- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 1-350-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33478-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirba, teistas (paskutiniai teistumai):
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (11 veikų), BK 182 straipsnio 3 dalį (17 veikų), 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmių subendrinimo – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, skirta subendrinta 2 metų 7 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendis, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2023 m. birželio 20 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, 30 parų arešto bausme (2023 m. lapkričio 9 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta, 28 parų arešto bausmė (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 27 d.)
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.22 val., užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė alkoholinius gėrimus: vieną šampano butelį „Moet Nectar Imperial“, kurio kaina 55,99 Eur, du šampano butelius „Moet&Chandon Brut Imperial“, kurio vieneto kaina 45,99 Eur (bendros 91,98 Eur vertės), vieną šampano butelį „Taittinger Prestige“, kurio kaina 59,99 Eur, pavogtus butelius susidėjo į su savimi turėtą maišą ir praėjo pro kasas nesumokėjęs, ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 207,96 Eur vertės turtą.
E. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. V. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kalte pripažįsta. Gali būti, jog vagystę įvykdė (duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kuri įvyko 2023 m. rugpjūčio 11 d. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytais prekių kiekiais ir vertėmis. Pavogtus butelius pardavė ir pinigus sunaudojo pirkti narkotikams. Veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas. Veikos metu įėjo į parduotuvę pasiėmė butelius ir išėjo. Spontaniškai sugalvojo veiką daryti, niekada negalvodavo. Nesirinko ką iš šios parduotuvės vogti, tiesiog vaikščiojo po parduotuves ir rasdavo, kur lengva paimti. Šiuo atveju tikriausiai nebuvo apsaugos darbuotojo, todėl nusprendė vogti. Sutinka su padaryta žala. Gailisi dėl savo veiksmų. Seniai nenori būti narkomanas ir vagis, nori būti doras pilietis. Negauna tokios informacijos apie gydymą, nežino kur reabilitacijos centrai. Stengsis spręsti vagysčių problemą, tai kažkada turi baigtis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų padarymo kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2023 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra vieno aukšto raudonai pilkos spalvos pastatas, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). Šalia pastato įrengta automobilių stovėjimo aikštelė su pakeliamaisiais užtvarais. Į pastato vidų galima patekti per du įėjimus. Ant pasato yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus į pastato vidų patenkama į bendro naudojimo koridorių, kurio kairėje ir dešinėje matomos įrengtos įvairios parduotuvės. Praėjus tiesiai matomas įėjimas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pasisukus į kairę pusę , po dešine puse yra įrengtos savitarnos ir parduotuvės kasos, po kaire puse taip pat yra įrengtos kitos įvairios parduotuvės. Užėjus į parduotuvės vidų, ant įvairių parduotuvės prekystalių yra išdėliotos įvairios maisto, buities ir kitos prekės. Pasisukus į kairę pusę ir paėjus tiesiai matomas alkoholinių gėrimų skyrius su lentynomis, ant kurių išdėlioti įvairūs alkoholiniai gėrimai. Įvykio vietos apžiūros metu jokių reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta. Parduotuvė stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 5).
2023 m. rugsėjo 1 d. liudytojos E. K. (K.) apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 11 d. dieną dirbo pagal darbo grafiką, tai yra nuo 09.00 val. iki 22.00 val. Dirbdama parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir būdama alkoholinių gėrimų skyriuje, tvarkė lentynas (kurios yra per tris eiles) ir pastebėjo įtartiną vyrą, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) -ties metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, su ilgesne barzda, vilkėjo juodas kelnes, rudą švarką, baltus marškinėlius, su savimi turėjo baltos spalvos maišą, į kurį krovėsi alkoholinius butelius. Įsidėjęs keletą alkoholinių butelių iš karto pradėjo bėgti link savitarnos kasų, pro kurias pasišalino už prekes nesusimokėjęs. Minėtą vyrą matė iš toliau, todėl šis negalėjo suprasti, kad ji pastarąjį stebėjo. Kai vyras bėgo, ji jam nieko nesakė. Tuo metu nuėjo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Peržiūrėdama vaizdo įrašą 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.22 val. pastebėjo tą patį minėtą vyrą, kuris iš alkoholinių gėrimų skyriaus pasiėmė šias prekes: šampaną „MOET NECTAR IMPERIAL“, 0,75 l, 12% 1 vnt., kurio kaina 55,99 Eur, šampaną „MOET&CHANDON BRUT IMPERIAL“, 0,75 l, 2 vnt., kai 1 vnt. kaina 45,99 Eur (bendra 91,98 Eur) ir rož. saus. šampaną „TAITTINGER PRESTIGE“, 0,75 l, 1 vnt., kurio kaina 59,99 Eur, ir su prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesusimokėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 207,96 Eur turtinė žala (b. l. 25).
