Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu nedirbantis, nurodo, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 02.10 val. viešoje vietoje – svečių namų - vilos „Rata“, esančios Ratnyčios g. 2, Druskininkai, Druskininkų sav., teritorijoje (kieme), įžūliu elgesiu, t. y. elgdamasis įžūliai ir piktybiškai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių žmonių akivaizdoje, prikibo prie privataus renginio (vestuvių šventės) dalyvių V. Š. ir D. K., t. y. privataus renginio (vestuvių šventės) metu, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai, sudavė ranka smūgį į veidą D. K., dėl to D. K. nugriuvo ant grindinio. Tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį V. Š. į veido sritį, dėl to V. Š. nugriuvo ant grindinio, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie D. K. dar sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas D. K., tuo (paminėtais smurtinio pobūdžio veiksmais) sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas abipus smilkinių srityse, dešiniame skruoste, krūtinės ląstos kairėje bei juosmens kairėje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei nukentėjusiajai V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus - poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą kairio sėdmens srityje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei taip paminėtais smurtinio pobūdžio veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. L. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus bei neprašė, kad kiti įrodymai būtų tiriami, su tuo sutiko nukentėjusieji, gynėjas, prokurorė, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamojo P. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis įžūliu elgesiu, t. y. elgdamasis įžūliai ir piktybiškai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių žmonių akivaizdoje, prikibo prie privataus renginio (vestuvių šventės) dalyvių V. Š. ir D. K., t. y. privataus renginio (vestuvių šventės) metu, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai, sudavė ranka smūgį į veidą D. K., dėl to D. K. nugriuvo ant grindinio. Tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį V. Š. į veido sritį, dėl to V. Š. nugriuvo ant grindinio, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie D. K. dar sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas D. K., tuo (paminėtais smurtinio pobūdžio veiksmais) sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas abipus smilkinių srityse, dešiniame skruoste, krūtinės ląstos kairėje bei juosmens kairėje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei nukentėjusiajai V. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus - poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą kairio sėdmens srityje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei taip paminėtais smurtinio pobūdžio veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokią išvadą padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismo medicinos specialisto išvadas, vaizdo įrašus.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018).

Kaltinamojo P. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

Kaltinamasis pripažįsta faktus, jaučiasi kaltas dėl to, kad sužalojo nukentėjusiuosius. Todėl teismo vertinimu, nustatytas ir vidinis, nuoširdus kaltinamojo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamojo P. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi. Administracine tvarka baustas už nusižengimus transporto srityje. Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.).

Teisiamajame posėdyje gautas nukentėjusiųjų ir kaltinamojo rašytinis pareiškimą, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nukentėjusieji jokios kompensacijos iš kaltinamojo nereikalauja. Kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė. Nukentėjusieji neprieštarauja, kad kaltinamojo atžvilgiu procesas baudžiamojoje byloje būtų nutrauktas ir kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (t.2, b.l. 136).

Kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju asmeniu (BK 38 straipsnio 1 dalis ) ir yra sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamasis pripažino kaltę pilnai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, su nukentėjusiais susitaikė. Nukentėjusieji nurodė, jog žala jiems nepadaryta ir nereikalauja jos atlyginimo.

Teismas pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

Kaltinamasis P. L. praeityje neteistas, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Kaltinamasis buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai - atsakingas, išmanantis savo darbą, sąžiningai atliekantis jam pavestas užduotis.

Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, jog kaltinamojo padaryti nusižengimai susiję su KET reikalavimų nesilaikymu, nevertinami kaip itin šiurkštus, t. y. nusižengimai nesusijęs nei su smurtu, nei su neatsakingu alkoholio vartojimu, todėl nagrinėjamu atveju tai nepaneigia išvados, jog yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nustatytina ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga.

Pagrindų numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurie draustų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra nustatyta.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Tokios aplinkybės reiškia, kad teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones arba gali jų ir neskirti.

Prokurorė prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, kaip numatyta įstatyme – BK 71 straipsnyje.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė nėra skirtina, kad būtų patogi nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, natūralu, kad ji sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus (prokurorės nurodytu atveju - finansinio pobūdžio).

Kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai, t. y. smurtavęs prieš nukentėjusiuosius ir tuo padaręs uždraustą baudžiamojo įstatymo jam inkriminuotą veiką. Nusikalstama veika atlikta dviejų asmenų atžvilgiu.

BK 72² straipsnis numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis būtų saistomi giminystės ryšiais ar būtų šeimos nariais.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslingiausia kaltinamajam paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatomas minimalus (vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, pilnamečiui asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą). Būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti kaltinamajam bus pati efektyviausia norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į P. L. padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su nusikaltimu viešajai tvarkai, į nusikaltimo stadiją (baigtas), pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), į nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę (nusikalstamos veikos padarymo metu darbovietėje teigiamai charakterizuojamas), jo turtinę padėtį (nedirba, bet gauna nedarbo išmoką (1250 Eur), turi kreditorinį įsiskolinimą), nustatytinas minimalus įstatyme numatytas įmokos dydis (10 MGL). Įmokos sumokėjimas išdėstytinas per dešimt mėnesių laikotarpį.

Pažymėtina, kad P. L. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jam nepaskirta, teistumas taip pat neatsirado, todėl darytina išvada, kad dėl savo neteisėtų veiksmų jis nepatiria jokių suvaržymų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė paskirtina tikslingai. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma. Įstatyme taip pat nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negalėtų būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Todėl, teismo vertinimu, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir siekiant išvengti nebaudžiamumo nuostatų formavimosi, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirtina. Kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam būtų per didelė finansinė našta ar sukeltų neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai pasekmes. Priešingai, kaltinamasis akcentavo aplinkybę, kad aktyviai ieškosi darbo, lygiaverčio prieš tai buvusiam, t. y. reikia suprasti pagal darbo sąlygas ir gautą darbo užmokestį.

Civilinis ieškovas Vilniaus TLK pareiškusi 293,24 Eur civilinį ieškinį padarytai PSDF žalai atlyginti (t. 1, b. l. 186-198).

P. L. 2024-11-18 lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 293,24 Eur žalos atlyginimo už D. K. ir V. Š. (t.1, b.l. 147).

Procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso - (toliau BPK) 107 straipsnis).

Kaltinamasis P. L. BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo sulaikytas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki įsiteisės nuosprendis (BPK 139 straipsnis).

Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą nebuvo apribotos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

(duomenys neskelbtini) 2024-10-08 lydraščiu, pasirašytu direktorės pavaduotojos A. V. J., pateikti 2024 m. rugsėjo 22 d. naktį svečių namų - vilos „Rata“, esančios Ratnyčios g. 2, Druskininkai, Druskininkų sav., vaizdo fiksavimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 28-34), skaitmeninė laikmena (USB), paketas Nr. 1;

paketas Nr. 2 - dvi skaitmeninės laikmenos (DVD-R) (D. K. ir V. Š. medicininių dokumentų kopijos) prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nurodyti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugotini su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 – 299 , 301 – 302, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 – 305, 307 - 308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiaisiais, baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, P. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 10 mėnesių, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokos sumokėjimo terminą.

P. L. išaiškinti, kad įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas - LR Teisingumo ministerija (kodas 188604955), būtinai nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, savanoriškai kaltinamajam P. L. atlyginus nusikalstama veika padarytą žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninę laikmeną (USB), paketas Nr. 1, vaizdo fiksavimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai; paketas Nr. 2 - dvi skaitmeninės laikmenos (DVD-R) (medicininių dokumentų kopijos), saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).