- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-23
- Bylos Nr.
- eAN2-93-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01251-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.1.8Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria A. B. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – Institucijos nutarimas) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos nutarimu A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 75 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui. A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 20 d., 19.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 20 punktą.
Šalies argumentai
2. A. B. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi A. B. skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos nutarimą, konstatavęs, kad pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs asmuo yra nustatytas, padarytas nusižengimas įrodytas, pažeidėjo veika kvalifikuota teisingai bei kad Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota.
3. Kauno apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Institucijos nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nebuvo užtikrintos apelianto teisės pagal ANK 577 straipsnį, 609 straipsnį, kas esmingai apribojo gnybą bei nebuvo laikomasi ANK 567 straipsnio reikalavimų, taip pat taikyti in dubio pro reo principą ir visas neišsklaidytas abejones vertinti apelianto naudai.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje esantys kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, jog nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnyje, 609 straipsnio 3–4 dalyse nustatytų reikalavimų, nes pareigūnė E. B. protokolo įteikimo metu nurodė, jog prašymus, paaiškinimus ir įrodymus galėsiu pateikti bylą nagrinėjančiam pareigūnui, į klausimą, kokios mano teisės ir pareigos kaip asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, numatytos ANK 577 straipsnyje, atsakė, kad nesupranta, apie kokias teises kalbama, dėl ko apeliantas ant protokolo įrašė – „Nesutinku. Pažeistos teisės.“ Skunde taip pat nurodoma, kad liudytoja (protokolą surašiusi pareigūnė) E. B. paaiškino, jog teisių ir pareigų neišaiškino, tačiau nurodė, kad jeigu bendravimas būtų buvęs toks kaip teisme, ji būtų jas išaiškinusi (posėdžio garso įrašas 00:15:23, 00:23:05). Skunde teigiama, kad ANK 577 straipsnyje įtvirtinta teisė duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus nėra formalumas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareigūnai privalo ne tik formaliai įteikti protokolą, bet ir sudaryti sąlygas asmeniui išsamiai pasisakyti bei pateikti paaiškinimus bei kad administracinės atsakomybės procese galioja oficialumo principas – institucija privalo aktyviai rinkti tiek kaltę, tiek nekaltumą pagrindžiančius įrodymus, o ne tik konstatuoti kaltę. Apelianto teigimu, dėl nurodytų aplinkybių buvo suvaržytos jo galimybės gintis, dėl ko administracinio nusižengimo protokolas negali būti laikomas teisėtu kaltinimo pagrindu ir turi būti naikinamas, o jo pagrindu priimtas sprendimas yra neteisėtas.
