- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-238-495/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01047-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Albinas Bielskis, Linas Žukauskas
- Civilinis atsakovas
- D. K., A. L. A.
- Atsakovas
- D. K., K. Ž., A. L. A. Kauno, A. K. Kauno
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albino Bielskio, Lino Žukausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinių atsakovų D. K., A. L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22d. sprendimo, kuriuo:
solidariai iš atsakovų D. K., K. Ž. ir A. L. A. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 297 624,33 Eur žalos atlyginimo.
solidariai iš atsakovų D. K., K. Ž. ir A. K. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 47 439,76 Eur žalos atlyginimo.
solidariai iš D. K. ir K. Ž. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 9 437,81 Eur žalos atlyginimo.
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 135278544, pinigines lėšas, esančias, AB SEB banko sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB „Citadelė“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB banke „Snoras“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias AB banke „Snoras“, sąskaitose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas: 200 000 litų, 60 000 Eur, 80000 JAV dolerių, saugojamus FNTT prie LR VRM banko depozitinėje sąskaitoje, esančioje banke „Swedbank“.
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą - sklypo 1/3 dalį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo - pastato 1/3 dalį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų statinių 1/3 dalį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso A. L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį; K. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį; A. L. A. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. V. K. P., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atleistas pagal laidavimą be užstato ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
1.1. D. K., K. Ž., be kita ko, nuteisti už tai, kad jie 2010 m. sausio mėn. 08 d. iki 2011 m. lapkričio mėn. 15d. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini), būdami D. K. suburtos ir jų abiejų vadovaujamos organizuotos grupės nariais, kurioje jie kartu su J. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), N. Š. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BK 39¹straipsnį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2dalį), A. L. A., atskirais laikotarpiais veikdami skirtingų sudėčių bendrininkų grupėmis su K. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), B. D. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BK 25 straipsnio 3dalį, 182 straipsnio 2dalį), UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu A. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BK 300 straipsnio 2dalį), V. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BK 25 straipsnio 3dalį, 182 straipsnio 2dalį, BK 300straipsnio 3 dalį), A. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ir baigtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1dalį), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas dėl BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), A. K., A. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ir baigtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį), D. A. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ir baigtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1dalį, 222 straipsnio 1dalį, 300 straipsnio 1 dalį), S. A. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atskirtas ir baigtas pagal BK 25 straipsnio 3dalį, 182 straipsnio 1dalį, 222 straipsnio 1dalį), su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikinti ūkio subjektų naudai didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, apgaule įgyti didelės vertės svetimą įvairių ūkio subjektų valdomą valstybės turtą – PVM, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį – K. Ž. organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų išrašymą įvairioms įmonėms, kontaktų palaikymą su bendrininkais, pinigų perdavimus ir priėmimus iš bendrininkų, pasirašytų ir užpildytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimus bendrininkams, J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pasirašyti įvairiuose įmonės dokumentuose, banko dokumentuose, N. Š. atstovaujančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus suvesti realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, daryti bankinius pavedimus, pateikti PVM deklaracijas Valstybiniai mokesčių inspekcijai, D. K. prisiėmė vykdyti užduotis, susijusias su organizuotos grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės narių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vadovavimu, šios įmonės apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimu, dokumentų klastojimu, organizavimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos grynųjų pinigų paėmimu, nusikaltimo slėpimu, bei žinodami, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia žinomai melagingas ataskaitas, kad ji yra įsigyta ir naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims, tam, kad apgaule panaikinti įvairiems ūkio subjektams turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, išvengti turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą, nes pagal nusikalstamos veikos planą UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti nebuvo planuojama bei tikrovėje nemokama, apgaule panaikino įvairiems ūkio subjektams didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 2.092.392,70 Lt PVM, ir išvengė turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą 29.552,38 Lt (9.975 Lt + 19.577,38Lt):
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 1.027.637,27 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 202.671,09 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 77.865,39 Lt Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 21.347,06 Lt (6182,53 Eur) PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 108.994,03 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 118.025,84 Lt PVM;
-apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 23.075,22 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 16128 Lt PVM;
- apgaule ūkininko A. G. naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 56 805 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 7.373,10 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 3.034,50 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 6 699 Lt PVM;
- apgaule išvengė turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą 9975 Lt PVM (epizodas susijęs su gumos mišinio pirkimu iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jo realizavimu);
- apgaule išvengė turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą 19.577,38 Lt PVM (epizodas susijęs su gumos mišinio pirkimu iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jo realizavimu);
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 163 800 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 168.238,06 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 32.256,42 Lt PVM;
- apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 15.750,52 Lt PVM;
- apgaule E. G. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 42.692,20 Lt PVM.
