Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-843-1189/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-08
Bylos Nr.
eII-843-1189/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00682-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Pažeidėjas
T. U.
Kategorijos
  • 1.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-843-1189/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00682-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 1.5.3; 16.11.9.2; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 8 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11657-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25274067849.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja Neringa Petrauskienė 2025 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11657-2025 T. U. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 27 d. 16.15 val. vairavo transporto priemonę „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones; transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka; būdamas motorinės transporto priemonės savininkas nedeklaravo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigytos motorinės transporto priemonės AB „Regitra“ (neįgijo SDK kodo), kai duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę privalo deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Už šiuos administracinius nusižengimus jam paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

T. U. 2025 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo neginčijamas administracinių nusižengimų padarymas, tačiau prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonės taikymo kontekste, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, jog nuo 2000 m. vasario mėn. su šeima gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra Lietuvos Respublikos ir JAV pilietis. JAV turi verslą, yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. 2024 m. birželio mėn. atvyko į Lietuvą, ketindamas aplankyti senelius Z. A. J. ir B. J.. Kadangi jų sveikata yra prasta, užtruko Lietuvoje ilgiau nei planavo. Su šeima nusprendė, kad jis liks Lietuvoje ir prižiūrės senelius, kadangi verslas JAV leidžia dirbti nuotoliniu būdu (transporto logistikos verslas). Į Lietuvą taip pat atsigabeno automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas JAV. Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, išduotą JAV, Ilinojaus valstijoje (galioja iki 2028 m. kovo 12 d.). 2024 m. liepos mėn. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. 2025 m. gegužės 27 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo, bet patikrinimui, kadangi vairavo automobilį su JAV numeriais. Pirmą kartą sužinojo, kad Lietuvoje deklaravęs gyvenamąją vietą privalo įgyti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, o taip pat įregistruoti Lietuvoje automobilį. Tai sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie taip pat nurodė, kad jie privalo surašyti administracinio pažeidimo protokolą. Pareigūnai paaiškino, kad į bylos nagrinėjimą vykti nereikia, o apie paskirtą nuobaudą bus informuotas el. paštu. 2023 m. birželio 23 d. el. paštu gavo skundžiamą nutarimą. Specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams buvo paskirtas nepagrįstai. Išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo galiojantis 6 mėnesius po apsisprendimo likti Lietuvoje ir deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. vasario mėn. 2025 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu turėjo galiojantį JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs. Todėl turėjo būti taikoma ne ANK 424 straipsnio 3 dalis (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti), bet ANK 424 straipsnio 1 dalis (transporto priemonių vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui), t. y. veika turėjo būti kvalifikuota kaip mažiau pavojinga. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog specialus įstatymas nustatė užsienio valstybės išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminą, o šio termino pasibaigimas yra tiesiogiai nurodomas ANK 424 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Jeigu teismas nuspręstų, kad aukščiau išdėstyti argumentai nėra pakankami veiklos kvalifikacijos pakeitimui, prašo įvertinti galimybę netaikyti specialiosios teisės atėmimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Padaryto administracinio pažeidimo faktinių aplinkybių neginčija, supranta, kad pažeidė įstatymą ir dėl to gailisi. Neturi jokių kitų galiojančių administracinių nuobaudų. Įstatymą pažeidė dėl nežinojimo. Iš Lietuvos išvyko trylikos metų, būdamas paaugliu, ir grįžęs galiojančių tvarkų suprasti nespėjo. Šešių mėnesių terminą pažeidė nežymiai. Turi galiojantį JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galiojo ir pažeidimo metu. Šiuo metu automobilį įregistravo, gavo teigiamą techninės apžiūros pažymą, kreipėsi dėl vairuotojo teorijos ir praktikos egzamino išlaikymo. Automobilis reikalingas iš esmės, kad galėtų padėti seneliams, dėl to ir liko Lietuvoje.