Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. P. teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad važiuodamas tamsiu paros laiku nepastebėjo ženklo, todėl viršijo greitį. Iš kairės pusės išvažiavo automobilis, kurį pamatė apšvietęs artimomis šviesomis ir pradėjo stabdyti, bet sustabdyti nesugebėjo ir atsitrenkė į jį. Važiavo vienas savo automobiliu, buvo neblaivus. Prieš tai taisė automobilį ir keletą stiklinių išgėrė, tačiau jautėsi gerai, buvo pakankamai daug laiko praėję, todėl manė, kad gali vairuoti. Neblaivus tą dieną važinėjo apie 15 minučių, iš namų automobilį pasiėmė, namuose remontavo. Važiavo link degalinės užsipilti degalų. Gailisi dėl savo veiksmų, tačiau mano, kad ir nukentėjusysis yra kaltas. Leistinas greitis prieš įvykio vietą 70 km/h, o jis važiavo apie 86 km/h. Pripažįsta šį greitį, nurodytą kaltinime. Negalėjo būti didesnio greičio. Jis važiavo prieš įkalnę, matomumas kelio, kur įsukinėja į pagrindinį kelią, yra atviras kelias, 500 metrų tiesus kelio ruožas. Važiavo su artimomis šviesomis, jos švietė normaliai. Artėjant prie posūkio nukentėjusiojo automobilis nebuvo matomas, jis tiesiog staiga išvažiavo iš kairės pusės. Kelias nėra labai lygus, buvo transporto priemonė prieš jį, kuri apšvietė artimomis šviesomis ir kažkiek apakino. Nukentėjusiojo automobilis buvo šviesus, jį pamatė kelio viduryje. Kai sureagavo į stabdymą, jis buvo ir priešpriešinėje ir jo kelio juostoje. Dar bandė išvengti susidūrimo – stabdė, suko vairą į dešinę pusę, bet smūgio išvengti nepavyko. Susidūrė priekiu, labiau kaire puse kliudė E. T. automobilio galą ir dešinę pusę. Gatvė buvo neapšviesta, tik dabar pastatė žibintus. Avarijų ten yra buvę ir anksčiau. Toje vietoje yra išvažiavimas, medžiai, krūmai vaizdo neužstoja. Žalos nė dalies neatlygino, nes jis žala. Kai žala bus paskaičiuota, tada ir atlygins. Be to, tikėjosi, kad žalą atlygins draudimas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. P. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisme, bei parodė, kad 2016-09-09, apie 22.00 val., Vilniuje, vairuojamu jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo apie 70 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro pusės. Tuo metu buvo sutemę, gatvė neapšviesta, asfaltuota kelio važiuojamoji dalis sausa. Kylant į įkalnę, jam iš kairės pusės netikėtai į kelią įvažiavo taksi automobilis „Renault Laguna“. Šį automobilį pastebėjo tuo metu, kai tamsoje apšvietė savo automobilio artimosiomis šviesomis. Prieš tai, maždaug prieš 100 metrų, buvo prasilenkęs su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Tik pastebėjęs taksi automobilį „Renault Laguna“, staigiai stabdė savo automobilį, tačiau atstumas buvo per mažas, todėl priekine automobilio dalimi trenkėsi į taksi automobilio galinį dešinį kampą. Kaip po susidūrimo sustabdė savo automobilį neprisimena, nes įvykio metu susitrenkė galvą ir trumpam neteko sąmonės. Vėliau įvykio vietoje pamatė, kad po susidūrimo nuo smūgio taksi automobilis įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Audi“. Eismo įvykio metu buvo sugadinti trys automobiliai, sužalotas taksi vairuotojas E. T.. Taksi vairuotojas, turėdamas galimybę matyti jo automobilį, netikėtai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus įvažiavo į kelią, todėl jie susidūrė. Jeigu E. T. nebūtų pažeidęs taisyklių, eismo įvykio nebūtų, nes susidūrimas buvo pagrindiniame kelyje, kuriuo jis važiavo tiesiai savo eismo juosta ir neketino keisti važiavimo krypties. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus ir viršijo greitį, dėl ko labai gailisi, bet mano, jog šioje situacijoje dėl tamsos negalėjo išvengti eismo įvykio (1 t., b. l. 104).