Tokiu būdu per 17 nusikalstamos veikos epizodų apgaule panaikino įvairiems ūkio subjektams didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM – 2.092.392,70 Lt (605 998 Eur) sumai, bei per 2 nusikalstamos veikos epizodus išvengė turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą PVM 29.552,38 Lt (8 558,96 Eur) sumą, kurią bendrininkų grupės nariai tiksliai nenustatytomis proporcijomis pasidalino tarpusavyje, ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę turtinę žalą.
A. L. A. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. lapkričio 15 d. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini), būdamas D. K. suburtos ir su K. Ž. vadovaujamos organizuotos grupės nariu, veikdamas kartu su D. K., K. Ž., J. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BPK 3 straipsnio 1dalies 7punktą, BK 25 straipsnio 3dalį, 182 straipsnio 2 dalį), N. Š. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BK 39¹straipsnį, BK 25 straipsnio 3dalį, 182 straipsnio 2 dalį) su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį – K. Ž. organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų išrašymą įvairiems ūkio subjektams, kontaktų palaikymą su bendrininkais, pinigų perdavimą ir priėmimą iš bendrininkų, pasirašytų ir užpildytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimą bendrininkams, J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pasirašyti įvairiuose įmonės dokumentuose, banko dokumentuose, N. Š. atstovaujančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus suvesti realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, daryti bankinius pavedimus, pateikti PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. L. A. įdarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. V. įvairių prekių užsakymui iš užsienio įmonių, duoti nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K. P. pasirašyti fiktyviuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose apie prekių gavimą, duoti nurodymus E. P. bendrauti su N. Š. dėl pinigų ir prekių judėjimo kontrolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, D. K. prisiėmė vykdyti užduotis susijusias su organizuotos grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės narių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vadovavimu, šios įmonės apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimu, dokumentų klastojimu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos grynųjų pinigų paėmimo organizavimu, nusikaltimo slėpimu, bei žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia žinomai melagingas ataskaitas, kad įmonė yra įsigyta ir naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims, tam, kad apgaule panaikinti įvairiems ūkio subjektams turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, nes pagal nusikalstamos veikos planą UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti nebuvo planuojama bei tikrovėje nemokama, apgaule panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną 1.027.637,27 Lt PVM, šią sumą organizuotos grupės nariai tiksliai nenustatytomis proporcijomis pasidalino tarpusavyje, tokiu būdu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę turtinę žalą.
A. K., be kita ko, nuteistas už tai, kad jis 2011m. gegužės 3 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai kartu su organizuotos grupės nariais D. K., K. Ž., J. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), N. Š. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas dalyje pagal BK 39¹ straipsnį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį), pačiam nebūnant organizuotos grupės nariu, veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis vieninga tyčia, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikinti ūkio subjekto naudai didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį – K. Ž. organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų išrašymą įvairiems ūkio subjektams, kontaktų palaikymą su bendrininkais, pinigų perdavimas ir priėmimas iš bendrininkų, pasirašytų ir užpildytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimas bendrininkams, J. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pasirašyti įvairiuose įmonės dokumentuose, banko dokumentuose, N. Š. atstovaujančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus suvesti realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, daryti bankinius pavedimus, pateikti PVM deklaracijas Valstybiniai mokesčių inspekcijai, D. K. prisiėmė vykdyti užduotis susijusias su organizuotos grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės narių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vadovavimu, šios įmonės apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimu, dokumentų klastojimu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos grynųjų pinigų paėmimo organizavimu, nusikaltimo slėpimu, bei žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” faktiškai jokios veiklos nevykdo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia žinomai melagingas ataskaitas, kad įmonė yra įsigyta ir naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti – prekėms įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims, tam, kad apgaule panaikinti įvairiems ūkio subjektams turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, nes pagal nusikalstamos veikos planą UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti nebuvo planuojama bei tikrovėje nemokama, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėtiną PVM – 163 800 Lt (47.439,76 Eur) sumai, tokiu būdu Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė didelę turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendyje pažymėta, jog civilinis ieškovas savo patikslintu civiliniu ieškiniu prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu dėl 354.501,89 Eur sumos ir išieškoti solidariai iš D. K., K. Ž., A. L. A. ir V. K. P. - 297624,32 Eur (1027637,27 Lt), D. K., K. Ž. bei A. K. solidariai - 47439,75 Eur (163800 Lt) ir iš D. K. ir K. Ž. solidariai 9437,81 Eur (32586,88 Lt) valstybės biudžetui padarytą žalą. Nurodo, jog patikslintas ieškinys yra teikiamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ūkininko A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bei dėl Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos valstybės biudžetui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bei ūkininkas A. G. valstybės biudžetui padarytą žalą atlygino, pateikdami patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėdami PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, tačiau priklausančio valstybės biudžetui PVM nesumokėjo.
Kauno apygardos teismo vertinimu, pateiktas patikslintas civilinis ieškinys savo turiniu nėra aiškus, jame nėra įvardinta, kokio dydžio žala kaltinamųjų veiksmais iš viso buvo padaryta valstybei, nėra nurodyta kokio dydžio žala yra atlyginta pagal atskiras bendroves, civiliniame ieškinyje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos valstybei nėra atlyginusi, tačiau kaltinamasis A. K. tvirtina, jog jie yra sumokėję apie 30 000 Lt į valstybės biudžetą žalos atlyginimo, tačiau šiuo metu negali pateikti tą patvirtinančių dokumentų, be to, pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti žalą ir iš V. K. P., tačiau šis nėra kaltinamas turto pasisavinimu ar sukčiavimu. Atsižvelgiant į paminėtą teismas nusprendė, jog neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nėra galimybės civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, todėl civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekcijai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
1.3. Iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir . K., K. Ž., A. L. A. turtą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
3. Kauno apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma: įtraukti į bylą civiliniu atsakovu R. G.; solidariai iš D. K., K. Ž., A. L. A. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisti – 297.624,33 Eur (1.027.637,27 Lt), solidariai iš D. K., K. Ž., A. K. – 47.439,76 Eur (163.800 Lt), solidariai iš D. K., K. Ž., R. G. – 9.437,81 Eur (32.586,88 Lt) valstybės biudžetui padarytą žalą.
4. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš atsakovų D. K., K. Ž. ir A. L. A. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 297 624,33 Eur žalos atlyginimo; solidariai iš atsakovų D. K., K. Ž. ir A. K. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 47 439,76 Eur žalos atlyginimo; solidariai iš D. K. ir K. Ž. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 9 437,81 Eur žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Civiliniai atsakovai D. K., A. L. A. apeliaciniame skunde pateikia du alternatyvius prašymus:
- panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – solidariai iš atsakovų D. K., A. L. A. ir K. Ž. ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisti 54.484,77 Eur žalos, padarytos valstybės biudžetui, atlyginimą;
- panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
5.1. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos teismų taikomų teisės aiškinimo taisyklių, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylai svarbias aplinkybes, pažeidė pareigą įvertinti byloje pateiktus įrodymus, pažeidė procese dalyvaujančių šalių dispozityvumo, lygiateisiškumo bei rungimosi principus, dėl ko neteisingai išsprendė ieškovo reikalavimų tenkinimo klausimą.
5.2.Teismas visiškai nenagrinėjo jokių įrodymų, susijusių su tikros žalos valstybės biudžetui padarymu ir egzistavimu bylos nagrinėjimo teisme momentu, pažeidė apeliantų ir kitų atsakovų teises neišreikalaudamas iš ieškovo ir trečiųjų asmenų bylai svarbių įrodymų apie tikros žalos dydį bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas pažeidė pareigą, vadovautis rungtyniškumo principu, įrodyti aplinkybes, kuriomis jis vadovaujasi argumentuodamas žalos valstybės biudžetui padarymą ir pačios žalos dydį, o teismas, turėdamas pareigą veikti aktyviai, nenurodė ieškovo ieškinio trūkumų ir neišreikalavo atitinkamų įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Tai, kad teismas visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu egzistavusio valstybės biudžetui padarytos žalos dydžio, akivaizdu iš kaltinamojo akto, Kauno apygardos teismo 2016-12-23 nuosprendžio ir skundžiamo sprendimo tekstų palyginimo. Teismas 2016-12-23 nuosprendyje perrašė kaltinamąjį aktą, o sprendime - 2016-12-23 nuosprendį, t.y. perrašė visas su valstybės biudžetui padarytos žalos dydžiu susijusias faktines aplinkybes, nustatytas eksperto 2012-04-25 išvadoje. Vien ši aplinkybė įrodo, kad nagrinėjant bylą pagal civilinio proceso taisykles, ieškovas nevykdė pareigos civiline tvarka įrodyti žalos dydžio, o teismas netyrė, kokia yra tikroji valstybės biudžetui padaryta žala bylos nagrinėjimo metu.
5.4. Atsakovas A. L. A. 2017-10-26 pateikė teismui prašymą išreikalauti valstybės biudžetui padarytos žalos tikrajam dydžiui nustatyti reikalingą informaciją ir patvirtinančius dokumentus: iš ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis ir dokumentus, kokie išieškojimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, kokiu pagrindu ir pagal kokias prievoles buvo vykdomi iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo; iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės J. D., ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslino PVM deklaracijas nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, koks pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra pareikštas ir patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Apeliantai pažymi, kad laikotarpiu nuo eksperto 2012-04-25 išvados pateikimo, kurios pagrindu formuotas kaltinamasis aktas (o tuo pačiu - ir sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl žalos dydžio), iki skundžiamo sprendimo surašymo valstybės biudžetui atsakovų solidariai padarytos žalos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, dydis keitėsi ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu negalėjo būti toks, koks jis priteistas šiuo sprendimu.