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į T. U. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad transporto priemonė nebuvo registruota Lietuvoje, o asmuo ja naudojasi ilgiau nei 90 dienų per metus. Transporto priemonė 2024 m. birželio 3 d. buvo eksportuota iš JAV ir jos registracijos galiojimas pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas atvykęs su minėta transporto priemone į Lietuvą ir tapęs nuolatiniu gyventoju jos neįregistravo nustatyta tvarka, taip pat prieš įveždamas transporto priemonę į Lietuvą, SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nedeklaravo apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę. Pareiškėjas minėtą transporto priemonę Lietuvoje įregistravo tik 2025 m. birželio 5 d., jai buvo suteikti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir suteiktas savininko deklaravimo kodas (SDK). Pareiškėjas administracine atsakomybe su minėta transporto priemone buvo baustas ir 2024 m. rugpjūčio 8 d., kas įrodo, kad transporto priemonė Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per metus. Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo pažymėta, jog vairuotojo pažymėjimo galiojimo data nurodo tik dokumento galiojimo laiką, bet nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Šiuo atveju pareiškėjas nusižengimo padarymo metu turėjo JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau remiantis SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalimi, jis nepripažįstamas Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 31 d. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos šalyje ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoto vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Lietuvoje jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. U. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad iki 2024 m. gyveno JAV, grįžo į Lietuvą ir deklaravo gyvenamąją vietą. Turi JAV galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Turi dvigubą pilietybę, tikrai nežinojo, kad reikia Lietuvoje patvirtinti dokumentus. Jau išlaikė vairavimo teorijos egzaminą, o praktinio egzamino nelaikė, nes laukia teismo sprendimo dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, kad nereikėtų teisės vairuoti transporto priemones perlaikyti. Nežinojo, kad reikėjo automobilį įregistruoti, jį įregistravo per kelias dienas. Rūpinasi seneliais, seneliui 93 metai, o močiutei – 89 metai. Su seneliais kartu negyvena, tačiau gyvena šalia jų. Senelis turi alzheimerio ligą, jis buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę, todėl reikėjo daug kartų važiuoti į Žiegždrius. Teisė vairuoti labai reikalinga. Ateityje planuoja jau likti Lietuvoje. Turi logistikos įmonę, galima dirbti per atstumą, todėl darbo pobūdis tai leidžia daryti. Vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, kai parsisiuntė šį automobilį ir važiavo paimti dėdę iš oro uosto, buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl tamsintų automobilio langų. Kitą dieną tamsintus langus sutvarkė. Už nagrinėjamus administracinius nusižengimus paskirtos baudos nesumokėtos, nes laukė teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. birželio 23 d. nutarimu T. U. buvo pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 431 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta galutinė 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė buvo skirta už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Ginčo dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo klausimas ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Sprendžiant dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo, atkreiptinas dėmesys, jog šioje straipsnio dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemonę vairavo neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas skunde teigė, kad administracinė atsakomybė jam turėjo būti taikoma ne pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. ANK 424 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už, be kita ko, transporto priemonių vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.

