Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės, Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. (toliau – K. A.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria K. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 357-369 netaikyti nuteistajam K. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši K. A. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant K. A. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 1 d. 2017 m. rugsėjo 27 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-369 nutarta netaikyti nuteistajam K. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šį nutarimą nuteistasis apskundė teismui, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi, nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. A. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.Nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra vedęs, turi vieną mažametį vaiką ir augina dar du ne savo vaikus. Būdamas laisvėje jis padėdavo išlaikyti butą, mokėdavo už vaikų darželį. Nuteistojo teigimu, jis dalyvauja Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, dirba, lanko meno terapijos kursus, būdamas Alytaus pusiaukelės namuose (toliau – Pusiaukelės namai) savanoriškai mokėjo antstoliams. Išėjęs į laisvę ketina įsidabinti ir žada nepažeidinėti lygtinio paleidimo sąlygų. Skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo K. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 50 balų, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant tokiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skundą nagrinėjantis teismas K. A. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje įžvelgia ir tam tikrus teigiamą nuteistojo elgesio korekciją rodančius veiksnius – atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už gerą elgesį jis buvo skatintas, dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.2017 m. rugsėjo 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami K. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnis smurtinis elgesys, nuostatos, impulsyvumas, pasekmių suvokimo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus K. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nors K. A. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmąjį kartą, tačiau šis teistumas jam nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas dar 5 kartus. Nors ši aplinkybė ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje K. A. buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – baudos ar laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad net ir po teismo jam parodyto pasitikėjimo jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teigiamos įtakos jo elgesiui tai nepadarė, pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistajam vis dar nepavyksta. Darant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimu K. A. iš pataisos namų buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, kurių tikslas – padėti nuteistiesiems sparčiau ir efektyviau integruotis į visuomenę. Tačiau, net ir būnant Pusiaukelės namuose, K. A. elgesys išskirtinai teigiamomis savybėmis nepasižymėjo. Priešingai, jis pažeidinėjo Pusiaukelės namuose nustatytą tvarką, padarydamas net tris itin šiurkščius drausmės pažeidimus – vartojo alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, už ką jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai. Be to, kaip matyti iš 2017 m. gegužės 15 d. Pusiaukelės namų socialinės darbuotojos I. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, nuteistasis savavališkai rinkosi veiklas, melavo ir taip nevykdė nuteistojo Intensyvaus rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plano (asmens byla, b. t. 1, b. l. 191), dėl ko 2017 m. gegužės 18 d. K. A. buvo paskirtas papeikimas (asmens byla, b. t. 1, b. l. 190) ir atimta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (asmens byla, b. t. 1, b. l. 188). Esant tokiam itin neigiamam nuteistojo elgesiui, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2017 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis ne tik nesumažėjo, kas reikalaujama iš nuteistojo šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir tikintis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet priešingai – padidėjo net 5 balais (lyginant su balu, nustatytu 2017 m. kovo 20 d.), kas neabejotinai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu šioje K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Juo labiau, kad ir šiuo metu nuteistasis vis dar turi galiojančių nuobaudas. Sprendžiant K. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintina ir tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra susijusi su smurto panaudojimu artimo asmens – sugyventinės atžvilgiu, todėl nuteistojo artimi socialiniai ryšiai su savo buvusia sugyventine, dabartine sutuoktine ir vaikais, įvertinus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, nesudaro pagrindo manyti, jog jo socialiniai ryšiai su artimaisiais galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, nuteistajam išėjus į laisvę. Juo labiau, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, buvo pradėtas K. A. skyrybų procesas su sutuoktine. Aptartų duomenų visumoje svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą K. A. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo įvykdytas nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Ir nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose K. A. lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau, įvertinus tai, kad perkeltas į Pusiaukelės namus (kur nuteistojo priežiūra neabejotinai yra mažesnė nei pataisos namuose) jis net tris kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, manyti, jog alkoholio vartojimo problema nėra aktuali, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad net ir po antialkoholinio gydymo Kauno apskrities priklausomybių ligų centre, 2017 m. balandžio 19 d. į Pusiaukelės namus jis vėl grįžo neblaivus, o remiantis 2017 m. rugsėjo 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, koreguoti savo elgesį tinkama linkme (kiek jis susijęs su alkoholio vartojimu) K. A. gali tik izoliuotas nuo visuomenės. Šių duomenų visumoje netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos K. A. akcentuotina ir tai, kad nors jis ir geba analizuoti bei vertinti savo elgesį, tačiau yra linkęs jį racionalizuoti, minimalizuoti pasekmes, kartais praranda savitvardą (ypač neblaivus), ne visada sugeba save kontroliuoti, stengiasi laikytis pataisos įstaigos taisyklių, tačiau periodiškai jas pažeidinėja, kas iš esmės K. A. charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, jog jis vis dar nepasižymi tokiomis savybėmis, kurioms esant būtų pagrįstas pagrindas manyti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir gaudamas atitinkamas pajamas nuteistasis nesistengia tinkamai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų – pagal pataisos namuose esančius vykdomuosius dokumentus, jis vis dar nėra padengęs 337,65 eurų sumos, nors tokią galimybę turėjo, kas vėlgi leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo vis dar pernelyg lengvabūdiškai žiūri į savo finansinius įsipareigojimus, savo elgesio šioje srityje tinkama linkme nekoreguoja, o tai, įvertinus buvusius nuteistojo teistumus – tame tarpe ir už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, K. A. vėlgi charakterizuoja neigiamai. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju K. A. bus oficialiai įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat turėjo darbą, turi darbinės patirties, tačiau, akivaizdu, kad darbo turėjimas nuo nusikalstamo elgesio K. A. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien galimybė įsidarbinti, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino jo nusikalstamumo. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo vis tik nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą – 2017 m. rugsėjo 11 d. Socialinio tyrimo išvadą bei kitus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad K. A. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.