2023 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai:
- „2023-08-11 16_24_41 (UTC+03_00)“, kuris buvo peržiūrimas naudojantis „Windows“ operacine sistema, „VLC Media Player“ leistuvu. Vaizdo įrašo trukmė 00.28 min. Apžiūrimame vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe yra nurodyta data 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir laikas 16.24.41 val. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera randasi viduje ir fiksuoja parduotuvės prekybos salę, kur kairėje matomi šaldytuvai su sūriais, o dešinėje matomos lentynos su alkoholiniais gėrimais. Įraše matoma, kaip prie lentynų su alkoholiniais gėrimais prieina vyras vidutinio kūno sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis, dėvintis šviesios spalvos striukę ir šviesios spalvos kepurę, avintis juodos spalvos batus su trimis baltos spalvos juostomis (nuotrauka Nr. 2). Dešinėje rankoje prie ausies laiko mobiliojo ryšio telefoną. Priėjęs prie lentynų su alkoholiniais gėrimais vyras kaire ranka iš kišenės ištraukia baltos spalvos maišelį, ant kurio matosi užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Iškleidęs maišelį, minėtas vyras kaire ranka paima ir į maišelį įsideda 1 vnt. juodos spalvos dėžę, 2 vnt. šviesios spalvos dėžes ir 1 vnt. rožinės spalvos dėžę bei išeina. Vaizdo įrašas baigiasi.
- „2023-08-11 16_25_36 (UTC+03_00)“, kuris buvo peržiūrimas naudojantis „Windows“ operacine sistema, „VLC Media Player“ leistuvu. Vaizdo įrašo trukmė 00.20 min. Apžiūrimame vaizdo įrašo viršutiniame kairiajame kampe yra nurodyta data 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir laikas 16.25.36 val. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera randasi viduje ir fiksuoja parduotuvės savitarnos kasas. Vaizdo įraše matosi, kaip prieš tai aprašytas vyras, dešinėje rankoje nešantis šviesios spalvos maišelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, praeina pro savitarnos kasas nesusimokėjęs. Šiek tiek paėjęs toliau vyras pradėjo bėgti. Vaizdo įrašas baigiasi. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nepastebėta (b. l. 30).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“ nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, dėl to, jog 2023 m. rugpjūčio 11d. apie 16.22 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvykdyta alkoholio vagystė už 207,96 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 207,96 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo gauta informacija, kad nuotraukoje, kuri buvo išplatinta teritoriniams policijos komisariatams, pavaizduotas E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmenį patikrinus policijos registruose nustatyta, kad tai yra tas pats asmuo. E. V., užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų, vykdantis smulkias vagystes (administracinėse teisenose) ir asmuo atpažintas pagal bendrus išvaizdos bruožus: barzdą, ausis ir nosį. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas galimas įtariamasis E. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 5-V-1066 11.3 punktu, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-33478-23 perduodama ikiteisminio tyrimo vyresniajam pareigūnui. DNR duomenų registre yra informacija apie tikrinamą asmenį, todėl netikslinga iš E. V., gim. (duomenys neskelbtini), imti DNR ėminį (b. l. 38).
2023 m. lapkričio 8 d. įtariamojo E. V. apklausos protokole nurodyta, kad kaltę pripažįsta visiškai. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, galvos traumų neturėjęs, nėra neįrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Anksčiau buvo teistas už vagystes ir sukčiavimą. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, nuorašą gavo. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškina, kad užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur tiksliai, neprisimena. Užėjo į parduotuvę, paėmė 4 vnt. šampano butelius (pavadinimo neprisimena), paimtus butelius susidėjo į su savimi turėtą maišą ir praėjo pro parduotuvės kasas. Šampano butelius išgėrė. Kaltę pripažįsta visiškai, sutinka parduotuvei atlyginti žalą (b. l. 50-51).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.
Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos vagystės pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur tiksliai, neprisimena. Užėjo į parduotuvę, paėmė 4 vnt. šampano butelius, paimtus butelius susidėjo į su savimi turėtą maišą ir praėjo pro parduotuvės kasas. Šampano butelius išgėrė. Teisiamojo posėdžio metu E. V. papildomai nurodė, jog veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas. Mintis vogti kilo spontaniškai sugalvojo veiką daryti, niekada negalvodavo. Nesirinko ką iš šios parduotuvės vogti, tiesiog vaikščiojo po parduotuves ir rasdavo, kur lengva paimti. Šiuo atveju tikriausiai nebuvo apsaugos darbuotojo, todėl nusprendė vogti. Pavogtus butelius pardavė, už gautus pinigus nupirko narkotinių medžiagų. E. V. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – liudytojos ((duomenys neskelbtini)) E. K. parodymai, 2023 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai Vaizdo įraše „2023-08-11 16_24_41 (UTC+03_00)“ užfiksuota, kaip prie lentynų su alkoholiniais gėrimais prieina vyras vidutinio kūno sudėjimo, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, priėjęs prie lentynų su alkoholiniais gėrimais vyras kaire ranka iš kišenės ištraukia baltos spalvos maišelį, ant kurio matosi užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Iškleidęs maišelį, paima ir į maišelį įsideda 1 vnt. juodos spalvos dėžę, 2 vnt. šviesios spalvos dėžes ir 1 vnt. rožinės spalvos dėžę bei išeina. Vaizdo įraše „2023-08-11 16_25_36 (UTC+03_00)“ matomos aplinkybės, kaip vyras, dešinėje rankoje nešantis šviesios spalvos maišelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, praeina pro savitarnos kasas nesusimokėjęs, šiek tiek paėjęs toliau vyras pradėjo bėgti. Tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“ nustatyta, jog nuotraukoje yra pavaizduotas E. V., asmenį patikrinus policijos registruose nustatyta, jog tai yra tas pats asmuo, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų, vykdantis smulkias vagystes ir asmuo atpažintas pagal bendrus išvaizdos bruožus.
Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. E. V. pagrobto turto vertė yra 207,96 Eur (4,1 MGL), t., y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Taigi darytina išvada, kad E. V. padaryta veika atitinka objektyviuosius, BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos požymius. Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtas prekes turi sumokėti, tačiau sąmoningai išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs. Darytina išvada, kad E. V. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padarytos neteisėtos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.22 val., užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė alkoholinius gėrimus: vieną šampano butelį „Moet Nectar Imperial“, kurio kaina 55,99 Eur, du šampano butelius „Moet&Chandon Brut Imperial“, kurio vieneto kaina 45,99 Eur (bendros 91,98 Eur vertės), vieną šampano butelį „Taittinger Prestige“, kurio kaina 59,99 Eur, pavogtus butelius susidėjo į su savimi turėtą maišą ir praėjo pro kasas nesumokėjęs, ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 207,96 Eur vertės turtą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, E. V. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtų nusikalstamų veikų atvejais nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.
E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. V. ankščiau yra teistas daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, sukčiavimą, taip pat už nužudymą, viešosios tvarkos pažeidimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. (duomenys neskelbtini), nedirba (b. l. 71), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l.70). Per 1 metus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (b. l. 58-69). Duomenų apie E. V. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad E. V. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. E. V. paskirtos bausmės dydis nustatytinas lygus šios bausmės rūšies maksimumui, skiriamam už baudžiamąjį nusižengimą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą E. V. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamas veikas daro siekdamas finansinės naudos. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį E. V. skirtina 45 parų arešto. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. V. skirtina – 30 parų arešto bausmė.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad E. V. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta 28 parų arešto bausmė, baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-495/2022 ir kt.).
Kadangi šiame nuosprendyje ir minėtame baudžiamajame įsakyme inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžio ir baudžiamojo įsakymo priėmimo, bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, ir šiuo nuosprendžiu E. V. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 28 parų arešto bausmės (15 parų arešto) ir E. V. skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Į paskirtą bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalis (jei asmuo pradėjo atlikti bausmę pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą).
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
2023 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 207,96 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 20).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu E. V. nurodė, jog sutinka padaręs turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nurodė, jog pavogti alkoholiniai gėrimai parduotuvėje buvo perkami už mažesnę nei yra pardavimo kaina ir reikia nustatyti parduotuvės prekių pirkimo, o ne pardavimo kainą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tokia pateikta kaltinamojo nuostata nėra teisinga, kadangi teismų praktikoje kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo/pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Pagal susiformavusią teismų praktiką iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų ten išstatytų pardavimui prekių vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu, t. y. remiantis tokio daikto pardavimo kaina, į kurią jau būna įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (kasacinės bylos Nr. 2K-394/2006, 2K-741/2007, Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).
Teismas vadovaudamasis tuo kas nurodyta nustatė, jog pateikto civilinio ieškinio dydis atitinka E. V. pagrobtų prekių vertes. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo E. V. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 207,96 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Įvertinus, kad E. V. yra suimtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate iki 2024 m. vasario 29 d., kaltinamajam galimybės susirasti gynėją yra apsunkintos, todėl teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad E. V. būtų parinktas gynėjas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo E. V. parinkimo. Kaltinamajam E. V. buvo parinktas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi paskirtas gynėjas advokatas Vidmantas Baumila. Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 152,50 Eur už E. V. gynusio advokato V. Baumilos darbo užmokesčio priteisimo valstybės naudai.
Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 51 straipsnio 2 dalis), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį – E. V. nedirba, nusikalto siekiant finansinės naudos, taigi darytina išvada, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. V. nepriteistinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais prisegtu prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
E. V. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, procesinių išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta arešto bausme ir paskirti E. V. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos arešto bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (jeigu E. V. atlieka bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą) arba nuo faktinio E. V. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. V. priteisti civiliniam ieškovui 207,96 Eur (du šimtus septynis eurus, devyniasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Iš E. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 15 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.