Šalies argumentai
5.5. Apeliantų teigimu, ieškovas byloje turėjo pareigą įrodyti, kad reikalaujama solidarių atsakovų atlyginti valstybės biudžetui padaryta žala yra suma prievolių, kurios dėl visų trijų atsakovų neteisėtų veiksmų, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokesčių administratoriui įvykdytos. Tokios pozicijos laikosi ir pats ieškovas, patikslintu ieškiniu sumažindamas priteistinos žalos dydį tais atvejais, kai juridiniai asmenys, kurių naudai neteisėtai buvo sumažinta mokestinė prievolė, deklaravo mokėtinas PVM prievoles ir jas dalinai įvykdė (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ūkininkas E. G.). Vadinasi, pats ieškovas pripažįsta atsakovų pareigos atlyginti valstybės biudžetui padarytos žalos prievolės subsidiarumą - atsakovai privalo atlyginti tiek, kiek neatlygino juridinis asmuo, kurio naudai buvo sumažinta mokestinė prievolė. Vadinasi, toks pats žalos paskaičiavimo ir atlyginimo mechanizmas taikytinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė pateikė patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpius, nurodytus teismo nuosprendyje. Ieškovas šias deklaracijas atsisakė priimti. Tokiu būdu ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad sumažintų apeliantų ir kitų solidarių atsakovų valstybės biudžetui padarytą žalą, pirmiausia išieškant iš juridinio asmens. Teismas visiškai nevertino prievolės subsidiarumo, lakoniškai apsiribodamas atsakovų baudžiamosios veikos įvertinimu, ir taip pažeidė pareigą vertinti solidarių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygą - žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino - kaip elgėsi pats kreditorius (ieškovas), kad gautų prievolės bent dalinį įvykdymą ir tokiu būdu sumažintų patirtus nuostolius.
5.6. Apeliantai taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos esmę ir tikslus, teismas, vertindamas žalos dydį, negali remtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytomis įrodinėtinų aplinkybių išimtimis, kadangi žalos dydis nebuvo nustatytas civilinėje ar administracinėje byloje, o asmens nusikalstamų veiksmų pasekmėmis nelaikytini atvejai dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio pripažinimo baudžiamojoje byloje. Apeliantų nuomone, šiuo atveju baudžiamojoje byloje žalos dydžio pripažinimas neturi teisinės reikšmės civilinio proceso tvarka vertinant visas civilinės atsakomybės sąlygas, toks pripažinimas baudžiamojoje byloje nėra privalomas teismui (CPK 187 straipsnis).
Šalies argumentai
5.7. Byloje priimant sprendimą, privalėjo būti vertinama aplinkybė, kokia apimtimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu po to, kai baigėsi trijų solidarių atsakovų neteisėta veikla, yra įvykdyta mokesčių administratoriui prievolių, dėl kurių neteisėto sumažinimo kaltais pripažinti solidarūs atsakovai. Neteisėta trijų solidarių atsakovų veikla tęsėsi nuo 2010 m. sausio iki 2011 metų lapkričio, specialisto išvada, kuria nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės neteisėtas sumažinimas, surašyta 2012-04-25, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2015-04-24. Vadinasi, trejus metus po specialisto išvados surašymo, kuria remiamasi įrodinėjant žalos dydį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, t.y. vykdė ir mokėjimus valstybės biudžetui. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės dydis biudžetui per šiuos trejus metus esmingai pakito.
5.8. Be kita ko, apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra kur kas mažesnis, nei ieškovo reiškiamas reikalavimas šioje byloje. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui 2015-05-29 pateikė finansinį reikalavimą viso 211.450,78 Eur sumai. Iš šios sumos 100.851,63 Eur sudaro deklaruojamas PVM, 7.206,86 Eur deklaruojamo PVM delspinigiai, 54.484,77 Eur patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas PVM, 20.143,10 Eur patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto PVM delspinigiai ir 7.712,87 Eur PVM bauda. Kaip matyti iš Ieškovo pateikto finansinio reikalavimo, patikrinimo metu papildomai buvo nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 54.484,77 Eur PVM mokestinė prievolė. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Vadinasi, teikiant finansinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, ieškovas žinojo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, o tai, kad pateikė tik 54.484,77 Eur reikalavimą dėl nustatyto nesumokėto PVM, leidžia daryti išvadą, kad mokesčių administratorius yra gavęs dalinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytinų prievolių įvykdymą priverstinio išieškojimo būdu. Tokią išvadą pagrindžia ir ieškovo nenuneigtos aplinkybės, kad mokesčių administratorius laikotarpiu po 2011 m. lapkričio 15 d. vykdė priverstinio išieškojimo veiksmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (banko sąskaitų). Todėl, apeliantų įsitikinimu, teismas, vykdydamas pareigą vertinti pateikiamus į bylą įrodymus dėl žalos dydžio nustatymo, privalėjo remtis šiuo vėliausiu chronologiškai dokumentu, kuriuo yra aiškiai nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM prievolės valstybės biudžetui likutis – 54.484,77 Eur. Kreditoriaus (ieškovo) finansinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, vadinasi preziumuojama mokesčių administratoriaus būtent tokio dydžio reikalavimo teisė į juridinį asmenį, o šios prievolės neįvykdžius bankroto procese - subsidiariai į solidarius skolininkus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metuapeliantai pripažino, kad jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis yra 54.484,77 Eur mokesčių administratoriaus patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas PVM dydis. Ši suma yra neginčijamai byloje įrodytas valstybės biudžetui padarytos žalos dydis, kitoje ieškinio reikalavimų dalyje (299138,28 Eur) valstybės biudžetui padarytos žalos dydis nėra įrodytas civilinio proceso reikalaujama tvarka ir įrodymais.
5.9. Kaip minėta, civiliniame procese nustatomos žalos dydis nėra preziumuojamas baudžiamajame procese nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl teismas privalėjo įvertinti, ar valstybės biudžetas patyrė 47.439,76 Eur žalos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Šiuo atveju visa, kaip žalos dydis, nurodoma 47.439,76 Eur mokėtino PVM suma negali būti laikoma kaip suma, kuria D. K. kartu su kitais solidariais atsakovais padėjo sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę prievolę biudžetui. Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis specialisto išvada, buvo nustatyta, kad šia suma buvo kėsintasi sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę prievolę biudžetui. Atlikus patikrinimą ir nustačius faktus dėl fiktyvių sąskaitų faktūrų išrašymo ir vadovaujantis mokesčių inspektoriaus nurodymais ši 47.439,76 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo atstatyta, tokiu būdu panaikinant visas pasekmes, kurios galėjo kilti dėl neteisėtos atsakovų veiklos. Apeliantai pažymi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo vadovaujamasi specialisto 2012 metais surašyta išvada, kurioje nėra fiksuotos galimo žalos dydžio įvertinimui itin svarbios aplinkybės. Po specialisto išvados surašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, tame tarpe ir mokesčių mokėjimo prievoles. Todėl ieškinyje nurodytas 47.439,76 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos dydis nėra niekaip paremtas atitinkamais įrodymais, koks tikras žalos dydis egzistavo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė visas mokestines prievoles pagal koreguotų PVM deklaracijų pagrindu po specialisto išvados surašymo, valstybės biudžetas nepatyrė jokios žalos.
Šalies argumentai
5.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko gumos mišinį skirtą gamybai. Ieškovo nurodomas 8558,96 Eur neva valstybės biudžetui padarytos žalos dydis yra grindžiamas Lietuvos Respublikoje taikytinu PVM dydžiu, pritaikytu nuo prekių įsigijimo vertės. Kita vertus, šiuo atveju prekės buvo įsigytos iš Lenkijos įmonės, taigi įsigijus iš Europos Sąjungos šalies narės nėra taikomas įsigijimo PVM. PVM mokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo apskaičiuoti ir deklaruoti nuo realizavimo kainos, t.y. mokėtinas PVM šiuo atveju galėjo atsirasti tik prekių pardavimo Lietuvoje atveju. Įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes byloje nepateikta. Todėl vertinant specialisto pateiktą išvadą, akivaizdu, kad mokesčių administratorius vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis neturėjo jokio pagrindo įsigijimo PVM skaičiuoti nuo visos įsigijimo vertės, t.y. paskaičiuoti 8558,96 Eur mokėtino PVM.
5.11. Be to, ieškovo reikalavimas dėl Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)” veiklos buvo teikiamas trims solidariems atsakovams. Proceso metu R. G. procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintas iš dviejų solidarių atsakovų – D. K. ir K. Ž.. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neatsiėmė reikalavimų R. G. atžvilgiu, netikslino ieškinio, todėl teismas sprendime turėjo pasisakyti dėl visų ieškiniu pateiktų reikalavimų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta dėl prievolės atlyginti žalą solidarumo tuo atveju, kai dėl veikos padarymo kalti keli asmenys, reikalavimas tenkinamas kelių solidarių atsakovų atžvilgiu ir nėra išspręstas asmens, kurio atžvilgiu civilinio ieškinio reikalavimo tenkinimas išskirtas, civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
6. Civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo civilinių atsakovų D. Kondrakovo, A. L. A. apeliacinį skundą atmesti.
