Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. V., A. V. ir N. V. dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o taip pat pagal A. V. priešieškinį ieškovui dėl atsakovo V. V. pripažinimo netekusiu teisių į nuomotą gyvenamą patalpą ir nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. V. su ieškovo ieškiniu nesutinka, priešieškinio reikalavimus palaiko. Pripažįsta, kad yra skola už nuomą, nesutinka, kad skola būtų solidariai priteista, prievolė mokėti už nuomojamą butą turi būti tik dalinė. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., gyvena nuo pat gimimo (1994 m.). Visus mokesčius mokėjo ir tebemoka jos mama A. V., bet ne jos tėvas V. V.. Neprieštarauja, kad atsakovė perimtų nuomininko teises į butą. N. V., kuri šiame bute gyvena ir ketina toliau gyventi, šiuo metu yra dirbanti, kurį laiką uždarbiavo užsienyje, prisidėtų prie nuomos, kitų mokesčių.

A. V. V. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdžius nevykdavo, jokių prašymų nereiškė, bylos procesui buvo abejingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2002-01-25 Šiaulių miesto savivaldybė su atsakovu V. V. sudarė šio socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 394 (4-7 b.l.), pagal kurią atsakovas ir kartu gyvenantys jo šeimos nariai įsipareigojo ieškovui kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Butu naudojasi ir jame gyvena atsakovas – pagrindinis buto nuomininkas V. V. ir atsakovės buvusi sutuoktinė A. V. bei jų dukra N. V..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.487 str., 6.583 str. ir 6.584 str. už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Remiantis CK 6.584 str. 1 d. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.).

Ieškovo atstovė prašo nutraukti 2002-01-25 nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus, nes jie daugiau nei tris mėnesius nemoka buto nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas bei nevykdo nuomos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nepaisydami rašytinių įspėjimų (10-13 b.l.), priteisti solidariai iš atsakovų nesumokėtą nuomos mokesčio skolą. Pagal UAB „Šiaulių būstas“ įsiskolinimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą paskaičiavimus, atsakovai už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2015-08-31 yra nesumokėję 710,53 Eur nuomos mokesčio (14-18 b.l.). Ieškovo atstovė pažymėjo, kad atsakovai visą laiką žinojo, kad per ilgą šio mokesčio nemokėjimą, kiek yra nurodyta jiems pateikiamose sąskaitose, yra susidariusi skola už butą. Šios skolos ir jos dydžio atsakovės neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu, o atsakovas apskritai buvo abejingas bylos procesui. Ieškovas su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.599 str. 1 d. pilnamečiai nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui, atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas nekeisdami nuomos sutarties. Ši sąlyga buvo pasiūlyta ir atsakovei A. V. (62 b.l.), tačiau ji iki šiol reikiamų dokumentų nepristatė.

Atsakovės sutinka, kad skola už socialinio būsto nuomą būtų priteista tik iš atsakovo ir kad jis būtų iškeldintas, su ieškovo reikalavimais jų atžvilgiu nesutinka. Atsakovės atstovės teigimu 2006-12-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukus A. V. ir V. V. santuoką (37-38 b.l.), atsakovei, nors ir nustojusiai būti nuomininko šeimos nare, išliko tokios pat teisės ir pareigos, kaip ir nuomininkui bei jo šeimos nariams. Bendrąja jungtine nuosavybe turėta turtinė teisė į gyvenamosios patalpos nuomą, nutraukus santuoką, transformavosi į bendrąją jos ir atsakovo dalinę nuosavybę (LAT 2011-10-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-369/2011), todėl skola negali būti priteista kaip solidari, tik kaip dalinė. Skola iš atsakovės gali būti priteista tik ieškovui įrodžius, kad atsakovė savo dalies nėra sumokėjusi. Atsakovės teigimu ji visada mokėjo už savo nuomos dalį (pusę mokėtinų nuomos mokesčių), be to pati apmokėdavo visus komunalinius mokesčius už butą (taip pat ir už atsakovą), šiuo metu nėra jokių įsiskolinimų. Šiuo mokesčius kartais mokėdavo kas antrą mėnesį už du mėnesius, taip taupydama mokesčius bankui (50 ct). Atsakovės teigimu ji už atsakovą V. V. nuomos dalies po jų skyrybų neapmokėdavo sąmoningai, nes nori, kad jis būtų iškeldintas, kadangi jis ne tik nemoka jokių mokesčių, bet yra prieš atsakovę vartojęs smurtą. Atsakovės teigimu ji ne kartą kreipėsi į ieškovą, kad nuomos sutartis būtų sudaryta su ja ir jai būtų perkeltos nuomininkės pareigos, tačiau savivaldybė su tuo nesutiko, paaiškindama, kad butas negali būti dalijamas. Rašytinių tokių prašymų ir savivaldybės atsisakymų atsakovė teismui nepateikė.

Atsakovės teiginius dėl reguliaraus nuomos mokesčio mokėjimo (net ir pusės) paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad per laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2015-08-31 niekada nebuvo pilnai apmokamas nuomos mokestis už socialinį būstą, būdavo nemokama ir ilgiau kaip du ar tris mėnesius, susidariusi skola iš ankstesnių mėnesių nebūdavo kompensuojama, viso nesumokėta 710,53 Eur nuomos mokesčio (14-18 b.l.). Taip pat iš atsakovės teismui pateiktų mokėjimo nurodymų ir iš teismui pateikto UAB „Šiaulių būstas“ išrašo dėl mokesčių mokėjimo už butą, esantį (duomenys neskelbtini). (74-95 b.l.), bei Teismų duomenų bazės LITEKO matyti, kad minėtu laikotarpiu yra susidariusios skolos tiek už šilumos energiją ir karšto vandens tiekimą (šių paslaugų teikėjas kasmet nuo 2007 m. iki 2015 m. prisiteisia skolas už šį butą) bei kitas paslaugas. Atsakovė dokumentų, pagrindžiančių, kad skolos būtų padengtos ir išieškojimai nutraukti, teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str.). Pažymėtina, kad niekur nenustatyta, kad atsakovai savavališkai taupant ar dėl kitų priežasčių nesant paslaugų teikėjo sutikimo, mokėjimų išdėstymo grafiko, galėtų mokėti mokesčius, mokėtinus kas mėnesį, kas antrą ar kas trečią mėnesį ir ne visą mokėtiną sumą. Tai, kad atsakovė A. V. savavališkai nusprendė, kad mokės pusę mokesčių ir nereguliariai, neatleidžia nei jos nei kitos atsakovės kaip buvusių nuomininko šeimos narių nuo Sutarties 8 punkte ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytos pareigos vienodai, t.y. solidariai, ne dalimis, atsakyti pagal prievoles, kylančiais iš šios sutarties. Atsakovės priešieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika šioje byloje remtis negalima, nes toje byloje aplinkybės iš esmės skirtingos (dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo). Po santuokos su buto nuomininku nutraukimo jos prievolė nuomotojui automatiškai netapo daline. Be to atsakovė A. V. nepateikė teismui pakankamai rašytinių įrodymų, kad yra sumokėjusi visus mokesčius už butą, kad padengtos visos skolos ir kad yra sumokėjusi pusę ar bent trečdalį už butą mokėtino nuomos mokesčio (CPK 178 str.).

Nei viena iš atsakovių nepateikė teismui jokių duomenų apie jų gaunamas pajamas. Atsakovė A. V. nepateikė teismui dokumentų, kiek ji gauna bedarbio pašalpos, kitų pajamų. Nenustatyta, kad ji būtų oficialiai paskirta savo motinos globėja.

Teismui užklausus VSDFV duomenis apie atsakovų darbovietes ir pajamas už metus matyti, kad atsakovas V. V. niekur nedirba, atsakovė A. V. nedirba nuo 2015-05-22, laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2016-01-31 gaudavo nedarbo draudimo išmoką (97,38 Eur +153,75 Eur + 153,75 Eur, viso 404,88 Eur). Duomenų, kad A. V. tebebūtų registruota Darbo biržoje, kad būtų įsidarbinus teismas neturi. Sodros duomenimis atsakovė N. V. po grįžimo iš užsienio (jos teigimu 2015 m. vasarą, iki 4 mėn.) dirbo kelis mėnesius vienoje darbovietėje, nuo 2016-01-27 yra įsidarbinus kitoje darbovietėje, gauna ne pilną minimalų atlyginimą.

Atsakovė net ir pasiūlius šalims nurodyti, kokie reikalavimai keliami, kad atsakovė A. V. galėtų pretenduoti perimti socialinio būsto nuomininko teises, nors ir buvo atstovaujama advokatės, nepateikė teismui jokių dokumentų (pvz. metinės turto deklaracijos, duomenų apie jos pajamas, kad neturi kito būsto ir t.t.), kad teismas galėtų spręsti, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-03-26 sprendimu Nr. T-69 patvirtintame Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos apraše numatytas sąlygas išsinuomoti socialinį būstą, iš kurio ieškovas nori iškraustyti atsakovus. Taip pat atsakovai nepageidavo, kad Šiaulių miesto savivaldybė iškeldindama iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteiktų jiems kitą gyvenamą patalpą.

Atsakovė A. V. niekuo nepagrindė savo teiginių, kad ji šiame bute gyvena nuo 1989 m., kad butą gavus iš kariškių, kurį atsakovui V. V. ir jo šeimos nariams Šiaulių miesto savivaldybė suteikė tik 2002-01-25. Atsakovė taip pat niekuo nepagrindė savo teiginių, kad ji į butą daug investavo, kad keitė langus, santechniką, išklijavo keramikines plyteles, atliko kitus remonto darbus - nepateikti teismui jokie kvitai, neįrodinėta liudininkų parodymais ar kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareigą nuomininkui ir jo šeimos nariams tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos gyvenamos patalpos ir jos įrenginių remontą numato tiek Sutartis, tiek CK 6.493 str. 1 d.

Atsakovė N. V. yra pilnametė, taip pat praktiškai visu nuomos ir komunalinių mokesčių skolos susidarymo metu buvo pilnametė. Tai, kad ji laikinai buvo išvykus užsienį, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti nuomos mokesčio ir kitų mokesčių (ypač tokių kaip mokestis už šildymą) už patalpas, kuriame ji visada gyveno ir tebegyvena.

Kadangi atsakovai nuomos mokesčio pilnai ir nustatytu laiku nemokėjo, tuo pažeisdami sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.), kadangi iki šiol nėra padengę ieškovo ieškiniu prašomos skolos sumos (710,53 Eur), kurios neginčija, todėl ši yra iš jų solidariai priteistina ieškovui.

Kadangi ieškovas nenurodė, kokia yra atsakovų nuomos ir komunalinių mokesčių skolos suma už butą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., nepateikė teismui daugiau jokių skolos skaičiuočių, iš kurių būtų matyti, kad mokesčiai už butą iškėlus bylą toliau nemokami, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą, neįrodytą ir nekonkretų ieškovo ieškininį reikalavimą priteisti iš atsakovų nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki sutarties nutraukimo.

Pagal CK 6.611 str. jei nuomininkas nuolat (ne mažiau nei tris mėnesius, jei sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovai sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)., nuomos sutartį Nr. 394 su atsakovu V. V. ir iškeldinti šį atsakovą su kitais atsakovais (buvusiais šeimos nariais/sugyventiniais) iš minėto buto su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.588 str., 6.610 str., 6.611 str.).

Socialinio būsto nuoma priskiriama savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p.). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 str. 6 d.). Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymo nustatytas sąlygas (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 str. 7 d.). Taigi socialinis būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus.

Atsakovei A. V. neįrodžius, kad yra pagrindas jai perkelti nuomininko teises, kad ji atitinka visus reikalavimus, kad ji galėtų pretenduoti į socialinį būstą, teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo jai perkelti buto, (duomenys neskelbtini)., nuomininko teisių ir pareigų pagal 2002-01-25 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 394. Su tuo nesutinka ne tik nuomotojas, tačiau nėra teismui pateikta įrodymų, kad ir šio būsto nuomininkas su tuo sutinka. Taip pat nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo pripažinti atsakovą V. V. pripažinti netekusiu teisės į nuomotą gyvenamą patalpą. Visa tai įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės A. V. priešieškininius reikalavimus.

Dėl kitų proceso dalyvių ir jų atstovų nurodytų argumentų teisėja nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą.

Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, taip pat atsakovei A. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios priešieškinio reikalavimai buvo atmesti, o ieškinys didžiąja dalimi jos atžvilgiu buvo tenkintas, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais paliktinos valstybei (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei, į.k. 111109429, 710,53 Eur (septynis šimtus dešimt eurų, 53 ct) nesumokėto nuomos mokesčio.

Nutraukti 2002 m. sausio 25 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 394, sudarytą su atsakovu V. V..

Iškeldinti atsakovus V. V., A. V. ir N. V. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.