- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2-2626/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1863-431/2011 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams tikrajai ūkinei bendrijai „Jarmeta“, J. S. ir R. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos pagal finansinio lizingo sutartis priteisimo.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams TŪM „Jarmeta“, J. S. ir R. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 42 255,71 Lt palūkanų, 9 747,17 Lt kitų mokėjimų, 8 896,30 Lt delspinigių (viso - 60 899,18 Lt) bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas J. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Palikus teismo sprendimą nepakeistą, prašė leisti priteistą sumą sumokėti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Už paduotą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį.
Atsakovas J. S. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, mokėtino už paduodamą apeliacinį skundą, sumokėjimo. Nurodė, kad atsakovas kartu su sutuoktine yra TŪB „Jarmeta“ dalininkai. J. S. pajamos susideda tik iš pajamų, kurias jis gauna iš TŪB „Jarmeta“. Kitų su darbo santykiais susijusių ar papildomų pajamų šaltinių atsakovas neturi. Jonas ir R. S. turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Bendros S. pajamos sudaro tik 1 072,80 Lt per mėnesį arba 262,80 Lt kiekvienam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė atsakovo J. S. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui duomenis tik apie tai, jog jis ir jo sutuoktinė R. S. turi du vaikus, o duomenis apie gautas pajamas pateikė tik už 2010 metus. Tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, nepateikė duomenų apie jo turimą kitą registruotiną turtą, nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančias lėšas. Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 8 nekilnojamojo turto vienetai, iš kurių septyni – žemės sklypai, o vienas – žemės sklypas su statiniais. Be to, teismas pažymėjo, kad pateiktame prašyme nėra nurodyta, kad atsakovas yra ir S. IĮ savininkas, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) pažymos apie įdarbinimus matyti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. atsakovas dirba UAB „LTD Holding“. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teismui pateiktame prašyme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą nurodyti duomenys apie atsakovo turtinę bei finansinę padėtį yra labai fragmentiški bei neatspindi tikrosios atsakovo turtinės bei finansinės padėties, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. S. prašo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Vienintelis atsakovo pajamų šaltinis yra TŪB „Jarmeta“, kuri byloje yra viena iš bendraatsakovių. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad TŪB „Jarmeta“ finansinė padėtis taip pat yra sunki, kas neigiamai įtakoja ir atsakovo finansinę padėtį. Atsakove byloje yra atsakovo sutuoktinė R. S.. Šeimos finansinė padėtis yra tiesiogiai priklausoma nuo atsakovo TŪB „Jarmeta“.
2) Atsakovas su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymas kiekvieną mėnesį kainuoja mažiausiai 800 Lt kiekvienam vaikui. Tokią sumą pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl išlaidų minimaliems vaiko poreikiams tenkinti bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas su sutuoktine kas mėnesį patiria mažiausiai 1 600 Lt dydžio išlaidas vaikų išlaidoms padengti.
3) Nors teismas nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pradėjo dirbti UAB „LTD Holding“, tačiau jo finansinė padėtis nuo to nepagerėjo, nes atlyginimas mokamas kiekvieno mėnesio pabaigoje. Įsidarbinimo faktas parodo, jog atsakovas deda visas pastangas, kad stabilizuotų šeimos finansinę padėtį bei išspręstų kilusius finansinius ginčus su ieškovu.
4) Vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynyba yra vienas iš prioritetinių valstybės ir visuomenės uždavinių.
5) Tai, kad atsakovas turi 8 nekilnojamojo turto vienetus, nereiškia, kad atsakovas turi einamųjų pajamų pragyvenimui. Be to, dėl nekilnojamojo turto vienetų yra kilęs kitas ginčas, todėl bet koks disponavimas jais pažeistų kitų asmenų teises.
6) Faktas, kad atsakovas yra S. IĮ savininku, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio veiklos rezultatai neatsiejamai susiję su atsakovo materialine padėtimi. S. IĮ išlaidos gerokai viršija pajamas bei pelną, nuo ko atsakovo finansinė padėtis tik blogėja. 2008 m. S. IĮ palietė krizė, kurios padariniai iki šiol nėra visiškai pašalinti. Įmonės veikla yra nuostolinga, dėl ko ji neteikia atsakovui pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo institutą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą.
Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) nagrinėjimą mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Tuo tarpu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2010 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-826/2010). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos iš darbovietės, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-347/2007, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-778/2009).
Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo TŪB „Jarmeta“ ir subsidiariai iš atsakovų J. S. ir R. S. ieškovo UAB „SEB lizingas“ naudai priteista 60 899,18 Lt skolos, padavė atsakovas J. S. (t. 4, b.l. 94-97, 99-102). Už atsakovo J. S.“ paduoto apeliacinio skundo nagrinėjimą turi būti sumokėtas 1826,98 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d.). Apeliantas už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio (1 726,98 Lt) sumokėjimo prašė jį atleisti (t. 4, b.l. 108-110). Atsakovas J. S. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėjimo grindė savo ir sutuoktinės 2010 m. pajamų deklaracijomis, taip pat tuo, kad augina du nepilnamečius vaikus ir gauna tik nedideles pajamas iš atsakovo TŪB „Jarmeta“ veiklos, o nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pradėjęs dirbti UAB „LTD Holding“ dar negavo darbo užmokesčio. Kolegijos vertinimu, atsakovo J. S. pateikti duomenys neįrodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir apeliantas negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Pirma, atsakovas nepateikė teismui konkrečių duomenų apie jo ar sutuoktinės vardu registruotą turtą (nekilnojamąjį turtą, automobilius). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovo J. S. vardu yra registruoti 8 nekilnojamojo turto objektai – 7 žemės sklypai, esantys Vilniaus, Širvintų ir Varėnos rajonuose bei vienas sklypas su statiniais Vilniaus mieste (t. 4, b.l. 122). Duomenų apie šių nekilnojamojo turto objektų vertes į bylą nėra pateikta, tačiau neabejotina, jog jų bendra vertė ženkliai viršija mokėtiną žyminio mokesčio dydį. Antra, atsakovas nepateikė duomenų apie kredito įstaigose turimas lėšas, taip pat vertybinius popierius ar apie tai, jog jų neturi. Trečia, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog negali dirbti ir gauti pajamų dėl neįgalumo. Atvirkščiai, bylos duomenys įrodo, kad J. S. yra darbingo amžiaus (gim. 1970 m.). Tai, kad jis dirba TŪB „Jarmeta“, kurios savininkas yra, ir gauna nedideles pajamas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šio atsakovo turtinė padėtis yra sunki (t. 4, b.l. 114-115, 118-121). Ketvirta, kaip nepagrįstas atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad jo turtinė padėtis sunki, nes dar negavo darbo užmokesčio naujoje darbovietėje UAB „LTD Holding“. Turtinė padėtis vertinama pagal visą turimą turtą, o ne tik pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos. Tai, kad atsakovas J. S. tik nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, tik pagerina, o ne pasunkina jo turtinę padėtį, palyginus su ta, kuri buvo iki darbo pradžios. Penkta, tai, kad atsakovas J. S. yra dviejų vaikų, kuriems turi teikti išlaikymą, tėvas, nereiškia, kad jo turtinė padėtis, kai nuosavybės teise turi kelis nekilnojamojo turto objektus, yra darbingo amžiaus ir reguliariai gauna pajamas iš darbinės veiklos, yra sunki (t. 4, b.l. 111-112). Šešta, apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad S. IĮ, kurios savininku jis yra, dirba nuostolingai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Taigi atsakovui J. S. neįrodžius, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir jis negali sumokėti 1 726,98 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą, nebuvo pagrindo tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.). Nustatytina, kad atsakovas J. S. iki 2011 m. gruodžio 29 d. turi sumokėti 1 726,98 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas apeliantui (CPK 316 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui J. S. terminą iki 2011 m. gruodžio 29 d. sumokėti 1 726,98 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.