6.1. Civilinis ieškovas nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2016-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino D. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, o A. L. A. - nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis ir civilinis ieškinys perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinės atsakomybės sąlygos nėra įrodinėjamos ir nustatomos, nes jas jau yra nustatęs teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą iš nuosprendžiu pripažinto kaltojo asmens, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009; 2010-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).
6.3. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo nuomone, nustatytos visos atsakovų D. K., K. Ž., A. L. A. ir A. K. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
6.4. Taip pat civilinis ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas ėmėsi visų priemonių nustatyti tikrąją valstybės biudžetui padarytą žalą, o ieškovas pateikė visus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino žalos valstybės biudžetui. Ieškovas nagrinėtoje byloje pateikė visus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui turimą skolą ir paaiškino, kodėl ji yra mažesnė negu civiliniame ieškinyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra patikslinęs PVM deklaracijų, todėl bendrovės skola valstybės biudžetui ir yra mažesnė. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik būdama bankrutavusi ir dėl bankroto likviduojama, pateikė patikslintas PVM deklaracijas, bandydama padidinti skolą valstybės biudžetui ir sumažinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Patys apeliantai nepateikė jokių dokumentų, kad jie yra atlyginę dalį 297.624,33 Eur žalos ar ją yra atlyginęs UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
6.5. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nors ir patikslino PVM deklaracijas, tačiau bankrutavo bei buvo likviduota ir žalos valstybės biudžetui neatlygino. Ieškovas pateikė byloje duomenis, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos buvęs direktorius A. K. neatlygino nei 1 Eur padarytos žalos valstybės biudžetui, nors, nagrinėjant baudžiamąją bylą, A. K. teigė, kad atlygino 30000 Eur žalos. A. K. nedalyvavo ir teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka. Atvyko tik į paskutinį posėdį, tačiau jokių papildomų dokumentų nepateikė. Jis taip pat neskundė ir Kauno apygardos teismo 2017-12-22 sprendimo.
6.6. Ieškovas atsikirtime pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2016-12-23 nuosprendžiu kaltais dėl sukčiavimo buvo pripažinti būtent apeliantai. Taigi, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai net nebuvo pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovių, kadangi už padarytą žalą yra atsakingas būtent sukčiavęs asmuo.
Šalies argumentai
6.7. Ieškovas nesutinka ir su apeliantų skundo argumentais, susijusiais su iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos gumos mišinio PVM paskaičiavimu. Pažymi, kad byloje apklaustas R. G. patvirtino, jog jis pardavė dalį gumos mišinio turguose be jokių apskaitos dokumentų, taip pat jis patvirtino, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios gumos mišinio neturi, kadangi jis buvo parduotas be dokumentų. Apeliantai nepateikė byloje jokių papildomų dokumentų, kad gumos mišinys įsigytas iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi gumos mišinį be pridėtinės vertės mokesčio ir jo nedeklaravusi, padarė valstybės biudžetui 8558,96 Eur žalą.
6.8. Apeliantai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo apeliaciniame skunde nepasisakė, todėl galima daryti išvadą, kad su 2017-12-22 sprendimo dalimi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie sutinka.
7. Civilinis atsakovas K. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinių atsakovų D. K., A. L. A. apeliacinį skundą palaiko ir pritaria jame išdėstytiems argumentams.
8. Civilinių atsakovų D. K., A. L. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8.1. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.
8.2. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent joje, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
8.3. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą bylą nagrinėti iš naujo (CPK 301 straipsnis).
8.4. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
8.5. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013 ir kt.).
8.6. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K., K. Ž., be kita ko, nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, A. L. A. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Paminėtu nuosprendžiu nustatyti D. K., K. Ž., A. L. A.,A. K. padaryti neteisėti veiksmai bei šiais veiksmais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaryta turtinė žala, jos dydis. Nors baudžiamojoje byloje buvo nustatytas paminėtų asmenų neteisėtais veiksmais turtinės žalos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarymo faktas, padarytos žalos dydis (tai turėjo įtakos nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui), tuo pačiu nuosprendžiu, atsižvelgus į tai, kad dalis valstybės biudžetui padarytos žalos buvo atlyginta bei neturima tikslių duomenų dėl tikslaus atlygintos žalos dydžio, civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybei mokesčių inspekcijai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be kita ko, paminėtame nuosprendyje, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, nurodyta, jog nors civiliniame ieškinyje valstybės biudžetui padarytą žalą prašoma priteisti ir iš V. K. P., tačiau jis nekaltinamas turto pasisavinimu ar sukčiavimu. Be to, civiliniame ieškinyje nėra nurodyta, kokio dydžio žala yra atlyginta pagal atskiras bendroves, nors ieškinyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos valstybei nėra atlyginusi, tačiau kaltinamasis A. K. tvirtina, jog jie sumokėję į valstybės biudžetą apie 30.000,00 Lt žalos atlyginimo.