3.2. Skunde nurodoma, kad liudytojų E. B. ir D. L. teisme duoti parodymai, jog stebėjimo metu apelianto dešinė ranka buvo pakelta ir priglausta prie ausies prieštarauja byloje pateiktam vaizdo įrašui ((duomenys neskelbtini)), kadangi jame užfiksuota, jog dešinė ranka nėra pakelta ir nėra laikoma prie ausies, o matomas rankoje laikomas objektas neatitinka pareigūnų teisme pateiktos versijos apie prie ausies priklaustą telefoną. Skunde taip pat pažymima, kad liudytoja E. B. teisme patvirtino, jog nematė, ar vairuotojas užsisegęs diržą, byloje esantis pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas patvirtina, kad liudytojai E. B. ir D. L. nebuvo tikri, ar apeliantas įvykio metu buvo užsisegęs diržą, taip pat pareigūnai nefiksavo ir tos aplinkybės, kad tamsiu paros metu apelianto transporto priemonė buvo su neįjungtais žibintais, todėl tai, kad pareigūnai negalėjo nustatyti aplinkybių dėl saugos diržo – didelio ir vizualiai ryškaus elemento, nefiksavo akivaizdaus KET pažeidimo dėl šviesų pažeidimo, yra nelogiška, jog tiksliai identifikavo telefoną – mažesnį objektą ir jo padėtį „prie ausies“ ar net matė lūpų judesius.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojo D. L. parodymai, jog matė lūpų judesius, todėl nusprendė, kad asmuo kalba telefonu, yra vertinimas, paremtas subjektyvia interpretacija, o ne objektyviu įrenginio atpažinimu. Skunde teigiama, kad teismo posėdyje liudytojas D. L. patvirtino, jog negali atskirti posėdžių salėje jam rodomo navigacijos įrenginio nuo mobilaus telefono ir negali pasakyti, ar pažeidimo metu jo matytas įrenginys buvo navigacija, ar mobilusis telefonas (teismo posėdžio garso įrašas 00:27:22), tačiau teigė, jog „nusprendė“, kad asmuo kalbėjo telefonu, nes matė lūpų judesius. Apelianto nuomone, pastarosios aplinkybės reiškia, kad esminė pažeidimo aplinkybė, ar buvo laikytas būtent mobiliojo ryšio telefonas, nustatyta ne pagal objektyvų atpažinimą, o pagal subjektyvią prielaidą, grįstą lūpų judesiais. Apelianto vertinimu, tokia logika suponuoja, kad net jei vairuotojas būtų laikęs rankoje ne mobiliojo ryšio priemonę, o vizualiai panašų įrenginį, pvz., navigaciją, vien lūpų judesių stebėjimas ir prielaida apie kalbėjimą būtų traktuojami kaip administracinio nusižengimo požymis.
3.4. Skunde apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad jis pokalbio metu nurodė, jog pakėlė ragelį, teigia, kad toks vertinimas yra selektyvus ir neatitinka viso pokalbio konteksto, nes frazė buvo pasakyta kaip retorinis klausimas ginčo situacijoje ir iš karto papildyta reikalavimu pareigūnams patikrinti objektyvius įrašus. Apeliantas nurodo, kad iš pokalbio matyti, jog jis vartojo retorines, emocines formuluotes, kas akivaizdžiai nėra faktinių aplinkybių pripažinimas, o ginčo retorika, po ko sekė nuoseklus, daugkartinis ir nedviprasmiškas pažeidimo neigimas. Apeliantas nesutinka ir su pareigūnų traktavimu, jog jis prisipažino, kalbėjęs telefonu, teigia, jog tai nepagrįsta, nes iškreipia realią pasisakymo prasmę ir ignoruoja vėlesnius aiškius paneigimus, dėl ko pareigūnai, fiksuodami ir vertindami pasisakymus dėl pakelto ragelio, privalėjo pašalinti kilusias abejones ir prieštaravimus, nes jau įvykio vietoje buvo aiškiai išsakytos priešingos aplinkybės. Skunde teigiama, kad tyrimo stadijoje pareigūnų pareiga yra rinkti objektyvius įrodymus ir pateikti bylą nagrinėjančiam pareigūnui / teismui nuoseklią, prieštaravimų neturinčią faktinę medžiagą, o ne selektyviai remtis viena fraze, ignoruojant greta esančius esminius kontekstinius teiginius (nesutikimą, reikalavimą patikrinti įrašą ir nuoseklų pažeidimo neigimą).
3.5. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai suabejota apelianto nurodytos ekstremalios situacijos realumu ir formaliai teigiama, kad šios aplinkybės įtakos veikos kvalifikacijai neturi, kadangi jos yra esminės, paaiškina apelianto veiksmų priežastį ir būtinumą. Apelianto teigimu po staigaus stabdymo automobilyje vežti daiktai išsibarstė ir nuslydo į priekinę dalį, dalis jų atsidūrė po pedalais, dėl ko negalėjo pilnai nuspausti sankabos pedalo ir saugiai suvaldyti transporto priemonės, todėl apeliantas pašalino kliūtis nuo pedalų zonos ir sustojo artimiausioje realiai įmanomoje vietoje – prie sankryžos, esant raudonam šviesoforo signalui. Apelianto nuomone, skundžiamoje nutartyje minimas atstumas iki sustojimo nėra „delsimas“ ar „pasirinkimas“, o objektyviai paaiškinama pasekmė, nes sustojo tada, kai tai tapo fiziškai įmanoma ir saugu. Apelianto teigimu, situacija buvo ekstremali ir dėl to, kad automobilyje buvo vežamos ličio jonų baterijos, kurios staigaus stabdymo metu nuslydo į priekinę dalį, atsidūrė po pedalais kartu su navigacija ir galėjo būti pažeistos (suspaustos, smūgiuotos), todėl kilo reali užsidegimo rizika, juo labiau, kad iš karto po įvykio pasireiškė aštrus kvapas ir cypimo garsas, kas objektyviai rodė galimus elektros įrenginio ir (ar) baterijų pažeidimus bei realų gaisro pavojų. Apelianto vertinimo, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad bet kokios abejonės dėl jo nurodytos situacijos realumo ar teiginiai, kad ji nereikšminga, yra nepagrįsti.
3.6. Skunde nurodoma, kad pareigūnų automobilio vaizdo kamerų įrašai patvirtina, jog įvykis vyko tamsiu paros metu, o apelianto transporto priemonė sankryžoje stovėjo be gabaritinių ir be trumpųjų šviesų, taigi, toks elgesys nėra įprastas ir logiškai dera su apelianto paaiškinimu, kad jis sustojęs užgesino variklį ir išjungė elektros prietaisus, siekdamas identifikuoti aštraus kvapo ir cypimo šaltinį bei įvertinti gaisro pavojų. Taip pat skunde teigiama, kad pareigūnų kūno kamerų įrašai fiksuoja objektyvius vidinius požymius: automobilio salone matomas apverstas elektrinis kalnų dviratis ir atsipalaidavęs tvirtinimo diržas ir atsižvelgiant į tai, kad tai pakankamai brangus dviratis, tikėtina, jog normaliomis sąlygomis jis nebūtų transportuojamas apverstas ir su atsipalaidavusiu tvirtinimu. Apelianto vertinimu, pastaroji aplinkybė patvirtina jo nurodytą avarinę situaciją: staigaus stabdymo metu krovinys pasislinko / krito, tvirtinimas atsileido, o salone susidarė netipinė, pavojinga padėtis, kurią apeliantas privalėjo suvaldyti, vadovaujantis KET 4 skyriaus 18 punktu.
3.7. Skunde apeliantas nurodo, kad jo vertinimu, pareigūnai veikė netinkamai ir nevykdė ar vykdė netinkamai tiesiogines tarnybines pareigas: pareigūnas D. L. neprisistatė, o pareikalavus prisistatyti, nurodė tik pavardę; pareigūnas D. L. pareikalavus nepateikė alkotesterio galiojančio metrologinio patikros (testo) sertifikato; pareigūnas D. L. pažeidė alkoholio matavimo metodiką – prieš testą apeliantui nebuvo pateikti privalomi klausimai apie tai, kada ir kokių medžiagų galėjo vartoti, nors testo metu apeliantas vartojo „Validol N10“ tabletę; pareigūnas D. L. pastabas reiškė pakeltu tonu ir nepagarbia forma, įsivėlė į žodinį ginčą, prarado savitvardą ir ignoravo statutiniams pareigūnams keliamus elgesio reikalavimus; pareigūnė E. B. ignoravo prašymus ir teises, garantuotas ANK 577 straipsnyje; protokolas buvo atspausdintas nekokybiškai, naudojant terminį spausdintuvą — tekstas išblukęs, prasto kontrasto, apeliantas pasirašyti buvo priverstas prieblandoje, nesuteikiant realios galimybės susipažinti su turiniu prieš pasirašant; policijos pareigūnai sustabdė transporto priemonę viešojo transporto stotelėje, taip sutrikdydami viešąjį eismą ir sukeldami kliūtis viešojo transporto priemonėms bei realų pavojų keleiviams; tarnybiniame pranešime nurodytas teiginys, esą vairuotojas pripažino atsiliepęs į skambutį ir laikęs telefoną prie dešinės ausies, neatitinka vaizdo įrašo duomenų, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl tarnybinio pranešimo tikslumo ir objektyvumo.
3.8. Skunde nurodoma, kad nešališkumo (neutralumo) stoka pasireiškė ir konkrečiu pareigūnų elgesiu vietoje, nes pareigūnas D. L. kelis kartus pakartotinai klausinėjo, ar apeliantas pripažįsta pažeidimą, kėlė balsą ir darė psichologinį spaudimą, leisdamas suprasti, kad nesutikimas su jo vertinimu gali sukelti neigiamų pasekmių, kas rodo, kad pareigūnas turėjo išankstinę nuomonę ir siekė konkretaus apelianto atsakymo. Apelianto teigimu, į jo klausimą, kodėl pareigūnas kelia balsą, D. L. reagavo agresyviai, apeliantui paaiškinus, kad yra emocinėje situacijoje ir turi teisę taip reaguoti, o pareigūnas – statutinis tarnybos atstovas – privalo išlikti ramus ir profesionalus, pareigūnas atsakė arogantiškai, taip dar kartą patvirtindamas neprofesionalų nusiteikimą. Taip pat apeliantas nurodo, kad ir pareigūnė E. B., lipdama iš tarnybinio automobilio įteikti administracinio nusižengimo protokolo, kelis kartus garsiai palinkėjo sau sėkmės, nors administracinio nusižengimo protokolo įteikimas nėra rizikingas ar neapibrėžtas procesas ir tokie palinkėjimai patiems sau sudaro įspūdį, kad pareigūnai situaciją vertino neobjektyviai, iš anksto susiformavę nuostatą asmens atžvilgiu, ir siekė konkretaus rezultato.
3.9. Skunde pažymima, kad apelianto skundo dėl pareigūnų veiksmų kontekste buvo gauta Imuniteto tarnybos išvada (atsakymas), kurioje be kita ko nurodoma, jog pareigūnui buvo duoti nurodymai ateityje tiksliai nurodyti policijos įstaigą, padalinį ir pareigas, tačiau Imuniteto tarnyba iš esmės neatliko realaus tarnybinio patikrinimo ir apelianto skundą išnagrinėjo formaliai. Taip pat apeliantas pažymi, kad minėtame atsakyme taip pat nurodyta, kad PD prie VRM Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyrius nėra įgaliotas nagrinėti pareigūnų veiksmų ir (ar) priimtų procesinių sprendimų teisėtumo atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, todėl visus prašymus ar skundus dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybių apeliantas turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui.
Atsiliepimas
4. Institucija pateiktame atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su skundžiama nutartimi ir prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucija atsiliepime taip pat nurodo, kad skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo byla ir visi pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti, taip pat prašo priimant sprendimą vadovautis atsiliepimo turiniu, kuris buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliantas ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
6. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, o vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs apelianto skundo argumentus, susipažinęs su pateiktos bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad A. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jo kaltė įrodyta visiškai, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. KET 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamuose apylinkės teismo nutartyje ir Institucijos nutarime, naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, ir nesvarbu ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias SMS žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobilaus ryšio priemonėje esančią informaciją (pvz.: tikrina laiką ir pan.).
8. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. spalio 20 d. nutarimas buvo priimtas vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka byloje gautais įrodymais – 2025 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, vaizdo įrašų duomenimis, taip pat baigus tyrimą surašyto administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis nusižengimo aplinkybėmis. Kadangi A. B. apylinkės teismui pateiktame skunde ginčijo esmines Institucijos nustatytas bylos faktines aplinkybes, siekiant tai patikrinti, apylinkės teismas teismo posėdyje liudytojais apklausė policijos pareigūnus D. L. ir E. B.. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-33-976/2024). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas buvo aktyvus ir atliko visus būtinus procesinius veiksmus, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje.