SEAKĮ 13 straipsnio 9 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nusižengimo padarymo metu turėjo 2024 m. gegužės 14 d. JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, jis Lietuvos Respublikoje nepripažįstamas, kadangi iš Gyventojų registro išraše apie asmenį nurodytos informacijos matyti, kad T. U. nuo 2024 m. gegužės 31 d. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos šalyje ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoto vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad pažeidimo padarymo metu turėjo JAV galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 40 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (toliau – Jungtinė Karalystė), taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais. Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka apibrėžta Įsakymo 2.4 punkte, kuriame numatyta, jog tai – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Taigi sutiktina su Institucijos nuomone, jog asmenys, turintys išduotą vairuotojo pažymėjimą ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Po šio termino asmuo, turintis ne Europos Sąjungoje ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

Kaip minėta, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad T. U. nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju yra nuo 2024 m. gegužės 31 d., taigi iki administracinio nusižengimo padarymo (pažeidimas padarytas 2025 m. gegužės 27 d.) buvo praėjęs nustatytas 185 dienų kiekvienais kalendoriniais metais terminas ir jam buvo taikoma pareiga Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemonę tik turint Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į paminėta, Institucija tinkamai ir pagrįstai pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Minėtojo straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis tik būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kontekste. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. U. neginčija padarytų administracinių nusižengimų, nuoširdžiai dėl jų gailisi. Aplinkybę, kad pareiškėjas nuo pažeidimų padarymo momento su jais sutiko, patvirtina paties pareiškėjo pasirašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P_22438-2025. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. iš JAV grįžo į Lietuvą, turi JAV ir Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl taikomų reikalavimų nežinojo. Nors tai nešalina T. U. kaltės ir atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, vis tik tai teikia pagrindą pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinti ne kaip sąmoningai pasirinktą teisei priešingo elgesio variantą, o kaip atsitiktinį poelgį. Kartu akcentuotina, kad T. U. į Lietuvos Respubliką grįžo, siekiant rūpintis garbaus amžiaus seneliais: Z. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. J., gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, kadangi su seneliais kartu negyvena, tačiau rūpinasi jų sveikata bei patekimu į gydymo įstaigas.

Išvadą dėl padaryto nusižengimo vertinimo, kaip atsitiktinio ir nebūdingo T. U. elgesiui, pagrindžia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas administracine tvarka, neskaitant vertinamų pažeidimų, baustas tik vieną kartą vos sugrįžus iš JAV už automobilio vairavimą, kai priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas buvo mažesnis nei leistinas, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, paskirta bauda buvo sumokėta jau kitą dieną (2024 m. rugpjūčio 9 d.) (ROIK: 24251807871). Pareiškėjas neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaip buvo nurodyta skunde bei teismo posėdyje, T. U. yra įmonės JAV savininkas, dirbantis nuotoliniu būdu, be to, pareiškėjas pažeidimų padarymo metu vairuotą transporto priemonę 2025 m. birželio 5 d. įregistravo, jai buvo suteiktas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko automobilio privalomąją techninę apžiūrą. Visuma šių aplinkybių pareiškėjui yra išskirtinai palankios ir apibūdina jį kaip socialiai priimtiną gyvenimo būdą vedantį, įstatymų reikalavimų bei visuotinai priimtų moralės normų besilaikantį asmenį ir tuo pačiu sudaro pagrindą jo padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jo siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip sąlygotą jo suklydimo dėl galėjimo vairuoti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, įvertinus tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek T. U. charakterizuojančius duomenis, būtų ne tik neproporcingas, tačiau ir būtų neišlaikyta pusiausvyra įgyvendinant teisingumo principą. Nors skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, tačiau T. U. padarytus nusižengimus pripažino iš karto, savo elgesio neteisino, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi tiek duodamas paaiškinimus teisme, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu ir tai patvirtina administracinio nusižengimo protokole jo pateiktas paaiškinimas, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Esant pirmiau aptartų T. U. charakterizuojančių duomenų visumai, abejoti tuo, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, jį smerkia ir vertina neigiamai, teismas neturi pagrindo. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcinga ir neracionali priemonė padaryto administracinio nusižengimo kontekste, tokią priemonę taikant nebus užtikrintas teisingumo principas, kartu ji neproporcingai paveiktų ir pareiškėjo šeimos narius.

Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Institucijos priimtas nutarimas konstatavus administracinį nusižengimą buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas plačiau įvertino tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto T. U. asmenybę bei veiksmus po administracinio nusižengimo padarymo ir padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos administracinio poveikio priemonės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Institucijos nutarimas keičiamas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo, šios priemonės netaikant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

iš dalies tenkinti T. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11657-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25274067849.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11657-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25274067849 dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir netaikyti T. U. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitoje dalyje nutarimas paliekamas nepakeistas.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė