Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-382-449/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: 1A-382-449/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Virginija Liudvinavičienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: S. I.
Nukentėjusysis: G. B., X. B., A. D., L. D.

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)
1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-449/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47594-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jakučionei,nuteistajam S. I. ir jo gynėjai Kristinai Rutkauskienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. gynėjos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios X. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, galutinė subendrinta bausmė S. I. paskirta laisvės atėmimas 4 ( ketveriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Iš nuteistojo S. I. priteista po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtų sumų iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiosioms G. B. ir X. B.. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš nuteistojo S. I. taip pat priteista po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtų sumų iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiesiems L. D. ir A. D.. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš nuteistojo S. I. taip pat priteista 1 641,25 Eur išlaidų valstybei už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą.

Iš nuteistojo S. I. nuspręsta išieškoti 102,34 Eur proceso išlaidų E. P. ir 100,02 Eur proceso išlaidų L. B..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu S. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo mėnesio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio mėnesio 1 d. iki 2022 m. liepos mėnesio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad G. B. yra mažametė, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų įkalbinėjo mažametę nusirengti ir parodyti lytinius organus bei ne mažiau nei 2 kartus prašė nukentėjusiosios leisti pabučiuoti jos lytinius organus, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – G. B., gim. (duomenys neskelbtini).

2. Be to, S. I. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo mėnesio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio mėnesio 1 d. iki 2022 m. liepos mėnesio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad G. B. yra mažametė, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų įkalbinėjo mažametę nusirengti, parodyti, leisti paliesti ir pabučiuoti nukentėjusiosios lytinius organus, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – mažametę G. B.. gim. (duomenys neskelbtini).

3. Jis, laikotarpyje nuo 2022 m. kovo mėnesio 8 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad A. D. yra mažametis, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų įkalbinėjo mažametį nusirengti, parodyti ir leisti pačiulpti jo lytinius organus, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – mažametį A. D., gim. (duomenys neskelbtini).

4. Be to, S. I. laikotarpyje nuo 2022 m. kovo mėnesio 8 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko jis negalėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės bei negalėjo aktyviai tiems veiksmams pasipriešinti, ne mažiau nei vieną kartą lietė nukentėjusiojo lytinius organus bei ne mažiau nei vieną kartą oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą prieš mažamečio A. D. valią, taip seksualiai prievartavo A. D..

5. Jis, laikotarpyje nuo 2022 m. spalio mėnesio 7 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios L. D., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko ji negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės bei negalėjo aktyviai tiems veiksmams pasipriešinti, ne mažiau nei du kartus laižė L. D. lytinius organus, taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete L. D. prieš nukentėjusiosios valią, taip seksualiai prievartavo L. D..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistojo S. I. gynėja apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 20 ir 305 straipsnius. Teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas netinkamai taikė ir BK normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

6.2. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl S. I. tvirkinimo veiksmų nukentėjusiųjų X. ir G. B. atžvilgiu. Nurodoma, kad be pačių nukentėjusiųjų parodymų, kurie nėra nuoseklūs ir patikimi, jokie kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai nepatvirtina, jog S. I. X. ir G. B. atžvilgiu atliko tvirkinimo veiksmus. Liudytojų G. K., V. Č., E. P., D. O. ir L. B. parodymai yra netiesioginiai įrodymai. Šios liudytojos apklausų metu tik pakartojo tai, ką joms pasakojo nukentėjusiosios. Nuteistojo gynėja pažymi, kad pirmoji apie tariamai neteisėtą S. I. elgesį L. B. užsiminė G. B., o X. B. tik jai pritarė. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, jog po pokalbio su G. B., X. B. irgi patvirtino, kad S. I. ir jos prašė nusimauti kelnes ir už 20 Eur parodyti lytinius organus. Ji iš G. B. žino, kad kelnių nukentėjusioji nesimovė.

6.3. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios pasakojo apie įvykius, kurie įvyko prieš du – tris metus. Tuo metu kartu su nukentėjusiosiomis gyveno dar keturi broliai (J., JJ., R., M. B.), taip pat ir jų motinos sugyventinis A. K.. Taigi nukentėjusiųjų namuose nuolat būdavo žmonių. Tačiau nė vienas iš jų nebuvo apklausti, nors G. B. parodė, kad S. I. ją ir jos seserį X. B. persekiojo nuolat jų namuose neblaivus ir prašydavo nusimauti kelnes. Gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, jog G. B. taip pat nenurodė, kad ji tiesiogiai būtų girdėjusi ar mačiusi, kaip S. I. būtų prašęs nusimauti kelnes jos sesers.

6.4. Nuteistojo S. I. gynėja nurodo, kad jos ginamasis viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog G. B. jį apkaltino po to, kai jis su ja susipyko ir atsisakė duoti jai pinigų, nors iki tol rėmė savo dukterėčias. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų R. P., J. E. – S. ir G. G. parodymais. R. P. parodė, kad G. B. pasakė, jog viską padarys, kad S. I. būtų kalėjime. Nors šias aplinkybes jai nurodė pats S. I., tačiau konfliktiškus jo santykius su dukterėčia patvirtina liudytojos R. M. – G. parodymai. Ji parodė, kad G. B. su S. I. pykosi, nukentėjusioji yra sunkus vaikas, neskiria ribų, kur suaugęs, kur vaikas. Jeigu S. I. kažką pasako, tai G. B. atsako „tu nesikišk“, o kai S. I. turi pinigų, tada eina pas jį.

6.5. Šių liudytojų parodymai, gynėjos nuomone, svarbūs vertinant aplinkybę, kad 2024 m. pavasarį buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos prieš G. B.. Po konflikto su broliu M. B. ji nurodė, kad jis ją seksualiai išnaudojo.

6.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ekspertės S. S. ir T. G. – N., vertindamos G. B. parodymų patikimumą, nevertino, jog apklausta teisme ji davė parodymus ne tik apie savo seserį, L. ir A. D., bet ir apie tai, kad kaimynas G. G. tariamai jai pasakojo, jog S. I. buvo lindęs prie jo sūnaus V. G.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pats G. G. kategoriškai paneigė šias aplinkybes, nurodė, jog jis su G. B. apie tai nekalbėjo. Tai, pasak nuteistojo gynėjos, rodo, kad G. B. parodymų, kai jų nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys, nėra pagrindo vertinti kaip patikimų.

6.7. Gynėja pažymi, kad duodama parodymus X. B. apie įvykių aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir jos vyresnė sesuo G. B.. Nukentėjusiosios nurodė, kad jos pasakojo apie įvykius, kurie buvo prieš du – tris metus, tačiau apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją X. B. teigė, kad šie įvykiai buvo tada, kai ji dar nėjo į mokyklą, jai buvo gal kokie X metai, t. y. ji duoda parodymus apie įvykius, buvusius prie X metus. Nuteistojo gynėjos nuomone, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios X. B. parodymų patikimumo, ar ji pati galėjo šiuos įvykius prisiminti. Tokias abejones sustiprina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji bendraujant nukreipia pokalbį ir pasakoja apie kitus vaikus, o pabaigoje prideda, kad „dabar suprantu, kad jis norėjo, jog nusimautume apatinius“, tai suprato, nes „mama pasakojo. Mama sakė, kad jis seniau prašydavo mūsų nusimauti apatinius. Patikslinus, ką ji pati prisimena, ji ima muistytis, aktyviau krapštyti pirštus, išsako „nelabai ką“. Tokios ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, gynėjos nuomone, leidžia teigti, jog 2023 m., vykstant ikiteisminiam tyrimui, X. B., pasakodama apie tai, kokius neteisėtus veiksmu jos atžvilgiu atliko S. I., nurodė ne tai, ką ji pati prisiminė, o tai, ką jai kažkas (galimai motina L. B. arba sesuo G. B.) papasakojo. Pasak nuteistojo gynėjos, nukentėjusiosios X. B. parodymų nėra pagrindo laikyti patikimais ir jais vadovautis.

6.8. Skunde nurodoma, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina G. ir X. B. nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik dalimi byloje esančių įrodymų, sureikšmino S. I. kaltinančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė jį teisinančius, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat ir nekaltumo prezumpciją, nes nepašalintas abejones, byloje esančius prieštaravimus vertino kaip jo kaltės įrodymą. Skunde nurodoma dar ir tai, kad S. I. inkriminuoti veiksmai nėra tokio pavojingumo, už kuriuos asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 153 straipsnį, byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusiosioms būtų sukelti kokie nors padariniai, taip pat ir per ankstyvas domėjimąsis lytiniais santykiais, tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo teigti, jog prašymu nusirengti, pabučiuoti, galėjo būti realizuota BK 153 straipsnio sudėtis.

6.9. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl S. I. seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų L. ir A. D. atžvilgiu. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas S. I. kaltę dėl jo neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų prieš šiuos nukentėjusiuosius grindė prieštaringais parodymais, šių prieštaravimų nepašalino, o iškilusias abejones vertino S. I. nenaudai.

6.10. Nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu S. I. kaltu neprisipažino ir parodė, jog prie L. D. nelindo, tik užmovė jai kelnes, kurios pastoviai krito, gal perbraukė ranka, kai movė kelnes. Tuo metu A. D. nebuvo, nieko jam nedarė. S. I. nuomone, E. P. jį apkalba, nes jai sutvarkė pjūklą, o ji už darbą pinigų neatidavė. S. I. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, jų netvirtina, prisipažino, nes tyrėja minėjo, jog greičiau leis važiuoti į namus.

6.11. Skunde nurodoma, kad iš bylos įrodymų matosi, jog A. D. E. P., būnant L. B. namuose, pasakė, kad S. I. prie jo lindo, prašė nusimauti kelnes ir parodyti „tą daiktą“. Teisiamojo posėdžio metu socialinė darbuotoja liudytoja V. Č. patvirtino, kad E. P. bute pokalbyje dalyvavo E. P. ir L. B., buvo ir nukentėjusieji, jiems bekalbant A. D. pasakė, jog prie jo lindo dėdė. Iš liudytojų D. O. ir V. M., kurios bendravo su nukentėjusiaisiais, parodymų matosi, kad iš karto po sužinojimo apie įvykius A. D. pasakojo, jog dėdė prašė parodyti sėdmenis, tačiau jis sėdmenų neparodė. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. D. taip pat parodė, kad S. I. paprašė parodyti sėdmenis, bet jis atsisakė. Tada G. su L. jam pagrasino ir jis pasakė, jog nelįs. Apie tai G. pasakė jo motinai, bet motina į tai nereagavo. S. I. ne vieną kartą, daugiau kartų jo prašė parodyti sėdmenis. Kai jo to prašė, jis atsisakydavo ir viskas tuo pasibaigdavo. Globos namų „Užuovėja“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad A. D. kategoriškai neigė susidūręs su intymaus pobūdžio patirtimis, jis nurodė, kad atvyko, nes „vienas žmogus lindo, prašė parodyti“. Nuteistojo gynėja nurodo, jog iš aptartų duomenų matosi, kad E. P. ir L. B. besikalbant nukentėjusiųjų akivaizdoje, A. D. pasakė, jog S. I. prie jo lindo, prašė nusimauti kelnes, tačiau nukentėjusysis nuosekliai neigė, jog S. I. jį lietė.

6.12. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta aplinkybe, jog į klausimą, kur S. I. nukentėjusįjį lietė, A. D. nurodė, jog lytinį organą, ir paaiškino, kad jis lietė jo lytinį organą su pirštais, su veidu, su liežuviu. Skunde pažymima, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti įrodymas, turi būti vertinami ne atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, bet visų bylos įrodymų kontekste. Ekspertinio tyrimo išvados yra tik vienas iš netiesioginių įrodymų ir turi būti vertinamos bendrame bylos įrodymų kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-307/2021). Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad tose pačiose ekspertizės akto išvadose nukentėjusysis A. D. aplinkybes nurodo skirtingai. Apie tai, kad S. I. jį lietė, A. D. nurodė ne pats, o atsakydamas į ekspertės užduotą klausimą, kur S. I. yra jam lietęs. Kalbėdamas savarankiškai nukentėjusysis nurodo, kad su S. I. nieko nedarydavo, tiesiog būdavo. Iš kitų ekspertizės akto išvadose nurodytų aplinkybių, nuteistojo gynėjos nuomone, galima teigti, jog A. D. yra žiūrėjęs pornografinio turinio vaizdo medžiagą, tačiau ši aplinkybė ir kokį poveikį ji padarė nukentėjusiojo parodymų apie S. I. tariamai jo atžvilgiu atliktus veiksmus teisingumui nebuvo tirta.

6.13. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertinant A. D. parodymų patikimumą, svarbi aplinkybė yra ta, kad jam nustatyti žemesni nei jo amžiaus vaikų intelektiniai gebėjimai, jo pažintinės veiklos ypatumai yra žemesni nei jo amžiaus vaikų, jo samprotavimuose girdimi suaugusiems būdingi išsireiškimai ir vertinimai, kalbėjimo maniera, kas leidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes akivaizdžiai matosi, jog jo pasakojimui įtakos turėjo kiti suaugę žmonės.

6.14. Nuteistojo gynėjos nuomone, nei apklausiamas teisme, nei bendraudamas su kitais asmenimis A. D. nenurodė, kad S. I. atliko jo atžvilgiu kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus, byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš ekspertizės metu atsakant į ekspertės klausimą, kur S. I. yra jam lietęs, A. D. ištartos frazės, jog lytinį organą, ir tai, kad jis lietė jo lytinį organą su pirštais, su veidu, su liežuviu, galima daryti tik prielaidą, jog mažametis galėjo nukentėti, tačiau prielaidomis S. I. kaltė negali būti grindžiama.

6.15. Skunde nurodoma, kad nuteistojo S. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apie jo atliktus veiksmus prieš L. D. nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad S. I. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš šią nukentėjusiąją tuo metu, kai jis buvo vienas su vaikais.

6.16. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji L. D. parodė, kad nepasakys, ko ji nenori veikti su S. I.. Pižamų vakarėlyje dalyvavo S. I., jis žaidė su jos motina, daugiau nieko nepasakys. Liudytoja E. P. parodė, kad tuo metu, kai važiavo į miestą, vaikus prižiūrėti paliko L. B., o jai paskambinus atsiliepė S. I., kuris, jai grįžus, kol ji kalbėjo su L. B., dingo iš akiračio. Liudytoja E. P. parodė, kad G. B., nuėjusi į kitą kambarį, matė, kaip S. I. lindo prie L. D., buvo prie jos pasilenkęs ir apie tai pasakė liudytojai. Nuteistojo gynėja nurodo, kad tokių liudytojos E. P. parodymų nepatvirtina nei G. B., nei L. B.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad E. P. buvo palikusi jai prižiūrėti savo vaikus A. ir L. D., ji su savo dukromis G. ir X. B. išėjo į pirtį, o vaikus prižiūrėti paliko S. I.. Kai grįžo iš pirties, nukentėjusiųjų jau nebuvo. Ji su E. P. kalbėjosi telefonu, sakė, kad į pirtį išėjo prieš jos grįžimą, t. y. apie 14 val. 25 min., todėl vaikai ilgai su S. I. nebuvo. Iš E. P. žino, kad ji grįžo, kaip ir buvo žadėjusi, 14 val. 30 min. Apie tai, kad S. I. lindo prie E. P. vaikų, liudytoja L. B. sužinojo iš E. P. praėjus kelioms dienoms.

6.17. Nuteistojo gynėjos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nėra abejonių, kad toks faktinis aplinkybių sutapimas nuteistojo ir liudytojos parodymuose nėra atsitiktinis, ir nuteistasis to negalėjo susigalvoti, tačiau iš nustatytų aplinkybių matosi, kad sutampa tik aplinkybės, jog S. I. prižiūrėjo E. P. vaikus, kai pastaroji buvo išvykusi, tačiau akivaizdžiai skiriasi L. D. įvykio metu buvusi apranga. Ikiteisminio tyrimo metu S. I. buvo nurodęs, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi suknelę, ji buvo be apatinių kelnaičių, nes jai tuo metu ant lytinių organų buvo tepami vaistai. Tuo tarpu E. P. nurodė, kad kai S. I. nukentėjusiajai kažką darė, ji buvo su striuke, megztuku, kelnytėmis ir su apatinėmis kelnaitėmis, vaistų dėl paraudimų lytiniuose organuose nevartojo, vaistus tepdavo pati. S. I. apie vaistų tepimą nieko nežinojo, tačiau liudytoja patvirtino, kad su S. I. buvo konfliktas dėl pjūklo, teigė jam neskolinga. Socialinei darbuotojai pasakė apie vaikų prievartą tuo pačiu momentu, kai darbuotoja jai papasakojo apie S. I. žodžius dėl skolos už pjūklą.

6.18. Skunde nurodoma, kad dėl kito įvykio, įvykusio pižamų vakarėlio metu, iš liudytojų G. B. ir ikiteisminio tyrimo metu duotų L. B. parodymų matosi, jog po to, kai E. P. G. B. pasakė, kad matė prie L. D. pasilenkusį S. I., atėjusi nukentėjusioji motinai pasakė, kad jai „čiulpė“ sėdmenis, tačiau šias aplinkybes E. P. kategoriškai paneigė ir nurodė, kad pižamų vakarėlyje S. I. buvo trumpai, jis išėjo, kaip ir kiti vyrai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, kad yra įsitikinusi, jog S. I. pižamų vakarėlyje prie L. D. lįsti negalėjo, nes ji visą laiką buvo prie jos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesivadovauja šiais E. P. parodymais, tačiau dėl kokių priežasčių, kas šiuos parodymus paneigia, nenurodė. Be to, nors teismas nurodė, kad S. I. kaltę patvirtina R. M. – G. parodymai, tačiau iš jos apklausos teisme matosi, jog liudytoja nurodė, kad ji pati nematė, jog S. I. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Apie tai jai pasakė E. P.. Nuteistojo gynėja, įvertinus pačios E. P. parodymus, daro išvadą, jog R. M. – G. parodymai nepatvirtina L. B. ir G. B. nurodytų aplinkybių. Priešingai, nors R. M. – G. buvo pižamų vakarėlyje, tačiau ji negirdėjo nei, kad G. B. būtų kalbėjusi apie tai, jog matė kokius nors neteisėtus S. I. veiksmus, nei, kad ką nors pati nukentėjusioji būtų sakiusi savo motinai.

6.19. Skunde dėstoma teisminė praktika apie tvirkinamuosius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-625/2013) ir nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kokius konkrečiai veiksmus S. I. atliko A. D. ir L. D. atžvilgiu. Liudytojai parodė, kad L. D. pasakojo, jog S. I. „čiulpė, laižė“ sėdmenis, tačiau kokius konkrečiai veiksmus jis atliko, kokią konkrečiai nukentėjusiosios kūno dalį lietė, objektyvių duomenų nėra. Todėl nepašalintos abejonės turi būti vertinamos S. I. naudai.

6.20. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas S. I. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę tiek už atskirus apysunkius nusikaltimus, tiek ir galutinę subendrintą. Galutinė subendrinta S. I. bausmė neatitinka jo asmenybės pavojingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. S. I. teisiamas pirmą kartą, jis teigiamai charakterizuojamas, dirba, turi sveikatos problemų.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimuose į nuteistojo S. I. gynėjos apeliacinį skundą nukentėjusiųjų atstovės – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį.

7.1. Nurodo, kad, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai S. I. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7.2. Atsiliepimuose nurodoma, kad nukentėjusiosios G. ir X. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. I. ne kartą prašė jų nusimauti apatinius ir parodyti lytinius organus. Nukentėjusysis A. D. taip pat ne vieną kartą ir girdint skirtingiems žmonėms (prie socialinės darbuotojos, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams) yra sakęs, kad S. I. yra jo prašęs nusimauti kelnes ir parodyti „tą daiktą“, tą patį nukentėjusysis nurodė ir Globos namų „Užuovėja“ specialistei – „vienas žmogus lindo, prašė parodyti“, todėl, specialisčių nuomone, nors nustatyta, kad šio nukentėjusiojo intelektiniai sugebėjimai ir pažintinės veiklos ypatumai yra mažesni nei jo amžiaus vaikų, tačiau nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo išsakytų žodžių patikimumu, nes jis nuosekliai laikėsi savo išsakytos pozicijos. Be to, ir atliekant teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę nukentėjusysis A. D. taip pat nurodė apie neteisėtus S. I. atliktus veiksmus prieš jį. Atsiliepimuose pažymima, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų išvados yra vienas pagrindinių įrodymų šaltinių seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose, o teismo psichologai ekspertai – asmenys, turintys teismo psichologo eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl specialistės neabejoja ekspertų užduotų klausimų tikslingumu ir išvadoje pateiktų duomenų objektyvumu.

7.3. Atsiliepimuose nurodoma, kad iš bylos duomenų matosi, jog pati mažametė nukentėjusioji L. D. yra sakiusi, kad S. I. „čiulpė“ sėdmenis. Tą patvirtino ir G. B., kuri matė S. I. palinkusį prie nukentėjusiosios. Apeliaciniame skunde S. I. nurodo, kad iš bylos duomenų nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko mažametės nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu, nėra aišku, kokią konkrečiai jos kūno dalį lietė, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Specialisčių nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės atskleisti seksualinio pobūdžio veiksmus mažametės L. D. atžvilgiu, tačiau dėl mažo vaiko amžiaus ir žemos emocinės brandos tai atlikti buvo sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad seksualinė prievarta prieš mažametę nebuvo panaudota.

7.4. Specialisčių nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. I. padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pobūdį, nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra jokio pagrindo. Specialisčių nuomone, teismas tinkamai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad S. I. nusikalstamas veikas padarė mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu, jo neteisėtais veiksmais padaryta neatitaisoma žala mažamečių G. ir X. B. bei L. ir A. D. vystymuisi ir psichologinei būklei, todėl teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje nuteistojo S. I. gynėja prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis prašė jį išteisinti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo S. I. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

10. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo S. I. naudai, byloje nėra. Todėl teismas nei nekaltumo prezumpcijos, nei in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltininko naudai) principų nepažeidė. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistojo S. I. nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingas bausmes, taip pat teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu skundžiamą nuosprendį naikinti arba keisti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje

11. Tai, kad nuteistasis S. I. skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis tvirkino jaunesnius negu šešiolikos metų nukentėjusiuosius G. B., X. B., A. D. ir seksualiai prievartavo mažamečius nukentėjusiuosius A. D. ir L. D., patvirtina pačių mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų L. B., E. P., M. G., V. Č., V. M., D. O. parodymai, eksperčių paaiškinimai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų išvados, nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados, vaiko situacijos aptarimai su vaiku, taip pat iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo S. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

12. Iš bylos duomenų matosi, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. I. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, parodydamas, jog nei G. ir X. B., nei A. D. neprašė rodyti apatinių kūno dalių, neprašė leisti ten pabučiuoti ar pačiulpti lytinių organų. Nuteistojo teigimu, to jis negalėjo padaryti, nes tuo metu, kai jis būdavo su G. ir X. B., aplink būdavo ir kitų žmonių. Jo nuomone, nukentėjusiosios G. ir X. B. taip kalba, nes joms jis nedavė pinigų. Dėl L. D. seksualinio prievartavimo S. I. parodė, kad šiai nukentėjusiajai jis tik kelnes užmovė, nes jai nuolat jos krito. Galbūt, kai movė jai kelnes, ranka perbraukė per užpakalį. Kai L. B. su G. ir X. B. išėjo į pirtį, jis vienas liko su A. ir L. D., po pusvalandžio atėjo kaimynė. Dėl kokių priežasčių taip kalba A. ir L. D., jis nežino.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad nors iš esmės viso proceso metu S. I. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo arba atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu jis davė ir kitokius parodymus, todėl šie jo parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Pirmos apklausos metu S. I. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. spalio ar lapkričio mėn. jo sesuo L. B. paprašė prižiūrėti E. P. vaikus A. ir L. D.. L. B. su dukromis išėjo į pirtį. Tą dieną jis buvo išgėręs apie 4 litrus alaus ir toliau gėrė. A. D. pabėgo į lauką ir jis vienas kambaryje liko su L. D.. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos ir žaidė motinos mobiliuoju telefonu. Jis prie jos priėjo ir nieko jai nesakęs pakėlė nukentėjusiosios suknelę ir palaižė bei pabučiavo L. D. lytinius organus. Nukentėjusioji buvo be kelnaičių, nes tuo metu jai buvo tepami vaistai ant lytinių organų. Jis L. D. lytinius organus pabučiavo ir palaižė, tai truko kelias sekundes (t. 3, b. l. 73–74). Po šių perskaitytų parodymų teisiamojo posėdžio metu nuteistasis S. I. paaiškino, kad šios apklausos metu jis sakė tai, kas jam „šovė į galvą“. Kodėl jis taip sakė, paaiškinti negali.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas nuteistasis S. I. ir vėl buvo perskaityti tie patys jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai įtariamojo apklausos metu (t. 3, b. l. 73–76). Dar kartą pasiūlius paaiškinti kaip vyko ši apklausa, ar jos metu dalyvavo gynėjas ir kodėl jis davė tokius parodymus, S. I. tai paaiškino plačiau. Paaiškino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu, yra neteisingi. Tokius parodymus jis davė, nes tyrėja žadėjo jį paleisti namo. Vėliau jis norėjo pakeisti parodymus, bet tyrėja to padaryti neleido. Ši apklausa vyko dalyvaujant jo gynėjui, tačiau jis nė žodžio neištarė. Negali pasakyti, kaip galima susigalvoti tokius parodymus ir pasakoti apie tokias konkrečias įvykių aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis apie mažametės nukentėjusiosios L. D. seksualinį prievartavimą parodė ne tik pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu, bet ir antros apklausos metu prisipažino kaltu dėl šios nusikalstamos veikos ir nurodė, jog apie šią veiką jis jau davė parodymus, papildomai neturi ką pasakyti (t. 3, b. l. 81–82). Būtent tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi ir tiki būtent šiais jo parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistojo nurodytų aplinkybių sutapimas su liudytojų parodymais nėra atsitiktinis ir S. I. nurodytų aplinkybių negalėjo susigalvoti. Tuo tarpu kitų nuteistojo S. I. parodymų nepatvirtina, o, priešingai, paneigia kiti bylos įrodymai. Todėl šie nuteistojo parodymai vertinami kaip jo gynybinė pozicija. S. I. parodymus, kad jis jokių neteisėtų veikų prieš mažamečius nukentėjusiuosius neatliko, pirmiausia paneigia pačių mažamečių nukentėjusiųjų parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Todėl svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra mažamečių parodymai, teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – parodymai asmenų, kurie bendravo su mažamečiu apie patirtą seksualinę prievartą, taip pat kiti byloje esantys įrodymai bei paties nuteistojo parodymai. Be to, mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Todėl kai kurie nedideli ir neesminiai prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai nesudaro pagrindo šiais parodymais netikėti ar vertinti juos kaip nepatikimus.

17. Mažametė nukentėjusioji G. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad prieš 2–3 metus S. I. lįsdavo prie jos. Tai vyko ir gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu S. I. būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis prašydavo parodyti apatinę kūno dalį, už tai siūlydavo pinigus. Jis daug kartų prašė parodyti lytinius organus ir apie 2–3 kartus juos pabučiuoti. Taip pat jis lįsdavo ir prie jos sesers X. B.. Jis X. B. prašydavo eiti su juo, prašydavo pabučiuoti apatinę kūno dalį, parodyti kas „po triusikėliais“ yra. Apie tai jai ir pati sesuo pasakydavo. Be to, S. I. lįsdavo ir prie A. ir L. D.. Ji su seserimi ir motina buvo išėjusios į pirtį, kai jos grįžo, L. D. sakė, kad S. I. prašė parodyti apatinę kūno dalį. A. D. irgi sakė, kad S. I. prašė parodyti apatinę kūno dalį. Per pižamų vakarėlį matė, kad S. I. nuėjo į kambarį, kuriame buvo L. D.. Ji nuėjo iš paskos. S. I. paklausus, ką jis daro, jis atrodė išsigandęs. Jam išėjus iš kambario, L. D. sakė, jog S. I. „čiulpė užpakalį“. L. D. kelnės buvo nusmukusios, S. I. buvo pasilenkęs prie jos apačios. Ji liepė L. D. apie tai pasakyti motinai. L. D. apie tai pasakė savo motinai, bet motina pradėjo ją tildyti (t. 1, b. l. 39–43). Iš esmės analogiškas aplinkybes apie nuteistojo S. I. su ja ir kitais mažamečiais nukentėjusiaisiais atliktus veiksmus nukentėjusioji G. B. nurodė ir teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės metu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-63/2023 nurodyta, kad dėdė S. I. prie jos ir sesers priekabiaudavo. Jis siūlydavo pinigus už tai, kad ji ar jos sesuo parodytų „ką turi triusikėliuose“. Tai prasidėjo galbūt prieš tris metus, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Tai vyko ir prieš, ir po persikeliant gyventi į (duomenys neskelbtini). Tas pats buvo ir su A. ir L. D.. Per pižamų vakarėlį S. I. nuėjo į kambarį, kuriame buvo L. D., išjungė šviesą ir lindo prie jos. Atėjusi į tą kambarį ji pamatė S. I., pasilenkusį prie L. D.. Jo klausė, ką jis daro, o jis, atsakęs, jog nieko, išėjo. Tada ji paklausė L. D., ką jai darė, ji atsakė, kad „čiulpė užpakalį“. Jai buvo numautos kelnės iki kelių (t. 1, b. l. 112–119). Mažametė nukentėjusioji G. B. apie nuteistojo tvirkinamuosius veiksmus nurodė ir globos namų „Užuovėja“ psichologei. Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad G. B. nurodė, jog atvyko dėl seksualinio priekabiavimo, ji nurodė, kad „kaip ir nepriekabiavo, tiesiog prašė parodyti“ (t. 1, b. l. 123–124).

18. Apie nuteistojo S. I. tvirtinamuosius veiksmus parodė ir mažametė nukentėjusioji X. B.. Mažametė nukentėjusioji X. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad prieš 2–3 metus S. I. daug kartų prašydavo nusimauti apatinius, prašydavo leisti paliesti. Jis norėdavo pamatyti ir paliesti jos makštį. Už tai siūlydavo pinigus. Tai vyko, kai motina būdavo išvažiavusi, o ją ir seserį palikdavo prižiūrėdavo S. I., arba kai būdavo dviese viename kambaryje, o kiti – kitame. Tuo metu jis būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai ji paaugo ir išdrįso motinai pasakyti, tai motina sakydavo, kad tegul tai lieka tarp jų, pasakys apie tai socialinei darbuotojai. Be to, jai A. D. sakė, kad S. I. lindo ir prie jo, prašė nusimauti apatines kelnaites. Per pižamų vakarėlį ji girdėjo, kaip L. D. savo motinai pasakė, kad ir prie jos S. I. lindo. Tai matė jos sesuo G. B., ji matė, kad S. I. buvo pasilenkęs prie L. D. (t. 1, b. l. 128–130). Iš esmės analogiškas aplinkybes apie nuteistojo S. I. su ja ir kitais mažamečiais nukentėjusiaisiais atliktus veiksmus nukentėjusioji X. B. nurodė ir teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės metu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-64/2023 nurodyta, kad paklausus apie S. I., X. B. ilgai tyli, gėdinasi, nurodo, jog neprisimena, tačiau tame pačiame akte nurodyta, kad pati nukentėjusioji nurodė ir apie konkrečius S. I. neteisėtus veiksmus, apie kuriuos parodė ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. X. B. nurodė, jog S. I. lindo prie jų, prašė nusimauti apatinius, tai buvo prieš 2–3 metus. Jis tiesiog sakydavo, kad duos pinigų, o už tai „nusimauk apatinius”. Jis lįsdavo, ranka liesdavo, sakydavo niekam nesakyti. Ekspertizės metu X. B. nurodė, kad S. I. lindo ir prie A. D.. Jis sakė, jog prie jo S. I. lindo, matė, kad lindo ir prie L. D.. Kaip nurodoma nuteistojo gynėjos skunde, ekspertizės akte nurodyta ir apie tai, kad X. B. nurodė, jog dabar supranta, kad jis norėjo, jog nusimautų apatinius (t. 1, b. l. 182–187). Mažametė nukentėjusioji X. B. apie nuteistojo tvirkinamuosius veiksmus nurodė taip pat ir globos namų „Užuovėja“ psichologei. Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad X. B. nurodė, jog atvyko dėl to, kad S. I. prašė nusimauti apatinius už pinigus (t. 1, b. l. 189–190).

19. Mažametis nukentėjusysis A. D. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad daug kartų S. I. prašė parodyti užpakalį. Buvo ir toks atvejis, kai G. ir X. B. su savo motina išėjo į pirtį, jis liko su S. I.. Tada nuteistasis jo prašė parodyti užpakalį. Apie tai pasakė savo motinai, po to G. ir X. B.. Motina į jo pasakymą nekreipė dėmesio. Nukentėjusysis piešinyje parodė į lytinius organus, kaip į tą vietą, kurią S. I. prašė jo parodyti (t. 2, b. l. 3–5, 6). Iš esmės analogiškus ir netgi naujus kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, kuriuos jo atžvilgiu atliko S. I., nukentėjusysis A. D. nurodė teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės metu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-65/2023 nurodyta, kad A. D. nurodė, jog S. I. prie jo lindo, „seksą padarė“. Jis nurodė, kad kai L. B. nuėjo į pirtį, jis su seserimi liko. Tada S. I. ne pirmą kartą prašė parodyti. Jis norėjo „pačiulpti“. Taip jis jam sakė. Tą pačią dieną S. I. „čiulpė“ sesei, kai ji žaidė telefone. Ir jam tas pats buvo. Ekspertizės metu, į klausimą, kur S. I. yra jam lietęs, mažametis nukentėjusysis nurodė, kad lytinius organus, paaiškino, jog jis lietė jo lytinį organą su pirštais, veidu, liežuviu. Nukentėjusysis nurodė, kad S. I. prašė parodyti, tačiau pabrėžia, kad jis jam pasakė ne. A. D. paaiškino, kad to negalima pasakoti, nes tai yra negražu. Apie S. I. veiksmus jis pasakė motinai, tačiau ji netikėjo. L. D. irgi motinai pasisakė, kad laižė, taip pat motina ja netikėjo (t. 2, b. l. 66–71). Mažametis nukentėjusysis A. D. apie nuteistojo neteisėtus veiksmus nurodė ir globos namų „Užuovėja“ psichologei. Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad atvykimo priežastį A. D. nurodė, jog dėl to, kad vienas žmogus lindo, prašė parodyti (t. 2, b. l. 72–73).

Žemesnės instancijos teismas

20. Mažametė nukentėjusioji L. D. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nenori kalbėtis apie pižamų vakarėlį, kuriame dalyvavo ir S. I.. Ji nepasakys, ko jai nepatinka veikti su S. I. (t. 2, b. l. 77–79). Tuo tarpu apie S. I. atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus nukentėjusioji nurodė ekspertizės metu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-66/2023 nurodyta, kad L. D. nurodė, kad S. I. su burna „čiulpė jos užpakalį (rodo į lytinius organus)“. Taip darė vieną, du kartus (t. 2, b. l. 134–139). Mažametė nukentėjusioji L. D. apie nuteistojo neteisėtus veiksmus nurodė ir globos namų „Užuovėja“ psichologei. Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad konsultacijos metu nukentėjusioji spontaniškai pradėjo pasakoti apie kaimynę L. B., o paklausta, kas jai nepatinka veikti su S. I., ji nurodė, kad jis jai „čiulpė užpakalį“. Ji pasakojo, kad norėjo pasikasyti „užpakalį“, bet tą padaryti pasisiūlė S. I., tačiau jis to nepadarė, o „pačiulpė su burna“. Apie tai pasakė motinai (t. 2, b. l. 142–143).

21. Iš išdėstytų mažamečių nukentėjusiųjų G. ir X. B. bei mažamečių nukentėjusiųjų A. ir L. D. parodymų akivaizdu, kad, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, jų parodymai yra nuoseklūs. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-66/2023 nurodytos priežastys, dėl kurių mažametė L. D. pas ikiteisminio tyrimo teisėją nedavė parodymų apie nuteistojo neteisėtus veiksmus. Šiame akte nurodyta, kad parodymų ši mažametė nedavė dėl savo emocinės būsenos (buvo nerimastinga, gynybiškai nusiteikusi), tačiau L. D., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (tame tarpe ir jos socialinę brandą), protinį išsivystymą, psichikos būseną, galėjo suprasti išorinę tiriamų įvykių pusę, t. y. konkrečias faktines bylos aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti (t. 2, b. l. 134–139). Iš bylos matosi ir tai, kad ji įsiminė nagrinėjamų įvykių aplinkybes ir apie S. I. atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš ją L. D. nurodė kitiems skirtingiems specialistams skirtingu metu. Ekspertizės atlikimo metu ekspertėms ir konsultacijos metu globos namuose „Užuovėja“ psichologei ši mažametė nurodė konkrečius S. I. neteisėtus veiksmus – du kartus laižė jos lytinius organus. Būtent apie tokius nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmus, atliktus prieš L. D., parodė ir kiti mažamečiai nukentėjusieji G. ir X. B. bei A. D. ne tik apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet taip pat ir kitiems skirtingiems specialistams skirtingu metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje būtent apie tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus parodė ir pats nuteistasis S. I..

22. Ekspertizės atlikimo metu mažametėms nukentėjusiosioms G. ir X. B. taip pat nenustatyti kalbos ir pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių jos negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsiminti bei atgaminti praėjus kuriam laikui apklausų metu (t. 1, b. l. 112–119, 182–187). Nuteistojo S. I. gynėjos apeliaciniame skunde siekiama sukelti abejones mažametės nukentėjusiosios X. B. parodymų patikimumu dėl jos amžiaus. Iš tikrųjų ši mažametė nukentėjusioji nagrinėjamų įvykių metu buvo jauno amžiaus, tačiau ekspertizės akte nurodyta, jog X. B. buvo pajėgi suprasti konkrečias faktines aplinkybes ir suformuoti prasmingus prisiminimus. Ekspertizės metu ji pakartojo savo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jos pasakojimas nuoseklus, realistiškas – atitinka jos vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, menką gyvenimišką patirtį, yra lydimas adekvačių pasakojamam turiniui emocinių reakcijų (pakyla nerimo lygis, randasi temos vengiantis elgesys bei reakcijos) (t. 1, b. l. 182–187). Apie tai paaiškino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė T. G. – N.. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde dėl kito mažamečio nukentėjusiojo A. D. nurodoma apie jo žemesnius sugebėjimus. Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo A. D. intelektiniai gebėjimai yra žemesni nei jo amžiaus vaikų, tačiau ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog jo pažintinės veiklos ypatumai (mąstymo konkretumas, dėmesio išlaikymo sunkumai, nesutrikę atminties procesai) yra pakankami, kad jis galėtų suprasti konkrečias įvykių iš asmeninės patirties aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti. Jam nuoseklų pasakojimą kurti yra sudėtinga, tačiau jis geba atskleisti pakankamai įvykių detalių, fragmentų, kad galima būtų retrospektyviai atkurti jo asmenines patirtis (t. 2, b. l. 66–71). Ekspertė E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. D. nustatytas sutrikimas nėra toks, dėl kurio jis negalėtų nurodyti faktinių aplinkybių, jam nustatytas sutrikimas neturi įtakos duodant parodymus. Taip pat ir kita ekspertė A. Š. paneigė, kad A. D. nustatytas sutrikimas sutrukdė įsiminti, atgaminti situacijas, susijusias su nagrinėjamais įvykiais. Be to, ji paaiškino, kad pornografinio turinio vaizdo įrašai, apie kuriuos nurodoma ir apeliaciniame skunde, nėra susiję su nuteistojo veiksmais. Ekspertei nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės nekėlė abejonių, A. D. žodžiai atitiko jo žodyną. Iš teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizių išvadų matosi, kad nė vienam mažamečiui nukentėjusiam nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, nenustatytas ir padidintas įtaigumas (t. 1, b. l. 112–119, 182–187, t. 2, b. l. 66–71, 134–139). Priešingai, iš tų pačių ekspertizės aktų matosi, kad neatmetama galimybė, jog mažamečiai nukentėjusieji G. ir X. B. ir A. D. parodymus davė nepilna apimtimi, t. y. galėjo neatskleisti visų savo turimų patirčių.

23. Teisiamojo posėdžio metu ekspertės patvirtino teismo psichologijos – teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadas. Ekspertės S. S. ir T. G. – N. paaiškino, kad nors nėra duomenų apie kitų asmenų įtaką, tačiau neatmetama galimybė, jog mažamečių G. ir X. B. norą ir galimybę atsiskleisti apie nagrinėjamus įvykius slopino jų motina. Ekspertė T. G. – N. paaiškino, kad G. B. ekspertizės atlikimo metu pakartojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, jos pasakojimas nuoseklus, atitinka jos vartojamą žodyną, protinį išsivystymo lygį, gyvenimišką patirtį. Taip pat ir X. B. realistiškai, nuosekliai pakartojo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jos pasakojimas taip pat realistiškas, atitinkantis vartojamą žodyną, protinį išsivystymo lygį, menką gyvenimišką patirtį, lydimas atitinkamų emocinių reakcijų. Ekspertė A. Š. paaiškino, kad po nagrinėjamų įvykių pasireiškęs L. D. polinkis į seksualizuotą elgesį rodo apie nesavalaikes seksualines patirtis. A. Š. nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu A. D. atsivėrė daugiau, nei duodant parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šis nukentėjusysis spontaniškai nurodė apie savo tiesioginę patirtį – S. I. jo lytinius organus lietė pirštais, liežuviu. Ekspertė paaiškino, kad aplinkybė, jog mažametis nukentėjusysis A. D. skubėjo pasitaisyti, nurodydamas, kad jis to nepatyrė, rodo tai, jog jis pasakė daugiau, nei reikėjo.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų motinos liudytojos L. B. ir E. P. apie S. I. netinkamą elgesį jų mažamečių vaikų atžvilgiu žinojo iš pačių vaikų, tačiau apie tai nepranešė kompetentingoms institucijoms. Iš nukentėjusiųjų G. ir X. B., A. D. parodymų matosi, kad jų motinos į jų pasakojimus apie nuteistojo neteisėtus veiksmus nekreipė dėmesio, dar daugiau, liepė apie tai nekalbėti, sakydavo, jog tegul tai lieka tarp jų. Iš liudytojos E. P. ir V. Č. parodymų matosi, kad apie S. I. neteisėtus veiksmus A. ir L. D. atžvilgiu E. P. socialinei darbuotojai V. Č. pasakė tuo metu, kai pastaroji aiškinosi dėl E. P. ir S. I. skolos dėl pjūklo. Mažamečio A. D. įstatyminė atstovė V. V. parodė, kad jo motina žinojo apie netinkamus S. I. veiksmus, tačiau apie tai niekam nepranešė. Jeigu ne spontaniškas E. P. pasakymas socialinei darbuotojai, neaišku, ar ji būtų apie tai iš viso pasakiusi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. P. nebuvo suinteresuota, kad sūnaus patirta seksualinė prievarta būtų išviešinta. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad mažamečio nukentėjusiojo A. D. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo E. P. kaip jo įstatyminė atstovė. Tuo tarpu ekspertizės atlikimui A. D. palydėjo Vaiko teisių atstovas, apie tai nurodė pats nukentėjusysis. Taigi ekspertizės atlikimo metu, nedalyvaujant motinai, A. D. spontaniškai laisvo pasakojimo metu atsivėrė daugiau ir nurodė ne tik apie tvirkinamuosius, bet ir apie seksualinio pobūdžio veiksmus, kuriuos jo atžvilgiu atliko S. I.. Ekspertizės akte nurodyta, kad kalbėdamas apie S. I. veiksmus jo atžvilgiu A. D. pradeda nerimauti. Jis prasitaria, kad jo lytinį organą S. I. lietė pirštais ir liežuviu, o taip pat išsako, jog nuteistajam atsakęs neigiamai, kai šis prašė parodyti savo intymias kūno vietas. Ekspertizės akte nurodyta, kad šis A. D. nerimas nemaža dalimi siejamas su aplinkoje girdėtais vertinimais ir reakcijomis (sako, kad taip elgtis negražu; motinos pirmoji reakcija – nepatikėjo), o taip pat ir S. I. prašymu niekam apie tai nepasakoti. Todėl A. D. galėjo neatskleisti visų jam žinomų reikšmingų aplinkybių. Nors nukentėjusysis nuosekliai neigia tokią aplinkybę, kad jo lytinį organą S. I. lietęs pirštais ir liežuviu, tačiau jo emocinės reakcijos labiau atitinka jo įvardintą aplinkybę apie tiesiogines nesavalaikes seksualines patirtis (t. 2, b. l. 66–71). Teisiamojo posėdžio metu ekspertė A. Š. paaiškino, kad ekspertizės metu A. D. atsiskleidė daugiau, nei duodant parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. A. D. spontaniškai nurodė apie tiesioginę patirtį – jo lytinius organus S. I. lietė pirštais, liežuviu, tačiau iš karto koreguoja atsakymą, tai paneigdamas. Ekspertė paaiškino, kad tai rodo, jog A. D. pasakė daugiau, nei reikia. A. D. jo pasakytų žodžių koregavimas rodo apie jam daromą poveikį nekalbėti, neatsiskleisti. Ekspertei A. D. pasakojimo turinys abejonių nekėlė.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys rodo, kad mažamečiui A. D. buvo daromas poveikis neatskleisti visų prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų. Tuo pačiu aptarti duomenys paaiškina mažamečio nukentėjusiojo A. D. vėlesnį atsiskleidimą apie prieš jį atliktus S. I. seksualinio pobūdžio veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė bet kokią galimybę, jog A. D. ekspertizės metu apie patirtą seksualinę prievartą sakė netiesą ar šias aplinkybes išsigalvojo. Kaip minėta, A. D. nenustatytas nei padidintas įtaigumas, nei polinkis fantazuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad ekspertizės metu A. D., kalbėdamas apie S. I. neteisėtus veiksmus, pradėjo nerimauti, tik patvirtina patirtą seksualinę prievartą.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti mažamečių nukentėjusiųjų parodymų teisingumu ir patikimumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiųjų G. ir X. B. parodymų patikimumą, be tiesioginių jų parodymų, ekspertizių akto išvadų, taip pat ir vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadų, bei eksperčių paaiškinimo, patvirtina ir netiesioginiai bylos įrodymai. Teisėjų kolegija tokią pačią išvadą daro ir dėl mažamečių nukentėjusiųjų A. ir L. D.. Jų parodymus patvirtina ne tik jau aptarti bylos įrodymai, bet ir kiti netiesiogiai įrodymai.

27. Iš bylos duomenų matosi, kad mažamečiai nukentėjusieji apie S. I. neteisėtus veiksmus jų atžvilgiu pirmiausia pasakė savo motinoms. Mažametės nukentėjusiosios G. ir X. B. apie S. I. veiksmus nurodė liudytojai L. B., o mažamečiai nukentėjusieji A. ir L. D. – liudytojai E. P..

28. Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. B. atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį S. I.. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad 2019 m. pavasarį jos dukra G. B. pasakė, jog jos brolis S. I. prašė nusimauti kelnes ir parodyti makštį už 50 Eur. Kai apie tai ji pasakė, šalia buvo kita dukra. Po šio pokalbio X. B. pasakė, kad ir jos S. I. prašė nusimauti kelnes ir parodyti makštį už 20 Eur. Apklausos metu liudytoja nurodė, kad ji dukromis tiki, jos nemeluoja, todėl patikėjo, kai pasakė, jog S. I. prie jų lindo. 2022 m. spalio mėn. pas ją svečiavosi E. P. su savo vaikais A. ir L. D.. Prasidėjus pižamų vakarėliui, atėjo nuo alkoholio apsvaigęs S. I.. L. D. sėdėjo ant lovos, prie jos prisėdo S. I.. Jie liko dviese. Jai būnant virtuvėje, S. I., išėjęs iš kambario, pasakė, jog eina namo. Jam išėjus, G. B. pasakė, kad S. I. buvo pasilenkęs prie L. D., tačiau ką jis darė, ji nematė, nes nuteistasis savo kūnu užstojo. E. P. paklausė L. D., ką darė S. I.. L. D. motinai į ausį pasakė, kad „laižė užpakalį“. Iš E. P. žino, kad S. I. lindo ir prie A. D., prašė jo nusimauti kelnes ir parodyti. Nesakė, ką parodyti (t. 2, b. l. 154–156). Pirmosios instancijos teisme kita liudytoja E. P. parodė, kad jos vaikai A. ir L. D. pasakojo, jog prie jų priekabiavo S. I.. 2022 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje ji išvažiavo į miestą ir savo vaikus paliko prižiūrėti L. B.. Grįžusi iš miesto skambino L. B., tačiau jos telefonu atsiliepė S. I.. Kai nuėjo pas L. B., S. I. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. D. pasakė, kad S. I. prašė jo nusimauti kelnes. Jis sakė, kad S. I. to prašė ne pirmą kartą. Kai L. B. su dukromis grįžo iš pirties, apie tai ji joms pasakė. Vaikai nuėjo į kitą kambarį, o ji kalbėjosi su L. B., kuri sakė, jog su jos vaikais irgi taip pat buvo. Kol ji kalbėjo su L. B. ir G. B., S. I. nuėjo į kambarį, kuriame buvo jos dukra L. D., ir prie jos buvo pasilenkęs. Tą matė G. B. ir apie tai pasakė. Ji su vaikais išėjo į namus. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šių liudytojų E. P., L. B. ir mažamečių nukentėjusiųjų G. ir X. B. parodymai apie tai, kuriuo laiku, ar tuo metu, kai A. ir L. D. buvo palikti S. I. prižiūrėti, ar per pižamų vakarėlį, ar kitu metu, S. I. seksualinio pobūdžio veiksmus atliko prieš L. D., skiriasi. Teismas teisingai nurodė, kad šie netikslumai nepaneigia esminių bylos aplinkybių. Pažymėjo, kad liudytojos parodymus davė ne iš karto po įvykio, jos kurį laiką pačios aiškinosi su vaikais dėl nuteistojo elgesio ir aplinkybes savaip interpretavo, be to, abejoms liudytojoms teikiamos socialinės paslaugos dėl socialinių įgūdžių stokos, kas leidžia manyti apie jų nepakankamai gerą gyvenimiškų įgūdžių ir suvokimo turėjimą, dėl to jos galėjo klysti, sumaišydamos įvykių vietas ir laiką, kas suteikia pagrindo manymui, kad tokių įvykių galėjo būti ne vienas. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. D. atžvilgiu seksualinio pobūdžio veiksmus S. I. atliko ne mažiau kaip du kartus, todėl jau aptartos aplinkybės paaiškina liudytojos E. P. suklydimą dėl tokių veiksmų laiko. Taip pat ši aplinkybė paaiškina ir skirtingus nuteistojo ir liudytojos E. P. parodymus apie mažametės nukentėjusiosios L. D. aprangą, buvusią neteisėtų veiksmų metu. Teisėjų kolegijos nuomone, šie netikslumai nepaneigia S. I. neteisėto elgesio. Esmė, kad patys mažamečiai nukentėjusieji tiesiogiai šioms liudytojoms parodė apie tokių veiksmų atlikimą prieš L. D. ir kitus mažamečius nukentėjusiuosius. Šios liudytojos, o po to ir patys mažamečiai nukentėjusieji apie neteisėtus S. I. veiksmus pasakė liudytojai M. G.. Pirmosios instancijos teisme ši liudytoja parodė, kad po pižamų vakarėlio sužinojo, jog S. I. priekabiavo prie L. D.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja neprisiminė visų aplinkybių, todėl buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes. Iš liudytojos M. G. ikiteisminio tyrimo apklausos matosi, kad ji parodė, jog girdėjo L. B. ir E. P. pokalbį, kad S. I. lindo prie L. D.. E. P. sakė, kad ji buvo palikusi vaikus prižiūrėti L. B., kuri išėjo į pirtį su dukromis, o A. ir L. D. paliko su S. I.. G. B. sakė, kad matė, kaip S. I. buvo pasilenkęs prie L. D.. Liudytoja M. G. pati paklausė šios mažametės nukentėjusiosios, ką dėdė darė. L. D. pasakė, kad „laižė užpakalį“. A. D. taip pat pasakė, kad jam S. I. liepė nusimauti kelnes. Šiai liudytojai L. B. prasitarė, kad ir prie jos dukrų S. I. lindo (t. 2, b. l. 169–170). Priešingai, nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, liudytojos M. G. parodymai patvirtina S. I. atliktus neteisėtus veiksmus prieš mažamečius. Liudytoja parodė, kad jai apie seksualinio pobūdžio veiksmus prieš L. D. pasakė ne tik G. B., bet ir pati L. D., be to, šiai liudytojai apie jo atžvilgiu nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus nurodė ir pats A. D., o apie S. I. neteisėtus veiksmus prieš kitas mažametės šiai liudytojai pasakė jų motina L. B.. Kita liudytoja V. Č. taip pat parodė, kad iš E. P. sužinojo apie netinkamą S. I. elgesį. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. parodė, kad lankėsi E. P. namuose, kuriuose buvo ir L. B.. Ši pasakojo, kad jos vaikų nuteistasis prašė nusimauti kelnes, taip pat ir E. P. sakė, jog jai vaikai A. ir L. D. pasakojo, kad ir jų S. I. prašė nusimauti kelnes. Patys A. ir L. D. šiai liudytojai pasakė, kad prie jų lindo dėdė (t. 2, b. l. 164–166). Iš liudytojos V. Č. parodymų matosi, kad ji suprato, jog tai nėra nukentėjusiųjų emocijos, o iš tikrųjų tai vyko, todėl pranešė atitinkamoms institucijoms. Po šių įvykių pranešimo liudytojos V. M. ir D. O. pirmosios bendravo su mažamečiais. Liudytojos patvirtino, kad vaiko situacijos aptarime su vaiku užfiksavo ir nurodė informaciją, gautą iš mažamečių, užrašė tai, ką nukentėjusieji sakė, jų žodžiais. Vaiko situacijos aptarime su vaiku nurodyta, kad G. B. nurodė, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio S. I. prašydavo parodyti apatinę kūno dalį už pinigus. To prašydavo ir kitų nukentėjusiųjų. To prašė A. D., kai ji su motina buvo išėjusios į pirtį. Per pižamų vakarėlį S. I. buvo vienas kambaryje su L. D.. Įėjusi į kambarį ji pamatė S. I., pasilenkusį prie nukentėjusiosios. Po to L. D. sakė, kad S. I. „čiulpė užpakalį“. L. D. viską papasakojo savo motinai, kuri į tai nesureagavo (t. 1, b. l. 85). Vaiko situacijos aptarime su vaiku nurodyta, kad X. B. nurodė, kad prieš tris metus kelis kartus S. I. prašė jos ir sesers nusimauti kelnaites už pinigus (t. 1, b. l. 163). Vaiko situacijos aptarime su vaiku nurodyta, kad A. D. nurodė, kad L. B. su dukromis išėjo į pirtį, kurios S. I. prigrasino nieko jam ir jo seseriai nedaryti, bet jis vis tiek paprašė parodyti užpakalį (t. 2, b. l. 47). Vaiko situacijos aptarime su vaiku nurodyta, kad L. D. nurodė, kad S. I. yra ją ir brolį prižiūrėjęs, kai L. B. ir E. P. nebuvo. Į klausimą, ką ji veikė su S. I., L. D. pasakė, kad jis „čiulpė jai užpakalį“ (t. 2, b. l. 114). Liudytoja V. M. parodė, kad ji bendravo su X. B., kuri nurodė, kad nuteistasis prieš tris metus kelis kartus jos ir sesers prašė nusimauti kelnaites už pinigus, taip pat bendravo su L. D., kuri nurodė, kad S. I. „čiulpė jai užpakalį“, kai jos motina buvo išvažiavusi ir ją prižiūrėjo nuteistasis. Liudytoja D. O. parodė, kad G. B. pasakė, kad S. I. prašė parodyti apatinę kūno dalį už pinigus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie netiesiogiai įrodymai patvirtina mažamečių nukentėjusiųjų parodymus apie S. I. neteisėtus veiksmus. Liudytojai ir kiti bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis tvirtinamuosius veiksmus atliko prieš mažamečius G. ir X. B. ir A. D., taip pat jis seksualiai prievartavo A. ir L. D.. Sugretinus jau aptartus įrodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti mažamečių nukentėjusiųjų parodymų patikimumu ir teisingumu. Jų parodymai dėl esminių aplinkybių nekito viso baudžiamojo proceso metu, nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek skirtingiems specialistams nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, o A. D. ekspertizės atlikimo metu nurodė dar ir apie prieš jį atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus. Nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti jų parodymais. Mažamečių nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti jau aptarti įrodymai. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, vertindamas įrodymus, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė ir analizavo S. I. teisinančius ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl S. I. padarytų veikų įrodytumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – nuteistąjį teisinančius – įrodymus.

30. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo S. I. gynėjos apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų R. P., J. E. –S. ir G. G. parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nurodė ir priežastis, dėl kurių jų parodymus atmetė. Teismas nurodė, jog šių liudytojų parodymai nei atskirai, nei jų visuma nuteistojo S. I. kaltės nepaneigia. Teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojos R. P. nurodytos aplinkybės (apie tai, jog prieš kelis metu pas ją gyveno nuteistasis, tačiau ji nepastebėjo, kad jis būtų lindęs prie jos nepilnamečių vaikų) nepaneigia nuoseklių nukentėjusiųjų parodymų ir kitų netiesioginių įrodymų. Kitas šios liudytojos nurodytas aplinkybes (jog viskas prasidėjo dėl E. P. skolos S. I.) teismas įvertino kaip nesusijusias su nagrinėjamais įvykiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati E. P. neigia, jog buvo skolinga S. I.. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai prieš mažamečius nukentėjusiuosius išaiškėjo po to, kai socialinė darbuotoja aiškinosi dėl skolos su E. P., tačiau nepatvirtina to, jog dėl skolos nuteistasis būtų neteisingai apkalbėtas. Taip pat nenustatyta, kad jis būtų neteisingai apkaltintas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, dėl to, jog G. ir X. B. atsisakė duoti pinigų. Teisėjų kolegija jau pasisakė apie tai, kad mažamečių nukentėjusiųjų parodymai yra ir patikimi, ir teisingi, be to, juos patvirtina kiti netiesioginiai įrodymai. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (kitas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos G. B. atžvilgiu) nepaneigia G. B. parodymų patikimumo ir jų teisingumo. Pirmosios instancijos teismas liudytojos R. P. parodymus, kad G. B. sakė, jog padarys viską, kad nuteistasis būtų kalėjime, įvertino kaip pakartotą S. I. pasirinktą gynybos versiją, nurodydamas, kad tokio pokalbio ji negirdėjo ir su šia nukentėjusiąja pati nebendravo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir R. G. nurodyta aplinkybė apie konfliktiškus G. B. ir S. I. santykius. Teismas teisingai įvertino ir kitos liudytojos parodymus. Nurodė, kad J. E. – S. apie nagrinėjamus įvykius sužinojo iš liudytojos R. P., todėl liudytojos pamąstymai, jog S. I. taip pasielgti negalėtų, nepaneigia jau aptartų įrodymų. Taip pat įrodymų visumos nepaneigia ir liudytojo G. G. parodymai, jog jis nematė, kad S. I. lįstų prie vaikų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog viešai nuteistasis neteisėtu elgesiu nepasižymėjo, toks jo elgesys pasireiškė savo šeimos rate ir namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad S. I. tvirkinamųjų veiksmų prieš G. ir X. B. negalėjo atlikti, nes namuose visada būdavo kitų žmonių, taip pat nepaneigia jau aptartų įrodymų visumos. Pačios mažametės nukentėjusiosios parodė, kad S. I. prašydavo parodyti ir leisti pabučiuoti lytinius organus tada, kai motina būdavo išvažiavusi ir jas prižiūrėdavo nuteistasis, arba tuo metu, kai su juo likdavo dviese kambaryje.

31. Šią bylą jau nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėja pateikė teismui jau po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo priimtą Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2024 m. liepos 10 d. nutarimą, kuriuo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl G. B. tvirkinimo, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo M. B. kaltę (t. 4, b. l. 181–183). Gynėjos nuomone, tai yra pavyzdys, kai prokurorai nepatikėjo tos pačios mažametės parodymais apie jos tvirkinimą ir tai gali turėti reikšmės vertinant įrodymus S. I. byloje. Tokius gynėjos argumentus teisėjų kolegija atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad S. I. byla ir kita byla, kurioje prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, tarpusavyje visai nesusijusios. Pažymėtina ir tai, kad kita byla nutraukta prokuroro nutarimu, o joks nuosprendis toje byloje nepriimtas ir joks teismas mažametės nukentėjusiosios parodymų toje byloje nevertino. Tačiau esminis skirtumas tarp šių bylų yra kitas. Nurodytame prokuroro nutarime pažymėta, kad be nukentėjusiosios parodymų, toje byloje jokių kitų duomenų apie M. B. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnyje, nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. I. byloje šio nuteistojo kaltę dėl mažametės G. B. tvirkinimo patvirtina ne tik mažametės nukentėjusiosios parodymai, bet ir visuma kitų įrodymų, kurie jau buvo aptarti tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek šioje nutartyje.

32. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

33. Lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu pasireiškia įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui į burną. O lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-67-495/2024 ir kt.).

34. Tuo tarpu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamaisiais veiksmais pripažįstami veiksmai, galintys sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių. BK 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji nereikalauja padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tvirkinamųjų veiksmų įtaka nukentėjusiojo elgesiui neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356/2014). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas, tokio sąrašo nėra suformavusi ir teismų praktika. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, ar kaltininko veiksmai laikytini tvirtinamaisiais BK 153 straipsnio prasme. Svarbu tai, kad tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-67-495/2024).

35. Pažymėtina, kad abu aptariami nusikaltimai (BK 150 straipsnio 4 dalis ir 153 straipsnio 1 dalis) padaromi veikiant tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

36. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu visi nukentėjusieji buvo mažamečiai: G. B. gimusi (duomenys neskelbtini), G. B. – (duomenys neskelbtini), A. D. – (duomenys neskelbtini), o L. D. – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad S. I. yra G. ir X. B. dėdė, o kitus nukentėjusiuosius A. ir L. D. S. I. pažįsta kaip minėtų nukentėjusiųjų kaimynės vaikus, nėra abejonių, kad jis žinojo ir suvokė tikrąjį jų amžių.

37. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad name, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. I., žinodamas, kad G. ir X. B. yra mažametės, atliko jų tvirkinimo veiksmus. Jis sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų įkalbinėjo jas nusirengti, parodyti lytinius organus, G. B. ne mažiau nei du kartus prašė leisti pabučiuoti jos lytinius organus, o X. B. įkalbinėjo leisti paliesti ir pabučiuoti jos lytinius organus. Be to, nuteistasis S. I. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad A. D. yra mažametis, atliko jo tvirtinimo veiksmus: sistemingai, ikiteisminio tyrimo nenustatytą kiekį kartų įkalbinėjo jį nusirengti, parodyti ir leisti pačiulpti jo lytinius organus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tiek mažametėms G. ir X. B., tiek A. D. tokie sistemingi tvirkinamieji veiksmai galėjo sukelti lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, o G. ir X. B. dar ir nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jų fizinį bei psichologinį vystymąsi. Ekspertizės aktuose nurodyta, kad G. ir X. B. būsenose stebimas nusikalstamos veikos psichotraumuojantis poveikis: emocijų sutrikimo simptomai, joms rekomenduota psichologo pagalba, orientuota į traumuojančių patirčių įveiką bei asmenybės stiprinimą, o šių įvykių poveikis gali sustiprėti ateityje kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, socialinei adaptacijai, darbinei veiklai. Šie įrodymai ne tik patvirtina S. I. dalyvavimą ir jo kaltę tvirkinamųjų veiksmų padaryme, bet ir paneigia gynėjos apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nukentėjusiesiems tariamai nebuvo padaryta tokio dydžio žala, dėl kurios galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, teisingai nustatė ir faktines bylos aplinkybes, kad S. I., pasinaudodamas A. D. ir L. D. bejėgiška būkle dėl jų mažametystės, seksualiai prievartavo šiuos nukentėjusiuosius. Bylos įrodymai patvirtina, kad S. I. pirštais ir liežuviu lietė mažamečio A. D. lytinius organus, t. y. jį seksualiai prievartavo kitokio fizinio sąlyčio būdu, be to, jį seksualiai prievartavo ir oraliniu būdu. Bylos įrodymais nustatyta, kad L. D. lytinius organus ne mažiau nei du kartus S. I. laižė, t. y. ją seksualiai prievartavo oraliniu būdu. Ekspertizės aktų Nr. 103MS-65/2023 ir Nr. 103MS-66/2023 išvados patvirtina, kad A. ir L. D., atsižvelgiant į jiems būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (tame tarpe ir jų socialinę brandą), protinį išsivystymą bei turimas žinias, negalėjo A. D. pilnai, o L. D. visiškai suprasti S. I. jų atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl tiems veiksmams A. D. adekvačiai, o L. D. visiškai negalėjo priešintis. Šias nusikalstamas veikas S. I. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas teisingai nurodė, kad kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, asmuo privalo suvokti tokių veiksmų neatitikimą baudžiamajam įstatymui, jo apsisprendimas atlikti tokius veiksmus sistemingai leidžia daryti išvadą, kad buvo veikiama tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. I. pripažino kaltu ir jo nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos).

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

38. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas S. I. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę. Gynėja nurodo, kad S. I. teisiamas pirmą kartą, jis teigiamai charakterizuojamas, dirba, turi sveikatos problemų.

39. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

40. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad S. I. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, visos jos baigtos. Trys nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir dvi – labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Kaip minėta, šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas nenustatė jokių S. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertino ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat nurodomus ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde. S. I. anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka. Taip pat teismas įvertino, kad S. I. dirba, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, netgi įvertino, jog ir liudytojos (sesuo ir kaimynė) nuteistąjį charakterizavo teigiamai. Tačiau teismas įvertino dar ir kitus duomenis. Tai, kad S. I. psichikos sutrikimų nenustatyta, o jam nustatytas intelekto defektas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su jo padarytomis veikomis, nes jis gali suprasti savo veiksmų prasmę ir esmę bei juos valdyti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad netikslinga S. I. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, jis yra pakaltinamas ir gali atsakyti už savo veiksmus.

41. BK 150 straipsnio 4 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki trylikos metų, o BK 153 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog S. I. teisiamas pirmą kartą, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paskyrė nuteistajam pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimo bausmes, kurios yra lygios sankcijos žemutinei ribai. Taip pat teismas, atsižvelgęs į BK 55 straipsnio nuostatas bei įvertinęs ne vienkartinius, o sistemingus nuteistojo tvirkinamuosius veiksmus prieš mažamečius nukentėjusiuosius, tokių neteisėtų veiksmų trukmę, įvertinęs ir mažamečių nukentėjusiųjų amžių bei jų pažeidžiamumą, paskyrė S. I. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) laisvės atėmimo bausmes, kurios mažesnės už sankcijos vidurkį ir artimos žemutinei ribai. Šias bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti labai išsamūs bausmių S. I. ir už atskiras nusikalstamas veikas, ir subendrintos bausmės paskyrimo motyvai, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Teismas, išdėstė įtikinančius motyvus, dėl kurių ne švelnesnių rūšių, o būtent laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskirtos už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, už abu labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, nuteistajam paskirtos tik minimalios sankcijoje numatytos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam S. I. paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. S. I. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka jo padarytų nusikaltimų ir paties jo asmenybės pavojingumą.

Dėl civilinių ieškinių

42. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą. Nukentėjusiųjų G. ir X. B. įgaliotoji atstovė pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš nuteistojo po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiosioms (t. 1, b. l. 72–74). Šį civilinį ieškinį teismas patenkino visiškai ir iš nuteistojo S. I. šioms nukentėjusiosioms priteisė po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtų sumų iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusių L. ir A. D. įgaliotas atstovas taip pat pareiškė civilinius ieškinius ir prašė priteisti iš nuteistojo po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų iki visiško ieškinio atlyginimo nukentėjusiesiems (t. 2, b. l. 33–35, 104–106). Šiuos civilinius ieškinius teismas patenkino iš dalies ir iš nuteistojo S. I. nukentėjusiesiems L. D. ir A. D. priteisė po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtų sumų iki visiško žalos atlyginimo. Abiejų civilinių ieškinių dalis dėl turtinės žalos atlyginimų teismas atmetė.

43. Nėra jokių abejonių, kad nusikalstamomis veikomis prieš mažamečius nukentėjusiuosius G. ir X. B., L. ir A. D. nuteistasis S. I. tikrai padarė nukentėjusiesiems neturtinę žalą, kurią jis turi atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

44. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino, kad G. ir X. B. nagrinėjamų įvykių metu buvo mažametės, iki šiol sprendžiamos jų psichologinės problemos, kurios yra priežastiniame ryšyje su nuteistojo S. I. veiksmais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino ir prieš L. ir A. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kilusias pasekmes. Šie nukentėjusieji periodiškai konsultuojami psichologo. A. D. pablogėjo socialinė adaptacija mokykloje. L. D. elgesyje buvo stebėtas seksualizuojantis elgesys. Nusikalstamų veikų metu šie nukentėjusieji buvo ypač jauno amžiaus, todėl neigiamų pasekmių įtaka gali išryškėti jų vėlesniame raidos ir brendimo etape. Taip pat teismas įvertino ir nuteistojo S. I. turtinę padėtį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Teisėjų kolegijos nuomone, mažamečiams nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką. Todėl keisti priteistų žalos atlyginimų sumą pagrindo nėra. Pažymėtina, kad to neprašoma ir paduotame apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. I. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėVirginija LiudvinavičienėLinas Šiukšta