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-09, apie 22.00 val., Vilniuje, dirbdamas pagal verslo liudijimą taksi vairuotoju, automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė ir išleido klientą prie (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. 103. Po to, privažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, prieš kurią sustojo, pasižiūrėjo į abi puses. Įvažiavęs į važiuojamąją dalį norėjo sukti į kairę ir važiuoti miesto centro kryptimi. Tuo metu jau temo, tačiau dar nebuvo visiškai sutemę. Įvertino, kad jam iš kairės pusės artėjantis automobilis buvo pakankamai toli nuo jo, t. y. maždaug už 250-300 metrų, o iš dešinės pusės artėjantis automobilis buvo dar toliau, įsitikinęs, kad abu automobiliai yra toli, pajudėjo ir sukdamas į kairę įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį bei nuvažiavo apie 25 metrus. Atvažiuojančių automobilių važiavimo greičio iš tokio atstumo ir tokiomis oro sąlygomis, t. y. jau beveik visiškai sutemus, tiksliai įvertinti negalėjo. Tolimesnių įvykių tiksliau nurodyti negali, nes neatsimena kas įvyko, atsipeikėjo tik ligoninėje nuo įvykio praėjus maždaug 2-3 savaitėms. Eismo įvykio metu jo vairuotas automobilis „Renault Laguna“ nuosavybės teise priklausė Y. Y., o jis buvo registruotas šio automobilio valdytoju. Automobilį buvo davęs Y. Y. sutuoktinis A. Z., su kuriuo jis palaikė draugiškus santykius. Automobilį naudojo darbinei veiklai. Y. Y. yra Rusijos pilietė ir gyvena Maskvoje, tačiau jos gyvenamosios vietos nežino, kontaktų neturi. Jos sutuoktinis išvažiavo kartu su žmona. Kiek jam žinoma, Y. Y. dėl automobilio sugadinimo kreipėsi į T. P. draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61, 70).

Liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-09 apie 22.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. S., važiavo apie 50-60 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatvės dešine eismo juosta nuo miesto centro link Šalčininkų. Buvo tamsus paros metas, kelias neapšviestas, kelio danga sausa. Leistinas maksimalus greitis buvo 60 km/h. Artėdamas prie įvažiavimo į pastato Nr. 103 teritoriją, pamatė iš priešingos krypties eismo juostos, į jo eismo juostą slystantį taksi automobilį „Renault“. Jis bandė savo automobilį stabdyti, tačiau dėl per mažo atstumo priekine automobilio dalimi trenkėsi į taksi automobilio „Renault“ dešinį šoną. Tik iš šalutinių aplinkybių suprato, kad prieš tai priešingos krypties eismo juostoje turėjo įvykti transporto priemonių susidūrimas, bet jis to nematė, į prieš tai susidūrusius automobilius „Renault“ ir „Mercedes“ neatkreipė dėmesio. Įvykio metu susimušė kairę ranką, klubus ir krūtinę, todėl dėl skausmų važiavo pasitikrinti į ligoninę, iš kurios tą pačią dieną buvo išleistas, nenustačius sužalojimų (1 t., b. l. 75).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-09, apie 22.00 val., Vilniuje, sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje, važiavo A. C. vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto centro pusės Šalčininkų kryptimi ir artėjant prie kelio dešinėje pusėje esančio išvažiavimo iš pastato Nr. 103 teritorijos, pastebėjo, kaip iš minėto išvažiavimo arba iš prieš jį esančios stotelės į kelią įvažiuoja ir link miesto centro pusės suka, ar apsisukinėja taksi automobilis „Renault“. Tuo metu lauke buvo tamsu, todėl neįsidėmėjo ir tiksliai negali pasakyti ar šis automobilis į kelią įvažiavo iš šalia jo esančios teritorijos ar apsisukinėjo. Kai šis automobilis jau buvo priešingos krypties eismo juostoje, į jo galą trenkėsi jam iš paskos, nuo Šalčininkų pusės važiavęs automobilis „Mercedes Benz“. Nuo smūgio automobilis „Renault“ skersas įslydo į jų važiavimo eismo juostą ir dešiniu šonu trenkėsi į A. C. automobilio priekinę dalį. Prieš tai A. C. dar bandė stabdyti, tačiau smūgio išvengti nepavyko. „Mercedes“ pamatė tik susidūrimo metu, todėl negali nurodyti prieš tai buvusio jo važiavimo greičio. Eismo įvykio metu jis pats nenukentėjo (1 t., b. l. 79).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2016-09-09 22.08 val. pranešta, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., prie degalinės (duomenys neskelbtini) susidūrė trys automobiliai, yra prispaustų asmenų (1 t., b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. S. 2016-09-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. J., apie 22.10 val. iš OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė trys automobiliai: „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nukentėjusių. Atvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad prispaustas „Renault“ vairuotojas E. T.. Atvykusi PGT brigada jį išlaisvino ir perdavė GMP brigadai 0823, kuri išgabeno į RVUL. E. T. įvykio aplinkybių tiksliai negalėjo paaiškinti. A. C. nurodė, kad važiuojant pamatė į jo eismo juostą išlekiant „Renault“. Atstumas buvo per mažas, kad galėtų išvengti susidūrimo. Iš kur atvažiavo „Renault“ iki susidūrimo nematė. Tą patį paaiškino ir „Audi“ važiavęs keleivis M. M., tik papildė, kad matė „Renault“ išvažiuojant iš šalutinio kelio, iš dešinės pusės. „Mercedes“ vairuotojas T. P. paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link centro staiga prieš pat jį į kelią iš kairės išvažiavo „Renault“. Jis bandė stabdyti ir sukti dešiniau, bet vis tiek atsitrenkė. Tik išlipęs pamatė, kad „Renault“ nuo smūgio susidūrė su „Audi“. Nuo T. P. sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,26 promilių girtumas. Su parodymais T. P. sutiko, neginčijo prieš vairuojant vartojęs alkoholį. Pašalinių liudininkų nebuvo. Kiti eismo įvykio dalyviai medicininės pagalbos nepageidavo. Visiems trims automobiliams anuliuotos TA. „Renault“ ir „Mercedes“ priverstinai nugabenti į saugomą aikštelę Eišiškių pl. 127 (1 t., b. l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties apie 6 m pločio išvažiavimu iš (įvažiavimu į) šios gatvės pastato Nr. 103 teritorijos. Žiūrint T. P. važiavimo kryptimi (duomenys neskelbtini) nuo Salininkų pusės link Vilniaus miesto centro, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoji dalis su minėtu išvažiavimu kertasi kairėje kelio pusėje. Žiūrint minėta kryptimi kelio ilgio atžvilgiu - ties artimesniojo išvažiavimo krašto išvestine kelyje, apie 1 m atstumu prieš ją, yra kelio ženklas žymintis miesto administracinės ribos pradžią, tuo pačiu, kad prasideda kelio atkarpa, kurioje leistinas greitis - 60 km/h. Iki šio ženklo, tuo pačiu iki minėto išvažiavimo – leistinas greitis yra 70 km/h. Prieš minėtą išvažiavimą kelio važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos, t. y. po vieną apie 3,4-3,5 m pločio eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Iškart už išvažiavimo bendras važiuojamosios dalies plotis didesnis (9,7 m), nes ties priešingos krypties eismo juosta, skirta važiuoti nuo miesto centro pusės, yra apie 30 m ilgio važiuojamosios dalies praplatėjimas, skirtas nuo miesto centro pusės važiuojančiam maršrutiniam transportui sustoti sustojime (duomenys neskelbtini). Kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis, neįrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės, žiūrint prieš įvykį buvusia T. P. važiavimo kryptimi miesto centro kryptimi, (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje ar ties ja buvo išsidėsčiusios taip: E. T. vairuotas automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo apie 24,4 m atstumu už tolimesnio išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 103 krašto, skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu, iš dalies važiuojamosios dalies eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės, iš dalies – už važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Kelio ilgio atžvilgiu iškart už šio automobilio, kelio pločio atžvilgiu – pilnai eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės, stovėjo įvykio metu A. C. vairuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dar toliau, žiūrint ta pačia kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu - apie 28 m atstumu už automobilio „Audi A6 Avant“, kelkraštyje, ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, stovėjo T. P. vairuotas automobilis „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas miesto centro kryptimi. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, skirtoje važiuoti miesto centro kryptimi (t. y. nustatyta T. P. važiavimo kryptis prieš įvykį), buvo rastos dvi 25,6 m ilgio išilgai kelio ašinei linijai besitęsiančios tikėtina automobilio „Mercedes Benz E280“ ratų paliktos stabdymo žymės. Stabdymo žymės, žiūrint minėta eismo kryptimi, prasideda 7,4 m atstumu prieš kelio ženklus žyminčius miesto administracinės ribos pradžią ir leistino greičio ribojimą iki 60 km/h. Dešinės pusės stabdymo žymė nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint minėta kryptimi, nutolusi apie 0,7 m atstumu. Įvykio vietos apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad iš transporto priemonės, pastatytos išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 103 teritorijos, vairuotojo vietos matomumas į dešinę pusę siekia 600 m. atstumą, t. y. įvykio metu buvusiomis sąlygomis tokiu atstumu buvo galimybė pastebėti nuo Salininkų pusės (T. P. važiavimo kryptis prieš įvykį) link miesto centro važiuojančias transporto priemones. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, oro sąlygos – be kritulių, asfalto danga sausa. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 8-19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai patvirtina, kad transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadintos visos įvykio metu susidūrusios transporto priemonės. T. P. vairuoto automobilio „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (savininkas – T. P., techninė apžiūra atlikta, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas AB (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. C. vairuoto automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. S., valdytojas - A. C.) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi priekinėse dalyse, o automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas– Y. Y., valdytojas - E. T.) - dešiniajame šone (b. l. 20, 24, 28).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2016-09-09 22.33 val. T. P. nustatytas 1,26 promilių girtumas (paklaida ± 1,7 proc.). Vairuotojai E. T. ir A. C. buvo blaivūs (1 t., b. l. 43-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6551/2016(01) nurodyta, kad T. P. kraujyje rasta 1,40 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6565/2016(01) nurodyta, kad E. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M.-Čobot, susipažinusi su E. T. RVUL ligos istorija Nr. 2016/20795 1 CD Nr. 2406 ir įvykio aplinkybėmis, nustatė, kad E. T. 2016-09-09 eismo įvykio metu patyrė sužalojimus: daugybinius odos nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje, dešinio skruostikaulio ir skruostinio lanko lūžį, kairio žandinio sinuso priekinės ir šoninės sienelių lūžius, pakauškaulio kairės pusės krumplio lūžį, dešinės mentės skeveldrinį lūžį, dešinės pusės IV, V, VI, VII ir VIII šonkaulių skeveldrinius lūžius, kepenų dešiniosios skilties plyšimą, kraujo ir kraujo krešulių susikaupimą pilvaplėvės ertmėje (apie 1,5 l); plonosios žarnos pasaito plyšimą, klubinės žarnos nekrozę (15 cm ilgyje), kryžkaulio kairės pusės išilginį lūžį, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžius, kairio sėdinkaulio lūžį, kairės gūžduobės stogo ir priekinio krašto lūžį, juosmeninio V slankstelio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį. Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57, 59).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje 2017-02-24 Nr. 11-2673(16) (specialistė L. L.) nurodyta, kad nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Mercedes Benz E280“, vairuojamas T. P., važiavo pagrindiniu keliu kryptimi link Vilniaus miesto. Tuo metu automobilis „Renault Laguna“, vairuojamas E. T., iš kairėje esančio šalutinio kelio, iš išvažiavimo iš teritorijos įvažiavo į pagrindinį kelią link Vilniaus m. Pagrindiniu keliu, kryptimi link Vilniaus miesto važiavęs automobilis „Mercedes Benz E280“ priekine dalimi, daugiau jos kaire puse smūginiai kontaktavo su automobilio „Renault Laguna“ galiniu dešinės pusės sparnu, srityje iki galinių dešinės pusės durelių. Po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz E280“ judėjo į priekį ir, įveikęs apie 60,5 m atstumą nuo įvažiavimo/išvažiavimo iš teritorijos, iš kurio išvažiavo automobilis „Renault Laguna“, buvo sustabdytas vietoje ir padėtyje esančioje eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo automobilis „Renault Laguna“ išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kuria tuo metu judėjo automobilis „Audi A6“, kuris priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Renault Laguna“ dešinįjį šoną priekinių ir galinių durelių srityje. Po šio susidūrimo automobiliai buvo nublokšti į vietas ir padėtis, kurios užfiksuotos eismo įvykio vietos plane. Automobilių „Mercedes Benz E280“ ir „Renault Laguna“ susidūrimas įvyko dešinėje eismo juostoje, žiūrint pirmine automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – tikėtina už automobilio „Mercedes Benz E280“ stabdymo pėdsakų pabaigos. Automobilių „Renault Laguna“ ir „Audi A6“ susidūrimas įvyko kairėje eismo juostoje, automobilio „Audi A6“ pirminio važiavimo krypties eismo juostoje. T. P. vairuojamo automobilio greitis prieš eismo įvykį buvo apie 86 km/h. Važiuodamas tokiu greičiu automobilio stabdymui T. P. reagavo prieš 61,4 m atstumą (iki stabdymo pėdsakų pabaigos). Jei T. P. važiuodamas 60-70 km/h greičiu reaguotų automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir važiuodamas apie 86 km/h greičiu, tikėtina jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes atstumas reikalingas automobilio stabdymui (važiuojant 60 km/h greičiu - 44 m; 70 km/h greičiu – 56 m) yra mažesnis už atstumą (61,4 m), kuriuo būdamas nuo stabdymo pėdsakų pabaigos vairuotojas sureagavo automobilio stabdymui. Specialistė padarė išvadą, kad techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo E. T. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis keisdamas judėjimo kryptį, t. y. judėdamas iš šalutiniame kelyje esančio išvažiavimo iš teritorijos į pagrindinį kelią, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu savo važiavimo krypties eismo juosta važiavusiam T. P. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz E280“, su kuriuo susidūrė. Automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojo T. P. veiksmai, pasireiškę tuo, kad važiuodamas 86 km/h greičiu jis viršijo leistiną važiavimo greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Renault Laguna“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 89-95).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017-06-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-105904822-17 matyti, kad E. T. dėl KET 102 punkto reikalavimų pažeidimo, pasireiškusio tuo, kad 2016-09-09 22.08 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos ((duomenys neskelbtini) pastato Nr. 103 teritorijos) į (duomenys neskelbtini) gatvę nepraleido ja važiuojančios T. P. vairuojamos transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ja susidūrė, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei nubaustas 60 Eur bauda (1 t., b. l. 72). Šį nutarimą E. T. buvo apskundęs, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-06 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi jo skundus atmetė palikdami nutarimą nepakeistą (2 t., b. l. 19-28).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2016-09-09 apie 22.08 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas lengvo girtumo laipsnio, vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisykles, viršijo leistiną greitį ir atsitrenkė į iš šalutinio kelio išvažiavusį E. T. vairuojamą automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje po susidūrimo šis automobilis buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta „Renault“ vairuotojo E. T. sveikata, sugadinti automobiliai. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. T., liudytojų A. C., M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio registracijos kortelės duomenimis, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, vairuotojų blaivumo patikrinimo rezultatais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, nes būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

T. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusio asmens rizikingas elgesys vairuojant transporto priemonę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis T. P., jo gynėjas ir galima laiduotoja J. F. (kaltinamojo pusseserė), prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 8, 14-17, 47-55). Dėl šio prašymo prokuroras nurodė, kad yra BK 40 straipsnyje numatytos formaliosios sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tai, kad nebuvo iš dalies atlyginta nukentėjusiajam padaryta žala ar susitarta dėl jos atlyginimo. Vien formalių sąlygų buvimas nėra imperatyvas priimti tokį sprendimą, juo labiau, kad T. P. kaltinamas, kad neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitas asmuo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jeigu manyti, kad pirmoje eilėje klausimą dėl žalos atlyginimo turėtų spręsti draudimas, tai asmuo, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pats tame procese dalyvauti. Kaltinamojo atleidimas nuo atsakomybės šiuo atveju būtų per švelnus sprendimas, todėl turėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė.

Nukentėjusiojo atstovas iš esmės pritarė prokurorui ir paaiškino, kad kaltinamasis neatlygino nė dalies žalos, net nebandė su nukentėjusiuoju susisiekti, pasiteirauti kaip galėtų atlyginti žalą, atsiprašyti. Pats kaltinamasis netgi padavė nukentėjusįjį į teismą dėl žalos atlyginimo ir šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje T. P. bando prisiteisti žala iš E. T.. Tai parodo kaltinamojo ne tik nenorą atlyginti žalą, bet dar iš tokios situacijos turėti naudą. Kaltinamojo veiksmai šiai dienai neparodo nei gailesčio, nei supratimo kas iš viso įvyko.

