vertinamos ieškovės patiriamos išlaidos kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, nes juos patiria ir apeliantas. Teismas netinkamai įvertino apelianto paaiškinimus.
8.4. Iš ieškovės neva patiriamų 1193,55 Eur dydžio išlaidų atėmus abiejų tėvų patiriamas išlaidas, lieka apie 400 Eur. Šiuos argumentus apeliantas nurodė ir teismui, juos akcentavo baigiamųjų kalbų metu, bet teismo sprendime jie liko neįvertinti ir dėl jų nepasisakyta. Teismas sprendime nepasisakė ir dėl kitų atsakovo argumentų, t. y. kad jis apmoka už vaiko bokso būrelį (100 Eur/mėn.), nuveža vaiką į būrelį ir iš jo pasiima, apmoka už vaiko pomėgius lankantis sporto varžybose, perka bilietus, papildomai prisideda prie logopedo paslaugų apmokėjimo. Todėl atsakovas nesutiko, kad iš jo būtų priteistas padidintas 350 Eur dydžio išlaikymas.
8.5. Teismo sprendime liko neįvertinti apelianto argumentai dėl esminės šalių turtinės padėties nelygybės. Apeliantas įrodinėjo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, jai santuokos nutraukimo byloje teko ne mažiau nei 50 000 Eur didesnė turto vertė ir ji neginčija, kad didesnė turto dalis buvo palikta tam, kad būtų užtikrintas nepilnamečio vaiko išlaikymas. Byloje esantis namo pardavimo skelbimas patvirtina, kad šį nekilnojamąjį turtą ieškovė pardavinėja už 358 000 Eur viršijančią kainą, negrąžintas paskolos likutis sudaro 75 000 Eur, todėl ieškovei pardavus namą ir atsiskaičius su banku, jai liktų 283 000 Eur. Tuo tarpu apeliantui teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje atiteko butas, kurio rinkos vertė yra 67 400 Eur, atėmus negrąžintą kredito likutį 60 567,23 Eur, apeliantui atiteko turto, kurio vertė 6 832,77 Eur.
8.6. Teismo sprendime nepasisakyta, ar vaiko pinigai turi būti atimami vertinant tarp tėvų paskirstytinas išlaikymo dalis. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinės padėties vertinimo kriterijus, nenustatė ir neįvertino bylos aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, netinkamai nustatė įstatymu apibrėžtas būtinąsias išlaikymo padidinimo sąlygas, sprendime nepasisakė dėl bylos esmės, neatsakė į svarbiausius apelianto argumentus ir jų nevertino. Šie pažeidimai lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimą, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, atitinkamai pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo iš esmės: atsakovas gauna didesnes pajamas, paveldėjo ½ trijų kambarių buto Vilniaus m., sumažėjo išlaikytinių skaičius – dukra G. sulaukė pilnametystės, atsakovas gauna pajamas iš paveldėto buto nuomos, nors šią aplinkybę teisme neigė, tačiau dukrai G. nesuteikė gyvenamojo būsto savarankiškam gyvenimui, teigdamas, jog butas išnuomotas. Santuokos nutraukimo metu atsakovas gavo 800-900 Eur/mėn. pajamas, o bylos nagrinėjimo metu jo pajamos siekė virš 1300 Eur. Taigi atsakovo gaunamos pajamos ženkliai išaugo.
9.2. Ieškovės gaunamos pajamos sumažėjo daugiau nei du kartus, įmonės (UAB „Jaunystės oazė“) veikla sustabdyta, ieškovė dirba pagal verslo liudijimą ir vidutinės jos pajamos per mėnesį siekia apie 385 Eur, t. y. du kartus mažesnės negu santuokos nutraukimo metu. Kaip ir atsakovas, taip ir ieškovė turi įsipareigojimų bankui, yra didelės namo išlaikymo sąnaudos, auga paslaugų kainos ir pragyvenimo išlaidos.
9.3. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą. Nepastovus išlaikymo mokėjimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas geranoriškai neprisidės prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo, papildomų išlaidų sveikatai, ugdymui ir pan. Kad atsakovas geba mokėti 350 Eur išlaikymą ir daugiau, patvirtina tai, jog priėmus teismo sprendimą, atsakovas moka po 350 Eur išlaikymą bei dengia įsiskolinimą po 170 Eur.
9.4. Šiuo metu sūnui pagal amžių ir jo poreikius kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 1000 Eur. Priteistas 350 Eur/mėn. dydžio išlaikymas gali patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vaiko pinigų sąskaita turi būti mažinamas išlaikymo dydis.
9.5. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
12. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
13. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
16. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.
17. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 31 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė teismo padidinti nepilnamečiam vaikui (sūnui) išlaikymą iki 597 Eur. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Teismas skundžiamu sprendimu vaiko išlaikymui skiriamą (priteistą) pinigų sumą padidino iki 350 Eur per mėnesį. Teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo taip: „atsižvelgiant į byloje surinktus dokumentus, aplinkybę, kad šalys gauna beveik vienodas pajamas, į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, bei institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM poziciją, kurioje siūlomas priteisti 350 Eur į mėnesį išlaikymo dydis, ieškinys tenkintinas iš dalies“.
19. Vertindamas teismo išvadas (motyvus), apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaujantis teismas padarė savo išvadą dėl išlaikymo padidinimo ir jo dydžio, sprendimo motyvavimas yra formalus ir neatskleidžiantis bylos esmės nei dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, nei dėl vaiko poreikių pasikeitimo (šios nutarties 17 punktas).
20. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino bylos įrodymų ir neatsakė į esminius materialiosios ir procesinės teisės normų reguliuojamus išlaikymo dydžio pakeitimo klausimus ir būtinąsias išlaikymo padidinimo sąlygas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsni, 263 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis). Minėtų teisės normų pažeidimas lemia išvadą, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismui neatsakius į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, liko neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai ( CPK 327 straipsnio 2 dalis).
22. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
23. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atkleista bylos esmė, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ji būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio1 dalies 4 punktas).
25. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo ir naujų įrodymų prijungimo prie bylos klausimai paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.