- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-552-267/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. V., N. V., V. V.
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 2.3.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 2.5.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. V. ir N. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-274-901/2016 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. V., A. V. ir N. V. dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o taip pat pagal A. V. priešieškinį ieškovui dėl atsakovo V. V. pripažinimo netekusiu teisių į nuomotą gyvenamą patalpą ir nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų V. V., A. V., N. V. solidariai 710,53 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ieškovės naudai ir nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki sutarties nutraukimo dienos; nutraukti 2002 m. sausio 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 394, sudarytą su atsakovu V. V.; iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovą V. V. ir jo šeimos narius A. V. ir N. V. nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Ieškovė nurodė, kad minėtas būstas nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei. Sutartimi atsakovas ir kartu gyvenantys jo šeimos nariai įsipareigojo kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Atsakovė A. V. pripažino, kad moka nereguliariai. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko nurodydama, kad su atsakovu V. V. nuomos sutartis turi būti nutraukta, atsakovas bei jo šeimos nariai turi būti iškeldinti iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė, jei atitiks reikalavimus socialiniam būstui gauti, gali kreiptis į savivaldybę dėl tokio būsto suteikimo.
3. Atsakovė A. V. su ieškiniu iš dalies sutiko, pareiškė priešieškininius reikalavimus prašydama teismo pripažinti atsakovą V. V. netekusiu teisės į nuomotą gyvenamąją patalpą, adresu: Radviliškio g. 98-48, Šiaulių m., ir 2002-01-25 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 394 atsakovo V. V. atžvilgiu nutraukti, iškeldinant atsakovą V. V. iš buto (duomenys neskelbtini), bei šio buto nuomininko teises ir pareigas pagal 2002-01-25 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 394 perkelti atsakovei A. V..
4. Atsakovė sutiko, kad skola būtų priteista iš atsakovo V. V., kuris iš tiesų po atsakovų santuokos nutraukimo nemoka jokių mokesčių, ir kad jis turi būti iškeldintas. Minėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu atsakovė ir jų tuo metu nepilnamečiai vaikai įgijo teisę gyventi pagal sutartį išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), kaip šeimos nariai. Šiame bute gyvena nuo 1989 m., daug investavo į jo remontą. Atsakovė nėra garantuota, kad jai bus pasiūlytas nuomotis tas pats butas, be to, net jei ji ir atitiktų visas sąlygas, reiktų ne vienus metus laukti eilėje dėl socialinio būsto, tai pažeistų jos teises ir interesus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė N. V. su ieškovo ieškiniu nesutiko, priešieškinio reikalavimus palaikė. Pripažįsta, kad yra skola už nuomą, nesutinka, kad skola būtų solidariai priteista, mano, kad prievolė mokėti už nuomojamą butą turi būti tik dalinė. Neprieštarauja, kad atsakovė perimtų nuomininko teises į butą. N. V., kuri šiame bute gyvena ir ketina toliau gyventi, šiuo metu yra dirbanti, kurį laiką uždarbiavo užsienyje, prisidėtų prie nuomos ir kitų mokesčių.
