Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2009-12-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d., 180 str. 1 d., taikant BK 63 str. 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2011-11-16 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2015-06-17 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., 64¹ str., laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2015-06-02, bausmės pabaiga – 2018-12-01 (užskaityta 1 diena).

Alytaus pataisos namuose K. A. atlieka bausmę nuo 2016-09-05.

2017-03-31 nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, I tomas, II dalis, b. l. 164).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant ir būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo K. A. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. K. A. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, taip pat dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu dirba, už nepriekaištingą elgesį paskatintas keturis kartus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Tai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, rodančios jo pastangas taisytis, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kaip jau minėta, vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo K. A. nusikalstamo elgesio rizika yra 50 balų pagal OASys, taigi, ji yra vidutinė, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo daroma pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Tačiau tokios pažangos Komisija nenustatė ir teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, jau vien socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad dėl reguliarių pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo padidėjo 5 balais, neleidžia spręsti apie nuoseklius ir pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius. Nuteistajam buvo parodytas išskirtinis pataisos namų administracijos pasitikėjimas ir jis 2016-09-01 buvo perkeltas atlikti bausmę į Pusiaukelės namus, kurių tikslas – padėti nuteistiesiems sparčiau ir kokybiškiau integruotis į visuomenę. Tačiau K. A. nepateisino parodyto jam pasitikėjimo, jis nesilaikė nustatytų Pusiaukelės namų vidaus tvarkos taisyklių, o būtent du kartus iš trumpalaikės išvykos į namus grįžo neblaivus, iš viso už alkoholinių gėrimų vartojimą Pusiaukelės namuose baustas tris kartus, dėl ko buvo grąžintas bausmę atlikti į pataisos namus, 2017-05-18 jam atimta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos namų teritorijos ribų. Tai rodo nuteistojo neatsakingą požiūrį į elgesio ir mąstymo koregavimą teigiama linkme ir patvirtina, kad jis nesugeba laikytis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu iš viso drausmine tvarka baustas keturis kartus, trys nuobaudos, paskirtos 2016-11-08, 2017-04-19 ir 2017-05-18, galiojančios. Taigi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms ir nenusikals. Nuteistasis skunde prašo teismą atsižvelgti į tai, kad jis lanko Anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą ir piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Taigi, akivaizdu, kad jis turi alkoholio vartojimo problemų ir nors lanko Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę, ši problema vis dar neišspręsta. Šių aplinkybių kontekste būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą ir iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog būtent būdamas neblaivus nuteistasis prarasdavo savitvardą, nesugebėdavo savęs kontroliuoti. Nuteistasis kai kurį savo netinkamą elgesį bei jo pasekmes linkęs minimalizuoti, ir tai svarbi aplinkybė, nes elgesio pasekmių suvokimo stoka yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis teigiamai vertina priežiūrą ir supranta, kad ji jam naudinga. Tačiau teismo vertinimu, reikia atsižvelgti į tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl nusikalto, jau minėta, kad bausmės atlikimo metu jis nuolat pažeidinėja pataisos įstaigos nustatytas elgesio taisykles ir tai tik patvirtina nepakankamą jo mąstymo bei nuostatų priežiūros atžvilgiu korekciją teigiama linkme, juolab, kad nuteistojo nuostatos išlieka kriminogeniniu veiksniu. Abejonių dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos kelia ir tai, kaip nuteistasis tvarko savo pinigines lėšas, t. y. jis pagal vykdomuosius dokumentus turi neišmokėtą 337,65 Eur sumą, tačiau nei dalies jos nėra atlyginęs, nors į savo asmeninę sąskaitą nuo 2016-08-31 gavo 673,66 Eur ir 615,22 Eur išleido savo reikmėms, kas rodo jo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus K. A. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2017-09-27 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. A. skundą atmesti.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.