8.7. Paminėtoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo 2016-12-06 patikslintu civiliniu ieškiniu prašė pripažinti ją civiliniu ieškovu dėl 354.501,89 Eur sumos ir išieškoti solidariai iš D. K., K. Ž., A. L. A. ir V. K. P.– 297.624,32 Eur (1.027.637,27 Lt), D. K., K. Ž. bei A. K. solidariai – 47.439,75 Eur (163.800 Lt) ir iš D. K. bei K. Ž. solidariai 9.437,81 Eur (32.586,88 Lt) valstybės biudžetui padarytą žalą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bei ūkininkas A. G. valstybės biudžetui padarytą žalą atlygino, pateikdami patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėdami PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas, tačiau priklausančio valstybės biudžetui PVM nesumokėjo. Taigi, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija reiškia ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1.027.637,27 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3034,50 Lt, Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – 29552,38 Lt, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 163.800,00 Lt, padarytos žalos valstybės biudžetui, iš viso – 354.501,89 Eur (1.224.024,15 Lt) sumai.
8.8. Po Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017-09-22 Kauno apygardos teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kuriuo prašo: į šią bylą civiliniu atsakovu įtraukti R. G.; išieškoti solidariai iš D. K., K. Ž., A. L. A. – 297.624,32 Eur (1.027.637,27 Lt) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), D. K., K. Ž. bei A. K. solidariai – 47.439,76 Eur (163.800 Lt) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir iš D. K., K. Ž. bei R. G. solidariai 9.437,81 Eur (32.586,88 Lt) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“) valstybės biudžetui padarytą žalą. Civilinis ieškovas patikslino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bei ūkininkas A. G. valstybės biudžetui padarytą žalą – 260.055,07 Eur, atlygino. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui priklausančio PVM nesumokėjo. Taip pat nebuvo atlyginta žala, padaryta ir dėl Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turėtų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, ieškovas, prašydamas kaip civilinį atsakovą į bylą įtraukti R. G., nurodė, jog šio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo atskirtas. R. G. kartu su kitais organizuotos grupės nariais padarė nusikalstamą veiką, klastodamas apskaitos dokumentus, PVM deklaracijas bei dalyvavo sandoriuose su Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“.
8.9. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Viena šios taisyklės išimčių – CPK 182 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, t. y. nustatyta, kokių aplinkybių šalims nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-53/2010).
8.8. Taigi, atsižvelgus į paminėtus teismų praktiką formuojančio kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamoje civilinio proceso tvarka byloje įrodinėti D. K., K. Ž., A. L. A.,A. K. neteisėtus veiksmus, turtinės žalos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarymo faktą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir padarytos žalos nereikia. Šios prejudicinę galią turinčios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu. Kita vertus, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dalis nuteistųjų nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytos žalos buvo atlyginta, civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija reikalavimus reiškia tik dėl dalies nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytos žalos. Būtent šioje dalyje dėl 354.501,89 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo civilinis ieškovas savo reikalavimą turėjo pagrįsti, t.y. turėjo įrodyti, kad paminėta valstybės biudžetui nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis nėra atlyginta. Juolab, kad dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo gauta duomenų, kad dalis žalos (apie 30.000,00 Lt (8.688,60 Eur)), susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, valstybei buvo atlyginta.
8.9. Civilinis ieškovas 2017-09-22 Kauno apygardos teismui pateikdamas patikslintą civilinį ieškinį nors ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui priklausančio PVM nesumokėjo, taip pat nebuvo atlyginta žala, padaryta ir dėl Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turėtų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų.
8.10. Bylos nagrinėjimo metu teismas civilinį ieškovą buvo įpareigojęs pateikti duomenis, pagrindžiančius 878,85 Eur (3034,50 Lt) žalos dydį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą iki 2011-05-01, šios bendrovės pateiktą patikslintą PVM deklaraciją, kuria buvo atstatyta skola valstybei (55 t., b.l. 123). Kita vertus, civilinis ieškovas pateikė duomenis, susijusius tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (55 t., b.l. 136-141). Pateikti duomenis, pagrindžiančius 878,85 Eur (3034,50 Lt) žalos dydį (UAB „(duomenys neskelbtini)“), teismas papildomai ir nereikalavo, iš esmės net nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovas šių duomenų nepateikė.