9. Vyresniosios tyrėjos E. B. 2025 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime dėl užfiksuoto pažeidimo nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 20 d. važiuojant pro (duomenys neskelbtini) reguliuojamą sankryžą, buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) prie raudono šviesoforo signalo stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. B. kalbėjo mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos, ką laikydamas dešinėje rankoje ir priglaudęs prie ausies. Pareigūnui D. L. priėjus prie vairuotojo, pastarasis nurodė, kad atsiliepė į skambutį, stovėdamas prie šviesoforo, o pareigūnui paaiškinus, kad vairuotojui bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas, vairuotojas pasakė „eikit, rašykit“, vairuotojas su pažeidimu nesutiko, liepė parodyti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pažeidimas.
10. Liudytojais apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai D. L. ir E. B. patvirtino, kad apelianto automobilis buvo sustabdytas dėl KET pažeidimo – mobiliojo ryšio telefono naudojimo, taip pat abu pareigūnai patvirtino, kad matė, kaip apeliantas vairavimo metu telefoną laikė dešinėje rankoje prie ausies, pareigūnas D. L. taip pat nurodė, kad matė, jog apelianto lūpos judėjo, kad apeliantas nurodė, jog pakėlė ragelį, o pareigūnas D. L., grįžęs į tarnybinį automobilį, savo kolegei nurodė, jog apeliantas pripažino pakėlęs ragelį, bet su pažeidimu nesutinka. Šie abiejų policijos pareigūnų parodymai sutampa su 2025 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kurias iš esmės patvirtina vaizdo įrašas, filmuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera, o taip pat pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Aukštesnio teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų, aukščiau paminėtų tarpusavyje sutampančių įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. 2025 m. rugsėjo 20 d., 19.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos, todėl A. B. veiksmai Institucijos tinkamai kvalifikuoti ir apeliantas pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
11. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės, nurodo, kad pareigūnai nebuvo tikri dėl to, ar jis įvykio metu segėjo saugos diržą, taip pat pareigūnai nefiksavo, jog jo transporto priemonė buvo su neįjungtomis šviesomis, todėl kyla pagrindas abejoti, jog pareigūnai galėjo matyti, jog jis kalbėjo telefonu. Jau minėta, kad pareigūnai viso proceso metu nurodė, jog matė, kaip apeliantas dešine anka prie ausies laikė mobiliojo ryšio priemonę, taip pat apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad pareigūnų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir sutampantys su kitomis byloje nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis. Be to, vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuris filmuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera, patvirtina, kad įvykio metu matomumas buvo geras, o atstumas tarp policijos pareigūnų ir apelianto automobilių buvo toks, kad pareigūnai turėjo realią galimybę matyti apelianto rankoje laikomą mobilųjį telefoną. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo teiginys, kad teismo posėdyje liudytojas D. L. patvirtino, jog negali atskirti jam rodomo navigacijos įrenginio nuo mobilaus telefono ir negali pasakyti, ar pažeidimo metu jo matytas įrenginys buvo navigacija, ar mobilusis telefonas. Jau minėta, kad liudytojas D. L. patvirtino, jog matė apeliantą ne tik dešinėje rankoje laikantį mobiliojo ryšio telefoną prie ausies, tačiau taip pat matė ir judant apelianto lūpas, dėl ko pareigūnas ir sprendė, jog apeliantas pažeidimo metu kalbėjo mobiliojo ryšio priemone ir kas iš esmės paneigia apelianto versiją, jog jis pažeidimo metu rankoje laikė navigacijos įrenginį. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog apeliantas, teikdamas paaiškinimus apylinkės teismui, nurodė, kad įvykio metu turėjo kažką rankoje, bet neprisimena ką, o baigiamųjų kalbų metu, jau nurodė, kad rankose laikė bateriją ir navigaciją. Taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, apelianto pozicija buvo nenuosekli, tuo tarpu liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai, vertintini kaip išsamūs, nuoseklūs ir patikimi, sutampantys su kitais įrodymais bei paneigiantys apelianto keliamas versijas.
