Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-172-1033/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
1-172-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57729-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
T. P.
Civilinis ieškovas
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-172-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57729-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Linui Gružui,kaltinamajam T. P., jo gynėjui advokatui V. L.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. T., jo atstovui advokatui M. U.,civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovams E. T. P. ir Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevędęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 22.08 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,4 promilės etilo alkoholio), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta miesto centro kryptimi ir artėdamas prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. 103 teritorijos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, tai yra važiavo leistiną maksimalų 70 km/h greitį viršijančiu apie 86 km/h greičiu, dėl ko kelyje atsiradus kliūčiai – į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. 103 teritorijos, ties kuria prasideda kelio atkarpa, kurioje leistinas maksimalus 60 km/h greitis, įvažiuojančiam automobiliui „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. T., kuris pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimą buvo neatsargus ir įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos nedavė kelio jo vairuojamam automobiliui, T. P. dėl viršyto leistino greičio netekęs galimybės laiku stabdomu vairuojamu automobiliu išvengti įvykio, susidūrė su jo kelyje kliūtį sudariusiu automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su nuo miesto centro pusės važiavusiu A. C. vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų E. T. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadinti Y. Y. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais T. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis T. P. teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad važiuodamas tamsiu paros laiku nepastebėjo ženklo, todėl viršijo greitį. Iš kairės pusės išvažiavo automobilis, kurį pamatė apšvietęs artimomis šviesomis ir pradėjo stabdyti, bet sustabdyti nesugebėjo ir atsitrenkė į jį. Važiavo vienas savo automobiliu, buvo neblaivus. Prieš tai taisė automobilį ir keletą stiklinių išgėrė, tačiau jautėsi gerai, buvo pakankamai daug laiko praėję, todėl manė, kad gali vairuoti. Neblaivus tą dieną važinėjo apie 15 minučių, iš namų automobilį pasiėmė, namuose remontavo. Važiavo link degalinės užsipilti degalų. Gailisi dėl savo veiksmų, tačiau mano, kad ir nukentėjusysis yra kaltas. Leistinas greitis prieš įvykio vietą 70 km/h, o jis važiavo apie 86 km/h. Pripažįsta šį greitį, nurodytą kaltinime. Negalėjo būti didesnio greičio. Jis važiavo prieš įkalnę, matomumas kelio, kur įsukinėja į pagrindinį kelią, yra atviras kelias, 500 metrų tiesus kelio ruožas. Važiavo su artimomis šviesomis, jos švietė normaliai. Artėjant prie posūkio nukentėjusiojo automobilis nebuvo matomas, jis tiesiog staiga išvažiavo iš kairės pusės. Kelias nėra labai lygus, buvo transporto priemonė prieš jį, kuri apšvietė artimomis šviesomis ir kažkiek apakino. Nukentėjusiojo automobilis buvo šviesus, jį pamatė kelio viduryje. Kai sureagavo į stabdymą, jis buvo ir priešpriešinėje ir jo kelio juostoje. Dar bandė išvengti susidūrimo – stabdė, suko vairą į dešinę pusę, bet smūgio išvengti nepavyko. Susidūrė priekiu, labiau kaire puse kliudė E. T. automobilio galą ir dešinę pusę. Gatvė buvo neapšviesta, tik dabar pastatė žibintus. Avarijų ten yra buvę ir anksčiau. Toje vietoje yra išvažiavimas, medžiai, krūmai vaizdo neužstoja. Žalos nė dalies neatlygino, nes jis žala. Kai žala bus paskaičiuota, tada ir atlygins. Be to, tikėjosi, kad žalą atlygins draudimas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. P. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisme, bei parodė, kad 2016-09-09, apie 22.00 val., Vilniuje, vairuojamu jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 70 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro pusės. Tuo metu buvo sutemę, gatvė neapšviesta, asfaltuota kelio važiuojamoji dalis sausa. Kylant į įkalnę, jam iš kairės pusės netikėtai į kelią įvažiavo taksi automobilis „Renault Laguna“. Šį automobilį pastebėjo tuo metu, kai tamsoje apšvietė savo automobilio artimosiomis šviesomis. Prieš tai, maždaug prieš 100 metrų, buvo prasilenkęs su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Tik pastebėjęs taksi automobilį „Renault Laguna“, staigiai stabdė savo automobilį, tačiau atstumas buvo per mažas, todėl priekine automobilio dalimi trenkėsi į taksi automobilio galinį dešinį kampą. Kaip po susidūrimo sustabdė savo automobilį neprisimena, nes įvykio metu susitrenkė galvą ir trumpam neteko sąmonės. Vėliau įvykio vietoje pamatė, kad po susidūrimo nuo smūgio taksi automobilis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Audi“. Eismo įvykio metu buvo sugadinti trys automobiliai, sužalotas taksi vairuotojas E. T.. Taksi vairuotojas, turėdamas galimybę matyti jo automobilį, netikėtai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus įvažiavo į kelią, todėl jie susidūrė. Jeigu E. T. nebūtų pažeidęs taisyklių, eismo įvykio nebūtų, nes susidūrimas buvo pagrindiniame kelyje, kuriuo jis važiavo tiesiai savo eismo juosta ir neketino keisti važiavimo krypties. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus ir viršijo greitį, dėl ko labai gailisi, bet mano, jog šioje situacijoje dėl tamsos negalėjo išvengti eismo įvykio (1 t., b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-09, apie 22.00 val., Vilniuje, dirbdamas pagal verslo liudijimą taksi vairuotoju, automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė ir išleido klientą prie (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. 103. Po to, privažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, prieš kurią sustojo, pasižiūrėjo į abi puses. Įvažiavęs į važiuojamąją dalį norėjo sukti į kairę ir važiuoti miesto centro kryptimi. Tuo metu jau temo, tačiau dar nebuvo visiškai sutemę. Įvertino, kad jam iš kairės pusės artėjantis automobilis buvo pakankamai toli nuo jo, t. y. maždaug už 250-300 metrų, o iš dešinės pusės artėjantis automobilis buvo dar toliau, įsitikinęs, kad abu automobiliai yra toli, pajudėjo ir sukdamas į kairę įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį bei nuvažiavo apie 25 metrus. Atvažiuojančių automobilių važiavimo greičio iš tokio atstumo ir tokiomis oro sąlygomis, t. y. jau beveik visiškai sutemus, tiksliai įvertinti negalėjo. Tolimesnių įvykių tiksliau nurodyti negali, nes neatsimena kas įvyko, atsipeikėjo tik ligoninėje nuo įvykio praėjus maždaug 2-3 savaitėms. Eismo įvykio metu jo vairuotas automobilis „Renault Laguna“ nuosavybės teise priklausė Y. Y., o jis buvo registruotas šio automobilio valdytoju. Automobilį buvo davęs Y. Y. sutuoktinis A. Z., su kuriuo jis palaikė draugiškus santykius. Automobilį naudojo darbinei veiklai. Y. Y. yra Rusijos pilietė ir gyvena Maskvoje, tačiau jos gyvenamosios vietos nežino, kontaktų neturi. Jos sutuoktinis išvažiavo kartu su žmona. Kiek jam žinoma, Y. Y. dėl automobilio sugadinimo kreipėsi į T. P. draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61, 70).

Liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-09 apie 22.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. S., važiavo apie 50-60 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatvės dešine eismo juosta nuo miesto centro link Šalčininkų. Buvo tamsus paros metas, kelias neapšviestas, kelio danga sausa. Leistinas maksimalus greitis buvo 60 km/h. Artėdamas prie įvažiavimo į pastato Nr. 103 teritoriją, pamatė iš priešingos krypties eismo juostos, į jo eismo juostą slystantį taksi automobilį „Renault“. Jis bandė savo automobilį stabdyti, tačiau dėl per mažo atstumo priekine automobilio dalimi trenkėsi į taksi automobilio „Renault“ dešinį šoną. Tik iš šalutinių aplinkybių suprato, kad prieš tai priešingos krypties eismo juostoje turėjo įvykti transporto priemonių susidūrimas, bet jis to nematė, į prieš tai susidūrusius automobilius „Renault“ ir „Mercedes“ neatkreipė dėmesio. Įvykio metu susimušė kairę ranką, klubus ir krūtinę, todėl dėl skausmų važiavo pasitikrinti į ligoninę, iš kurios tą pačią dieną buvo išleistas, nenustačius sužalojimų (1 t., b. l. 75).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-09, apie 22.00 val., Vilniuje, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo A. C. vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto centro pusės Šalčininkų kryptimi ir artėjant prie kelio dešinėje pusėje esančio išvažiavimo iš pastato Nr. 103 teritorijos, pastebėjo, kaip iš minėto išvažiavimo arba iš prieš jį esančios stotelės į kelią įvažiuoja ir link miesto centro pusės suka, ar apsisukinėja taksi automobilis „Renault“. Tuo metu lauke buvo tamsu, todėl neįsidėmėjo ir tiksliai negali pasakyti ar šis automobilis į kelią įvažiavo iš šalia jo esančios teritorijos ar apsisukinėjo. Kai šis automobilis jau buvo priešingos krypties eismo juostoje, į jo galą trenkėsi jam iš paskos, nuo Šalčininkų pusės važiavęs automobilis „Mercedes Benz“. Nuo smūgio automobilis „Renault“ skersas įslydo į jų važiavimo eismo juostą ir dešiniu šonu trenkėsi į A. C. automobilio priekinę dalį. Prieš tai A. C. dar bandė stabdyti, tačiau smūgio išvengti nepavyko. „Mercedes“ pamatė tik susidūrimo metu, todėl negali nurodyti prieš tai buvusio jo važiavimo greičio. Eismo įvykio metu jis pats nenukentėjo (1 t., b. l. 79).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2016-09-09 22.08 val. pranešta, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., prie degalinės (duomenys neskelbtini) susidūrė trys automobiliai, yra prispaustų asmenų (1 t., b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. S. 2016-09-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. J., apie 22.10 val. iš OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė trys automobiliai: „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nukentėjusių. Atvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad prispaustas „Renault“ vairuotojas E. T.. Atvykusi PGT brigada jį išlaisvino ir perdavė GMP brigadai 0823, kuri išgabeno į RVUL. E. T. įvykio aplinkybių tiksliai negalėjo paaiškinti. A. C. nurodė, kad važiuojant pamatė į jo eismo juostą išlekiant „Renault“. Atstumas buvo per mažas, kad galėtų išvengti susidūrimo. Iš kur atvažiavo „Renault“ iki susidūrimo nematė. Tą patį paaiškino ir „Audi“ važiavęs keleivis M. M., tik papildė, kad matė „Renault“ išvažiuojant iš šalutinio kelio, iš dešinės pusės. „Mercedes“ vairuotojas T. P. paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link centro staiga prieš pat jį į kelią iš kairės išvažiavo „Renault“. Jis bandė stabdyti ir sukti dešiniau, bet vis tiek atsitrenkė. Tik išlipęs pamatė, kad „Renault“ nuo smūgio susidūrė su „Audi“. Nuo T. P. sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,26 promilių girtumas. Su parodymais T. P. sutiko, neginčijo prieš vairuojant vartojęs alkoholį. Pašalinių liudininkų nebuvo. Kiti eismo įvykio dalyviai medicininės pagalbos nepageidavo. Visiems trims automobiliams anuliuotos TA. „Renault“ ir „Mercedes“ priverstinai nugabenti į saugomą aikštelę Eišiškių pl. 127 (1 t., b. l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties apie 6 m pločio išvažiavimu iš (įvažiavimu į) šios gatvės pastato Nr. 103 teritorijos. Žiūrint T. P. važiavimo kryptimi (duomenys neskelbtini) nuo Salininkų pusės link Vilniaus miesto centro, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoji dalis su minėtu išvažiavimu kertasi kairėje kelio pusėje. Žiūrint minėta kryptimi kelio ilgio atžvilgiu - ties artimesniojo išvažiavimo krašto išvestine kelyje, apie 1 m atstumu prieš ją, yra kelio ženklas žymintis miesto administracinės ribos pradžią, tuo pačiu, kad prasideda kelio atkarpa, kurioje leistinas greitis - 60 km/h. Iki šio ženklo, tuo pačiu iki minėto išvažiavimo – leistinas greitis yra 70 km/h. Prieš minėtą išvažiavimą kelio važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos, t. y. po vieną apie 3,4-3,5 m pločio eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Iškart už išvažiavimo bendras važiuojamosios dalies plotis didesnis (9,7 m), nes ties priešingos krypties eismo juosta, skirta važiuoti nuo miesto centro pusės, yra apie 30 m ilgio važiuojamosios dalies praplatėjimas, skirtas nuo miesto centro pusės važiuojančiam maršrutiniam transportui sustoti sustojime (duomenys neskelbtini). Kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis, neįrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės, žiūrint prieš įvykį buvusia T. P. važiavimo kryptimi miesto centro kryptimi, (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje ar ties ja buvo išsidėsčiusios taip: E. T. vairuotas automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo apie 24,4 m atstumu už tolimesnio išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 103 krašto, skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu, iš dalies važiuojamosios dalies eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės, iš dalies – už važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Kelio ilgio atžvilgiu iškart už šio automobilio, kelio pločio atžvilgiu – pilnai eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės, stovėjo įvykio metu A. C. vairuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dar toliau, žiūrint ta pačia kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu - apie 28 m atstumu už automobilio „Audi A6 Avant“, kelkraštyje, ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, stovėjo T. P. vairuotas automobilis „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas miesto centro kryptimi. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, skirtoje važiuoti miesto centro kryptimi (t. y. nustatyta T. P. važiavimo kryptis prieš įvykį), buvo rastos dvi 25,6 m ilgio išilgai kelio ašinei linijai besitęsiančios tikėtina automobilio „Mercedes Benz E280“ ratų paliktos stabdymo žymės. Stabdymo žymės, žiūrint minėta eismo kryptimi, prasideda 7,4 m atstumu prieš kelio ženklus žyminčius miesto administracinės ribos pradžią ir leistino greičio ribojimą iki 60 km/h. Dešinės pusės stabdymo žymė nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint minėta kryptimi, nutolusi apie 0,7 m atstumu. Įvykio vietos apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad iš transporto priemonės, pastatytos išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 103 teritorijos, vairuotojo vietos matomumas į dešinę pusę siekia 600 m. atstumą, t. y. įvykio metu buvusiomis sąlygomis tokiu atstumu buvo galimybė pastebėti nuo Salininkų pusės (T. P. važiavimo kryptis prieš įvykį) link miesto centro važiuojančias transporto priemones. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, oro sąlygos – be kritulių, asfalto danga sausa. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 8-19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadintos visos įvykio metu susidūrusios transporto priemonės. T. P. vairuoto automobilio „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (savininkas – T. P., techninė apžiūra atlikta, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas AB (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. C. vairuoto automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. S., valdytojas - A. C.) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi priekinėse dalyse, o automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas– Y. Y., valdytojas - E. T.) - dešiniajame šone (b. l. 20, 24, 28).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2016-09-09 22.33 val. T. P. nustatytas 1,26 promilių girtumas (paklaida ± 1,7 proc.). Vairuotojai E. T. ir A. C. buvo blaivūs (1 t., b. l. 43-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6551/2016(01) nurodyta, kad T. P. kraujyje rasta 1,40 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6565/2016(01) nurodyta, kad E. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot, susipažinusi su E. T. RVUL ligos istorija Nr. 2016/20795 1 CD Nr. 2406 ir įvykio aplinkybėmis, nustatė, kad E. T. 2016-09-09 eismo įvykio metu patyrė sužalojimus: daugybinius odos nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, dešinio skruostikaulio ir skruostinio lanko lūžį, kairio žandinio sinuso priekinės ir šoninės sienelių lūžius, pakauškaulio kairės pusės krumplio lūžį, dešinės mentės skeveldrinį lūžį, dešinės pusės IV, V, VI, VII ir VIII šonkaulių skeveldrinius lūžius, kepenų dešiniosios skilties plyšimą, kraujo ir kraujo krešulių susikaupimą pilvaplėvės ertmėje (apie 1,5 l); plonosios žarnos pasaito plyšimą, klubinės žarnos nekrozę (15 cm ilgyje), kryžkaulio kairės pusės išilginį lūžį, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžius, kairio sėdinkaulio lūžį, kairės gūžduobės stogo ir priekinio krašto lūžį, juosmeninio V slankstelio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį. Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57, 59).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje 2017-02-24 Nr. 11-2673(16) (specialistė L. L.) nurodyta, kad nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Mercedes Benz E280“, vairuojamas T. P., važiavo pagrindiniu keliu kryptimi link Vilniaus miesto. Tuo metu automobilis „Renault Laguna“, vairuojamas E. T., iš kairėje esančio šalutinio kelio, iš išvažiavimo iš teritorijos įvažiavo į pagrindinį kelią link Vilniaus m. Pagrindiniu keliu, kryptimi link Vilniaus miesto važiavęs automobilis „Mercedes Benz E280“ priekine dalimi, daugiau jos kaire puse smūginiai kontaktavo su automobilio „Renault Laguna“ galiniu dešinės pusės sparnu, srityje iki galinių dešinės pusės durelių. Po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz E280“ judėjo į priekį ir, įveikęs apie 60,5 m atstumą nuo įvažiavimo/išvažiavimo iš teritorijos, iš kurio išvažiavo automobilis „Renault Laguna“, buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje esančioje eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo automobilis „Renault Laguna“ išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kuria tuo metu judėjo automobilis „Audi A6“, kuris priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Renault Laguna“ dešinįjį šoną priekinių ir galinių durelių srityje. Po šio susidūrimo automobiliai buvo nublokšti į vietas ir padėtis, kurios užfiksuotos eismo įvykio vietos plane. Automobilių „Mercedes Benz E280“ ir „Renault Laguna“ susidūrimas įvyko dešinėje eismo juostoje, žiūrint pirmine automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – tikėtina už automobilio „Mercedes Benz E280“ stabdymo pėdsakų pabaigos. Automobilių „Renault Laguna“ ir „Audi A6“ susidūrimas įvyko kairėje eismo juostoje, automobilio „Audi A6“ pirminio važiavimo krypties eismo juostoje. T. P. vairuojamo automobilio greitis prieš eismo įvykį buvo apie 86 km/h. Važiuodamas tokiu greičiu automobilio stabdymui T. P. reagavo prieš 61,4 m atstumą (iki stabdymo pėdsakų pabaigos). Jei T. P. važiuodamas 60-70 km/h greičiu reaguotų automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir važiuodamas apie 86 km/h greičiu, tikėtina jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes atstumas reikalingas automobilio stabdymui (važiuojant 60 km/h greičiu - 44 m; 70 km/h greičiu – 56 m) yra mažesnis už atstumą (61,4 m), kuriuo būdamas nuo stabdymo pėdsakų pabaigos vairuotojas sureagavo automobilio stabdymui. Specialistė padarė išvadą, kad techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo E. T. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis keisdamas judėjimo kryptį, t. y. judėdamas iš šalutiniame kelyje esančio išvažiavimo iš teritorijos į pagrindinį kelią, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu savo važiavimo krypties eismo juosta važiavusiam T. P. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz E280“, su kuriuo susidūrė. Automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojo T. P. veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas 86 km/h greičiu jis viršijo leistiną važiavimo greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Renault Laguna“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 89-95).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017-06-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-105904822-17 matyti, kad E. T. dėl KET 102 punkto reikalavimų pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad 2016-09-09 22.08 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos ((duomenys neskelbtini) pastato Nr. 103 teritorijos) į (duomenys neskelbtini) gatvę nepraleido ja važiuojančios T. P. vairuojamos transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei nubaustas 60 Eur bauda (1 t., b. l. 72). Šį nutarimą E. T. buvo apskundęs, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-06 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi jo skundus atmetė palikdami nutarimą nepakeistą (2 t., b. l. 19-28).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2016-09-09 apie 22.08 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas lengvo girtumo laipsnio, vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles, viršijo leistiną greitį ir atsitrenkė į iš šalutinio kelio išvažiavusį E. T. vairuojamą automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje po susidūrimo šis automobilis buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta „Renault“ vairuotojo E. T. sveikata, sugadinti automobiliai. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. T., liudytojų A. C., M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio registracijos kortelės duomenimis, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, vairuotojų blaivumo patikrinimo rezultatais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, nes būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

T. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusio asmens rizikingas elgesys vairuojant transporto priemonę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis T. P., jo gynėjas ir galima laiduotoja J. F. (kaltinamojo pusseserė), prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 8, 14-17, 47-55). Dėl šio prašymo prokuroras nurodė, kad yra BK 40 straipsnyje numatytos formaliosios sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tai, kad nebuvo iš dalies atlyginta nukentėjusiajam padaryta žala ar susitarta dėl jos atlyginimo. Vien formalių sąlygų buvimas nėra imperatyvas priimti tokį sprendimą, juo labiau, kad T. P. kaltinamas, kad neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitas asmuo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jeigu manyti, kad pirmoje eilėje klausimą dėl žalos atlyginimo turėtų spręsti draudimas, tai asmuo, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pats tame procese dalyvauti. Kaltinamojo atleidimas nuo atsakomybės šiuo atveju būtų per švelnus sprendimas, todėl turėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė.

Nukentėjusiojo atstovas iš esmės pritarė prokurorui ir paaiškino, kad kaltinamasis neatlygino nė dalies žalos, net nebandė su nukentėjusiuoju susisiekti, pasiteirauti kaip galėtų atlyginti žalą, atsiprašyti. Pats kaltinamasis netgi padavė nukentėjusįjį į teismą dėl žalos atlyginimo ir šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje T. P. bando prisiteisti žala iš E. T.. Tai parodo kaltinamojo ne tik nenorą atlyginti žalą, bet dar iš tokios situacijos turėti naudą. Kaltinamojo veiksmai šiai dienai neparodo nei gailesčio, nei supratimo kas iš viso įvyko.

Gynėjas paaiškino, kad yra visos sąlygos atleisti asmenį nuo atsakomybės. Vien tik sunkių pasekmių atsiradimas ar žalos neatlyginimas negali eliminuoti tokios galimybės, kadangi pasekmės atsirado ne vien dėl kaltinamojo veiksmų. Automobilis buvo draustas, todėl draudimo bendrovė padengia atsiradusią žalą. Kaltinamasis pasiruošęs atlyginti žalą, kiek iš jo bus priteista. Be to, dėl buvusio girtumo kaltinamasis turės pareigą regreso tvarka atlyginti draudimo bendrovei visas išlaidas. Nesutinka su nukentėjusiojo atstovo pozicija, kad T. P. apgailestavimas nėra nuoširdus. Jis neturėjo nukentėjusiojo kontaktų ir negalėjo pareikšti užuojautos ar pasiūlyti pagalbos. Tai, kad T. P., pasinaudodamas savo teisėmis nori prisiteisti žalą iš E. T. dėl sugadintos transporto priemonės, negali būti traktuojama, kaip nenoras pripažinti savo kaltės. Teisinėje valstybėje kiekvienas žmogus gali naudotis savo teisėmis.

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis T. P. padarė BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau nėra bent iš dalies atlyginęs ar pašalinęs nukentėjusiam E. T. padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad T. P. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė civilinį ieškinį E. T. dėl žalos, susijusios su 2016-09-09 eismo įvykiu, atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-4353-600/2018), kuri dar nėra išnagrinėta. Tai rodo, kad pats kaltinamasis siekia prisiteisti iš nukentėjusiojo žalą ir nėra įsipareigojęs gera valia (be teismo sprendimo) ją atlyginti. Nors T. P. nurodė, kad labai gailisi dėl eismo įvykio, o nukentėjusiojo neatsiprašė ir nepasiūlė pagalbos, kadangi neturėjo kontaktų, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė ir teigė, kad dėl eismo įvykio kaltas ir pats nukentėjusysis. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, t. y. nėra atlyginęs nukentėjusiam bent dalies žalos ir nėra įsipareigojęs ją atlyginti. Ta aplinkybė, kad žalą dėl eismo įvykio pirmiausia turi atlyginti draudimo bendrovė, kuri įtrauka į bylą civiliniu atsakovu, neeliminuoja kaltinamojo pareigos bent iš dalies atlyginti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo. Kaltinamasis žinojo kokio dydžio civilinį ieškinį nukentėjusysis pareiškė, todėl jo paaiškinimai, kad nežinojo kokio dydžio žala bus paskaičiuota ir priteista, kad tik tuomet atlygins žalą, nepaneigia jo, kaip asmens, kuris siekia būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytis įstatyme numatytos pareigos ir bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato, kad už šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką asmeniui skiriama vienintelė bausmė - laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamajam nustatytas lengvas girtumo laipsnis), į pasekmes ir padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas 2016 m. administracine tvarka pagal ATPK 124 str. 3 dalį už greičio viršijimą Vilniaus mieste, baudą sumokėjęs, nuobauda negalioja, jo vairavimo stažas skaičiuojamas nuo 2007-08-22), taip pat į atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančią aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba, naujų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus. Nors prokuroras prašė skirti bausmę – baudą, tačiau BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta, o taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, šiuo atveju nėra pagrindo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

T. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, leidžiančia vairuoti transporto priemones. Pagal teismų praktiką eismo įvykio padarymas esant apsvaigus nuo alkoholio yra laikomas šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje pažeidinėti kelių eismo taisykles, įvertinus padarytos veikos turinį ir pasekmes, kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-23 nutartis Nr. 2K-125-699/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-851/2017).

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t, b. l. 106), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. pareiškė 115502,82 Eur civilinį ieškinį dėl 5502,82 Eur turtinės ir 110 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 144-146). Ieškinyje nurodė, kad pagal teismui pateiktus apskaitos duomenis jo pajamos nuo 2016-06-03 iki 2016-09-09 dirbant taksi vairuotoju buvo 7436,24 Eur, t. y. iki eismo įvykio trijų mėnesių vidutines pajamos buvo 74,36 Eur už vieną darbo dieną. Po eismo įvykio jis stacionariai ir ambulatoriškai gydėsi 74 dienas ir taip negavo 5502,82 Eur pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų eismo įvykio. Jam buvo nustatyti sveikatos sužalojimai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat nustatytas 40 proc. darbingumas. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali ilgai sėdėti, normaliai judėti, šlubuoja, vargina galvos ir kūno skausmai, sutriko miegas, patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų, be to neaišku, kiek galės dirbti taksi vairuotoju. Ieškinyje cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-2010 metų nutartis ir priteistas sumas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims priklausomai nuo patirtų sužalojimų ir netekto darbingumo, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jo sužalojimai žymiai didesni ir sunkesni bei priteisti prašomas sumas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 144-164).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio ieškovo E. T. atstovas M. U. teisme civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Draudimas, skaičiuodamas negautas pajamas, remiasi 2015 m. deklaracija, tačiau tai yra neteisinga, nes ilgas laikotarpis nuo įvykio, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti. Teismui yra pateiktos nukentėjusiojo taksi vairuotojo apskaitos žurnalų kopijos, kur paskaičiuotos vidutinės pajamos už praėjusius 3 mėnesius iki įvykio. Būtų žymiai teisingiau skaičiuoti už praėjusius 3 mėnesius, o ne už praeitus metus. Viena vidutinė darbo diena turėtų būti ne 26,45 eurai, kaip paskaičiavo draudimas, o 74,36 eurai. Draudimo paskaičiuota 4000 Eur neturtinė žala yra per maža, kadangi sužalojimai, kuriuos patyrė nukentėjusysis, tikrai yra labai sunkūs. Nesutinka su draudimo nuomone, jog sužalojimų buvo mažiau. Teismas turėtų remtis teismo eksperto išvadoje nustatytais sužalojimais. Draudimo paskaičiuota žala turėtų būti ženkliai didesnė, ką rodo ir teismų praktika. 2008 - 2011 metais teismai priteisinėjo neturtinę žalą nuo 80 tūkst. iki 100 tūkst. litų net esant mažiau sužalojimų, todėl praėjus beveik 10 metų, esant pasikeitusiam pragyvenimo lygiui, turi būti priteista daugiau. Nukentėjusiajam buvo nustatyti tikrai labai dideli sužalojimai, jis buvo patyręs komą, buvo klausimas dėl gyvybės, galimai bus išliekamosios pasekmės. Draudimas nors ir vadovaujasi įstatymo norma, kur maksimali neturtinė žala įvertina 5000 eurų, tačiau pats įvertino neturtinę žalą 4000 eurų, todėl atsižvelgiant į sunkius sužalojimus, gali maksimaliai žalą atlyginti.

