Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Laimos Garnelienės, Algimanto Valantino, Elenos Vainienės( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš O. K. priteista: A. A. K. 2 546,22 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Šiaulių teritorinei ligonių kasai 2 281,93 Eur gydymo išlaidoms atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 155,25 Eur žalai atlyginti.

Iš O. K. priteista valstybei 227,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už A. A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 11 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu P. K. į veidą, tuo padarydamas P. K. sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio antakio išorinėje srityje, kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste su nedidele kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine išorinėje srityje ir atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudusį galvos smegenis, galvos smegenų dešinės pusės momeninės skilties sumušimą su ryškiais neurologiniais židiniais požymiais, sužalojimų sukeltą gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (kliniškai), nuo ko P. K. 2015 m. vasario 18 d. 23.50 val. mirė. Šiais veiksmais O. K. tyčia nužudė P. K..

Apeliantas teigia, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad jis tyčia nužudė P. K..

Apelianto teigimu, teismas, pripažindamas, kad jis (apeliantas) P. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, neatskleidė jo (apelianto) veikos subjektyviosios pusės turinio.

Nukentėjusioji A. A. K. teisme parodė, kad namo P. K. palydėjo jaunuolis prisistatęs vardu A., šis jai sakęs, kad jos vyras eidamas vartaliojosi, todėl jis jį ir parvedė. Šis jaunuolis pasibeldė į duris apie 17.00 val., o po 20 minučių parėjo vyras, jam po akimi buvo didžiausias maišas kraujo, pati akis buvo ryškiai raudona. Tokios nukentėjusiosios nurodytos P. K. sugrįžimo namo aplinkybės liudija, kad byloje nenustatyta, kur P. K. buvo 20 minučių. Taip pat byloje nepaneigta, kad P. K. galėjo susižaloti ir kitur. Byloje nustatyta, kad P. K. ne kartą virto, apie tai paliudijo jį parvedęs jaunuolis ir P. K. šlapi ir purvini rūbai, be to, P. K. buvo rastas prie namo laiptinės, kurios laiptai gana statūs. Taigi abejonės dėl P. K. sužalojimo, sukėlusio jo mirtį, padarymo aplinkybių byloje liko nepašalintos. Apeliantas pažymi, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis O. K. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis be pagrindo reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis jis pripažintas kaltu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014; 2K-242/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistojo O. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Apeliantas O. K., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde jokių konkrečių jo kaltės įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Nuteistasis O. K. pripažįsta, kad jis sudavė smūgį P. K. į veidą, tačiau mano, jog tokiais veiksmais nepadarė sužalojimų, dėl kurių nukentėjusysis mirė, nurodo, jog suduodamas smūgį nukentėjusiojo mirties nesiekė, galimai nukentėjusysis susižalojo ar buvo sužalotas vėliau, eidamas namo, todėl prašo išteisinti.

Toks apelianto prašymas netenkintinas.

Sprendžiant dėl kaltininko veikos pripažinimo pagal BK 129 straipsnį nužudymu svarbu nustatyti tiek objektyviuosius nužudymo požymius – veiką, padarinius (nukentėjusiojo mirtį), būtinąjį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, tiek ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2010). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt. (kasacinė nutartis 2K-46-895/2015).

Iš apeliaciniame skunde nurodytų nuteistojo teiginių darytina išvada, kad jis iš esmės ginčija teismo nustatytą priežastinį ryšys tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009). Ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lėmė nukentėjusio mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos, sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl O. K. kaltės nužudžius P. K. pagrįstos objektyviais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių ir atskleidžiančiais nuteistojo įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių, kaltės turinį: paties nuteistojo O. K. parodymais apie tai, kad išgertuvių metu jis sudavė kumščiu P. K. į veidą; liudytojo V. Ž. parodymais apie tai, kad pas jį namuose, jo, kaimyno A., P. K. ir O. K. išgertuvių metu O. K. kumščiu sudavė jam , o vėliau ir P. K. į veidą, matė jo veide kraujosruvą; specialisto išvadomis, kuriomis konstatuota, kad P. K. mirė nuo stipraus galvos sumušimo pasėkoje padarytų sužalojimų; teismo medicinos eksperto teisme duotais paaiškinimais apie tai, kad specialisto išvadoje nurodyti P. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu smūgiu, smūgiuojant kumščiu. Teismas šiuos įrodymus įvertino nepažeisdamas BK 20 straipsnio nuostatų ir padarė jais pagrįstas išvadas. Paminėtais įrodymais nustatyta, kad kad 2015 m. vasario 11 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu P. K. į veidą, tuo padarydamas P. K. sužalojimus: netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio antakio išorinėje srityje, kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste su nedidele kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine išorinėje srityje ir atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudusį galvos smegenis, galvos smegenų dešinės pusės momeninės skilties sumušimą su ryškiais neurologiniais židiniais požymiais, sužalojimų sukeltą gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą (kliniškai), nuo ko P. K. 2015 m. vasario 18 d. 23.50 val. mirė. Nustatyta, kad P. K. mirtis įvyko nuo O. K. pavartoto fizinio smurto – suduoto smūgio ir kad O. K. suduodamas smūgį P. K. į galvą, suvokė savo veiksmo pavojingą pobūdį, kad dėl šio smurto gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgio gautų sužalojimų P. K. gali mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. jis P. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Apeliantas tvirtina, kad jis P. K. nužudyti nenorėjo ir byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistasis norėjo P. K. mirties. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo nuteistąjį išteisinti. Aplinkybė, kad nuteistasis nenorėjo P. K. mirties, rodo, tik tai, jog nužudymas padarytas ne tiesiogine tyčia, tačiau nepaneigia, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo padaryta išvada dėl O. K. kaltės formos ir rūšies, nes teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Atmestini ir apelianto prielaidų pobūdžio teiginiai dėl galimai P. K. susižalojimo griuvinėjant bei abejonės kokiomis aplinkybėmis jis grįžo namo. Pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja A.A. K. parodė, kad 2015-02-11 apie 17 val. atėjęs jaunuolis vardu Aurimas pasakė, kad parvedė jos vyrą P. K., kuris yra sumuštas ir jį pas V. Ž. namuose sumušė boksininkas. Liudytojas V. Ž. taip pat parodė, kad P. K. namo išlydėjo kaimynas Aurimas, be to šis liudytojas parodė, kad P. K. mušė O. K.. Siekiant visapusiškai ištirti P. K. mirties priežastį ir jo sužalojimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skyrė teismo medicinos ekspertizę. Iš ekspertizės išvadų matyti, kad P. K. mirties priežastis buvo kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. P. K. nustatyta kraujosruva kairės akies srityje su išplitimu į kairį skruostą, smilkinio-kaktos sritį. Šis sužalojimas būdingas vieno smūgio sudavimui kumščiu ir paaiškina mirtį lėmusio kraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu atsiradimą. Kitokio pobūdžio sužalojimų, jų tarpe ir būdingų griuvimui/griuvinėjimui, P. K. galvoje nenustatyta. Ekspertizės išvadose konstatuota, kad P. K. pakaušyje fiksuotas kaukolės lūžis yra senas ir su 2015-02-11 įvykiu nėra susijęs (b.l. 80-85, t.3).

Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai prieš O. K. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas teisingai sprendė, kad O. K. nužudė P. K.. O. K. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs visas O. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę. O. K. paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams, yra nežymiai didesnė už nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl nėra aiškiai per griežta.

Apeliantas apeliaciniame skunde prašo atmesti civilinį ieškinį, tačiau nekonkretizuoja kurį ir nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su priteistų civilinių ieškinių dydžiu. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje buvo pareikšti ir nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai: nukentėjusiajai A. A. K. 2 546,22 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; Šiaulių teritorinei ligonių kasai 2 281,93 Eur P. K. gydymo išlaidų; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 155,25 Eur žalos, atsiradusios dėl A. A. K. išmokėtos našlės pensijos už laikotarpį nuo 2015-02-18 iki 2015-09-30, atlyginimui.

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo išspręsti byloje pareikštus civilinius ieškinius.

Nagrinėjamoje byloje visi civiliniai ieškiniai tenkinti pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. K. nusikalstamais veiksmais buvo nužudytas A.A. K. vyras, todėl akivaizdu, kad ji dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Turtinės žalos dydis – 2 546,22 Eur byloje įrodytas pateiktais dokumentais (b.l.112-113, t.1), todėl pagrįstai ši suma priteista. Pagrįstai priteista A.A. K. ir neturtinė žala.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai pinigais kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visi šie įstatymo leidėjo įtvirtinti kriterijai yra vertinamieji ir juos įvertina teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kriterijų visumą, pagrįstai visiškai patenkino nukentėjusiosios A. A. K. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai iš nuteistojo priteisė 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas laikėsi civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 109, 113, 115 straipsniai; CK 6.250 straipsnis). Nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis, adekvatus nuteistojo padarytiems tyčiniams nusikalstamiems veiksmams, dėl kurių nukentėjusioji neteko artimo žmogaus – sutuoktinio. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Toks neturtinės žalos dydis atitinka suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose nužudymo atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2014).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys (2 281,93 Eur dydžio) už P. K. gydymą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys (155,25 Eur dydžio) dėl išmokėtos A. A. K. našlės pensijos už laikotarpį nuo 2015-02-18 iki 2015-09-30, byloje įrodyti pateiktais dokumentais (b.l. 123-125, t.1; b.l. 131-133, t.2), todėl pagrįstai iš O. K. priteisti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo O. K. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. K. apeliacinį skundą atmesti.