8.11. Iš bylos medžiagos taip pat matyti tai, kad civilinis atsakovas A. L. A., nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, pateikė atsiliepimą į patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2015-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas yra mažesnis (211.450,78 Eur, iš kurio pridėtinės vertės mokestis sudaro 155.336,40 Eur (be delspinigių)) nei šioje byloje (297.624,32 Eur). Sprendžiant iš atsakovo A. L. A. atsiliepimo, o taip pat iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų, būtent Valstybinė mokesčių inspekcija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 211.439,01 Eur mokestinės nepriemokos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kas ir buvo padaryta Kauno apygardos teismo 2015-04-24 nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, atsakovo teigimu, dar iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus buvo areštuotos bendrovės banko sąskaitos ir iš jų buvo vykdomi išieškojimai.
8.12. Nors civilinis atsakovas A. L. A. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu prašė teismo išreikalauti iš civilinio ieškovo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės duomenis (kokie išieškojimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, kokiu pagrindu ir pagal kokias prievoles buvo vykdomi iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra pareikštas ir patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio pagrindu, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslino PVM deklaracijas paminėto nuosprendžio pagrindu, koks pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas), kurių pats neturėjo galimybės gauti, tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo iš esmės tik sprendimu netenkinti prašymo dėl duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų patikslinimą išreikalavimo, dėl kitų prašomų išreikalauti dokumentų iš viso nepasisakė (55 t., b.l. 158). Tuo tarpu skundžiamame sprendime dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su išieškojimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų reikalavimų dydžio iš viso nepasisakė ir šių aplinkybių nevertino.
8.13. Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėdamas ir netirdamas pirmiau paminėtų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės sprendžiant dėl pareikšto civilinio ieškinio, neatskleidė bylos esmės. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų atskleista bylos esmė, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
8.14. Tuo pačiu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti į bylą civilinio ieškovo prašymu civiliniu atsakovu įtraukti R. G. ir pastarąjį į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu.
8.15. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Būtent tokį prašymą civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir buvo pateikusi savo 2017-09-22 patikslintame ieškinyje.
8.16. Pažymėtina tai, R. G. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2010 m. sausio 15 d. iki 2011 m. spalio 17 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su D. K. (duomenys neskelbtini) mieste suburta ir D. K. su K. Ž. vadovaujama organizuota grupe, jos nariais uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. M., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesus atstovaujančia N. Š. pasinaudodamas neteisėtai veiklai įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, apgaule įgijo svetimą kitų asmenų valdomą valstybės turtą - pridėtinės vertės mokestį, o būtent:
Be kita ko, apgaule įgijo svetimą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdomą valstybės turtą - PVM 3034,50 Lt (878,85 Eur) sumai, kurią bendrininkų grupės nariai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis pasidalino tarpusavyje;
apgaule išvengė turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą PVM 9975,00 Lt (2.888,96 Eur) sumai, kurią bendrininkų grupės nariai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis pasidalino tarpusavyje (epizodas susijęs su gumos mišinio pirkimu iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jo realizavimu);
apgaule išvengė turtinės prievolės mokėti į valstybės biudžetą PVM 19577,38 Lt (5670 Eur) sumai, kurią bendrininkų grupės nariai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis pasidalino tarpusavyje(epizodas susijęs su gumos mišinio pirkimu iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jo realizavimu).
8.17. Be to, kad R. G. bendrais veiksmais su atsakovais D. K., K. Ž. valstybės biudžetui padarė 9437,81 Eur (32.586,88 Lt) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“) žalą, kas nustatyta dviem įsiteisėjusiais nuosprendžiais (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini))), pastebėtina ir tai, jog R. G. baudžiamoji byla buvo išskirta būtent iš atsakovų D. K., K. Ž. baudžiamosios bylos, joje atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi, vien tai, kad R. G. baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio, šioje byloje nebuvo pripažinta civiline ieškove, pirmosios instancijos teismui nesuteikė pagrindo nagrinėjamoje byloje atmesti civilinio ieškovo prašymą į bylą civiliniu atsakovu įtraukti ir R. G.. R. G. nagrinėjamoje byloje įtraukti civiliniu atsakovu, be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, neužkerta kelio ir tai, kad tik baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu buvo priimtas sprendimas pripažinti civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria visiškai patenkintas civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir solidariai iš atsakovų D. K., K. Ž. ir A. L. A. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 297 624,33 Eur žalos atlyginimo; solidariai iš atsakovų D. K., K. Ž. ir A. K. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 47 439,76 Eur žalos atlyginimo; solidariai iš D. K. ir K. Ž. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 9 437,81 Eur žalos atlyginimo, ir šioje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti galioti.