6. Atsakovas V. V. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevyko, jokių prašymų nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš atsakovų V. V., A. V., N. V., ieškovei Šiaulių miesto savivaldybei 710,53 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Nutraukė 2002 m. sausio 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 394, sudarytą su atsakovu V. V.. Iškeldino atsakovus V. V., A. V. ir N. V. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas spręsdamas reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo pagrįstumą pažymėjo, kad skolos dydžio atsakovės neginčijo, o atsakovas apskritai buvo abejingas bylos procesui. Teismas sprendė, kad atsakovės A. V. teiginiai dėl reguliaraus nuomos mokesčio mokėjimo (net ir pusės) paneigti byloje esančia medžiaga. Dokumentų, pagrindžiančių, kad skolos būtų padengtos ir išieškojimai nutraukti, atsakovė nepateikė. Teismas vertino tai, kad atsakovei nereguliariai ir savavališkai nusprendus mokėti pusę mokesčių, neatleidžia nei jos nei kitų atsakovų nuo pareigos vienodai, t. y. solidariai, o ne dalimis, atsakyti pagal prievoles, kylančiais iš šios sutarties. Teismas akcentavo, kad nė viena iš atsakovių nepateikė jokių duomenų apie jų gaunamas pajamas. Teismas vertino savo iniciatyva gautus duomenis apie atsakovų darbovietes ir pajamas už metus. Atsakovė A. V., nors ir buvo atstovaujama advokatės, nepateikė teismui jokių dokumentų, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, ar ji atitinka socialinio būsto nuomos tvarkos apraše numatytas sąlygas išsinuomoti socialinį būstą. Atsakovai taip pat nepageidavo, kad ieškovė iškeldindama iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteiktų jiems kitą gyvenamą patalpą. Teismas akcentuodamas pareigą nuomininkui ir jo šeimos nariams tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas pažymėjo, kad atsakovė A. V. niekuo nepagrindė savo teiginių, kad ji šiame bute gyvena nuo 1989 m., kad ji į butą yra daug investavusi. Atsakovė N. V. yra pilnametė, todėl tai, kad ji laikinai buvo išvykus užsienį, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti nuomos mokesčio ir kitų mokesčių už patalpas, kuriose ji visada gyveno ir tebegyvena. Kadangi atsakovai viso nuomos mokesčio nustatytu laiku nemokėjo, iki šiol nėra padengę ieškovės ieškiniu prašomos skolos sumos, todėl teismas 710,53 Eur skolą iš visų atsakovų priteisė solidariai.
9. Ieškovei nenurodžius, kokia yra atsakovų nuomos ir komunalinių mokesčių skolos suma už butą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., nepateikus daugiau jokių skolos paskaičiavimų, teismas atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą ir nekonkretų ieškovės ieškininį reikalavimą priteisti iš atsakovų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki sutarties nutraukimo.
10. Vadovaudamasis CK 6.611 str. bei atsakovams nesumokėjus ieškovei susidariusio įsiskolinimo, teismas nutraukė sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 394 su atsakovu V. V. ir iškeldino šį atsakovą su kitais atsakovais (buvusiais šeimos nariais/sugyventiniais) iš minėto buto su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.588 str., 6.610 str., 6.611 str.).
11. Atsakovei A. V. neįrodžius, kad yra pagrindas jai perkelti nuomininko teises, kad ji atitinka visus reikalavimus, kad ji galėtų pretenduoti į socialinį būstą, teismas pripažino, kad nėra jokio pagrindo jai perkelti buto, (duomenys neskelbtini), nuomininko teisių ir pareigų pagal 2002-01-25 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 394. Visa tai įvertinęs teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės A. V. priešieškininius reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovės A. V. ir N. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį apeliančių atžvilgiu atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12. 1. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad atsakovių A. V. ir N. V. pareiga atsiskaityti už gyvenamosios patalpos nuomą su atsakovu V. V. yra solidari. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nepasisakė dėl pagrindinio atsiliepimo į ieškinį argumento, jog įsiteisėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-12-08 sprendimui bei pasibaigus atsakovų A. V. ir V. V. santuokai, pasibaigė ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantė įsitikinusi, kad priešieškinis turėjo būti tenkinamas bent iš dalies, t. y. perkeliant nuomininko teises ir pareigas jei ne į visą gyvenamąją patalpą, tai nors ½ dalies turinės teisės nuomotis gyvenamąją patalpą iš ieškovės. Nei CK normos, nei gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nenumato pareigos mokėti nuomos mokestį solidariai. Apeliantės nesutinka, kad nuomos mokesčio susidariusi skola būtų priteista iš jų solidariai, mano, kad tiek V. V., tiek atsakovės, turi apmokėti kiekvienam priklausančią nuomos mokesčio lygią dalį.
12.2. Nesutinka su teismo teigimu, kad atsakovė A. V. nėra sumokėjusi net pusės nuomos mokesčio, priešingai, byloje esančios skolos suvestinės patvirtina, kad atsakovė A. V. yra sumokėjusi 374,28 Eur sumą, kuri sudaro net daugiau nei pusę viso prašomo priteisti įsiskolinimo. Ieškovė reikalavimus pateikė tik dėl nuomos mokesčio, todėl teismo argumentą, jog atsakovės nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kad yra sumokėjusi visus mokesčius už butą ar bent trečdalį už butą mokėtino nuomos mokesčio, laiko nepagrįstu.
12.3. Nėra pagrindo atsakovės A. V. iškeldinti iš nuomojamo būsto, todėl jos atžvilgiu turi būti taikomas nuomininko teisių ir pareigų perkėlimas, jei ne visą, tai bent iš dalies, nes apeliančių nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovų nuomojama gyvenamoji patalpa buvo nuomota ne kaip socialinis būstas, o LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu, kuomet piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą, galėjo išsinuomoti iš savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Teismui priėmus sprendimą nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsakovų teisėti lūkesčiai turėti gyvenamąjį būstą yra pažeisti, o galimybė įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis jau yra prarasta.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo apeliančių apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovai vengia vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl sutinkamai su CK 6.611 str. yra pagrindas nutraukti nuomos teisinius santykius bei iškeldinti atsakovus iš buto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Nutraukus santuoką atsakovė A. V. nesiėmė jokių veiksmų, neprašė teismo savo sutuoktinio iškeldinti, nesikreipė dėl atskiros gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo. Butas, kuris yra nuomojamas sutarties pagrindu yra ieškovės nuosavybė, o ne atsakovų, todėl negalima pripažinti, kad ši turtinė teisė iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas teisingai pastebėjo, kad nėra sumokėta net pusė viso įsiskolinimo dydžio. Atsakovė N. V. yra dirbanti, tačiau nėra pateikusi jokių duomenų apie nuomos mokesčio mokėjimą ar prisidėjimą prie mokėjimo.
13. 2. Atsakovai atsisakė galimybės įsigyti nuosavą būstą už lengvatinį kreditą ir pasirinko gyvenamojo būsto nuomą, todėl neteisūs teigdami, kad nutraukus gyvenamosios patalpos sutartį bus pažeisti teisėti lūkesčiai turėti gyvenamąjį būstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo iš atsakovų solidariai priteistas nesumokėtas nuomos mokestis ir nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei iškeldinti nuomininkus iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra pagrįstas ir teisėtas.
15. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje išvardytos sąlygos – alternatyvios, t. y. bet kurios jų nustatymas yra pagrindas spręsti dėl normoje nurodytų teisinių padarinių (nutraukti sutartį ir iškeldinti iš nuomojamos patalpos) taikymo. Šioje byloje ieškinys grindžiamas susidariusia nuomos mokesčio skola.
16. Byloje nustatyta, kad tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir atsakovo V. V. 2002-01-25 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 394, pagal kurią atsakovui ir jo šeimos nariams buvo suteiktas Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje esantis UAB „Šiaulių būstas“ nuomos mokesčio skolos apskaičiavimas patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. yra nesumokėjęs 710,53 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas V. V. nemoka ir kitų mokesčių – už vandenį, elektrą, interneto paslaugas. Atsakovai iš esmės neginčija susidariusios nuomos mokesčio skolos.
17. Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad atsakovių A. V. ir N. V. pareiga atsiskaityti už gyvenamosios patalpos nuomą su atsakovu V. V. yra solidari.
18. Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal 2002-01-25 nuomos sutarties 1.1 p. nuomininkas V. V. įsipareigojo mokėti buto nuomos mokestį, o sutarties 8 p. pagrindu apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias teises su kitais nuomininko šeimos nariais ir pareigas į gyvenamąją patalpą, o pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Remiantis šiomis nuostatomis pareiga mokėti nuomos mokestį tenka ir atsakovėms.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovei A. V. nutraukus santuoką su atsakovu V. V., prievolė mokėti už gyvenamosios patalpos nuomą turi būti dalinė. Su tokia apeliančių pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
20. CK 6.589 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Šiuo atveju apeliantės nepagrįstai remiasi CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, nes butas, kuris yra nuomojamas sutarties pagrindu yra Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybė, todėl po santuokos su buto nuomininku nutraukimo, apeliantės prievolė nuomotojui automatiškai netapo daline.
21. Apeliaciniu skundu apeliantė A. V. nesutinka su teismo išvada, kad ji nėra sumokėjusi net pusės nuomos mokesčio. Byloje pateiktas UAB „Šiaulių būstas“ nuomos mokesčio skolos apskaičiavimas patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė A. V. yra sumokėjusi 374,27 Eur, tačiau kreipimosi į teismą dieną skola liko 710,53 Eur. Šiuo aspektu teisėjų kolegija vertina ir atliktų mokėjimų už nuomą periodiškumą: 2013 m. vasario mėnesį 23,17 Eur, gegužės, birželio, rugpjūčio, spalio mėnesiais sumokėta po 28,96 Eur, 2014 m. kovo ir gruodžio mėnesiais po 57,92 Eur, gegužės, liepos, rugsėjo mėnesiais po po 28,96 Eur, o 2015 metais atliktas tik vienas 31,70 Eur mokėjimas (83-94 b. l.). Teismui akivaizdu, kad iš 1084,80 Eur mokėtino nuomos mokesčio ginčo laikotarpiu, atsakovė yra sumokėjusi tik 374,27 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra sumokėta net pusė viso įsiskolinimo dydžio. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės neginčijo susidariusios nuomos mokesčio skolos dydžio. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino tai, kad atsakovė A. V. savavališkai nusprendė nereguliariai mokėti nuomos mokestį, į ieškovę dėl susidariusios skolos išdėstymo nesikreipė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad A. V. mokėjo ne tik pusę sumos už būsto nuomą, bet ir ½ už dukrai tenkančią nuomos dalį. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija įžvelgia atsakovų pasyvumą, nė vienas iš jų nepateikė jokių duomenų apie jų gaunamas pajamas, atsakovė A. V. nepateikė duomenų apie, ar ji atitinka socialinio būsto nuomos tvarkos apraše numatytas sąlygas išsinuomoti socialinį būstą. Atkreiptinas apeliančių dėmesys į tai, kad teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki sutarties nutraukimo, tačiau pagrįstai vertino, jog atsakovės nepateikė duomenų, kad ir šiuo laikotarpiu yra sumokėjusios visus mokesčius už butą ar bent trečdalį už butą mokėtino nuomos mokesčio. Kadangi atsakovai vengia vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos mokestį, sutinkamai su CK 6.611 straipsniu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nutraukti nuomos teisinius santykius bei iškeldinti atsakovus iš buto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
22. Apeliantės svarbia aplinkybe laiko tai, kad atsakovų nuomojama gyvenamoji patalpa buvo nuomota ne kaip socialinis būstas, o LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu. Atkreiptinas apeliančių dėmesys į tai, kad LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio galiojusi redakcija reglamentavo piliečių, turinčių teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, teisę pasirinkti vieną iš šių paramos formų: 1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti; 2) išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus; 3) pirkti išsimokėtinai iš savivaldybių ir valstybinių įmonių nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Šiuo atveju atsakovai pasirinkdami gyvenamojo būsto nuomą atsisakė galimybės įsigyti nuosavą būstą už lengvatinį kreditą.
23. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad nutraukus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsakovų teisėti lūkesčiai turėti gyvenamąjį būstą yra pažeisti, o galimybė įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis jau yra prarasta.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014). Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014).
25. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovų veiksmai laiku nemokant nuomos mokesčio pagal prisiimtus sutarties įsipareigojimus vertintini kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl niekaip negali pažeisti teisėtų lūkesčių į gyvenamąjį būstą įgyvendinimą.
26. Remiantis aptartais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.