12. Kaip minėta, apeliantas nesutinka ir su skundžiamos nutarties išvada, kad jis pokalbio metu nurodė, jog pakėlė ragelį, teigia, kad frazė buvo pasakyta kaip retorinis klausimas. Visų pirma pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties motyvų akivaizdu, jog teismas nekonstatavo aplinkybės, jog apeliantas pokalbio su pareigūnu metu patvirtino, jog pakėlė ragelį, apylinkės teismas tik pateikė pareigūnų parodymus bei pacitavo vaizdo įraše užfiksuotą frazę, tačiau neteigė, jog apeliantas pripažino pakėlęs ragelį. Priešingai, apylinkės teismas konstatavo, jog apeliantas nusižengimo nepripažino, tačiau ištirtų objektyvių byloje surinktų įrodymų visumoje sprendė, jog apelianto kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta.
13. Nors apeliantas iš esmės nesutinka ir su skundžiamos nutarties teiginiu, jog apelianto teigiama susiklosčiusi ekstremali situacija nagrinėjamu atveju įtakos veikos kvalifikacijai neturi, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Visų pirma pažymėtina, kad pats apeliantas nenurodo, kaip jo nurodoma susiklosčiusi ekstremali situacija dėl automobilyje vežtų daiktų išsibarstymo paneigia jam inkriminuotą administracinį nusižengimą dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimo transporto priemonės vairavimo metu. Juo labiau, nustačius, kad apelianto versija dėl rankoje laikytų navigacijos įrenginio bei baterijos yra deklaratyvi bei prieštaraujanti kitiems byloje esantiems aukščiau aptartiems įrodymams. Apelianto nurodytos ekstremalios situacijos aplinkybės, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kelia abejonių, kadangi jos nebuvo nurodytos pareigūnams įvykio metu, be to, kaip pažymėjo liudytojas D. L. apklausiamas teisme, apelianto transporto priemonėje nebuvo įjungtas avarinis signalas, ant kelio nebuvo padėtas trikampis atšvaisto ženklas, be to, automobilis stovėjo antroje eismo juostoje iš trijų, o pareigūnams apsisukus sustabdyti apelianto vairuojamą transporto priemonę, įsijungus šviesoforo žaliam signalui, apelianto transporto priemonė pajudėjo į priekį pro sankryžą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Aptartos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto versiją dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos. Pastarosios išvados nepaneigia ir apelianto pateiktos transporto priemonės vidaus foto nuotraukos, kadangi jose nenurodytas jų darymo laikas, taip pat nepateikta jokių duomenų, kaip transporto priemonėje vežami daiktai buvo išdėstyti iki tariamos ekstremalios situacijos atsiradimo.
14. Nagrinėjamu atveju, aukštesnio teismo vertinimu, byloje esančių tarpusavyje esminiai sutampančių įrodymų (policijos pareigūnų parodymai, tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera darytas vaizdo įrašas bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai) bei nustatytų aplinkybių visumos visiškai pakanka išvadai dėl A. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu nutarimą priėmusiam pareigūnui ir apylinkės teismui nekilo abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodymų pakankamumo, šiai išvadai pritaria ir apygardos teismas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis – vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, liudytojais apklaustų pareigūnų D. L. ir E. B. parodymus, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė ir aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigūnų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, teismo posėdžio metu tiek pats apeliantas, tiek ir policijos pareigūnai patvirtino, kad vieni kitų nepažįsta, pareigūnams pats apeliantas ar jo automobilis iki nagrinėjamo įvykio nebuvo žinomi, todėl vien tai, kad buvo priimtas apelianto netenkinantis procesinis sprendimas, nerodo pareigūnų nešališkumo ar jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Juo labiau, kad iš paties apelianto pateikto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2025 m. spalio 16 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Imuniteto valdybos atsakymas) matyti, jog įvertinus vaizdo įrašuose fiksuotą pareigūnų bendravimą su apeliantu, nustatyta, jog pareigūnai nepažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 5-V-411, (toliau – Kodekso) nuostatų.