Prokuroras nurodė, kad palaiko nukentėjusiojo E. T. pareikštą civilinį ieškinį, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos ir turi būti mažinama. Draudimo pozicija dėl neturtinės žalos paskaičiavimo yra neteisinga. Pagal nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą žala paskaičiuota per maža ir turi būti didesnė, viršijanti įstatymo numatytą 5000 Eur draudimo įsipareigojimo limitą. Teismo medicinos specialisto išvados pakanka įvertinti kokio dydžio žala E. T. sveikatai buvo padaryta ir reikia remtis šia išvada. Draudimas privalo vykdyti savo pareigą įstatymo numatytose ribose ir atlyginti žalą.

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad automobilio "Mercedes Benz E280", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė 2016-09-09 eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34), todėl draudimo bendrovė įtraukta byloje civiliniu atsakovu.

Civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovas savo rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 188-190) ir teisme nurodė, kad nukentėjusysis reikalauja atlyginti 5502,82 Eur negautų pajamų, tačiau pateikė duomenis tik apie savo gautas pajamas (kasos žurnalo įplaukas). Remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis bei teismų praktika (kasacinės nutartys 3K-3-682-248/2015, 3K-3-45/2015, 3K-3-564/2014) yra atlyginamas „negautas uždarbis“, kuris apskaičiuojamas pagal formulę (GP-S)-M=NU, kur GP – gautos pajamos, S- veiklos sąnaudos, M- valstybės mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos , NU – negautas uždarbis. Todėl ieškovas turi pateikti ne tik duomenis apie gautas pajamas, bet ir veiklos sąnaudas, kurias taksi atvejais sudaro: kuro išlaidos, automobilio amortizaciniai, eksploataciniai kaštai (proporcingai dienų skaičiui), administraciniai kaštai (dispečerinės išlaikymas/įmoka dispečerinei), automobilio/veiklos draudimo įmokos (proporcingai dienų skaičiui), automobilio nuomos įmokos dalis ir kt. Nuo gautos sumos dar turi būti atimami mokesčiai valstybei, priklausomai nuo vykdomos veiklos formos: gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Nukentėjusysis gali gauti „grynojo pelno“ (uždarbio), kurį būtų gavęs, jei nebūtų eismo įvykio, kompensaciją. Pagal TPVCAPDĮ 19 str. 6 dalį draudikas atlygina tik įrodymais pagrįstą per eismo įvykį padarytos žalos dydį ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus. Remiantis CK 6.249 str. žalos dydis nėra preziumuojamas ir turi būti įrodytas prašančiojo asmens. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostoliu laikoma tik tiesioginė turtinė žala, grynasis pelnas. E. T. neišskaičiuoja transporto priemonės eksploatacinių išlaidų, kuro išlaidų ir kitų, todėl jo skaičiavimas neteisingas. Be to, pagal Civilinį kodeksą į draudimo išmoką turi būti įskaitomos „Sodros“ išmokėtos išmokos ir toje dalyje draudimo išmoka mažėja (CK 6.290 str.). Draudimo eksperto išvadoje nurodyta mokėtina draudimo išmoka preziumuojant, kad „Sodra“ nukentėjusiajam nieko nemokėjo, nes nebuvo gautas šios įstaigos atsakymas. Draudikas nuostolio dydį vertino pagal 2015 m. pateiktą metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaruojamas E. T. grynasis pelnas yra 9655,46 Eur per metus. Pagal deklaraciją matosi grynasis deklaruojamas pelnas, atėmus visas veiklos sąnaudas. Pagal gautą pelną buvo paskaičiuotas 26,45 Eur vienos dienos uždirbamas pelnas, kurį padauginus iš nukentėjusio nedarbingumo laikotarpio (74 dienos), buvo apskaičiuota 1957,30 eurų išmoka. Tačiau, atsižvelgus į abipusę kaltę, išmoka mažinama per pusę ir sudaro 978,65 Eur. Žala paskaičiuota remiantis 2015 m. pajamų deklaracija, nes pagal LR Vyriausybės patvirtintas "Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo draudimo išmokos mokėjimo taisykles" imami kalendoriniai metai (Taisyklių 10 p.). Nors nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 110000 Eur neturtinę žalą, tačiau pagal TPVCAPDĮ 11 str. 1 punktą maksimali draudiko mokama išmoka neturtinei žalai atlyginti yra 5000 Eur. Ši išmoka apskaičiuojama ir įvertinama pagal asmens patirtų sužalojimų mastą, taip pat vertinat gijimo eigą, išliekančius liekamuosius reiškinius ir t.t. Apskaičiuojant neturtinės žalos dydį remiamasi medicinine dokumentacija. Neturtinės žalos atlyginimo išmoką draudikas paskaičiavo, remdamasis AB (duomenys neskelbtini) gydytojo-eksperto išvadomis. Draudimo ekspertė nenustatė visų sužalojimų, t. y. nebuvo nustatyti šie sužalojimai: dešinio skruostikaulio lūžis, skruostinio lanko lūžis, kairio žandinio sinuso priekinės ir šoninės sienelių lūžiai, pakauškaulio kairės pusės krumplio lūžis, dešinės mentės skeveldrinis lūžis, juosminio V slankstelio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžis. Visą gydymo istoriją draudikas turėjo, matė ir įvertino. Maksimalią 5000 Eur išmoką draudimo įmonė moka tik mirties atveju. Kitais atvejais, draudimo išmokos dydis mažinamas atsižvelgiant į patirtų sužalojimų pobūdį. E. T. nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas, todėl draudikas paskaičiavo 4000 Eur išmoką, kurią dėl abipusės vairuotojų kaltės sumažino per pusę - iki 2000 Eur. Pagal CK 6.248 str. ir teismų praktiką, tais atvejais, kai abu vairuotojai yra kalti ir nei vieno veiksmų neįmanoma įvardinti, kaip pavojingesniu, nuostoliai draudimo bendrovių atlyginami 50/50. Būtent todėl draudikas sutinka mokėti pusę apskaičiuotų išmokų, kas sudarytų 2000 Eur neturtinė žala ir 978,65 Eur turtinė žala, iš viso 2978,65 Eur. Be teismo sprendimo moralinės žalos išmokėti draudimas negali. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, draudimo išmokos bus išmokėtos.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad pritaria draudimo atstovo pozicijai dėl civilinio ieškinio, kad apskaičiuojant žalą, ji turi būti mažinama. Civilinis įstatymas numato, kad tokiais atvejais, jei nustatoma nukentėjusiojo asmens kaltė arba neatsargumas, tai ieškinys gali būti net visiškai atmestas. Nagrinėjamoje situacijoje turime vadovautis principu, kad reikia nustatyti kiekvieno vairuotojo kaltės laipsnį. Šiuo aspektu ko gero didesnė kaltė turi būti priskirta nukentėjusiajam, nes dėl jo pirminių veiksmų įvyko eismo įvykis, dėl kurio patyrė sunkius sužalojimus, todėl iš dalies yra pats kaltas. Bylos ypatumas yra tas, kad buvo abipusė vairuotojų kaltė ir į tai reikia atsižvelgti.

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo (civilinis ieškovas). Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti teisingą, t. y. tikrąjį žalos dydį (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo T. P. 5502,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų eismo įvykio. Prie ieškinio pridėjo taksi vairuotojo apskaitos žurnalo kopijas už laikotarpį nuo 2016-06-03 iki 2016-09-06, iš kurių matyti, kad per šį laikotarpį gavo 7436,24 Eur pajamų (įplaukų), jo trijų mėnesių jo vidutines pajamos buvo 74,36 Eur už vieną darbo dieną. Tačiau civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, kiek per nurodytą laikotarpį jis turėjo išlaidų, kurias reikia atimti iš pajamų, siekiant nustatyti jam likusį uždarbį (pelną), t. y. nepateikė kiek turėjo išlaidų taksi automobilio kurui, eksploatacinėms išlaidoms, sumokėjo mokesčių ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas remiasi civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) 2018-01-16 eksperto išvada, kuri paskaičiuota pagal E. T. 2015 m. metinę pajamų deklaracija, iš kurios matyti, kad 2015 metais jo apmokestinamų pajamų suma buvo 9655,46 Eur, t. y. vienos dienos uždirbamas pelnas buvo 26,45 Eur (2 t., b.l. 36-38, 43). Šioje deklaracijoje nurodyta per metus gautų pajamų suma ir patirtų nuostolių suma, todėl remiantis šia deklaracija už 12 mėnesių laikotarpį draudiko paskaičiavimai tiksliau atspindi E. T. gaunamą uždarbį.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalį draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (TPVCAPDĮ 19 str. 16 d.). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795, 8 punkte nurodyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį (Taisyklių 10 punktas).

Civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini), remdamasis nukentėjusiojo E. T. 2015 m. pajamų deklaracija apskaičiavo, kad nukentėjusiajam priklausytų išmokėti 1957,30 Eur draudimo išmoką dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, nes buvo nedrabingas 74 dienas nuo 2016-09-09 iki 2017-11-21, bet kadangi buvo abipusė vairuotojų kaltė, šią išmoką sumažino per pusę. Su tokia draudiko pozicija negalima sutikti, nes kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltės laipsnis dėl 2016-09-09 eismo įvykio nėra vienodas. Nors pagal specialisto išvadą tiek kaltinamojo T. P., tiek nukentėjusiojo E. T. veiksmai buvo techniniu požiūriu nepriimtini ir priežastiniu ryšiu sąlygojo eismo įvykio kilimą su iš to atsiradusiomis pasekmėmis, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis T. P. padarė du kelių eismo taisyklių pažeidimus - vairavo automobilį neblaivus ir viršijo leistiną greitį. Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. KET 14 punktas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. T. P. kraujyje buvo rasta 1,40 promilių etilo alkoholio, kas tris kartus viršija leistiną ribą (ne daugiau kaip 0,40 promilės) iki kurios leidžiama vairuoti, todėl jo veiksmai vairuojant neblaiviam buvo ypač pavojingi, net jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykis. Tai rodo T. P. padidintą neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams ir kitiems eismo dalyviams. Jis net negalėjo pradėti važiuoti ir dalyvauti eisme, todėl jo neteisėti veiksmai pirmiausia sąlygojo eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. T. sveikata. Tuo tarpu E. T. padarė vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą KET 102 punkte, nustatantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). E. T. buvo neatidus ir nerūpestingas, įvažiavo į pagrindinį kelią, nebūdamas įsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu T. P. vairuojamu automobiliu, todėl jo veiksmai taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą.

