Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atmestas K. A. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 7 d. priimto nutarimo Nr. 357-70 netaikyti nuteistajam K. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. A. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 1 d.2018 m. kovo 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-70 nutarta netaikyti nuteistajam K. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jis charakterizuojamas daugiau neigiamai. Šiuo metu nuteistasis turi tris galiojančias drausmines nuobaudas. Be to, jam buvo suteikta galimybė atlikti laisvės atėmimo bausmę Alytaus Pusiaukelės namuose, tačiau parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, už nesilaikymą nustatytų vidaus tvarkos taisyklių buvo perkeltas į pataisos namus. Konstruktyvus ir nuoseklus kriminogeninių veiksnių mažinimas nestebimas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. K. A. elgesys nevertinamas kaip pavyzdingas, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo nepakito, o prieš tai buvo padidėjusi. Nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, sprendžiant kriminogeninius veiksnius.Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis K. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad buvo remtasi senais jį charakterizuojančiais duomenimis. Pavyzdžiui, prieš mėnesį jis buvo skatintas pataisos namuose, jam panaikinta drausminė nuobauda, tačiau apylinkės teismas to neįvertino. Jis stengiasi koreguoti savo elgesį – įsidarbino, lanko anoniminių alkoholikų kursus, meno terapijos kursus, moka alimentus, taip pat dengia įsiskolinimą antstoliams. Nuteistasis pažymi, kad vykdo viską, ką jam yra rekomendavusi Komisija, todėl nesupranta, kam reikia stengtis, jei į šias pastangas yra neatsižvelgiama. Be to, kaip žmogus gali taisytis, kai pataisos namuose beveik visi narkomanai ir alkoholikai, sergantys ŽIV, ir pan. Nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistojo K. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, jog K. A. koreguoja savo elgesį tinkame linkme labai nežymiai. Bausmės atlikimo metu jis dirbo VĮ „Mūsų amatai“ krovėju, baldininku, šaltkalviu, taip pat dirbo „M. A.“ pagalbiniu darbuotoju, „A.“ automobilių plovėju, nuo 2017 m. birželio mėnesio dirba nuteistųjų valgykloje. Pavestas užduotis jis atlieka laiku ir gerai, kas rodo pakankamai stiprią motyvaciją dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. K. A. taip pat aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, Kauno apskrities priklausomybių ligų centre jam suteiktas antialkoholinis gydymas, kas patvirtina, jog nuteistasis bandė įveikti turimą priklausomybę. Be to, jis yra ne kartą skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Vis dėlto, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, minėtos aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. K. A. neigiamai charakterizuojančios medžiagos pateiktoje asmens byloje yra gerokai daugiau nei sėkmingai probacijai būtinų aspektų.Nuteistajam K. A. nustatyta vidutinė, t. y. 50 balų pagal OASys metodiką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas, kaip ir Komisija, pagrįstai nepadarė šios išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iš pradžių mažėjo nuo 56 iki 45 balų, vėliau didėjo iki 50 balų ir šiuo metu išliko nepakitusi. 20 balų yra statiniai, o 30 balų – dinaminiai, t. y. kintantys. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad K. A. nėra linkęs laikytis įstatymų imperatyvų. Šis teistumas jam nėra pirmasis, o švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus. Tai patvirtina aplinkybė, kad K. A. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė nustatytas sąlygas. Parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir būdamas perkeltas į Pusiaukelės namus. Ten jis pastoviai pažeidinėjo nustatytą tvarką – tris kartus vartojo alkoholinius gėrimus, kartą nevykdė nurodymų, todėl buvo sugrąžintas į pataisos namus, kur jo elgesys vėl pasikeitė teigiama linkme. Šie duomenys patvirtina Socialinio tyrimo išvados rengėjų padarytą išvadą, kad koreguoti pozityvia linkme elgesį K. A. gali tik izoliuotas nuo visuomenės. Nestruktūrizuotoje aplinkoje jis nesugeba atsispirti įvairioms pagundoms, kurios sąlygoja jo priešingą teisei elgesį. Būdamas neblaivus, nuteistasis praranda savitvardą, ne visada sugeba save kontroliuoti. Nors K. A. imasi priemonių kovoti su turima priklausomybe alkoholiui, tačiau akivaizdu, kad jos nėra pakankamai veiksmingos. Nors nuteistasis savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes stengiasi minimizuoti ir racionalizuoti. Ydingas mąstymas atsiskleidžia ir pateiktame skunde aukštesnės instancijos teismui, kuriame nuteistasis vertina aplinką ir aplinkinius, neva pataisos namuose beveik visi yra narkomanai bei alkoholikai, sergantys ŽIV, o ne save ir savo poelgius. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis pagal vykdomuosius raštus turi nedidelę neišmokėtą sumą – 337,65 Eur, kas jam yra pakeliama finansinė našta, tačiau ši suma nėra padengta. Nors K. A. taip pat moka alimentus vaikams, tačiau tai nėra priežastis nedengti turimų skolų. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. į nuteistojo asmens sąskaitą gauta 684,35 Eur, išleista 634,18 Eur. Taigi, galimybės dengti skolinius įsipareigojimus yra, tačiau trūksta noro atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. A. palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys, emocinė gerovė šiuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingą probaciją. Nuteistojo asmens byloje yra 2017 m. gegužės 18 d. Pusiaukelės namų socialinės darbuotojos tarnybinis pranešimas, kuriame informuojama, jog dėl iškilusių problemų Alytaus pataisos namuose nuteistasis gali nusižudyti. Dėl to psichologinė tarnyba rekomendavo sustiprinti nuteistojo individualią priežiūrą šešiems mėnesiams. Nors K. A. aiškino, kad suicidinių minčių neturi, galėjo būti tiesiog ne taip suprastas, tačiau bylos medžiaga liudija, kad šiuo metu nuteistasis iš tiesų patiria didesnių išgyvenimų – vyksta skyrybų su žmona procesas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis bendrauja su kitais asmenimis, tačiau santykiai yra daugiau formalūs nei draugiški. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę K. A. atlieka dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo – fizinio smurto prieš sugyventinę naudojimo. Šis nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Tai, kad nuteistasis kolkas nelabai sėkmingai stengiasi kovoti su turima priklausomybe, šioje nutartyje jau aptarta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pastangų keisti smurtinį elgesį K. A. iš viso nededa. Bausmės atlikimo metu jis nedalyvavo nė vienoje programoje, skirtoje smurtinio elgesio prevencijai, konstruktyvių elgesio variantų pasirinkimui konfliktinėse situacijose ir pan. Vien dalyvavimas privalomose nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose nesudaro pagrindo sėkmingai reabilitacijai. Sutiktina, jog socialinių įgūdžių ugdymas, finansinio raštingumo tobulinimas, gerbūvio darbų atlikimas, dalyvavimas visuomeninio ugdymo ir pozityvaus užimtumo veiklose, neabejotinai yra reikšmingi žingsniai reintegracijai į visuomenę, tačiau esminės K. A. problemos yra alkoholio vartojimas ir smurtinis elgesys, todėl būtent šiems aspektams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys. Kelių paskatinimų gavimas neeliminuoja turimų drausminių nuobaudų už netinkamą elgesį. Šiuo metu nuteistajam nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis smurtinis elgesys, nuostatos, impulsyvumas, pasekmių suvokimo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu. Šie veiksniai iš esmės nėra pašalinti ar minimizuoti. Psichologinės paramos paslaugos bei elgesio pataisos programos lankymas suteiktų nuteistajam galimybę mažinti mąstymo problemas bei pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik konkrečių planų turėjimas bei pastangos juos realizuoti gali patvirtinti K. A. pasiryžimą bei motyvaciją reintegruotis į visuomenę, tapti doru bei sąžiningu piliečiu, suvokiančiu ne tik savo teises, bet ir pareigas tiek savo šeimos nariams, artimiesiems, tiek visiems kitiems visuomenės nariams. Šiuo atveju stebimas daugiau nuteistojo siekis būti paleistam lygtinai nei solidi, į ateitį nukreipta mąstysena.Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą bei netaikydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti K. A. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl, nenustačius akivaizdaus siekio mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė - 50 balų, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.