16. Aukštesnysis teismas negali sutikti ir su skundo argumentais, jog pareigūnai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Nors skunde teigiama, kad pareigūnas D. L. neprisistatė, o pareikalavus prisistatyti, nurodė tik pavardę, pareikalavus nepateikė alkotesterio galiojančio metrologinio patikros (testo) sertifikato, prieš testą apeliantui nebuvo nepateikė privalomų klausimų, pastabas reiškė pakeltu tonu ir nepagarbia forma, įsivėlė į žodinį ginčą, prarado savitvardą ir ignoravo statutiniams pareigūnams keliamus elgesio reikalavimus, tačiau aukščiau nurodytame Imuniteto valdybos atsakyme nurodyta, kad pareigūnai nagrinėjamu atveju Kodekso nuostatų nepažeidė, administracinio nusižengimo protokolo surašymo pažeidimų pagrįstai nenustatė tiek Institucija, tiek apylinkės teismas. Taip pat skunde teigiama, kad pareigūnė E. B. ignoravo prašymus ir teises, garantuotas ANK 577 straipsnyje, kad protokolas buvo atspausdintas nekokybiškai, apeliantas pasirašyti buvo priverstas prieblandoje, nesuteikiant realios galimybės susipažinti su turiniu prieš pasirašant. Vis dėlto, byloje esantys vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 00:02:47), „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 00:00:12) patvirtina, kad apeliantui buvo suteiktas laikas jo paties prašymu susipažinti su administracinio nusižengimo protokolu, apeliantas pretenzijų dėl to, kad negalėjo susipažinti su protokolo turiniu dėl tamsos, protokolo nekokybiškumo pareigūnams nenurodė, be to, administracinio nusižengimo protokole, su kuriuo apeliantas liko susipažinti savo transporto priemonėje, buvo išsamiai išdėstytos ir apelianto procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, ką pagrįstai pažymėjo ir liudytoja apklausta pareigūnė E. B.. Be to, įvertintina ir tai, kad apeliantas dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime prieš Institucijai priimant nutarimą, buvo supažindintas su bylos medžiaga bei pateikė rašytinius duomenis, todėl apelianto teisės nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, jog policijos pareigūnai, sustabdydami apelianto transporto priemonę viešojo transporto stotelėje, sutrikdė viešąjį eismą ir sukėlė kliūtis viešojo transporto priemonėms bei realų pavojų keleiviams atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jokių tai patvirtinančių duomenų, be apelianto deklaratyvių teiginių byloje nebuvo gauta.
17. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui skiriama bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų bei gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis). Apeliantui skirta nuobauda yra lygi sankcijoje numatytam vidurkiui, o skirtos administracinio poveikio priemonės terminas nustatytas sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Įvertinus tai, kad apeliantas administracinį nusižengimą įvykdė turėdamas galiojančią nuobaudą už analogišką nusižengimą, kad nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei įvertinus tai, kad apeliantas anksčiau tris kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Institucijos nutarimu skirtos nuobaudos pagrįstumą, padarė pagrįstą išvadą, jog Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą individualizavo tinkamai, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei apelianto asmenybę charakterizuojančią medžiagą.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl A. B. kaltės, o pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad A. B. veikoje yra ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant apelianto skundą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus A. B. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamos nutarties išvadomis, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti A. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybė patraukto asmens A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.