Gynėjas paaiškino, kad yra visos sąlygos atleisti asmenį nuo atsakomybės. Vien tik sunkių pasekmių atsiradimas ar žalos neatlyginimas negali eliminuoti tokios galimybės, kadangi pasekmės atsirado ne vien dėl kaltinamojo veiksmų. Automobilis buvo draustas, todėl draudimo bendrovė padengia atsiradusią žalą. Kaltinamasis pasiruošęs atlyginti žalą, kiek iš jo bus priteista. Be to, dėl buvusio girtumo kaltinamasis turės pareigą regreso tvarka atlyginti draudimo bendrovei visas išlaidas. Nesutinka su nukentėjusiojo atstovo pozicija, kad T. P. apgailestavimas nėra nuoširdus. Jis neturėjo nukentėjusiojo kontaktų ir negalėjo pareikšti užuojautos ar pasiūlyti pagalbos. Tai, kad T. P., pasinaudodamas savo teisėmis nori prisiteisti žalą iš E. T. dėl sugadintos transporto priemonės, negali būti traktuojama, kaip nenoras pripažinti savo kaltės. Teisinėje valstybėje kiekvienas žmogus gali naudotis savo teisėmis.

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015).

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato, kad už šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką asmeniui skiriama vienintelė bausmė - laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamajam nustatytas lengvas girtumo laipsnis), į pasekmes ir padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas 2016 m. administracine tvarka pagal ATPK 124 str. 3 dalį už greičio viršijimą Vilniaus mieste, baudą sumokėjęs, nuobauda negalioja, jo vairavimo stažas skaičiuojamas nuo 2007-08-22), taip pat į atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančią aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminas mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba, naujų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus. Nors prokuroras prašė skirti bausmę – baudą, tačiau BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta, o taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, šiuo atveju nėra pagrindo.

T. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, leidžiančia vairuoti transporto priemones. Pagal teismų praktiką eismo įvykio padarymas esant apsvaigus nuo alkoholio yra laikomas šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje pažeidinėti kelių eismo taisykles, įvertinus padarytos veikos turinį ir pasekmes, kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-23 nutartis Nr. 2K-125-699/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-851/2017).

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t, b. l. 106), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. pareiškė 115502,82 Eur civilinį ieškinį dėl 5502,82 Eur turtinės ir 110 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 144-146). Ieškinyje nurodė, kad pagal teismui pateiktus apskaitos duomenis jo pajamos nuo 2016-06-03 iki 2016-09-09 dirbant taksi vairuotoju buvo 7436,24 Eur, t. y. iki eismo įvykio trijų mėnesių vidutines pajamos buvo 74,36 Eur už vieną darbo dieną. Po eismo įvykio jis stacionariai ir ambulatoriškai gydėsi 74 dienas ir taip negavo 5502,82 Eur pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų eismo įvykio. Jam buvo nustatyti sveikatos sužalojimai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat nustatytas 40 proc. darbingumas. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali ilgai sėdėti, normaliai judėti, šlubuoja, vargina galvos ir kūno skausmai, sutriko miegas, patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų, be to neaišku, kiek galės dirbti taksi vairuotoju. Ieškinyje cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-2010 metų nutartis ir priteistas sumas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims priklausomai nuo patirtų sužalojimų ir netekto darbingumo, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jo sužalojimai žymiai didesni ir sunkesni bei priteisti prašomas sumas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 144-164).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo T. P. 5502,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų eismo įvykio. Prie ieškinio pridėjo taksi vairuotojo apskaitos žurnalo kopijas už laikotarpį nuo 2016-06-03 iki 2016-09-06, iš kurių matyti, kad per šį laikotarpį gavo 7436,24 Eur pajamų (įplaukų), jo trijų mėnesių jo vidutines pajamos buvo 74,36 Eur už vieną darbo dieną. Tačiau civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, kiek per nurodytą laikotarpį jis turėjo išlaidų, kurias reikia atimti iš pajamų, siekiant nustatyti jam likusį uždarbį (pelną), t. y. nepateikė kiek turėjo išlaidų taksi automobilio kurui, eksploatacinėms išlaidoms, sumokėjo mokesčių ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas remiasi civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) 2018-01-16 eksperto išvada, kuri paskaičiuota pagal E. T. 2015 m. metinę pajamų deklaracija, iš kurios matyti, kad 2015 metais jo apmokestinamų pajamų suma buvo 9655,46 Eur, t. y. vienos dienos uždirbamas pelnas buvo 26,45 Eur (2 t., b.l. 36-38, 43). Šioje deklaracijoje nurodyta per metus gautų pajamų suma ir patirtų nuostolių suma, todėl remiantis šia deklaracija už 12 mėnesių laikotarpį draudiko paskaičiavimai tiksliau atspindi E. T. gaunamą uždarbį.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalį draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.