- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1794-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39939-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- K. B., D. G.
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms D. G. ir K. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ADB ,,Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių D. G. ir K. B. proporcingai jų turimai turto daliai 1 174 Eur žalos atlyginimo, tai yra iš kiekvienos atitinkamai po 587,47 Eur, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. iš atsakovėms D. G. ir K. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Aplietas butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2481248, draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 174,94 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei I. M. K. ir įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakoves.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. B. atsiliepimu prašė: įtraukti I. M. K. į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu; įpareigoti ieškovę pateikti teismui buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo nuotraukas; iš atsakovės priteistą nuostolių sumą išdėstyti kiekvieną mėnesį mokant po 50 Eur.
4. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad išmokėjo 1 174,94 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei I. M. K. Teigia, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo daromas joks remontas ir apliejimai, užfiksuoti pateiktose fotografijose, yra atsiradę iš ankstesnių užbėgimų, keičiant namo vamzdžius. Ieškovė reikalavimą grindžia lokaline sąmata, kurios sudaryme atsakovės nedalyvavo, todėl negalima teigti, kad sąmata yra teisinga. Butas yra senas, neremontuotas, nepateikti įrodymai, koks butas buvo iki užpylimo, t. y. nepaskaičiuotas buto nusidėvėjimas. Suremontavus butą pagal pateiktą sąmatą, buto savininkė nepagrįstai praturtėtų ir būtų pažeistas teisingumo principas. Žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti.
5. Atsakovė D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ lygiomis dalimis iš atsakovių D. G. ir K. B.: 1 174,94 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 174,94 Eur) nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas po 13 Eur iš kiekvienos atsakovės, sprendimo įvykdymo atsakovei K. B. neišdėstyti ir neatidėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
6.1. atsakovės, būdamos patalpų (duomenys neskelbtini), savininkės, neįvykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai yra, kad šio buto įranga funkcionuotų be gedimų, patalpų valdymas, naudojimas ir disponavimas nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai apgadintos iš atsakovių buto išsiliejusio vandens (CK 6.249 straipsnis). Atsakovės nenuginčijo nurodytos vandens išsiliejimo vietos (CK 6.247 straipsnis), o taip pat CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įvirtintos kaltės dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkei padarytos žalos prezumpcijos, todėl jos pripažintinos kaltomis dėl ieškovei padarytos žalos, kadangi ši išmokėjo draudimo išmokas žalą patyrusiam asmeniui (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Buto savininkei padarytą žalą patvirtina lokalinė sąmata, turto sunaikinimo, sugadinimo aktai ir jų priedai;
6.2. kompensuodama (duomenys neskelbtini) patalpų apliejimu padarytą žalą, ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai I. M. K. 1 174,94 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis);
6.3. atsakovė K. B. nepateikė duomenų apie jos gaunamas pajamas, išlaidas, turtinę padėtį, o taip pat priežastis, kodėl teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas. Taigi nėra pagrindo išdėstyti atsakovei sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė K. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. teismas, skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepagrįstai sprendė, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi. Atsakovė neturėjo galimybės suformuluoti prašymų ir pateikti galutinių atsikirtimų į pareikštus reikalavimus. Nesant pasirengimo stadijos, nebuvo galimybės pateikti prašymo skirti ekspertizę;
7.2. byloje nėra įrodymų, kad ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 174,94 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei I. M. K. Žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė, siekdama pagrįsti žalos dydį, teismui pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą REMEKS sąmatininko, kuria paskaičiuota, įskaitant visus mokesčius, 1 078,32 Eur dydžio žala pagal 2016 m. spalio mėn. kainas. Remonto darbai, susiję su padarytos žalos pašalinimu, nėra atlikti ir faktinių išlaidų buto savininkė nepatyrė, o lokalinėse sąmatose remonto darbai yra apskaičiuoti su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiškia, kad šios išlaidos yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl tokios išlaidos nepriteistinos. Sąmatą darė juridinis asmuo, kuris darbus atlieka brangiau, negu analogiškus darbus galintys atlikti kiti asmenys. Žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti, todėl pateikta lokalinė sąmata dėl 1 078,32 Eur žalos yra nepagrįsta;
7.3. aplieto buto remonto kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Siekiant tinkamai atlyginti patirtą žalą, būtina nustatyti aplieto buto nusidėvėjimo laipsnį. Namas pastatytas 1964 metais, jo bendras nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas vadovaujantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu, ir jis yra 54 procentai, o pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN) mūrinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, taigi kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl šiuo metu ginčo buto vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 100 procentų. Sumažinus priteistinos žalos dydį, taip pat turėjo būti atmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šalinimu, t. y. PVM, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus. Remonto darbai, susiję su padarytos žalos pašalinimu, nėra atlikti, todėl faktinių išlaidų I. M. K. nepatyrė.
8. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ prašo atsakovės K. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. ieškovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tuo tarpu atsakovė nepasinaudojo CPK 441 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos medžiagą ir nustatęs, kad bylai nereikalingi papildomi pasirengimo veiksmai, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į visus atsakovės prašymus, 2019 m. vasario 11 d. nutartimi motyvuotai atsisakė į bylą įtraukti trečiąjį asmenį. Tuo tarpu ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus bei prašymus, 2019 m. vasario 22 d. pateikė papildomus įrodymus bei paaiškinimus, t. y. atsakovės prašytas užliejimo nuotraukas. Papildomai ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį draudimo išmokos išmokėjimą, bei pasisakė dėl atsakovės išdėstytos pozicijos, kodėl skiriasi sumos tarp realių darbų ir išmokėtos sumos;
8.2. nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl atsakovės patalpose trūkusio vandentiekio vamzdžio. Užliejimo aplinkybės atsakovė neginčijo. Siekdama įrodyti padarytos žalos dydį, ieškovė pateikė į bylą: 2017 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą turto apžiūros aktą su užfiksuotais sugadinimais ir nuotraukomis, detalią 2017 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto žalos skaičiuotę, pagal UAB „SISTELA“ sąmatų sudarymo programą parengtą lokalinę sąmatą su visomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis. Atsakovė ginčija padarytą žalą, tačiau nepateikė nei vieno tokius argumentus pagrindžiančio dokumento (nepateikti jokie alternatyvus skaičiavimai, sąmatos ir kt.). Nei į bylą pateiktoje lokalinėje sąmatoje, nei defektiniame akte nurodytų sugadinimų apimtis nėra nuginčyta. Ieškovės reikalaujama priteisti žala atitinka realiai patirtus nuostolius;
8.3. dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. įvykio nukentėjusioji patyrė 1 234,94 Eur žalos (ieškinio suma yra 1 174,94 Eur atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą išskaitą). Išmoka buvo sumokėta į remonto darbus atlikusios UAB „Infranet“ sąskaitą. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad remonto darbai, susiję su žalos pašalinimu, nėra atlikti.
9. Atsakovė D. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą pagal CPK 318 straipsnį teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. birželio 26 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis I. M. K. (Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 1464557224). 2017 m. rugpjūčio 23 d. užregistruotas pranešimas apie 2017 m. rugpjūčio 23 d. įvykį, turto apžiūros aktas Nr. CLT1555582 ir priedai prie turto apžiūros akto patvirtina buto užliejimo faktą ir žalą. 2018 m. lapkričio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovėms K. B. ir D. G.. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai išmokėjo 1 174,94 Eur draudimo išmoką (1 234,94 Eur nuostolio suma minus 60 Eur išskaita) už sugadintą nekilnojamąjį turtą.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje žalos faktas, dydis, aplinkybė, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovių bute, atsakovių neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkama buto įrangos priežiūra, nes atsakovės nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir žalos dydžio nustatyti, t. y. atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, yra įrodytos.
13. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neužtikrino tinkamo proceso, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – apeliantės teisės į žodinį bylos procesą pažeidimas. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 eurų (CPK 441 straipsnis). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine), teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, patirtų nuostolių dydį ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju, prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo gauta. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi išsprendė apeliantės atsiliepime pareikštą prašymą dėl aplieto buto savininkės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tai yra šio prašymo netenkino. Minėta nutartimi, nenustačius priežasčių, dėl kurių reikėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė, atsižvelgdama į apeliantės atsiliepime į ieškinį pareikštą prašymą įpareigoti ieškovę pateikti teismui buto užliejimo nuotraukas, teismui pateikė atsakovės prašomus įrodymus, o taip pat draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo buto užpylimo vandeniu židinys buvo atsakovių butas. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl apliejimo vandeniu padarytų nuostolių atlyginimo dydžio, todėl, nagrinėjant bylą buvo svarbu nustatyti, ar atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su draudžiamuoju įvykiu patirtus nuostolius. Konkrečiu atveju nesant šalių prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančių įrodymų visuma sudarė pagrindą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka buvo pažeista apeliantės teisė teikti įrodymus, kas galėjo turėti reikšmės pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017 23 punktą).
19. Minėta, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo buto užpylimo vandeniu židinys buvo atsakovių butas. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
20. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovėms, pagal aukščiau nurodytas CK nuostatas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kokia buvo išmokėta draudimo išmoka, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovių veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė atsakovių neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
21. Byloje yra duomenys, jog 2017 m. birželio 26 d. Gyventojų turto draudimu buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis I. M. K., draudimo sutartis galioja nuo 2017 m. birželio 27 iki 2018 m. birželio 26 d. Iš 2017 m. rugpjūčio 30 d. turto apžiūros akto Nr. CLT1555582 ir jo priedų matosi, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ir jam buvo padaryta žala. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktos aplieto buto fotonuotraukos. Byloje esantis Remonto darbų užsakymas po draudiminio įvykio, patvirtina, jog vykdytojui UAB „Infranet“ buvo pavesta atlikti aplieto buto remonto darbus; užsakyme numatyta, jog bendra mokėjimų (sąmatos) suma 1 234,94 Eur, draudimo bendrovė apmoka vykdytojui 1 174,94 Eur sumą, o užsakovas apmoka besąlyginę išskaitą – 60 Eur. Byloje yra 2017 m. spalio 27 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas aplieto buto savininkės ir patvirtinantis, jog darbų vykdytojas UAB „Infranet“ atliko buto remonto darbus, kurių bendra vertė yra 1 234,94 Eur. Į bylą pateikta 2017 m. lapkričio 10 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma (bylos Nr. CLT1555582 2017/143587), patvirtina, jog ieškovė išmokėjo 1 174,94 Eur dydžio draudimo išmoką. Byloje taip pat yra 2017 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 129725, patvirtinantis, jog ieškovė sumokėjo 1 174,94 Eur išmoką tiesiogiai žalos šalinimo darbus atlikusiai bendrovei UAB „Infranet“.
22. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, taip pat, kad realiai žala nebuvo atlyginta. Apeliantė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės pateiktais duomenimis. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad savalaikiai išsiaiškintų padarytos žalos dydį. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė, gavusi pretenziją iš ieškovės ir nesutikdama su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovės atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau apeliantė viso žalos administravimo ir teismo proceso metu tik deklaratyviai ginčijo žalos dydį.
24. Dėl apeliaciniame skunde cituojamos teismų praktikos pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
25. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
26. Dėl apeliantės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą nepateikė teismui jokių jos finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tai, kad apeliantei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nėra aplinkybė, kuri per se (pati savaime) lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Byloje nesant įrodymų apie apeliantės turtinę padėtį (pajamas, nuosavybės teise turimą turtą ir kt.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos ir apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.