CK 6.270 str. 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginami nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės kilimo (CK 6.248 str. 4 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Analogiškai numato ir TPVCAPDĮ 19 str. 9 dalis, kad nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuotos išmokos gali būti mažinamos, atsižvelgiant į jo paties veiksmus ir kaltės laipsnį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nors už kilusį eismo įvykį yra atsakingi abu vairuotojai, tačiau kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltės laipsnis nėra vienodas, didesnė kaltė yra kaltinamojo T. P., todėl draudiko paskaičiuotą 1957,30 Eur išmoką teismas mažina ne pusiau, o vienu trečdaliu - iki 1304,86 Eur bei priteisia šią sumą nukentėjusiam turtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas E. T. taip pat prašo atlyginti 110 000 Eur neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl ją įvertinti turi teismas, atsižvelgiant į visus konkrečioje byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus ir ginamos vertybės specifiką, taip pat nukentėjusiojo ir pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) paskaičiavo nukentėjusiajam E. T. 4000 Eur neturtinę žalą, kurią sumažino per pusę iki 2000 Eur dėl abipusės vairuotojų kaltės. Draudikas remiasi savo gydytojos - ekspertės J. Š. 2018-01-10 išvada, pagal kurią draudimo išmoka paskaičiuota atsižvelgiant į Taisyklių 12 punkte nurodytus kriterijus ir pagal ją nukentėjusiajam nustatyta mažiau sužalojimų (2 t., b. l. 29). Tačiau teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio E. T., vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č., įtrauktos į teismo ekspertų sąrašą, išvada, kuri buvo pateikta specialistei susipažinus su visa E. T. RVUL ligos istorija Nr. 2016/20795 ir įvykio aplinkybėmis. Šioje specialisto išvadoje nukentėjusiajam E. T. teismo ekspertė konstatatavo ir nurodė sužalojimus, kurie visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 57, 59). Teismui nėra pagrindo netikėti teismo ekspertės išvada, todėl ja vadovaujasi priteisdamas neturtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad tiek teismo ekspertės, tiek draudimo ekspertės išvadose yra nustatytas toks pat sveikatos sužalojimo mąstas - sunkus sveikatos sutrikdymas., todėl ginčo dėl to nėra. Byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. T. dėl 2016-09-09 eismo įvykio buvo sunkiai sužalotas, jo būklė buvo sunki, jis patyrė politraumą, hemoraginį šoką dėl nukraujavimo, šonkaulių ir dubens kaulų lūžius, daugybinius vidaus organų sužalojimus, kentė pilvo, nugaros, dubens skausmus, buvo skubos tvarka operuotas, negalėjo pats apsitarnauti, negalėjo judėti, nepriminė kaire koja 4 savaites, mokėsi vaikščioti su ramentais, buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, jo nedarbingumas tęsėsi 74 dienas (2 t., b. l. 34). Iš E. T. išduoto darbingumo lygį patvirtinančio dokumento matyti, kad jis buvo iš dalies darbingas, nuo 2016-12-29 iki 2017-12-28, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (1 t., b. l. 164). Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo T. P. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, judėjimo, darbo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo amžių, darbingumą, turtinę ir šeimyninę padėtį (turi nuolatinį darbą, nevedęs, gyvena su tėvais), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo E. T. prašoma 110 000 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė, todėl ją mažina iki 15 000 Eur.

Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį (BK 6.282 str. 1 d.), turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui. Sprendžiant apie nukentėjusiam asmeniui padarytos neturtinės žalos dydį pirmiausia nustatomas bendras konkretus šios žalos dydis, po to sprendžiamas klausimas dėl jos priteisimo iš atsakingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-222/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusiojo E. T. veiksmai, vairuojant transporto priemonę, taip pat buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, nukentėjusysis neatsargiai vairavo transporto priemonę, tačiau jo kaltės laipsnis yra mažesnis nei kaltinamojo T. P., kaip jau teismas nustatė vertindamas turtinę žalą, todėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas vienu trečdaliu - iki 10 000 Eur.

Kaltinamojo T. P., kaip automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB (duomenys neskelbtini), todėl draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, todėl nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusiojo trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi minėtas įstatymas įtvirtina subsidiariąją draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolę prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418-222/2016, Nr. 2K-226-942/2016). Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė - civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) privalo atlyginti kaltinamojo T. P. veiksmais nukentėjusiajam E. T. padarytą neturtinę žalą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir draudimo sutartyje nustatyto dydžio, t. y. 5000 Eur. Kadangi teismo priteisiama neturtinė žala yra 10 000 Eur, tai yra didesnė nei numatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl neturtinės žalos dalis, viršijanti 5000 Eur, priteistina iš kaltinamojo T. P. (CK 6.254 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobiliai „Mercedes Benz“ ir „Renault Laguna“, kurie po apžiūros Transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo aktais buvo perduoti saugojimui savininkams T. P. ir Y. Y. (1 t., b.l. 23, 27), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų teisėtiems savininkams - T. P. ir Y. Y..

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusysis E. T. pateikė teismui AB „Lietuvos pašto“ kvitą ir pinigų perlaidos priėmimo dokumentą, kad sumokėjo atstovui advokatui M. U. 530 Eur sumą už teisines paslaugas šioje baudžiamojoje byloje ir prašo priteisti iš kaltinamojo (2 t., b. l. 6-7). Šis reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo mažinti atstovavimo išlaidų ir jos turi būti pilnai priteistos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 109, 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. P. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti T. P. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo E. T. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti:

- iš civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) 1304,86 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 6304,86 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus keturis eurus 86 ct);

- iš civilinio atsakovo T. P. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 5530 Eur. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį "Mercedes Benz E280", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui T. P., automobilį "Renault Laguna", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei Y. Y..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas