Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-12-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė - laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24 val. iki 5 valandos būti namuose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. 2015-02-11, vakare, tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu P. K. į veidą, tuo padarydamas P. K. sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio antakio išorinėje srityje, kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste su nedidele kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine išorinėje srityje ir atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudusį galvos smegenis, galvos smegenų dešinės pusės momeninės skilties sumušimą su ryškiais neurologiniais židiniais požymiais, sužalojimų sukeltą gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (kliniškai), nuo ko P. K. 2015-02-18, 23.50 val., mirė. Šiais veiksmais O. K. tyčia nužudė P. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo O. K. kaltė tyčia nužudžius P. K. įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis įvyksta nuo kaltininko veikimo. Medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad P. K. mirė nuo stipraus galvos sumušimo pasėkoje padarytų sužalojimų, padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio antakio išorinėje srityje, kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste su nedidele kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine išorinėje srityje ir atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudęs galvos smegenis, galvos smegenų dešinės pusės momeninės skilties sumušimas su ryškiais neurologiniais židiniais požymiais (žvilgsnio nuokrypis žemyn, hemiparezė dešinėje pusėje) sužalojimų sukelta gyvybei pavojinga būsena – smegenų koma. Galvos sužalojimai gavosi nuo nemažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus kairės akies ir apie kairę akį (kairio antakio išorinė sritis, kairysis skruostas) esančias sritis. Nukentėjusiosios A. A. K., liudytojo V. Ž., kaltinamojo O. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad kaltinamais O. K. per išgertuves, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu P. K. į veidą, tuo P. K. sužalodamas, iš karto po sužalojimo jį iš V. Ž. namų namo parvedė A. Š., tada nukentėjusioji matė sužalotą P. K. akį.

Įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamasis O. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu P. K. į veidą, tuo padarydamas P. K. sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio antakio išorinėje srityje, kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste su nedidele kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine išorinėje srityje ir atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudusį galvos smegenis, galvos smegenų dešinės pusės momeninės skilties sumušimą su ryškiais neurologiniais židiniais požymiais, sužalojimų sukeltą gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (kliniškai). Iš šios išvados seka, kad nukentėjusiojo P. K. mirtis įvyko nuo kaltininko O. K. neteisėto veikimo – pavartoto fizinio smurto prieš P. K.. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis O. K., suduodamas stiprų smūgį nesiginančiam, bejėgiui dėl girtumo P. K. į galvą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgio gautų sužalojimų P. K. gali mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis P. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Ši kaltinamojo O. K. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., kaip ir kvalifikuotina.

Kaltinamasis O. K. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje prisipažino sudavęs smūgį P. K. į galvą, ko pasėkoje P. K. patyrė kūno sužalojimus, kas sukėlė jo mirtį, . tačiau šio prisipažinimo teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.).

Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015).

Nors kaltinamasis O. K. teisme prisipažino sudavęs smūgį P. K. į galvą, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, jog jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytus nusikaltimus teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

O. K. padarė labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, nedirba, yra teistas, turi neišnykusį teistumą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam O. K. skirtina didesnė nei Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta žuvusiojo P.K. A. A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė, tiek ir neturtinė žalos. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.

Nukentėjusioji A. A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2850,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 112-113) ir nurodė, kad šią turtinę žalą sudaro jos turėtos išlaidos laidojant P. K.. Nukentėjusioji pateikė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l,. 114-120). Kadangi nukentėjusiosios A. A. K. nurodytos išlaidos yra patvirtintos dokumentais, išlaidų dydžiai atitinka protingumo kriterijus, daroma išvada, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi. Nukentėjusiosios A. A. K. parodymais nustatyta, kad ji gavo vienkartinę laidojimo pašalpą – 304 Eur, tačiau šios pašalpos ji iš bendros turėtų laidojimo išlaidų sumos neatėmė. Kadangi dalis nukentėjusiosios turėtų laidojimo išlaidų yra padengta gauta laidojimo pašalpa, civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje mažintinas 304 Eur. Kadangi byloje nustatyta, jog P. K. mirė nuo kaltinamojo O. K. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajai A. A. K. padarytą turtinę žalą turi atlyginti kaltinamasis, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos priteisiamas iš kaltinamojo O. K..

Nukentėjusioji A. A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti 10 000 Eur (1 t., b. l. 112-113).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nukentėjusioji A. A. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sutuoktinio P. K. mirties ji patyrė didelis dvasinius išgyvenimus, patirta dvasinė trauma pakeitė gyvenimą, sugriovė ateities planus.Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl vyro netekties patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar ilgai juos patirs ateityje. Taigi, daroma išvada, kad dėl O. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. A. K. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nukentėjusiosios A. A. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-130/11, 2K-118/2013 ir kt.), todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo O. K. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2281,93 Eur civilinis ieškinys už P. K. gydymą. Už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms apmokėta iš Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto lėšų, šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų sužalojant P. K., todėl jis turi šias išlaidas civiliniam ieškovui atlyginti. Esant šioms aplinkybėms minėtas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (1 t. b. l. 123, 124-125).

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinys dėl 155,25 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimą nukentėjusiajai A. A. K. mokama našlės pensija, jai už laikotarpį nuo 2015-02-18 iki 2015-09-30 išmokėta 155,25 Eur. Ši valstybinio socialinio draudimo biudžetui žala padaryta dėl kaltinamojo O. K. nusikalstamos veikos, kurią jis turi atlyginti. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad išmokų gavėjai nukentėjusiajai A. A. K. laikotarpiu nuo 2015-02-18 iki 2015-09-30 priskaičiuota iš mokėta 155,25 Eur našlės pensijos (2 t., , b. l. 131-132, 133). Ši valstybinio socialinio draudimo biudžetui žala padaryta kaltinamojo O. K. nusikalstamais veiksmais, ji yra įskaitoma į atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms minėtas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal nukentėjusiosios A. A. K. prašymą 2015-05-06 sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai A. A. K. ją atstovaujant ikiteisminiame tyrime ir teisme, tuo tikslu paskyrė advokatą A. Ruginį, kuris nukentėjusiajai teikė antrinę teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime ir teisme. Iš 2015-10-23 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokato užmokestis yra 227,79 Eur (2 t., b. l. 157). Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir atsižvelgdamas į advokato suteiktų paslaugų apimtį, laiko, kad užmokestis nėra aiškiai per didelis, priteisia iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Vokas su 4 nuoplovomis, perduotas saugoti saugomas Telšių AVPK pagal 2015-07-31 kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčiai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam O. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam O. K. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, daroma išvada, kad yra pagrindo manyti, jog, vengdamas bausmės, jis gali pasislėpti nuo teismo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajam O. K. paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos ir jam iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtina kardomoji priemonė – suėmimas jį suimant teismo salėje (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2015-11-24 nutarties matyti, kad kaltinamais O. K. įtariamas padaręs naują nusikaltimą – nužudymą, jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2015-11-23 iki 2016-02-23. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas laiko, kad šioje baudžiamojoje byloje O. K. paskirtos kardomosios priemonės nebeturi prasmės, todėl panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

O. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su liudytojais V. Ž. ir A. Š., dokumento paėmimą – panaikinti, jam nedelsiant gražinti asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

O. K. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Voką su 4 nuoplovomis, saugomus Telšių AVPK pagal 2015-07-31 kvitą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Iš kaltinamojo O. K. priteisti A. A. K. 2546,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo O. K. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai 2281,93 Eur gydymo išlaidų.

Iš kaltinamojo O. K. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 155,25 Eur žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo O. K. priteisti valstybei 227,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už A. A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.