Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-07-30 · Civilinė byla Nr. e2S-509-372/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-30
Bylos Nr.
e2S-509-372/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-509-372/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08450-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 8 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22-971/2025 pagal ieškovo L. M. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pirkimo dalyko/objekto dalyje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: R. S., buvusi notarė V. J. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytą 2010 m. liepos 16 d. pirkimo pardavimo sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Pamario dvaras“ pardavė ieškovui (duomenys neskelbtini), pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , paskirtis: sandėliavimo, pažymėjimas plane žymimas (duomenys neskelbtini) , esantį 0,3651 ha valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuris išnuomotas UAB „Pamario dvaras“ pagal 2000 m. spalio 12 d. valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, iš dalies negaliojančia dėl suklydimo, nustatant, kad šia sutartimi buvo parduotas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje neįregistruotas ir valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiame 0,1937 ha, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai stovintis pastatas – garažas; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas pradinį ieškinį buvo pareiškęs atsakovei R. S., vėliau tikslino atsakovą ir atsakovu nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pradinė atsakovė R. S. su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

4. Byla buvo nagrinėjama paskirtuose teismo posėdžiuose, išklausyti šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, pradėta liudytojų apklausa.

Šalies argumentai

5. Ieškovas 2025 m. vasario 17 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Ieškovas nurodė, kad esant atsakovo sutikimui atsiima ieškinį ir prašo bylą nutraukti. Taip pat teismo prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Kartu su pareiškimu dėl ieškinio atsiėmimo ieškovas pateikė atsakovo sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame atsakovas nurodė, jog neprieštarauja ieškovo pareiškimui dėl ieškinio atsiėmimo; ieškinio atsiėmimo pasekmės VĮ Turto bankui žinomos; ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė ieškovo L. M. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pirkimo dalyko/objekto dalyje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: R. S., buvusi notarė V. J. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, palikti nenagrinėtą; grąžino ieškovui dalį jo sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo byloje susidariusias procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; atšaukė byloje paskirtus teismo posėdžius.

7. 2025 m. kovo 12 d. teisme gautas trečiojo asmens R. S. atstovo advokato G. G. prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti R. S. naudai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 3696,55 Eur. Nurodė, jog civilinė byla truko keletą metų; atsakovė, vėliau trečiasis asmuo R. S., gindama savo teises ir interesus nuo nepagrįsto ieškinio jos atžvilgiu, privalėjo samdytis advokatą ir mokėti už jo teisinę pagalbą. Prieš numatytus teismo posėdžius, kurie buvo numatyti 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. vasario 21 d., ieškovas per atstovą 2025 m. vasario 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, apie kurį nebuvo informuota nei R. S., nei jos atstovas, o 2025 m. vasario 17 d. teismas priėmė nutartį, kuria civilinę bylą nutraukė, kadangi ieškovas atsiėmė savo ieškinį. Ši teismo nutartis buvo išsiųsta šalims 2025 m. vasario 17 d., ir gauta 2025 m. vasario 18 d. per EPP sistemą, todėl, trečiajam asmeniui nebuvo sudarytos galimybės pateikti savo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje civilinėje byloje, ką trečiasis asmuo ketino padaryti numatytų teismo posėdžių metu. Bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo patyrė dėl ieškovo pareikšto ieškinio, jas patyrė iki numatytų teismo posėdžių, tačiau, objektyviai neturėjo galimybės pasinaudoti įstatymo numatyta teise pateikti prašymo, kad šios išlaidos būtų priteistos iš ieškovo, nes nutartis dėl bylos nutraukimo buvo priimta iki iš anksto numatytų teismo posėdžių. PVM sąskaita – faktūra trečiajam asmeniui buvo išrašyta ir apmokėta iki numatyto teismo posėdžio, todėl prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo buvo ketinama pateikti laiku, kaip numato Civilinio proceso kodeksas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsiliepimas

8. Ieškovas (jo atstovas) pateikė atsiliepimą į prašymą dėl papildomo sprendimo, kuriuo prašė prašymą dėl papildomo sprendimo atmesti. Nurodė, kad 2025 m. vasario 17 d. nutartimi teismas neišsprendė jokių trečiojo asmens teisių ir teismo nutartis nėra priimta trečiojo asmens naudai. Nors trečiasis asmuo prašyme nurodė, kad neturėjo galimybės teismui pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų su jų paskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau nurodytos aplinkybės ir teiginiai yra nepagrįsti, nes trečiasis asmuo viso proceso metu turėjo teisę/pareigą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų su jų apskaičiavimu ir pagrindimu, nes civiline byla buvo pradėta 2021 m. gruodžio 2 d., iš esmės visi pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai buvo atlikti 2022 m. pradžioje. Prašymas dėl ieškinio atsiėmimo buvo pateiktas 2025 m. vasario 13 d., o nutartis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl ieškinio atsiėmimo ir bylos nutraukimo buvo priimta 2025 m. vasario 17 d. Nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2025 m. vasario 17 d. trečiasis asmuo, manydamas, kad turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėjo realią galimybę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jų apskaičiavimą ir pagrindimą, tačiau tokia procesine teise tinkamai ir laiku nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo papildomo sprendimo priėmimui. Ieškovas ieškinį pateikė dėl to, kad trečiasis asmuo nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo reikšti pretenzijas į ieškovo valdomą statinį, prieš ieškovą buvo iniciavęs ikiteisminį tyrimą, kurio galutinis rezultatas buvo išteisinamasis nuosprendis L. M. atžvilgiu. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje gauti duomenys/įrodymai ir nustatytos aplinkybes sąlygojo prašymo dėl ieškinio atsiėmimo pateikimą bei civilines bylos nutraukimą, kuri buvo pradėta siekiant apsiginti nuo neteisėtų ir nepagrįstų trečiojo asmens veiksmų ir reikalavimų. Jei trečiasis asmuo nebūtų pažeidęs L. M. valdymo teisių, nebūtų pradėjęs neteistų ir nepagrįstų teisminių procesų, bylinėjimosi išlaidos nei ieškovui, nei atsakovei nebūtų atsiradusios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 8 d. papildoma nutartimi prašymą tenkino – priteisė iš ieškovo L. M. 3696,55 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui R. S..

Šalies argumentai

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo įrodymus dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pateikė po bylos išnagrinėjimo – teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovui pateikus prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Visgi atsižvelgtina į tai, kad teismas ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo išsprendė rašytinio proceso tvarka iki byloje numatyto 2025 m. vasario19 d. teismo posėdžio. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsiėmimo 2025 m. vasario 17 d., kurį teismas išsprendė tos pačios dienos nutartimi, teismo posėdžio data byloje buvo numatyta 2025 m. vasario 19 d. Iš trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad sąskaita už advokato pagalbą trečiajam asmeniui išrašyta ir apmokėta 2025 m. vasario 17 d., taigi tą pačią dieną, kurią teismas išsprendė ieškinio atsiėmimo klausimą ir iki numatyto teismo posėdžio datos. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo dėl objektyvios priežasties. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas R. S. buvo pareiškusi dar 2022 m. sausio 25 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį.

Atsiliepimas

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, atsiimdamas ieškinį, ieškinio atsiėmimo priežasčių nenurodė. Trečiasis asmuo, o prieš tai – atsakovė, R. S. patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškovo pradinį ieškinį jos atžvilgiu, būdama byloje atsakove, taip pat buvo atstovaujama advokato teismo posėdžiuose, teikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuris buvo patenkintas, todėl darytina išvada, kad trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo yra pagrįstas. Ieškovo atsiliepime į prašymą dėl papildomo sprendimo nurodytai teiginiai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti R. S. patyrė dėl to, jog buvo atstovaujama advokato byloje, kuri tęsėsi daugiau nei trejus metus, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog yra netinkama atsakovė ir kad ieškinys yra nepagrįstas bei turi būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nurodė, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo, todėl trečiojo asmens (jos atstovo) prašymas tenkintinas, iš ieškovo trečiajam asmeniui R. S. priteistina 3696,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovas L. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – R. S. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma priteisti R. S. naudai iš I. L. M., bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 3696,55 Eur, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas išsprendė visus procesinius klausimus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka teismo turėjo būti išspręsti priimant nutartį dėl ieškinio atsiėmimo, todėl nėra teisinio pagrindo papildomo sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju 2025 m. vasario 17 d. nutartimi teismas neišsprendė jokių trečiojo asmens teisių ir teismo nutartis nėra priimta trečiojo asmens naudai. Priešingai, pagal byloje pateiktus duomenis Ekspertizės aktą, buvo paneigtos trečiojo asmens ginčijamos teisės į ginčo turto valdymą, naudojimą ir/ar disponavimo teisę. Būtent trečiojo asmens neteisėti veiksmai, t.y. nepagrįstos pretenzijos į L. M. pastatytą statinį, pradedant ikiteisminį tyrimą ir kt. buvo pagrindas civilinės bylos pradėjimui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pabaigimas ir L. M. atžvilgiu priimta išteisinamasis nuosprendis kuriuo buvo paneigtos trečiojo asmens pretenzijos ir buvo patvirtinti būtent neteisėti R. S. veiksmai buvo pagrindas ir sąlyga prašymui dėl ieškinio atsiėmimui.

14.2. Nors trečiasis asmuo prašyme nurodė, kad neturėjo galimybės teismui pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų su jų paskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau nurodytos aplinkybės ir teiginiai yra nepagrįsti, nes priešingai, trečiasis asmuo viso proceso metu turėjo teisę/pareigą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jų apskaičiavimu ir pagrindimu, nes civilinė byla buvo pradėta 2021 m. gruodžio 2 d., iš esmės visi pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai buvo atlikti 2022 m. pradžioje. Tuo tarpu prašymas dėl ieškinio atsiėmimo buvo pateiktas 2025 m. vasario 13 d. o nutartis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl ieškinio atsiėmimo ir bylos nutraukimo buvo priimta 2025 m. vasario 17 d.

14.3. Pagal teismui pateiktus duomenis, trečiasis asmuo mokėjimą už teisines paslaugas atliko 2025 m. vasario 17 d., t. y. po teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo pabaigta priėmimo, t. y. iki nutarties priėmimo galimos teisinės išlaidos net nebuvo apmokėtos, t. y. jos nebuvo pagrįstos.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VĮ „Turto bankas“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Skundžiamoje nutartyje teismas labai teisingai pažymėjo, jog trečiasis asmuo, o prieš tai – atsakovė R. S. patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškovo pradinį ieškinį jos atžvilgiu, būdama byloje atsakove, todėl šio asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo yra pagrįstas.

15.2. Priimant skundžiamą papildomą nutartį teismas motyvuotai atsižvelgė ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo išsprendė rašytinio proceso tvarka, t. y. iki byloje numatyto 2025 m. vasario 19 d. teismo posėdžio, todėl visiškai pagrįstai pripažino, kad duomenys (įrodymai) apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo dėl objektyvios priežasties. Be to, patį prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas R. S. buvo pareiškusi dar 2022 m. sausio 25 d. teiktame atsiliepime į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas trečiojo asmens prašymas dėl papildomo sprendimo (papildomos nutarties) priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi (CPK 297 straipsnio 1 dalis). Ja užbaigiamas procesas byloje. Tokia teismo nutartimi, be kitų, turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 94 straipsnis) ir jos rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo nurodymas dėl šių išlaidų paskirstymo. Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

19. Nagrinėjamu atveju byloje sprendimas dėl ginčo esmės priimtas nebuvo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CPK 94 straipsniu teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio ar atsiima ieškinį, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo (atsiėmimo) priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė ar atsiėmė ieškinį dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taip pat pažymima, kad lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pirkimo dalyko/objekto dalyje. Ieškovas pradinį ieškinį buvo pareiškęs atsakovei R. S., vėliau 2024 m. rugsėjo 9 d. tikslino atsakovą ir atsakovu nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, o R. S. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti R. S. patyrė dėl to, jog buvo atstovaujama advokato byloje, kuri tęsėsi daugiau nei trejus metus, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog yra netinkama atsakovė ir kad ieškinys yra nepagrįstas bei turi būti atmestas. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad ieškovas, atsiimdamas ieškinį, ieškinio atsiėmimo priežasčių nenurodė. Ieškinio atsiėmimo priežastis ieškovas nurodė tik teikdamas atsiliepimą į trečiojo asmens R. S. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinio pareiškimą, bylinėjimosi išlaidų susidarymą ir ieškinio atsiėmimą, iš esmės sąlygojo trečiojo asmens R. S. veiksmai. Priešingai, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės lėmė ieškovo pareikštas pradinis ieškinys, kuomet R. S., būdama atsakove, naudojosi advokato teisine pagalba, siekdama apsiginti nuo ieškovo pareikšto ieškinio, o vėliau byloje dalyvaudama trečiojo asmens statusu naudojosi advokato teisine pagalba, siekdama užtikrinti savo procesinių teisių tinkamą įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio atsiėmimas panaikintų trečiojo asmens R. S. prievolę atsiskaityti su advokatu už jau atliktas teisines paslaugas.

15. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

16. Aiškindamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju, apeliantas atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas R. S. buvo pareiškusi dar 2022 m. sausio 25 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį. Vadovaujantis CPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas neturėjo pareigos informuoti kitų proceso dalyvių apie ieškovo pateiktą pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir planuojamą priimti nutartį dėl ieškovo pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog byla užbaigta rašytinio proceso tvarka ieškovui atsiėmus ieškinį ir apie tai iš anksto neinformavus trečiojo asmens R. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad iki 2025 m. vasario 17 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, priėmimo, trečiasis asmuo R. S. objektyviai negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentas, kad mokėjimą už teisines paslaugas trečiasis asmuo atliko 2025 m. vasario 17 d., t. y. po to, kai buvo priimta nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta bei neteisėta.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant esminių procesines teisės nuostatų, atitinka bendruosius teisingumo ir protingumo principus, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1bpunktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 8 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė